PODCAST S01E09 – teksto apačioje!

Yra tokio pavadinimo 1971 metų socialistinis amerikiečių režisieriaus Hall Barlett filmas pagal Jorge Amato knygą, kurioje, tiesa, tik kapitonai, o ne generolai – pasakojimas apie varguolių gaujas iš Brazilijos lūšnynų, kurį propagandos tikslais ir sovietai mielai prasuko per savo kinoteatrų ekranus tiek, kad šis išsireiškimas išliko tautosakoje, nors finale savaip pašaipiai interpretuotas.

Atrodytų, kad “iki antradienio (ar kada ten?) pasimirš“, kaip sakęs sostinės meras Remigijus Šimašius, nulupdamas šabui brėkštant antisemitizmu ir Holokausto kurstymu apkaltinto Generolo Vėtros memorialinę lentą nuo Vivulskio bibliotekos, bet ažiotažas dėl to Lukiškių aikštės smėlio paplūdimio, taip nei į tvorą, nei į mietą, ir net ne prie vandens, kur jo pirmtakas prie Baltojo tilto įrengęs, net čia dabar nepaisant angliškai mulkinančio perspėjimo apie ryklius, supilto, perkaitinus vasariškai saulutei per ilgiausią metų dieną, deja, per savaitę nepasimiršo ir net užgožė kitus gerokai svarbesnius Lietuvos ateičiai įvykius, kad jau net pamestas racionalios logikos grūdas, kam ir kodėl visa tai buvo išvis tokioje vietoje ir tokiu laiku padaryta.

Aišku, čia tikrai ne už miestelėnų pinigus pasidaryta eilinė atskalūnų liberalų, kuriuos gal derėtų amerikoniškai pavadinti progressives (nes ne visi gal Šimo bare lankosi, kad garbingais šimašiodais vadintųsi) pagal armonaitišką policijos pafakinimo akciją su egzaltuotais paklūpojimais prie JAV ambasados tvoros, susirūpinus kedofiliškai kažkokio užatlantės juodaodžio recidyvisto nelaimingu pasimirimu, šiam apsišniojus stimuliantų ir nenumirus kaip dera tikram gangsta nuo brutalaus policmeno kulkos, o tik dėl banalaus olimpinės dziudo shime-waza pritaikyto veiksmo.

Kokia čia dar liberaliai nuprogresavusiųjų reklama?

Baikite!

Joks ten Nigerijos sukčių trolintojas Karolis Žukauskas pyarščiku sostinės merui nedirba, todėl tikrai tikrai nekonsultavo ir nebreinstormino, ir čia gi matosi tik nuoširdus paties mero noras girdėti ne prie upės, kur dar nuskęstų, neduoktudie, tą proverbinį vaikučių džiugų klegesėlį.

Ir nusišvilpti merui bei jo komandai, kad dar 1999 metais vasario 11 dieną de facto Seimas iš esmės šią aikštę iš žioplinėjančios miesto valdžiukės tiesiog atėmė, ir savo Nutarimu Nr. VIII-1070 pavertė būsima nacionalinės reikšmės memorialine vieta sostinėje, įpareigodamas nuo tada jau sostinės valdžią dar ir derinti su Vyriausybe, kaip tą įamžinti, apjungiant į visą tą kompleksą ir buvusius Gestapo bei KGB pastatus, tuo pačiu įprasminant ten nukankintų aukų atminimą, nes nei Konstitucinis, nei Aukščiausiasis teismai, ten įsikūrę, dėl to labai galvų sau nekvaršina, o jų didžiausios aukos dabar jokio įamžinimo už tas “represijas“ nenusipelno.

Na, čia gavosi dabar kaip sopulingai internetuose klykauti dėl plėšikaujančių VNO dušmanų ar po Gedimino bokštu slenkančio Kreivojo kalno skardžio, nesuvokiant, kad šios Vilniaus teritorijos nėra miesto jurisdikcijoje, ir meras gali geranoriškai tik pasiūlyti pagalbą atitinkamiems Susisiekimo bei Kultūros ministerijų departamentams, bet savivaliauti netgi vardan menamo visuomeninio intereso, deja, negali.

Ir todėl Lukiškių aikštėje galėjo tik nuo žiemos barstymo smėliuką nusišluoti ar rudeniop krentančius lapus pagal perimetrą susigrėbti – tuo visa sostinės jurisdikcija, deja, ir baigiasi, nors jei ji neaišku iš kokių pagirių faktiškai dar prasitęsia nuo miesto ribų ir į rajoninį tikrai irgi niekuo “nesvarbų“ keliuką, kai prireikia ne darbo metu nuplauti nuo neeilinio asfalto savadarbę kelio nuorodą į anoniminio vagies namą.

