PODCAST S01E14 – youtube bei teksto apačioje!

Jau bene trečia savaitė stebiu grybauskinių tarnybų karo šokius aplink Sveikatos Apsaugos Ministeriją ir su pačiu ministeriu susijusius, ar su juo siejamus viešojoje nuomonėje korumpuotais nusikaltėliais verčiamus asmenis.

Tai, žiūrėk, STT į daboklę įgrūda paprastai verslo konsultacijomis besivertusį dabar jau reagentų užpirkimo tarpininką, kuris €150’000 kyšį, STT požiūriu, o ne sėkmės atlygį, gavo iš gamintojo pavedimu tiesiai į savo banko sąskaitą.

Tai vienas iš SAM pavaldžių medicinos įstaigų vadovas apklausiamas, kuris jau po savaitės numiršta, nes STT arba FNTT agentų apsilankymas ir apklausa bauginant BK, bet atliekama, kaip mentai įpratę pagal administracinę teisę, kur esi kaltas, kol neįrodei priešingai, juk streso “nekaltiems“ nesukelia, tiesa?

Tai neapsikentusi tardymo jau atsistatydina SAM viceministrė, buvusi atsakinga už reikiamų reagentų įsigijimą pandeminės krizės metu, nes stengėsi savo darbą deramai atlikti, o ne prisidengti neveiklumą begaliniais įstatymų ir reglamentų punktais, kurių yra prikurta jau tiek, kad gali visą kadenciją imituoti audringą veiklą ir nieko neveikti, tik algą, ir gana nemažą, lyginant su privačiu sektoriumi, gauti, tai nesuprantama, koks dar čia patriotizmo ir iniciatyvumo proveržis valstiečių valdžios tarpe, kurie nemyli Lietuvos ir dirba Rusijai, ar kaip ten tame naratyve?

Po to dar sulaikomas bei apklausiamas ir vienas sostinės tarybos narys, kurio pavardė kitų reagentų pirkimo dokumentuose užrašyta – jam ką nors komentuoti pareigūnai, aišku, remdamiesi įstatymu uždraudžia, kai viešumoje patys pametėja rašliavotojams naratyvą, kad ir šitas yra korumpuotas vagis, nors kaltinimai susiveda į tai, kad, matai, viešųjų pirkimų paraiškoje nebuvo tiksliai nurodytas gamintojas – įsivaizduokite, kad užrašote buhalterei į savo tarnybinių sąnaudų kompensavimo apskaitą, tarkime, IKI, o ten, pasirodo, reikia rašyti UAB PALINK – manau, jus reikia tučtuojau spirti iš darbo už finansinių dokumentų klastojimą su atitinkamu įrašymu į atleidimo lapelį!

Sutinku, kad šiuo atveju gal kiek perdedu, juolab, kad su Redu Laukiu esame anksčiau gyvenime, kuomet aš dar verslu užsiėmiau, bendravę, ir taip, jis buvo mano klientas (kaip ir Gabrielius Landsbergis, įsivaizduojate?).

Tai dar pridėsiu nuo savęs, kad truputį man keisti tie visi viešumoje pateikti kaltinimai žmogui, kuris pats organizavęs pagal ankstesnes pareigas viešuosius pirkimus ir žino procedūras tiek, kad yra laimėjęs administracinį bylinėjimosi ginčą su tokius pirkimus prižiūrinčiomis institucijomis, kurios jam prikaišiojo juos atliekant neteisingai.

Tad manau, kad jei ši byla nesubliukš, kaip dažniausiai nutinka, anksčiau laiko, tai teisme, kur jau FNTT bei STT privalu įrodymus pateikti, jam atmesti tuos visus kaltinimus kainuos tik laiko ir kantrybės, neskaitant to, kiek jis apklausos metu, aš taip spėju, mintyse iš nevilties feispalmino ir per sukąstus dantis tardytojus vadino mulkiais dėl tų paikų ir nemokšiškai suformuluotų klausimų, nes juk kaltą būtina rasti.

Ir pridursiu dar kritikams – ne, su Redu nekalbėjau, ir apie bylą tik iš melasklaidos sužinojau. Kaip ir apie kitus paminėtus atvejus.

