PODCAST S01E12 – teksto apačioje!

Liepa jau baigiasi, bet per šį mėnesį aš kažkaip net pasigedau bankinių maurulių™ ką nors džiūgiai papezant mums apie infliacijos naudą per karantiną patuštintai lietuvio piniginei, kaip ir hanerinis estas™, nemačiau, kad savo nekilnojamomis įžvalgomis būtų su mumis, kvailiukais, jau pasidalinęs.

O ir valstybinės finansų priežiūros institucijos daugiau užimtos pedagoginių maklių tyrimais bei visokių valstybės išteklių nusavinimą privačiam savo versliuko darymui pajungusių lobistų ir tarpininkų pakaišiojimu į daboklę, kad tie pravėstų, po ko jau ataušusiai, tarsi etatiniai zonos senbuviai, teisintųsi esą nekalti tai jau visuomenės sudarytai neigiamai nuomonei paneigti.

Kita vertus, jei jau Lietuva yra pavadinama Švč Mergelės Marijos žeme, tai nekaltumą savo pradėjimuose tiesiog tautiškai prisakė padeklaruoti, nors vis tik ne mūsų šalis, bet oficialiai Estija yra Marijos žemė, turinti ir tokio vardo ordiną (ei, Kirkiliuk, pst, dar tokio nesi nukniaukęs į savo kleptomaninę kolekciją!).

Ir vėl tie estai! – nuoširdžiai ir tradiciškai sušuksite, neaišku ko čia dabar krūpčiojat Arvydui ar Gediminui.

* * *

Bet mes, žinote, birželį, kuomet jau turi jaustis užkarantinuotos ekonomikos pasekmės, ne tik estus Europoje aplenkėme, kai Eurostatas suvedė infliacijos rodiklius.

Taip, mes ir vėl pirmaujame visoje Europoje su savo 0.9%!

Kai visur fiksuojama pandemijos sukelta ekonomikos krizė, tai mūsų šalyje kainos pakilo daugiausiai ne tik eurozonoje, kur infliacija tesiekė vos 0.3%, bet ir sugebėjo pralenkti vienu procentiniu punktu dar ir visoje ES, kurioje pakilo gerokai daugiau už šį, bet mes ir tam pakilimui savo nuosava infliacija, aišku, tiesiogiai prisidėjome, kad taptų bent jau 0.8%.

Kitaip tariant, lyginant su eurozona, mūsų euro zonoje infliacija yra triskart didesnė, ir net keista, kad nebeliko besigraudinančiųjų, net dabar per rinkimus, dėl buvusios vos prieš keletą metų lito perkamosios galios.

Ir čia tame fone, kada nu visai taip “ne monopolistė“ Maxima netgi sumažino (sic!) virš 800 prekių kainas, kuomet “surėmė pečius“ su tiekėjais (skaityk – atkrušo ir padžiovė)!

Tiesa, kai tą abipusės kainodarinės sinergijos surėmimą įvykdžiusi komercijos direktorė netikėtai taip “išėjo ieškoti naujų gyvenimo iššūkių“ iš šito “apie viską pagalvojusio“ prekybos tinklo, taip va, kaip matau iš darbo skelbimų, tos prichvatizuoto prie LDDP Agropromo pieno ir mėsos lietuviškos įmonės dabar netikėtai irgi jau ieško vadybininkų darbui su tinklais.

Ai, nu čia gal sutapimas tik…

Taip reikia suprasti, kad kiti prekybos tinklai Lietuvoje tas kainas pas save tai tik dar labiau pakėlė, kad ir pačią infliaciją šalyje, net masiškai kritus vartojimui dėl įvesto karantino, padėjo sizifiškai užritinti kone iki vieno procento birželį?!

Štai latviai, kaip jau įrasta, yra stabdžiai, bet mes juos, braliukus, vis tiek mylime – pas juos fiksuota net ne infliacija, o defliacija, tad kainos ten nukrito, kaip ir tikėtumeisi pagal laisvos rinkos dėsnius – net 1.1%. O jau minėti estai, žinia, tie tai išvis durniai pagal visus lietuviškus parametrus – ten irgi defliacija, o ne infliacija, ir dar netgi yra kone dviguba mūsiškiam skaičiui, nes už birželį toje Marijos žemėje estams kainos smuko 1.6%.

