PODCAST S01E07 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

Praeitame įraše aš užsiminiau apie establišmento vidaus kovą dėl valdžios ir įtakos – tada perėjau link vietinių aktualijų, kuomet STT sulaikė dviejų lobistinių organizuotų susivienijimų neorganizuotus lobistus, ir kas iš to gausis ateityje.

Tačiau pasaulyje užsitęsė vyksmas ir klyksmas dėl JAV kilusių juodaodžių riaušių, pradžioje susijusių su netyčiniu sulaikomo devyniskart teisto juodaodžio nužudymu, policijos pareigūnui panaudojus perteklinę jėgą prieš besipriešinantį ir už jį gerokai fiziškai stipresnį įtariamąjį.

Judėjimas apie tai, kad ir juodos gyvybės svarbios, tarsi ten kartu buvo sulaikomas dar ir kitokios spalvos įtariamasis, kuris liko gyvas po pridusinimo, turi šiame kontekste tam tikrą juodo (sic!) humoro dozę, nes ironija tame, kad jei baltaodžiui policijos pareigūnui, kurį lydėjo dar “rudais“ JAV vadinami kolegos, ta sulaikomojo gyvybė būtų išties mažai rūpėjusi, tai uniformuotasis būtų tiesiog tą įtariamąjį nušovęs, jau turėdamas, ko gero, pranešimą iš policijos būstinės apie šio asmens ankstesnius teistumus, o gal netgi vien todėl, kad tas priešinosi sulaikomas ir nesisėdo į automobilį.

Nes JAV policijos pareigūnai turi teisę per daug nesiterlioti su sulaikomais ir besipriešinančiais asmenimis, kurie kelia grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, nes čia tik pas mus glušavota ekselencija iš savo baltosios feministės privilegijuotos kėdės mūsų pareigūnams gali pamokslauti, kad reikia tiems sulaikymo metu, kada įtariamasis sukelia grėsmę padidinto pavojaus šaltiniu vadinamam automobiliui, šaudyti tik į padangas – nes jos taip juk holivudiniuose (sic!) filmuose matė, nu.

Man pačiam toje sulaikymo situacijoje gal kiek keista ne tai, kad nebuvo panaudotas šaunamasis ginklas, bet kad nebuvo panaudotas Taser elektrošokeris. Aš įtariu, kad vietos politikai tiesiog paikai uždraudė juos vietos policijos departamentui naudoti kaip “nehumaniškus sulaikymo būdus“ – netgi kuomet sulaikomas asmuo priešinasi ir sukelia pavojų aplinkiniams bei pareigūnams.

Tada ir tenka šiems tik rankutėmis su tokiais agresyviais sutvėrimais čiupinėtis. Ir jei kas yra praktiškai tokiuose sulaikymuose dalyvavęs, tas patvirtins, kad dažniausiai yra tik sekundžių reikalas, kada situacija taps nebekontroliuojama, ir bus arba pareigūnas, arba sulaikomasis sužaloti, nes visi taip Minsko aukštosios milicijos mokyklos filialo Baltupiuose ekspertų vadinami “kovinės savigynos“ veiksmai veikia sklandžiai tik per treniruotes ir su bendradarbiaujančiu partneriu, o ne su apsinešusiu ir aktyviai fizinį pasipriešinimą naudojančiu ambalu.

Nes ne tik manęs irgi taip pat neįtikintų visos tos ant žemės jau parverstojo dejonės, kad negali dabar kvėpuoti, ir, oi, mamyte, padėk – po to kai ne tik savo ilgesniu už “baltųjų rasistų“ linksmakočiu neliteratūriškais žodžiais jau apšėrei policijos pareigūnus ir dar fiziškai jiems priešinaisi, užuot paklusęs teisėtiems reikalavimams ir vykęs į nuovadą duoti savo parodymus pagal savo versiją, dėl ko nukentėję iškvietė tau policiją.