Ir dera priminti, kad žurnalistika nėra apie tiesos paieškas – tai yra amatas, kur faktai pateikiami atrankos būdu emocijas turinčių sukelti subjektyvių interpretacijų padaže. Kaip sakęs Mark Twain, jei spaudos neskaitai, tai esi neinformuotas (originale – uninformed), o jei skaitai – tai klaidingai informuotas (t.y. misinformed).

Todėl aš paprastai interpretacijas praleidžiu, o stengiuosi pažiūrėti tik į faktus – ačiū, bet dabartinis portalų jaunimėlis yra nelabai įgalus susieti dviejų faktų į vieną ar netgi kritiškai savęs paklausti, kokių faktų ar informacijos čia jiems trūksta pilnesnei išvadai padaryti, ir tik tuomet jau parašyti. Paprastai išvada dabar pateikiama kaip faktas, o jei faktai prieštarauja išvadai, tai tuo blogiau faktams.

* * *

Tai, kad per šiuos finansinių tyrimų ir įtarimų korupcija skandalus norima nušalinti psichoministerį, kuriam aš simpatijų niekada nejaučiau, o dėl akiplėšiško melo pandemijos krizės pradžioje bei jos metu, ir dar to begėdiško įvaizdžio manipuliavimo šaulio uniforma, jaučiu tik pasišlykštėjimą, man pačiam netrukdo atsiriboti nuo emocijų jo atžvilgiu, bandant įvertinti visą šią situaciją iš šalies.

Aš prognozavau, kad valstiečių partijos savininkas šio galvą prieš rinkimus nuritins, o STT bei FNTT dabar tam tarsi padeda, ir paspirs džiūgaujantiems liumpenams po kojomis. Deja, paaiškėjo, kad liumpenai veikiau džiaugiasi tokiu ministeriu, o plytų diarėją generuoja tik opoziciniai lemingai.

Tad į rinkimus Naisių partija eina labai logiškai su Šv. Trejybe: dievas tėvas Ramūnas, dievas sūnus Saulius ir dievas dvasia, kieno gydymu dar ir psichiatrai užsiima, Aurelijus. Kažkur ten šalia yra ir švč. panelė Agnelė, tai ją vėl turėtų jei ne į dangų kaip Marytę, tai tikrai į Seimą visą kaip stovi ir kokio stovio bebūtų imti ir paimti.

Ir jei iki mačo pabaigos ir toliau bus tokios reitinginės lygiosios tarp krikdemų ir valstiečių mūsų politinio futbolo lauke, tai finale paspardyti Aurelijaus galvos vietoje futbolo kamuolio mes virtualiai ir negausime – nebent išties tulpinės ekselencijos suformuotos per dešimtmetį specialiųjų korupcinių ir finansinių aferų tyrimų tarnybos pričiups tą plikį su berete tarsi kokį šnipą Paleckiuką, o po to – tai nors ir tvanas, kam jis jau bus įdomus.

Galop, pati SAM jau užkirto galimybę valstybiniam pučui, pasiųsdama tiek sukrutusį pypauti pagal skandalinį trendą ir akvariuminį ekselencijų į saviizoliaciją, tiek ir visą operos bei baleto teatrą, tai tiesioginės “Gulbių ežero“, kaip dera per pučus, mes transliacijos nepamatysime – nebent per Batkos TV po eilinių rinkimų farso, šįkart laimėjus Rusijos kandidatams, kuriuos mūsų glušiai iš tėvynės patriotinių sąjungų entuziastingai palaiko.

* * *

Bet aš manau, kad realiai šio šokių su kardais išdavoje nuritinta iš SAM Aurelijaus galva čia būtų tik bonusu – maloniu, tačiau tik priedu, nes tikslas ir kilęs sujudimas yra ne apie jį.

Tokio tipo funkcionalus sociopatas kaip šis ministeris visiškai nesigviešia finansinės naudos iš savo posto, kaip merkantilūs jo kritikai pagal save sprendžia – jam valdžia dėl pačios valdžios, ir tai, ką su ja gali blogo padaryti jums bei pajausti malonumą sau, yra gerokai svarbiau.

Tiesą sakant, piktus ir kerštingus išrinko lygiai tokio paties jausmo genami pikti ir kerštingi rinkėjai, ir net tai, kad jiems šis valdžioje ėmė ir apribojo galimybę prisilakti laisviau, yra tik maža kaina to malonumo, kurį jie patyrė dėl šios vyriausybės veiksmų per visą mielą, jiems, o ne mums, kadenciją.