Čia jau tikrai būtinas Hanner esto kažkoks pasiaiškinimas dėl jo tautiečių mūsų tautiečiams, tačiau jo PR asistentė, panašu, dabar išėjusi atostogėlių, o jis pats, nasalnyka™, užimtas, matomai, tik džumšutų saviizoliacija bei statybų karantinavimu.

Todėl aš nuo savęs pridėsiu, kad kiek pamenu pats iš turėto verslo su prekybcentriais laikų, tai Estijoje išties yra 6 prekybos tinklai ne pagal formalųjų sąrašą kainų [nereguliavimo] ir [ne]konkurencijos tarnyboje, kaip pas mus su faktišku tik pusantro tinklo, ir tas LiDL atėjimas į Lietuvą nelabai ką tepakeitė, kaip jau esu rašęs dar 2018 metais, nebent laikysime pozityviu veiksniu galimybę Maximai nuo tada jau atvirai plėsti savo parduotuvių tinklą, nes jos pačios dalis rinkoje matematiškai, o ne paslaugių nesavanaudiškai besistengusių mūsų rinką turėjusių prižiūrėti vardan vartotojų lietuviškų pareigūnų dėka, taip persiskirstė prie papildomai į rinką atėjusio tinklo.

* * *

Tai vis tik dar: kodėl taip pas mus viskas, ypač maistas, pabrango, kai kitur Europoje dėl ne mažiau kritusio vartojimo netgi pigo?

Nes šitų kasdienių prekių vartojimas išties Lietuvoje, kas ironiška, netgi padidėjo – karantinas gi uždarė sienas, ir mūsų pirkėjų pinigai banaliai neiškeliavo lenkams bei netgi latviams, kurių netgi pieno produktai, tarkime, tame pačiame mūsų prekybos tinkle yra kone perpus pigesni už neprastesnę kokybę (ir aš jau nekalbu apie lenkiškus, neva, besinaudojančius vietos valiutos silpnumu), kai netgi ir antkainiai tinkluose Lietuvoje bent jau anuomet buvo kone dukart didesni, nei tame pačiame tinkle Latvijoje bei Estijoje, nepaisant to, kad mano prekė, tarkime, iš Vilniaus dar iki Talino turėjo nukeliauti, tad savikainoje logistiką ją pabrangindavusi.

Tad jei taip pakilo paklausa, tai kodėl prekybos tinklas turi tą savo kainą lentynoje ne pakelti, o jums nuleisti, kada ir taip tiekimas dėl atkrentančių darbuotojų ir trūkinėjančių tiekėjų grandinių jau stringa, ir lentynos, ne vien grikių ar šikpopieriaus, natūraliai tuštėja, nespėjant jas laiku papildyti?

Net jei neskaitysime to fakto, kad pirkėjai karantino metu davė gerą spyrį prekybos tinklams, taip dabar primindami, kad tie, kaip buvo jau įpratę, yra ne prie namų esančiais steroidiniais minimarketais su kasdieniu smulkiu apsipirkinėjimu, bet vis tik supermarketais ir net ne vietoje įgrūstais hypermarketais, iš kurių vienas pirkėjas išsibogina ne kasdienį rankoje panešamą krepšelį, o išties savaitinį pirkinių vežimėlį – todėl va kitam tokiam pačiam tokio kiekio prekių ir nebelieka.

Tik kad prekybcentrių čingačgukai™ dar to ir nuo anos krizės neišmoko, kaip ir tuomet nemokėjo organizuoti tinkamai vidinės logistikos, kiek pamenu iš išlikusio verslo, jei taip galima pavadinti gal brežnevinių laikų gostorgovlios stiliaus “vadybą“, susirašinėjimo ir to nuolatinio baksnojimo apie *ui ką pagalvojusiai ©, kuomet, tarkime, padarai išpardavimo akciją (ji standartiškai daroma dviem savaitėms), o prekių lentynose nebelieka jau ir trečiai dienai net neišaušus, tačiau tie atgalios tau peza apie tai, kad “nu neparsiduoda prekės“, nes “kompas taip mums nerodo“, nepaisant jiems nusiųstų faktiškų nuotraukų su tuščiomis jų lentynomis!