Netgi nacionalinį stadioną mero vietoje aš permesčiau vis tik statyti pačiai Vyriausybei, jei jau tas stadionas yra nacionalinis, nes miestui tikrai užtenka buvusio Lokomotyvo, o dabar Vėtros futbolo vejos po gimdyklos langais. Bet kad šį merą jau antrai kadencijai iš esmės tie pietinės tribūnos žalgiriniai tifoziai su prijaučiančiais nėra-už-ką balsuotais taip rinko už vis tą amžinos statybos pažado tesėjimą.

Ši tema ilgai grojanti ir niekaip nesibaigianti, kaip gėjų santuokos ar dviguba pilietybė, nors va pastarąją neapsikentęs Lietuvos vidaus politikos lyderis Ramūnas Karbauskis banaliai vienu ypu uždarė tiesiog surengdamas referendumą ir parodydamas, kad lietuvis yra piktybiškas pavyduolis, nuoširdžiai nekenčiantis emigrantų, todėl – špygą jiems, o ne prarastą piliečio pasą atgauti!

Manau, galėtų ir šį amžinos statybos klausimą pagaliau išspręsti, nes tie visi jį keikiantys ar pašiepiantys oponentai dar iki savų išskirtinių personalinių pensijų svarstys, užsitikrindami patekimą į valdžią, bet niekaip neužbaigiamus, nes antraip, panašu, reikės užsiimti nacionaline politika, kuriai kompetencijų neturi.

Tai va aš taip irgi nesupratau, kaip tas suvežtinis iš karjerų smėlis, ar tie apsišniojusiems mero pagalbiniams berniukams menami čia rykliai, tarsi iš Florence and the Machine dainos Ship to Wreck, dabar čia tas aukas su gestapininkais ir nkvdistais bei kgbistais susiejo. Kitų 19 amžiaus sukilimų atminimas – tai tikrai jau byra tarsi smėlis pro pirštus, ba ką tę tu, mažum, i da atsirinksi, jei ne lenkas esi, ir jau seniai visi didvyriai yra tik jų, nes mūsų, žinia, tik kapuose miega?

Žinote, aš džiaugiausi, kad mano pradėtą judesį dėl balvonų nuėmimo nuo Žaliojo tilto šis meras vis tik įgyvendino, nors surūdijusio vamzdžio mianininkai fondačiulpiai ir dabar vis ką nors ten užgriozdinti taikosi. Ir tas Vilniaus, kaip G-spot marketinginis judesys, išties yra smagus bei turėjo realų ir teigiamą atgarsį dar ir anapus Atlanto, nors davatkų vaizduotes ir pakirkino.

Ir dėl šito paplūdimio miesto centre netgi pritarčiau, bet net kaip pseudo-anarchistas pastebėsiu, kad vis tik dura lex set lex – ir tas turi būti žinoma ypač teisininko išsilavinimą turinčiam buvusiam teisingumo ministeriui, net kai parduodi kaimyniniam diktatoriui jo opozicionierių Beliacką mainais už baltarusių KGB nužudytą VSD karininką Pociūną. Kitaip tariant, tokie Seimo Nutarimai vis tik turi įstatymo galią, ir savo smėliuką, deja, bet vis tik reikėjo prieš tai suderinti su aslfaltiniu keliuku-premjieriuku, po ko, manau, jis būtų šiai paikai marketingistų iniciatyvai uždėjęs savo policinę liberum (sic!) veto rezoliuciją.

O tada iš visos šitos savo naujadarės liberalų partijos rinkiminės akcijos ir tos po to kilusios paties šio pliažinio performanco iniciatoriaus sukilusios tarsi skrandžio rūgštys isterijos, kuomet teisintis taip banaliai susimovus, kaip ir nebelieka jokių priežasčių – tik didelis piššš…

Kas, ko gero, atsispindės ir rinkiminiuose rezultatuose, nes taip dvi akcijas per vieną mėnesį imti ir sumauti vieną po kitos, trolinant Birželio sukilimo atminties proga tik vienintelės galimos porinkiminės koalicinės partnerės patriotiškuosius rinkėjus, reikia arba neabejotino talento, arba išties begalinio glušumo. Ačiūdie, kad Tuskulėnuose ar Paneriuose prie žudynių vietų nesugalvojo paplūdimių dar įrengti, nes tektų po to šiūpėliuoti pačiam atgal į Grindos samosvalus. Čia gi, akivaizdu, pritrūko ne tik teisinio susivokimo, bet ir elementaraus žmogiško takto nebūti mankurtu.