Aš manau, kad niekas seniai nebekreipia dėmesio, kiek lėšų iš ES fondų bei LR iždo yra įsisavinima, persukus per visus viešuosius pirkimus.

Kai apsidairome, tai infrastruktūra ir viešasis aplinkos gerbūvis tarsi akyse juk ir gerėja, o sėkmingi tas lėšas skirstantys verslininkams valdininkai ne tik proverbiniais kotletukais tenkinasi, bet seniai įgyvendino savo asmeniniais pavyzdžiais buvusios ekselencijos pasityčiojimą “koks nevykėlis, kad iš valdiško darbo namo nesugebėjo pasistatyti“.

Realiai, jau niekas nebešneka apie įteisintą korupciją, nes sistema seniai atidirbta, ir viešųjų lėšų nusavinimo bei įsisavinimo rinka pasidalinta.

Tai, kad savo kąsnio iš senosios socdemais ir naujosios krikdemais vadinamų nomenklatūrų užsimanė prieš ketverius metus atėję valstiečiai, akivaizdžiai atsispindi visame šios kadencijos politizuotų ginčų apie banalias pinigų dalybas šurmulyje, bet, skirtingai nuo praskridusio ekselencinio lakūno, valstiečiai ne atiminėjo iš konkurentų, bet konstravo savo šėryklas ir pinigų siurbimo mašinas, dabar nusileisdami net nuskurėlių socdemų idee fixe dėl tų susigalvoto marazmo banko, nes socdemiška šeima išsiskyrė į šeškus ir bebrus, o pasidalinto turto atskirai nebeužtenka ir reikia bičiuliams bei draugams jau naujų aktyvų socialiai atsakingam iššvaistymui ir nusavinimui.

Šią nusistovėjusią visada laiminčių pagal pasidalintą specializaciją viešuosius konkursus korupcinę sistemą banaliai sugriovė šiuo atveju ne ministeris SAM, o užklupusi pandemija – sutrūkinėjo įprastinės tiekimo grandinės. O poreikis tam tikros rūšies preparatams ir įrangai netgi išaugo, kas, žiūrint iš ciniško liberalo pozicijų, netikėtai rinkoje suteikė galimybę kitomis aplinkybėmis nelaimintiems tiekėjams dabar laimėti valstybės užsakymus.

Kai verslo konsultantas Šarūnas Narbutas, disponuodamas dėl savo dalykinių ryšių turima tam momentui labai svarbia tapusia komercine informacija, pasidalino ja su SAM, ko pasekoje valstybė ne tik kritiniu metu įsigijo reikiamų reagentų, kitaip neprieinamų dėl pandemijos rinkoje, tai jis naiviai mano, kad dar sutaupė mokesčių mokėtojams du milijonus eurų.

Ne, jis ne tik “pavogė“ šį paprastai kitų įprastinių tiekėjų tradiciškai laimimą valstybės užsakymą, bet ir tuos vis laiminčius ir jau visų STT bei FNTT kone sertifikuotus lietuvių tiekėjus apvogė va tais dviem milijonais eurų – jų supratimu, aišku.

Juos, manau, dar tiesiog įsiutino dar ir pardavimo kaina, už kurią jie patys tik įsigyti tegali, o kad tarpininkavimo procentai tebuvo vos 5 vietoje 15, tai dar ir paskatino užsiundyti STT ant tokio akiplėšos, kuris įsikišo į pasidalintą ir sustyguotą viešųjų pirkimų ir nuvogimo rinką.

Ironiška, kad jie patys dar už didesnę kainą, sakoma, ne visus savo vėliau jau “laimėtus“ užsakymus iki šiol sugebėjo įvykdyti. Bet akivaizdu, kad krizinė situacija ir čia jau suvaldyta, ir daugiau tokių kaubojų kaip šis įsileista į siaurą laiminčių ratelį nebebus. O kad dar ir pati viceministrė nebenorėtų dabar turimais kontaktais pasinaudoti, tai ir ją papurtė pareigūnai iki tiek, kad dabar jau galės tik teismuose kaip privatus asmuo liemenėlę ant krūtinės draskytis, kad ji – ne koks ten korupcinio brendžiuko prekiautojas.