Ir tuomet į tavo planogramose nurodytą prekių vietą dabar lentynose vietinių maksimukių vadybininkės tikrai tik už ačiū sugrūda tavo konkurentų prekes, ir kad užsispyręs pirkėjas nepasigestų – tai ir kainas nuo lentynų net nulupa.

Cirkų buvo ir daugiau, bet tai pašnekėkite man dar apie lietuviško stambaus verslo efektyvumą, ar kaip ir kokiais būdais, tikrai su verslu ir rinkos dėsniais tiesiogiai nesusijusiais, čia buvo įmanoma taip patapti rinkos lyderiu prie va tokios vidinės netvarkos įmonėje. Ir nemanau, kad taip yra tik šioje konkrečiai paminėtoje – antraip prisimintume Maximą dabar tik kaip Linksmųjų Devyniasdešimtųjų anekdotą.

Netgi esu tikras, kad ir be to “pečių surėmimo“ daugelis tiekėjų padidėjusia paklausa rinkoje būtų mielai pasidžiaugę ir gal netgi sumažinę kainas dėl atsirandančios masto ekonomijos, tik kad jiems dar teko praktiškai apmokėti tą dabar per karantiną išaugusią prekybos tinklų vidinės logistikos savikainą dėl va tokio vyraujančio veiklos operacinio bardako.

Tik kur jūs dėsitės, pirkėjai, kai kitos alternatyvos rinkoje dabar nebeturite – finalinę kainą lentynoje ne tik iš savo kišenės padengsite, bet dar ir ta pačia proga per PVM atsegsite daugiau nei penktadalį savo išlaidų valdžiai, klaidingai vadinamai valstybe, kurios valdininkai neturi nei noro, nei prievolės kažką su tokiais vėžiniais dariniais rinkoje daryti.

Atvirkščiai – per krizę dar ir iš jūsų mokesčių pinigų tiems parėmimui dotacijų ir subsidijų numes, nes juk too big to fail, nors patarlė išties politikoje, pajungtoje stambaus kapitalo valdomai ekonomikai, yra manipuliatoriškai apsukta, kadangi pagal logiką turi būti too big so must fail (t.y. tiek per didelis, kad jau turi žlugti), nors 1987-2006 metais buvęs Fed pirmininkas Alan Greenspan yra perspėjęs dar prieš aną krizę: If they’re too big to fail, they’re too big.

O gal nebereikėtų jokios PVM duoklės už maistą mokėti, jei valstybė čia “ne prie ko“, ir vis tiek mums tenka pirkti čia brangiau tokia “rinkos kaina“, nei kaimyninėse šalyse? Štai net Anglijos karalienė nuo savo pavaldinio prasčioko duonytės ar mėsytės nieko neatsikanda, nors pilis ir princus su kunigaikštienėmis išlaikyti irgi taip svariai kainuoja.

* * *

Bet grįžkime nuo šios paikai per nekokybišką vadybą ir rinkos monopolizavimą užaugintos savikainos dabar prie infliaciją kėlusių kainų, augusių dėl vyriausybės priverstiniais administraciniais metodais netikėtai išaugintos visuminės paklausos vidaus rinkoje, įvedus karantiną.

Aš sakyčiau, kol dar nespėjote mane simpatija marksizmui apkaltinti, kad išties ne iš godumo taip tie prekeiviai elgėsi – taip pats pirkėjas vidaus rinkoje, uždarius galimybę rinktis gretutinėse, savo pinigais balsavo.

Ir jei išties norite sumažinti kainas, tai turite ne apriboti pasiūlą pirkimo teisių apribojimais, kaip kliedėjo mūsų mentų logika besivadovaujanti valdžia ir netgi jų opozicija apsimetantys veikėjai, dabar iš socialistų patapę keinsistais su būtinu paketu keiksmų liberalų adresu, o visokeriopai padidinti visuminę pasiūlą rinkoje, kad reikia užtikrinti realią laisvą konkurenciją ir sumažinti apribojimus, kažkam taip tik generuojančius ekonomines rentas rinkoje.