O gal jie tą Nutarimą pasirašiusio prof. Vytauto Landsbergio taip demonstratyviai nekenčia?

Na, tada Konstitucijos prospektui ir derinti su niekuo iš Gedimino pr. 11 jau “nebereikia“, ir memorialinę nacionalinės reikšmės vietą sostinėje gali įprasminti kuo tik nori užpildamas – ar smėliu, ar šiaip organine ekologine trąša (bet kai nederinai su valstiečių vyriausybe, tai renkiesi vis tik smėlį, idant anų derliaus gerinimo subtratais nebereklamuotum?).

Netgi, kai pagalvoji, kažkokie baltaskūriai heteroseksualūs diedai, kas yra visiškas įžeidimas feminizmo, rasizmo ir lytinės orientacijos hunveibinams, 1918 metais vasario 16 dieną virš knaipės susirinkę kažkokį irgi ten Nutarimą keistą pasirašę – apsiskelbę Lietuvos Taryba, kai net jokio legaliai ir teisėtai Seimo išrinkta nebuvo, o patį miestą ir visą šalį valdė vokiečių okupantai, tai koks dar čia juridinis dokumentas? Niekinis, nu.

Galima juk irgi šį anuliuoti, nes vis tiek tik nuorašą profesorius Liudas Mažylis tesurado, kai originalas po tai Tarybai net nepriklaususio, bet garbingai patriarcho teisėmis jį pasirašiusiojo, mirties vis tiek jau prarastas.

Kaip jau Lietuvoje yra de facto nutikę su 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Nutarimu, kuris yra sudėtinė Lietuvos Respublikos įstatymyno dalis ir iš esmės leidžia piliečiams naikinti visus sovietinius kolaborantus, nelaukiant liustracijos, kurios taip iš savo demokratiškai išrinktų valdžių per visus 30 metų mes ir nesulaukėme.

O kai pradedi tokias tendencijas įdėmiau žiūrėti, tai yra dar viena priežastis kažkam patyliukais pasiimti rublių per ofšorus ir pakovoti propagandos frontuose, skiedžiant melus ir šmeižtą apie kolaboravimą ir nedorybes su būsimais naciais mūsų šiems signatarams dar anuomet, suprask, susidėjus!

Ko jūs čia juokiatės?

Šitas dar kilsiantis naratyvas taip visus likusius mūsų tautos iškiliuosius veikėjus ir toliau niekinant – juk tėra tik laiko klausimas, manau. Esate jau dabar nevykusi žydšaudžių, rasistų, homofobų ir ksenofobų tauta, neverta jokios garbės vadintis net europiečiais, ir net turėtumėte pradėti gėdytis būti išvis lietuviais. Ir net Trispalve nuošalioje gatvelėje tamsiu paros metu pasimosikuoti irgi šiukštu – atvažiuos dar koks mentas ir pariš, nes, cituojant, če aš perejgune – y tū niaiškyk!

Beje, juk dar šiam merui paminklas Petrui Cvirkai, pastatytas kaip politiniam sovietų veikėjui ir okupacijos įteisintojui, o ne kairuoliškam rašytojui, yra nepajudinamas, kad tik nesukeltų bereikalingo, suprask, ažiotažo – matyt, vis tik nesinori prarasti inteligentiškų maumų palaikymo per artėjančius rinkimus, kurie tą stabą laiko buvus iškiliu kūrėju, o ne tėvynės išdaviku. Keista tik, kad kitiems rašytojams ir poetams tų stovylų ne vien sostinėje tiek nėra pristatyta – kokiam dėl lenkams paliktų Trakų griuvėsių verkusiam Maironiui, tautą šaukusiam to paties niekinamo Birželio sukilimo proga Bernardui Brazdžioniui, ar prūsokų skriaudžiamų būrų užtarėjui Kristijonui Donelaičiui su kovojusiu prieš miško kirtimus Antanu Baranausku.

Nes tiems progresyviųjų rinkėjams, panašu, šis “cukrinis avinėlis“ 1940-aisiais juk net ne jų tėvynę išdavė – pamanyk tik! Šiaip išties simboliška, kad kolhozo pirminyko sūnus vadovavo šią kandenciją dar ir Seimo kultūros komitetui, kas simboliškai apjungia dabartinėje mutavusioje LSSR gyventojų kartas bei socialines klases.

Gal kada netgi ten aplink šitą stabą irgi ne balandžiai dergsis, o vaikučiai džiaugsmingai krykštaus – juk šalia Centro poliklinika, tai reikia poros sūpynių ir smėlio (sic!) dėžės, kad anūkėliai turėtų ką veikti, kol jų močiutės eilės laukia, pasiėmę numeriuką registratūroje.