Ir tie, atrodytų, uždirbti iš tarpininkavimo 150 tūkstančių eurų šiam entuziastui irgi džiaugsmo visa apimtimi nekels, kai teks samdytis advokatus, įrodinėjant teisme nebuvus jokios prekybos poveikiu, o tik pasinaudojus visiškai teisėtai susidariusia pakitusia verslo aplinka.

Pamoka šiaip visiems kitiems per krizes ir ekstremalias situacijas valstybei ką nors naudingo nuveikti ketinantiems entuziastams irgi aiški, kaip ir žinutė jiems: nekišk pirščiukų ne į savo kišenę ir nelįsk į svetimą rinką – ir tuomet ramiai, ir ne ant gultų už grotų, sau miegosi.

Ačiūdie, dabar ne Linksmieji Devyniasdešimtieji, kuomet tokius tiesiog nušaudavę arba susprogdindavę – dabar visiškai civilizuotai reputacijos griovimo, laisvės atėmimo ir net turto nusavinimo paslaugas atlieka pagal užsakymus dirbanti teisėsauga, kurią aptarnauja ir atitinkama šunidės žiniasklaida.

* * *

Kaip žinodamas, aš atsisakiau estų įmonės darbo pasiūlymo padirbėti jų atstovu KAM ir VRM viešuosiuose pirkimuose – jau pernai jie bylinėjosi su Krašto Apsaugos Ministerija, kad jų jau laimėtą konkursą atšaukė ir milijoninį užsakymą atidavė lietuvių įmonei, kurios direktorius, kas gana ironiška, tokiu pačiu vardu kaip ir aš.

Kažkaip viską apgalvojau ir padariau išvadą, kad gal aš visiškai nenoriu praleisti belangėje STT dėka, ir dabar tenkinuosi po pokalbio pas juos tik iš šių gauta privaloma dėvėti per karantiną medicinine kauke, o ne eilinį kartą aiškinu žurnalistams, kaip anuomet būdamas mokytoju, kad nesu teroristas, ar dabar dar būčiau ir koks kyšininkas.

Aišku, iš privataus sektoriaus, kuris nedirba su klaidingai vadinamos valstybe užsakymais, nelabai ką Lietuvoje uždirbsi, nes didesnė dalis pinigų mūsų ekonomikoje, deja, ateina arba per iždo ir ES fondų perskirstymą, t.y. iš įmonių ir verslų, kurie tuos pinigus sau iš ten persiskirsto, arba iš to, kad po to patys numeta išėdas juos aptarnaujantiems tiekėjams bei verslams.

Dar yra ir mažiau nuo tos malonės priklausančių eksportuojančių, aišku, tik jų konkurencingumas vis dar paremtas darbo jėgos sąnaudų mažinimu, kas nedžiugina samdomo darbo uždarbio perspektyvomis, kadangi čia svaigti apie inovacijas prie trečdalio abiturientų, nesugebančių išlaikyti banalaus vidurinės mokyklos matematikos egzamino, dar ir seniai jau emigravus protams ir stumiant stambiam kapitalui čia per brangius vietinius proletarus iš šalies, pakeičiant juos visokiais uzbekais ar ukrainiečiais, gali tik asmeninį kokaino tiekėją turintis politikas ar bankinis pyarščikas, melagingai vadinamas ekonomistu.

* * *

Oi, būčiau pamiršęs!

Taigi estas Arvydas Avulis po atostogų su kobros įdegiu, kaip buriuotojai vadina, jau grįžo į eterį!

Be abejo, pareiškė savo svarią nuomonę apie tai, kad valdžia jo sektoriui per mažai iš jūsų atimtų pinigų duoda, kad nesirūpina jam ir jo sėbrams statybose atriekti daugiau viešųjų pirkimų rinkos, ir kad pats jis investavo ne mažiau €100’000 į sėkmingos sėkmės koučerio Ilja Laurso fondą, perskirstantį pinigus visokioms virtualioms pypsėms ir apsėms.

Ir kas savotiškai iliustruoja mano teiginius ir pateikiamus faktus aukščiau – o čia jau jūsų reikalas, ar už mano interpretacijas ir įžvalgas balsuoti per PayPal arba Revolut čia.

Iš anksto dėkoju!