* * *

Buvo atvejis ir mano praeitoje profesinėje veikloje, kai mano akyse toks JAV baltos spalvos pilietis su lietuviškomis kaunietiškos kilmės šaknimis ėmė netikėtai trankyti savo galvą į stalą policijos būdelėje, po to, kai tie jį pasodino ant kėdės ir jau davė vandens atsigerti, nes tas sulaikytasis jau kaip ir nusiramino bei pavojaus sau ir aplinkiniams nekėlė, kaip kad prieš tai išluptu vėliavos kotu per sprindį vos neužvožė savo paso šalies konsulei per galvą, nuo ko tik mūsų policijos pareigūnų reakcija ją ir apsaugojo, ir kodėl teko šį kresno sudėjimo bei aktyviai irgi besipriešinusį tipą jiems sulaikyti ir ant rankučių iš konsulato laukiamojo išnešti lauk.

Jei sakote, kad išsigalvoju, tai esu tikras, kad ta filmuota medžiaga turėtų būti dar saugoma mūsų VRM kokiame nors policijos vidaus tyrimų departamente, ir aš netgi tuomet dar vykau su kolega pas ministrą duoti parodymų kaip liudininkas tarnybiniame jų tyrime po Lietuvos Ryto melagingo ir išpūsto skandalo, kad mūsų policininkai, neva, sumušė vargšiuką JAV pilietį. Primenu, kad aš pats nebuvau joks policijos pareigūnas, o man tiesiog teko tą sceną iš labai arti toje laukiamojo salėje stebėti.

Aišku, būna, kad policijos tyrėjai įtariamąjam ir telefonų knyga, jei dabar tokios dar yra, per galvą patranko, o buvusiame Vilniaus 3-čiame Policijos Komisariate gal ne šiaip kriminalinės policijos skyrius pareigūnų ironiškai Gestapo buvo vadinamas. Tačiau jums bet kuris patrulinis viešosios policijos pareigūnas bet kurioje šalyje tokių istorijų, kai sulaikomieji save siekia susižaloti, gali papasakoti irgi ne po vieną ar ne po dvi, tai nors ir nepateisintų šio pasaulinio lygio skandale minimų nušalintų ir patrauktų ne tik tarnybiniam tyrimui, bet ir baudžiamąjai atsakomybei JAV policijos pareigūnų.

Vis tik aš iš savo profesinės patirties čia galiu suprasti, kaip situacija tapo nekontroliuojama ir kodėl pareigūnas tuo momentu neturėjo pagrindo tikėti sulaikomuoju asmeniu. Kaip sakiau, neteisinu.

Pagal gerokai anksčiau iki viso šito sujudimo dar mano nagrinėtus anoje profesinėje veikloje JAV atliktus tyrimus dėl policininkų žūčių sulaikant buvo nustatyta, kad tie linkę virš 30% dažniau delsti ir nenaudoti ginklo, kada sulaikomas asmuo yra juodaodis – vien tam, kad išvengtų po to visų tų organinių trąšų kiekio, patekusio į besisukantį ventiliatorių.

* * *

Bendrai patarimas ir jums nuo manęs kaip asmens, kuris yra dirbęs su Lietuvos, JK ir JAV teisėsaugos pareigūnais, ir netgi, kas būtų irgi ne mažiau ironiška, per streikuojančius mokytojus dar buvo pripažintas steroidinio komisaro™ “riaušininku“: ne tu ir ne šiandien!

Štai tokią paprastą taisyklę ir įsikalkite sau į galvą.

Ir nesuteikite pareigūnui jokio preteksto užsiimti jūsų VIPine (very important pussy) asmenybe, kuri net jei ir “neatleidinėja jų iš darbo“ čia ir dabar, bet turi ne tik savo galvoje begalę susigalvotų konstitucinių teisių, kuriomis nori pasipuikuodama dabar dar ir pažeminti tą įgaliojimus panaudoti prieš jus brutalią jėgą ir netgi ginklą turintį asmenį, ypač tam einant tarnybines pareigas, užuot ramiai kur nulindus sučiaumoti kokį kebabą budėjimo laikui sutrumpinti.

Ką jūs toje situacijoje norėtumėte laimėti, nei jei manote esą teisūs, tai aš nežinau.