Jei klaustumėte, ką aš pats mero vietoje būčiau daręs dar tada, kai tie dėl Lukiškių aikštės Vyčio kičininkai niogėsi su bunkeriniais pogrindininkais, tai būčiau tiesiog parengęs parko projektą, išskirstęs pagal fengšui ar kokį dadzedziną sektoriais visų 8 atmintinų sukilimų ir kovų dėl Nepriklausomybės garbei, šiuos sektorius išdalinęs seimūnams, tremtiniams, skautams ar dar kokiems visuomenininkams praktiniu fiziniu bei jiems neįprastu darbu ąžuoliukais užsodinti, ten po jais įrengęs memorialinius suoliukus su informacinėmis lentelėmis, po kokiu ąžuolėliu kokiai garbei gali taip prisėdęs parymoti, pavargęs šiuos sektorius jungiančiais takeliais slampinėti nuo cholerinio maišto iki, suprask, holokaustinių žudynių pradžios, o po to ir visų tų medžių paunksmėje tiktų su laiku ir smėlio dėžės, ir sūpynės bei vaikiškos karuselės iki galvelių apsisukimo.

Ir pabandyk po to tuos medžius iškirsti, kad kokią nors angažuotą statulą ten įgrūstum!

Tik kam tą mūsų tautą vienyti? Geriau kiršyti savo susireikšmintu teisuoliškumu arba įsivaizduojamu progresyvumu.

Nors susikivirčijai iš esmės juk tik su minėtojo Nutarimo signataro anūku ir jo partija, visiems kitiems politiniams oponentams taip tyliai kikenant ar net garsiai kvatojant iš tokio paiko nenuovokumo ir šito karjerinio mūšio smėlio dėžėje prieš Seimo rinkimus, atimdamas galimybę dirbti valdančioje koalicijoje ir savo pažadus įgyvendinti, bet, matomai, tam tie pažadai ir skirti, kad tik žadėti, o ne tesėti – stadionas ar kokia kita nacionalinės reikšmės jerunda™.

Guodžia, kad save madingai apolitišku ir labai progresyviu laikantis hipsterynas tik garsiai feisbukuose klykia, bet iki balsavimo urnos taip ir nenukėblina, nes dauguma jų išvis pas tėvus kaimukuose registruoti, o ten važiuoti balsuoti – niekas jų neišmokė, o ir šiaip ne tas levelis kaulėtas šiknutes nuo sėdmaišių atkėlus eiti primityviu rašikliu ant popieriaus kryželius sudėlioti.

Daug rimčiau Lietuvai, manau, tai, kad praėjo iš esmės labai nepastebėta žinutė, kai jo akvariuminė ekselencija atleido net penketą nusipatarinėjusių karjeristų prisiplakėlių iš Prezidentūros, ir tuo pačiu padarė labai rimtą užsienio politikos demaršą, atsisakydamas vykti su latviais, na, ir estais, kad po ranka tie irgi papuolė, susitikti, kurie dabar savo pasirašytus tarptautinius susitarimus dėl Astravo AE pareiškė nutraukiantys ir pagal kremlinį planą tampantys vienais iš būsimo mums grėsmingo net fizine prasme elektros eksporto pirkėjais – o tuo pačiu per mūsų statomą elektros tiltą su Lenkija, tai dar ir rusiško elektros eksporto tarpininkais su leftistine prorusiška Europa.

Ar turiu priminti, kurios partijos ir kurie veikėjai, tikėtina, sudarysiantys po rinkimų vėl valdančiąją koaliciją, tąkart kartu su LB kotletiniu ekonomistu ar pasišiaušėliu mažos agrarinės šalelės popsistu virkavo visose žiniasklaidos priemonėse “vaje, vaje VAE!“, tuo pačiu sužlugdydami ir referendumą bei visą strateginį bendradarbiavimą dėl atominės elektros gamybos mūsų regione?

Bet mero smėliukas sostinės buvusioje turgaus ir egzekucijų aikštėje jums gi daug svarbiau, panašu.

O ką šitos mirusios respublikos™ Prezidentas?

Na, tai pastatykite patrolinimui dar kokią nors morę su frenčiumi Daukanto aikštėje šiam po langais – tas irgi panašaus lygio pramogą tuomet turės. Manau, kad mero komanda tokiu rekvizitu netgi visai mielai ir pasirūpintų – juk dar vienas performancas už jūsų pinigus vėl gautųsi jų partijos prisiviralinei reklamai.

O kai aš reklaminiais ar marketinginiais ištekliais nedisponuoju,
tai jums iš anksto už visą jūsų savanorišką finansinę man paramą per Paypal arba Revolut dėkoju!