Nes per karantiną kitur su savo euriukais, kaip įprastai, jau pabėgti nuo prieš kone dešimtmetį dar užkeltų PVM ar dar gerokai anksčiau primestų antkainių pirkėjai dabar nebegalėjo.

Rusijoje, tarkime, visiems jų valdžioje buvo į rinką ir jos dalyvius išvis nusispjauti, ir ten gyventojų skurdas bei skolos ėmė didėti geometrine progresija, ir jokios paramos iš ES kokio fondo jiems ten, skirtingai nuo mūsų, net nesišviečia, tik ta naujųjų varguolių klasė jau nuo 2014 metų sankcijų ten gausėjo ir ekonomika bei verslas neišvengiamai prisitaikė, kaip ir pas mus Lietuvoje tai įvyksta per 3-4 metus po krizės, veikti toje jų naujoje skurdo bei vietos verslų reiderinio nusavinimo realybėje.

Lietuvoje, beje, pridėkite prie kainų kilimo veiksnio dar ir tai, kad ši paskutinius mėnesius šioje kadencijoje leidžianti vyriausybė išties į rinką taip keinsistiškai įmetė įvairiais paramos verslui bei socialiniais paketais ne vieną milijoną dykų ir neuždirbtų nei verslo, nei pačių namų ūkių, svetimų ir dar netgi kartais nebegrąžintinų pinigų.

Jau netgi didmiesčių užimtumo tarnybos spaudoje siunta, kad savo regiono vietiniams ir su vietos valdžia puikiai bendradarbiaujantiems iždo išsunkimo bei pasidalinimo schemutėse šūdversliams dabar nebegali iš gatvės ir provincijos lūšnynų pričiupti ir atsiųsti naujųjų vergų už šitų “geradarių“ jiems temokamą minimalkę, mat vargetos dabar veltui (!) gavo kone tuos pačius euriukus per padidintas socialinės ir nedarbo draudimo paramos išmokas, kurios nukonkuravo pajamas, gaunamas iš darbo (o proletarai, įskaitant ir ofisinį planktoną, kitaip gi pajamų negauna, kaip tik iš savo samdomo darbo, ir va juos samdantis verslas po to iš šių pajamų pasiima tuo mažiau, kuo jos yra mažesnės!).

Tai netgi šiems “darbo rinkos nevykėliams“ nedirbant dabar daugiau eurų rankose lieka be tų nepatiriamų išlaidų kelionėms į darbą ir maitinimuisi ne namie, ko šie naujojo lažo valstybės vardu algas gaunantys užimtumo tarnybų pričkai niekada patys, aišku, savo formaliuose primetamuose “darbo pasiūlymuose“ net neskaičiuodavo ir domėn neimdavo, sutartinai tokiems dabar pigios darbo jėgos negavusiems verkšlenantiems pseudoverslininkams į chorą unisonu giedodami, kad tie “tinginiai varguoliai“ dirbti, matai, išvis nenori – o tiek daug gi laisvų darbo vietų jiems yra prikurta gi!

Būtina atsivežti dar daugiau uzbekų, nes ukrainiečius su baltarusiais jau išgraibė.

Šiaip kokie kengūrijos kolonistai, panašu, ne veltui žemyn galva vaikšto kitoje planetos pusėje, nes susigalvojo ne šūdversliams pataikauti, kaip mūsų valdžios “genijai“, bet tokių dempinguojančių esamą darbo kainą ir besibrukančių į prakutusias rinkas imigrantų darbo jėgą apmokestinti visai ne simboliškai ir papildomai per kasmetines darbo vizas, taip ne lengvatomis griaudami, kaip pas mus, bet apsaugodami savo vietinę darbo rinką ir, kas, be abejo, nu niekaip nekoreliuoja, kad šiame tūkstantmetyje, skirtingai nuo mūsų, nepatyrė ten jokios ekonominės krizės, ir į Australiją, o ne iš jos, norisi emigruoti.

Man panašu, kad tuoj ir seniai emigracijos bėdą susitvarkę estai ims jau veisti dar ir sterblinius padarus, nors išties mūsų darbo ir kapitalo rinkos iš šalies žiūrint labiau tą juokingą ir neaiškų mišrūną ančiasnapį primena. Na, gal tie proverbiniai bebrai būtų arti jo, tik kai snapas yra šiknoje, tai ir ne galva, panašu, irgi iki šiol galvojo, o tik sėdimąja ant tinkamų kėdučių ir postų.