Juolab, kad Lietuvoje galioja administracinės teisės kodeksas, kurio pagrindinė imperatyva skiriasi diametraliai nuo baudžiamojo, prie kurio visi taip iš bendro ir holivudinio išsilavinimo įpratę: t.y., esi kaltas, kol neįrodei teisme, kad pareigūnai buvo neteisūs – skirtingai nuo britiškos ir amerikietiškos teisės, kur pareigūnas vis tik privalo teisėjui pagrįsti savo veiksmus bei pritaikytų sankcijų prieš jus motyvus, jei jau tu nesutinki su jo priimtu pirminiu sprendimu.

Todėl būdami rasiškai bei netgi tautiškai kone vienalype visuomene, mes labai ir nesusiduriame su savo pareigūnų piktnaudžiavimu savo tarnybine padėtimi dėl to jų išankstinio rasinio nusistatymo. O skandalais pas mus tampa dar, ačiūdie, tik tokios nedidelės tautinės nesantaikos, kai patriotiški jausmai lietuvei su Trispalve liejasi per kraštus, už ką ją sulaiko rusiškos kilmės Lietuvos policijos pareigūnė, kuriai yra jos viršininkų taip įsakyta šią sulaikyti už politiškai inkriminuojamą menamą viešosios tvarkos pažeidimą, bet ne su šia sulaikoma filologe dar sulaikymo vietoje aiškintis, kaip tuos savo veiksmus gramatiškai bei sinonimais ir frazeologizmais privalėtų artikuliuoti, kad toji susivyniotų valstybinę vėliavą ir paklusniai spūdintų į narvą ant ratų, nuvešiantį ją į nuovadą pirštų antspaudus priduoti bei dviem rakursais nusifotografuoti ir gal visai netgi teisėtai atitupėti cypėje iki 48 valandų be jokio teismo sprendimo jos tą laikiną sulaikymą pratęsti suėmimu iki trijų mėnesių, jei iki tol, anksčiau būdavę dvi ar keturias, o dabar jau per dvidešimt keturias valandas buvo apklausta pagal tuos baudžiamuosius įtarimus, dėl kurių ir buvo sulaikyta galimai daranti nusikalstamą veiką toje veikos vietoje.

Kitaip tariant, jei ta minėtoji sulaikyta “pažeidėja“ vietoje besiliejančio entuziazmo “vardan tos“ vis tik būtų sau laikiusis šitos taisyklės “ne aš ir ne šiandien!“, o ir policijos pareigūnė tiesiog banaliai pasiūliusi šiai jau gal eiti namučio, kai tas liejamas begalinis džiaugsmas šiai atslūgs, pati iki tol kaip viešosios tvarkos policininkė tik prižiūrėdama, kad ši neimtų savo vėliavos kotu aršiai lupti netikėtai tą naktį iš kažkur atsiradusių visuotinio semitinio pasaulinio sąmokslo smogikų su Mossad pažymėjimais ir veikiančių už iliuminačių iždininko George Soroš pinigus, tai gerokai daugiau būtų išlošusi ir pati Lietuvos policija, ir netgi visai ne proverbiniai bebrai padėkoję kaip toje reklamoje, kad palikote jiems nugraužimui medelių, Grigeo užsakymu nenukirstų gamybai tarnybinės makulatūros, pildomai iš tarnybinio nuobodulio štai po tokių “lietuviškų riaušių“ policijos nuovadoje.

* * *

Visumoje, manau, kad tikrai derėjo skirtinguose miestuose ir šalyse palyginti, kaip pasireiškė šitas BLM (black lives matter) ir ALM (all lives matter) susikirtimas, kurį marketingistai dažniau iki šiol vertė tik kaip variantą jiems įprasto below-the-line marketing arba, tiksliau užrašius, tai BTL – kas reiškia marketingą, nukreiptą į tikslines grupes, kurį jūs matote ir prekybcentriuose pasireiškiantį kaip spalvotų (sic!) etikečių raibuliavimą prie akcijinių kainų, o ATL, arba above-the-line – tai viešosios nuomonės veikimą per reklamą ar žiniasklaidą.

Kaip prie koronaviruso dabar jau irgi turėsime priprasti, kad ta BLM nuo šiol yra nauja marketinginė Antifa ir panašių kairiojo anarchizmo bei persivadinusių į “progresyvius“ ar net liberalus marksizmo, trockizmo ar maoizmo toksiška ideologija, taip pasireiškianti dar ir fiziniu smurtu prieš kitaminčius, įskaitant ir fizinį privačios nuosavybės niokojimą bei sunaikinimą.

Išties tenka pripažinti, kad BLM yra ne šiaip juodaodžių naujasis marksizmas, nes ne visai taip jau tik apie rasinį diskriminavimą – tai yra socialinio kontrakto tarp plebso ir establišmento peržiūrėjimas, tik ne visas plebsas vienu ypu dar išjudintas, kaip tai nutinka revoliucijų atveju.

Vien tai, kad JAV jis pasireiškia per nuolat atsikartojantį juodaodžių teisių klausimo iškėlimą, ignoruojant faktą, kad iki šio JAV prezidento taigi net dvi kadencijas kaip tik buvo juk juodaodis prezidentas, irgi nereiškia, kad tie protestai ir riaušės yra tik apie rasinę diskriminaciją ar būtinybę peržiūrėti policijos, kaip represinės teisėsaugos struktūros, veiklos metodus.

* * *

Nes tai pas mus piliečiai gal išties turėtų kelti klausimą, kodėl jie tampa padefaultu kalti pagal ANT kodeksą (buvusį ATPK) ir turi savo teisumą įrodinėti, užuot piliečio ir pareigūno teises sulyginus pagal įstatymą, prieš kurį visi esame formaliai lygūs, ir gal kaip britams policijos pareigūnui teisme, jeigu pažeidėjas nepripažįsta padaręs nusižengimo, pasivarginus teisėjui įrodyti tų savo kaltinimų pagrįstumą.

Taip, man teko irgi stebėti, deja, pokalbį Lietuvos Vyriausiame Administraciniame Teisme, kada teisėjas su kelių policijos atstovu prieš posėdį aptarė jau iš anksto surašytą teismo sprendimą, o šio teisėjo sekretorė į mano įgarsintą pasipiktinimą dar ir dėl akivaizdžių pataisymų pradiniame policijos protokole kitu rašalu po pirminės šių pralaimėtos bylos man atšovė, ar aš nenorįs pasakyti, kad dabar šis teismas turįs inicijuoti bent tris tyrimus pagal baudžiamąjį kodeksą dėl faktų ir dokumentų klastojimo, užuot sumokėjus kvailio vietoje likusiam pažeidėjui tuos 50 litų ir nebekvaršinus daugiau čia niekam galvos?

Beje, tas, kuris sėdi aukštybėse, turi tikrai savotišką humoro jausmą – aš su abiem šiais Le ballet de la Merlaison veikėjais gyvenime vėliau dar susitikau, kai tą teisėją, perėjusį į Vilniaus Apygardos Teismą, teko jo vadovei paauklėti dėl to, kad šis vis tik nusižengtų savo papratimui būti aukščiau įstatymų ir jų laikytųsi bei padarytų, ko aš prašau savo užatlantinės kontoros labui iš jo visiškai teisėtai – nors čia buvo jau visiškai kita byla, bet savo laiku irgi viešai nuskambėjusi.

Ir dar ne todėl, kad įtariamąjį joje gynė vienas iš advokatų, gynusių iki tol ir nušalintąjį LR Prezidentą Rolandą Paksą, o ir šiam “vietinės“ lenkiškos kilmės advokatui prokurorės iš generalinės prokuratūros akivaizdoje teismo koridoriuje pasiūliau tiesiog snukį išmalti už mano tautos ir kalbos niekinimą bei žeminimą, kas šiaip jam užtrauktų baudžiamąją atsakomybę už tautinės nesantaikos kurstymą, o ne tik nesunkų kūno sužalojimą iš tokio “nacionalisto“ kaip aš pusės.