O mūsiškiams darvinizmo garbintojams socialiniuose moksluose tikrai būtų dėl ko susimąstyti, užuot pezant, kad kiek tu vertas, jei tavo darbo vietą dar pigesnis gastarbaiteris atima, nors taip tik pasako, kad ne mąstymas, bet darbas iš beždžionės žmogų padarė – nenuostabu, kad tuomet ir mūsų visos ekonomikos vaistas pagal juos tėra tik vienas, užrašytas šūkiu ant buvusio darbo krematoriumo vartų: Arbeit macht frei.

Ką mus dar ten apie inovatyvią ekonomiką Lietuvoje kliedėjo, priminkite?

* * *

Tik gal grįžkime dar prie vieno praeitą mėnesį infliaciją paauginusio veiksnio, nes vis tik vasara nesibaigė, tikiuosi.

Juk kai karantiną dar tik šalies viduje nuėmė, taip mūsų, o vėliau ir kaimynų latvių bei lenkų, kurortus užplūdo dar nuo pernai pasitaupusių egzotiškoms kelionėms dabar pataškomus pinigus ar kažkaip desperatiškai pateisinančių savo neracionalias išlaidas dėl pasikeitusių planų lietuvių.

Ir aš dabar nuoširdžiai net nesuprantu tų tradicinių Palangos verslininkų raudų, įtrauktinų į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašus kartu su sezoninės klimato kaitos įtaką derliui kasmet apverkiančių valstiečių, kai pastarieji, beje, mūsų ekselencijos žavumo dėka irgi dar gavo iš ES netgi papildomas išmokas savo pašalpiniams hektarams.

Ko gero, “nesurėmė savo pečių“ Palanga su Gedimino 11, tai ir nesigavo dar labiau antkainių vienam pajūrio kvadratiniam metrui sukelti.

Bent jau dėl to vėl į sovietmetį sugrįžusi ir nomenklatūriniu rezervatu tapusi Nida nepasikuklino ir nusprendė drastiškai pasididinti pagalvės mokestį savo separatistinėje muitinėje – aš tik primenu, kad Neringos savivaldybė irgi pati savęs neišsilaiko, o siurbia mokesčių mokėtojų pinigus iš Vilniaus miesto darbuotojų nuo šių pajamų mokesčių, nors gal vien iš NT mokesčio, kurį nuo seno rentininkų nomenklatūra apeina, galėtų išsilaikyti, nekalbant jau apie susigraibomus vasaros sezono muitus bei kitas dykai gaunamas ir dotuojamas paslaugas.

* * *

Kaip bebūtų, dar ir kitų veiksnių kainoms sukilti mūsų šalies ekonomikoje buvo daugiau, tik dabar man jau smalsu bus palyginti liepos infliacijos pokytį, kai lietuviški eurai pagaliau prasiveržė pro valstybės sienas ten, kur paprastai jie ir iki tol buvo išleidžiami.

Gal net ir latviai su estais savo defliacinius procentus pakeis į infliacinius, atsigavus jų vidaus vartojimui ne vien nenustygstančių lietuvių, alkonautų suomių ar jūrmalinių rusų, kai tuos vėl įsileis, dėka.

O lenkai?

Na, ne tik vargo lietuviai sugrįžta ten pas juos maisto pirkti – ir lenkų ekonomika seniai kokią krizę yra mačiusi dar nuo praeito tūkstantmečio, kai jų šalyje infliaciją visada pastūmėdavusi tik eilinė zloto devalvacija, valdžiai siekiant įvykdyti kokius nors populistinius pažadus ar subalansuoti biudžetą, o ne pakilusios kainos po kokio nors pardavėjų “pečių surėmimo“ su tiekėjais kainų sumažinimo labui.

Ir nors mano per PayPal ir Revolut gaunama parama nerodo jokių infliacijos požymių sąskaitose, aš vis tiek jums dėkoju, kad dalinatės ne tik mano įrašais, bet ir savo finansiniai ištekliais!