O va su minėtu kelių policijos atstovu abu sulaikėme į miškelį bandžiusį pabėgti girtą vairuotoją, dideliu greičiu posūkyje įsirėžusį į apšvietimo stulpą Nr. 13 (taip, aš po to eidamas pro šalį atkreipiau dėmesį į tą nelaimingą numerį…). Sutapo, kad aš tada tiesiog susirūpinau savo Vilniaus miesto kvartalo vaikų, tame tarpe ir maniškės dukros, saugumu, o šis tuomet dalyvavo vestuvių puotoje gretimoje kavinėje, kai išėjo į lauką su chebra parūkyti, belaukdami jaunųjų svitos.

Ir – taip, mane iš matymo, be abejo, jis atpažino, tai kažkaip nejauku gi žmogui paliko, kad tas jo buvęs “pažeidėjas“, kurį jis begėdiškai kažkada išdurdinėjo savo kabinete Giraitės g. 3, ir kuris yra kalbėjęs teisminiame ginče apie teisės viršenybę prieš teisėtvarkos įgaliojimų viršijimą, dabar va padeda sulaikyti tos teisės ir, kas vėl ironiška, kelių eismo pažeidėją.

* * *

Aišku, aš toje praeitos savaitės Vilniuje suorganizuotoje BLM akcijoje su angliškais ir Instagramui adaptuotais plakatėliais irgi ne todėl nedalyvavau, kad esu tam jau per senas.

Nes kai baigiau vidurinę mokyklą, tai atšaukė tais metais istorijos egzaminą kaip nebeatitinkantį ideologinių štampų (dėl ko man tikrai pasisekė baigti mokyklą su atestatu, nes buvau išmestas iš istorijos pamokų kaip “buožės vaikas“ ar netgi, o siaube, “buržuazinis nacionalistas“). Tada susikūrė Sąjūdis. Tais pačiais metais Jungtinėje Karalystėje Iron Maiden išleido savo gal geriausią albumą Seventh Son of the Seventh Son, remdamiesi tokio asmens prigimtinėmis “išskirtinėmis savybėmis“ pagal mitines privilegijas.

O tais pačiais metais JAV Guns N’ Roses išleido albumą G N’ R Lies, kuriame paskutinė daina One in a Million turi šias eilutes:

Police and niggers, that’s right
Get outta my way
Don’t need to buy none of your
Gold chains today

O taip, ten dar yra ir apie homoseksualus, ir apie imigrantus ir bendrai panašias mažumų teises, šios dainos lyrinio baltaodžio herojaus iš nedidelio JAV provincijos miestelio nuomone, iškeltas aukščiau jo nusistovėjusių teisių, į ką jis atsako (ir kuo aš pasinaudosiu irgi, jei atsiras čia va tokių piktybiškų glušių, sugebėsiančių įžvelgti dar ir mano šiame įraše kažkokį diskrimacijos propagavimą):

Radicals and racists
Don’t point your finger at me
I’m a small town white boy
Just tryin’ to make ends meet
Don’t need your religion
Don’t watch that much TV
Just makin’ my livin’ baby
Well that’s enough for me

Jei taip prasuktume trejus metelius pirmyn, tai aš tuomet jau kiurksau ant mūsų Parlamento stogo su SKS karabinu, kartais pro atdarus AT Pirmininko prof. Vytauto Landsbergio kabineto langus girdėdamas jo skambinimą fortepijonu, bet vis tik dažniau nešiojamame kasetiniame (kas hipsteriukams dabar vėl trende!) iš draugo pasiskolintame grotuve besiklausydamas minėtų čia Guns N’ Roses.

Ir štai tais 1991 metais tą patį rugsėjį, mums jau pagaliau laimėjus po Maskvos rupjūčio pučo Lietuvos nepriklausomybę iki pilietinio karo neišaugusiame SSRS “broliškų“ tautų konflikte, išeina jau dvigubas Guns N’ Roses albumas Use Your Illusion, kuriame yra kita daina – Civil War:

My hands are tied
The billions shift from side to side
And the wars go on with brainwashed pride
For the love of God and our human rights
And all these things are swept aside
By bloody hands time can’t deny
And are washed away by your genocide
And history hides the lies of our civil wars

Ten toliau eilutės, beje, yra ir apie kovotoją už juodaodžių pilietines teises Martin Luther King Jr.:

D’you wear a black armband
When they shot the man
Who said “peace could last forever“

Gerokai vėliau po visko išėjęs kurti kapitalizmo Lietuvoje, aš dviejų juodaodžių instruktorių vesto seminaro Vienoje Austrijoje metu, per kurį mes nagrinėjome skirtingų etninių grupių derybinių pozicijų suderinimą 1992 metų Los Angeles kilusiųs riaušių, dėl panašaus incidento su baltaisiais policijos pareigūnais ir juodaodžiu sulaikomuoju asmeniu, pagrindu, aš savo kalbą pradėjau irgi Martin Luther King Jr istorine tapusia jo 1963 metų kalbos JAV Kapitolijaus kalvos, ant kurio yra amerikietiškasis parlamentas, papėdėje citata:

I have a dream…

Ar reikia sakyti, kad tai padėjo ne tik čia pat pelnyti šių instruktorių prielankumą tose grupių varžytuvėse, bet ir mūsų derybinei grupei sėkmingai suderinti visus prieštaringus interesus su kitomis etninių mažumų derybinėmis grupėmis bei pasiekti tai, ko nesugebėjo, deja, tikrovėje to pasiekti anuomet anie derybininkai?

Po to mes visi draugiškai ėjome valgyti itališkų ledų – kad taip būtų paprasta gyvenime…

Tikrai, kaip pamirštama arba gal ir nenorima prisiminti bei pažiūrėti į veidrodį, padarant dabar didvyrį iš fiziškai prieš policininkus smurtavusio ir apsinešusio nuo fentanilio, kuris daugiau nei 50 kartų stipresnis už morfiną, recidivisto:

I have a dream… they will not be judged by the colour of their skin but by the content of their character. 

* * *

Va matote, kiek man Vilniuje vos per vieną amerikiečių roko grupę ir jos muziką bei dainų tekstus tas jų šalies socialinių ir politinių problemų, įtampų bei įvykių kontekstas gali susisieti.

Ir aš dabar gal netgi norėčiau paklausti tų progresyviomis save laikančių dūdelių, patetiškai tokių pačių lemingų šutvėje suklupusių su angliškais keiksmažodžiais prieš niekuo dėtus lietuvių policijos pareigūnus, kurie vos prieš keletą dienų palaidojo savo kolegą, nušautą einant pareigas: tai koks gi tas jų pačių kontekstas, ir ką jie bei jos paaiškins savo vaikams ar anūkams, kas čia mums svarbu ir kodėl, ir kas buvo tas JAV pareigūnų teisėtai sulaikomas asmuo, dėl kurio netyčinės žūties jos taip staiga susitapatino su juodaodžių radikalų politiniu judėjimu BLM bei teroristines priemones taikančia Antifa organizacija, veikiančia per melą, propagandą, smurtą, riaušes ir svetimo turto niokojimą?

Aš suprantu socialinį juodaodžių skurdžių kvartalų gyventojų įniršį, skatinantį juos niokoti svetimą turtą – net jų gyvenamame rajone, kurio dabar dėl politkorektinių sumetimų negalima vadinti getu, tarsi jie nuo to būtų staiga išnykę prie policijos pajėgas ir kalėjimų skaičių padidinusio demokrato JAV Prezidento Bill Clinton, ir socialines savo rasės bendrapiliečiams programas vėlgi policijos priemonių labui nurėžusio irgi JAV Prezidento Barack Obama.

Nes tuose “jų“, t.y. juodaodžių, rajonuose išties joks nekilnojamasis turtas jiems patiems nepriklauso. Ir aš suprantu, nors ir nepateisinu, jų sentimentų, kad nuomos mokesčius už tą būstą jie moka arba anksčiau jį įsigijusiems baltiesiems, arba savo “broliams“ juodaodžiams, kurie prakuto, nes tapo šio baltųjų establišmento dalimi.

Odos spalva tėra tik greičiausiai identifikuojantis asmenį požymis, pagal kurį, deja, ne tik JAV sprendžiama, kiek žmogus galėtų būti prasisiekęs gyvenime ir kokiai socialinei klasei priklauso. Tad galima suprasti, nors taip pat nepateisinti, ir JAV white trash, pas mus vadinamų buduliais, pasipiktinimą bei nustebimą, kokias čia jie turi tas niekaip nemonitizuojamas “baltųjų privilegijas“, gyvendami net ne miesto gete, o užkampyje esančiame trailer park – nevažiuojančių namelių ant ratų lūšnynuose.

* * *

Tos socialinės menamai etninėmis virstančios įtampos buvo pastebimos ir Londone, kai aš dar ten gyvenau prieš porą metų – nenuostabu tad ir dėl riaušių tame Big Smoke, nes savo nepasitenkinimą socialiniu kontraktu JK provincijų vietiniai, paprastai – baltieji britai, išreiškė jau per Brexit referendumą.

Bet dėl šito baltųjų valdžios žaidimo anoje karalystėje, kuris nei kiek nepagerino vietos juodaodžių socialinės ir ekonominės padėties, šiuos tik dar labiau išstumdamas į labai konservatyvios bei privilegijomis sucementuotos visuomenės užribį – tos tikrai klasinės visuomenės, mums, išpaikintiems Prancūzų Revoliucijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjų, netgi nesuprantamos.

Ir dar nuolat šiuos britų juodaodžius marginalizuojant dėl visuomenės saugumo labui reikalaujamos būtinybės stabdyti pasirinktinai ir atlikti asmens kratą, ieškant peilių; ir dėl treji metai nebesulaukiamo teisingumo dėl Grenfell Tower juodaodžių daugiaaukščio gaisro; dėl Windrush pokario darbo imigrantų kartos iš buvusios kolonijos, kurie nebeteko pilietinių teisių ir ne vienas po atostogų gimtuosiuose Karibuose net nebegali grįžti į savo namus JK – tai sakyčiau, kad ne ten tik Croydon ar Brixton sostinės rajonų gyventojai išliejo gatvėse dabar savo įniršį, sužalodami 27 neginkluotus viešosios tvarkos policijos pareigūnus iš Škotų Kiemo.

Ten irgi ne tiek rasinės, kiek būtent socialinės problemos – tik dar prieš šimtą metų jos kaupėsi rytų Londone ir tarp tokios pačios odos spalvos bedalių, kurių vietas prie laisvos ES darbo rinkos užėmė Jungtinėje Karalystėje dabar arba darbštumu ir savo sveikatos sąskaita prasimušantys rytų europiečiai, arba vietiniais save laikantys, bet taip vis tiek į stiklines lubas atsimušantys minėtų buvusių kolonijų imigrantų šioje šalyje jau gimę juodaodžiai vaikai.

Juk, nepaisant gražaus reklaminio vaizdelio, net ir juodoji Sasekso kunigaikštienė yra vis tik importinė, o ir toji neapsikentusi savo rudaplaukį blyškaveidį princą vietoje rankinuko po pažastimi pasikišo ir karališkam establišmentui vidurinį pirštelį atkišo, ko šie gal net iškart nesuprato, pripratę prie apsukto čerčiliško V ženklo dviem pirštais.

* * *

Todėl ir užsiminiau, kad palyginkite JAV, JK ir Lietuvos tas pačias BLM priežastis, ir surasite, kad jos visiškai nesiriša tarpusavyje, jei kalbame tik apie odos spalvą, ar kiauliškame rūke™ susuktas mūsų mankurtiškojo jaunimėlio galveles ir neišmušamą tą provincialo norą priklausyti globaliam trendui, nes retas kuris iš jų sugebėtų išvis išvardinti ne tik kad valdančiąsias partijas ir jų lyderius, bet netgi nepasakytų pagrindinių valstybės pareigūnų ir kas jie tokie dabar yra – va toks jų politinis “išprusimas“ ir pilietinis aktyvumas kaskart atsispindi per kiekvienus mielus rinkimus Lietuvoje, vis mistiniams pensininkams išrenkant “ne tuos“.

Ir jei dar lietuviškam policininkui koks nors užkietėjęs gaidžiašiknis eismo pažeidėjęs ar elitinė kultūrininkų falangos kukūška dėl jos privilegijų nedelikataus nepripažinimo gali paciepsėti ne visai pagal tonaciją į amerikonišką chorą apie police brutality, tai nei darbiniame, nei asmeniniame lygyje nepastebėjau anuomet aš jokio angliškų pareigūnų brutalumo, net kai vieną nežymėtą kelių eismo policijos automobilį nufotografavau, o ten sėdėjęs pareigūnas išlindo su manimi pakalbėti prevencine tvarka, visų pirma akcentuodamas mano teises, įskaitant keistą ir įtarimus sukėlusį jam tą mano norą juos fotografuoti, o ne savo asmeninį ar kokį nors menamą tarnybinį norą, kaip nutinka mūsiškiams mentams, kad gal tą nuotrauką aš ištrinčiau, ką aš jam pats pasiūliau, bet jis primygtinai vis atsisakinėjo.

Jis net ir norėdamas negalėjo manęs nušauti ar nuvežti į nuovadą “tapatybės nustatymui“ kaip sostinės patruliai pagal progresyvaus mero užgaidą – jie gi toje glušių karalystėje™ yra net neginkluoti, o ir nuo “teisėto uždusinimo“ mane, net ne tos šalies pilietį, tai ten dar nuo Magna Carta laikų saugo habeas corpus principas, kurį tik kartą Parlamentas istorijoje suspendavo, kad nebaudžiamumu nepasinaudotų jiems pasidavęs ir į Royal Navy laivą atvykęs lemiamą Prancūzijai ir sau mūšį pralaimėjęs imperatorius Napoleonas Bonapartas.

* * *

Mes tikrai turime ir panašių, ir visiškai skirtingų problemų savo šalyje – netgi straipsnis apie social inequality (socialinę nelygybę) angliškai Wikipedia yra iliustruotas 2017 metų Vilniaus Šnipiškių lūšnynų nuotrauka Konstitucijos prospekto dangoraižių fone.

Tai tikrai būtų labai #smagu, kaip sako dabartinis sostinės meras, tą sveiką protą (no pun intended apie jo buvusios partijos bendražygio antikorupcinę reklamą dabar!) surasti, kad pradėtume apie tas savo ignoruojamas problemas diskutuoti ne tik keletą savaičių kas ketveri metai prieš rinkimus, o vis tik jas pradėti spręsti anksčiau, nei taps dalimi jau pasaulinio trendo, paskatinto arba antivalstybine veikla iš šalies, arba dar ir neaiškios kilmės pinigais panašių akcijų lyderiams, kurių tikslas būtų destabilizuoti ir sugriauti tą nerašytą socialinį kontraktą, vedant prie aukščiau jau minėto nepaskelbto pilietinio karo visuomenėje.

Nes mes kažkaip jau pamiršome savus 1940-uosius ir tą savotiškai taikią okupaciją, kuomet čia atsikraustę ir santvarką iš esmės pakeitę sovietai net nesutiko jokio deramo pasipriešinimo iš mūsų visuomenės pusės, kurių nebūtinai tik neišsilavinusi ir liaudiškai valstietiška dalis netgi džiūgavo, kad ateina dabar daugiau laisvės ir socialinio teisingumo. Iki buvo per vėlu.

Kaip jau minėtoje Guns N’ Roses dainoje pasakyta, o iš dainos žodžių neišmesi:

I don’t need your civil war
It feeds the rich while it buries the poor
Your power hungry sellin’ soldiers
In a human grocery store
Ain’t that fresh
I don’t need your civil war

* * *

O aš dėkoju jums už savanorišką socialinę nediskriminacinę paramą šiam teisę ir rimtį saugančiam tinklaraščiui per čia.