PODCAST S01E17 – youtube ir su nuoroda teksto apačioje!

Paskutinė kalendorinės vasaros diena, ir jau ryt, be to, kad mano vardadienis, tai jauniems tėveliams rūpestėlis su džiaugsmu, priduodant atsiatostogavusius savo vaikučius į mokyklas.

Ir jau politikai patyliukais dabar tikisi, kad ta rinkiminė jų kampanija, į kurią nelabai kas išties kreipė dėmesį visą vasarą, nepriklausomai nuo to, ar turėjo formalias atostogas, ar šiaip po darbo ir savaitgaliais maudavę kur pamirkti ar pasitąsyti, platindami koronavirusą visiems potencialiems užkrato gavėjams bei nešiotojams, jau dabar sulauks didesnio potencialių balsuotojų dėmesio, kadangi branduolinį elektoratą agituoti nereikia, nes todėl jis ir yra branduolinis – ar tai nors kuolą ant galvos tašyk valstietis, ar tai tarsi į karą einantis konservatorius, ar nors nušauk pagal patarlę apie gerus komunistus socdemas, ir pan.

Nors šiaip jų visų programos tūlam rinkėjui yra iš esmės vienodos: “mes jūsų pinigus pavogsime teisingiau!“

Tik konservatoriais save vadintanys tėvyniasąjunginiai krikdemai nežino, ko ta tauta iš jų nori, todėl rengia pažintines keliones po Lietuvą su PR kampanija, skambiai pavadinta nacionaline apklausa, kurioje du to paties klajojančio cirko pažadų akrobatai gauna visiškai skirtingus atsakymus į vieną klausimą dėl potencialios koalicijos: vienas dievagojasi, kad krikdemų rinkėjai nori sąjungos tik su liberalais, o kitas, pripratęs prie savo verslios pedagogės mokestinių schemučių su aktyvais, per metus paaugančiais aštuoniskart, glebėsčiuojasi jau su nuteista už sukčiavimą socdemų iškamša.

Bet krikdemai, žinia, yra nacionaliniai lipimo ant grėblio čempionai, tai jau nieko nestebina, kad savo plaktuku numušto pirštuko skausmą malšina ir toliau angažuotai užsipyrusiu talžymu per jį.

O tai ką valdantieji, vasarojus nupjovus ir grybams pridygus?

Šventoji Naisių Trejybė, kurią sudaro dievas tėvas Ramūnas, dievas sūnus Saulius ir dievas dvasia Aurelijus su konstitucinės nekaltybės mergina Agnele pašonėje, jokių, aišku, naujų revoliucinių idėjų patys sau neturi, iš esmės žadėdami tą patį kitaip, neskaitant tuo pačiu ir pandemijos uždraudimo prie įprastinių įgyvendintų jau draudimų, ir keinsistinio ekonomikos užliejimo iš vokiečių gautais pinigais, kurie sukėlė isteriją oponentų stovyklose, tiems apsižiūrėjus, kad jų partinės programos nevertos ir kelių šimtų euriukų.

Reikia pasakyti, kad valdžios arimuose vadeliotojams kol kas sekasi – apklausose valstiečiai pirmauja jau kelintas mėnuo iš eilės, opozicijai nuolat meldžiantis, kad psichoministeris pagaliau pabostų ir šių rinkėjams savo bauginimais uždėti ne tik kaukes, bet ir apynasrius.

Kita vertus, tų piktų ir kerštingų rinkėjų dar prieš ketvertą neišgąsdino net alkoholio pirkimo laiko ribojimas, tai gal ir toliau dvasiškai smaukosi savo piktdžiuga, kad visokius “kanciervus su leberalais“ irgi po karantinus sukišo, ir juk nieko nėra smagiau matyti eteryje, kaip nekenčiamo politiko išties užrišta burna – šis tylus tautinis jausmelis būdingas ir “teisingiems“ antiverygininkams, bežiūrint į kalbantį generol-virosologą.

Rimtai per šiuos rinkimus jau apie bebrinius ar šeškinius socdemus ir progresyvius bei brendžiukinius liberalus nėra ko kalbėti, kol rinkėjai per balsavimą neatsirinko, kurie iš socdemų socialiai demoniškesni, o kurie iš liberalų – progresyvesni nukvaišinimo klausimais.

Jei išties būtų alternatyvų, tai labai linkėčiau visoms šioms ir aukščiau išvardintoms partijoms nebeperlipti 5% barjero kaip anuose rinkimuose nepavyko Darbo partijai su totoškėmis.

Beje, apie Darbo partiją, kad jau taip paminėta – atleisk man, nusidėjėliui, viešpatie.

Vienintelis jų smagiausias rinkiminis ir politinis pasiūlymas – tai pietūs su pačiu Viktor Uspaskich.

Ne, rimtai – aš nejuokauju, su juo tikrai galima laimėti galimybę papietauti, ir kaip parodė apklausa, tai rinkėjai su juo, prementuku™ bei Ingrida papietauti labiausiai ir nori. Nežinau, kas tie norintys išties pietauti su dabartinės Vyriausybės vadovu, bet aš pats esu vynelio gurkšnojęs tiek su Viktoru, tiek su Ingrida, tai jums šitų dviejų kompaniją rekomenduosiu, jei tik atsirastų proga.

O apie politinius darbiečių siekius nelabai yra ką pasakyti, tik tiek, kad jiems reikia maksimaliai visos valdžios – net pats europarlamentaras grįžtų ne tik pietų su rinkėju, bet ir tam, kad užsėstų į Gedimino 11 boso kėdę. Ir nors jų sąjungininkais koalicijoje galima numatyti esant absoliučiai visas partijas, bet ši macho laikysena yra išties versle ir politikoje laiminčioji, kai ją palygini su nežinančiais ko jie nori, neturinčiais ko pasiūlyti (net pietų kartu!) ir todėl klausinėjančiais savo rinkėjų gastrolieriais.

Tad labai mano pateiktos rinkiminės prognozės metų pradžioje nesikeičia: senas lovys – naujos kiaulės.

Gal tik atskiro paminėjimo reikia išties įvairiems nacionalistų, vadinančių save taikiau tautininkais, susivienijimams – visa šutve per barjerą nepersiropš, manau, bet pavieniai egzemplioriai Seimą gali ir papuošti, jei tinkamose apygardose save išsikels, ką rodo ir aukštas, tarkime, Lauryno Kaščiūno reitingas netgi jo pačio krikdemų partijoje, sukėlęs didelę šiknaperšą vanilinių kairiūkščių stovyklose.

Tiesiog subrendo tylioji dauguma, kuriai pabodo pseudo-progresyvios idėjos bei tušti pažadai apie gerovės pagerinimus, pardavinėjamus kaip šūdverslyje užsikoučinę sėkmingos sėkmės pardavėjai stumdo. Ir tai nėra vien Lietuvos fenomenas, tik aš spėju, kad Lietuvoje mes kiek atsiliekame nuo bendrų Vakarų tendencijų, ir todėl tautininkai su savo, neva, radikaliomis idėjomis dar šiuose rinkimuose labai neturėtų įtakoti bendro politinio oro. Bet pirmieji indikatoriai išties yra, ir gaus gerokai daugiau balsų, nei turėjo prieš ketvertą metų.

Kas liečia visokį kairįjį radikalizmą, kairiuosius anarchistus bei socialistus frontininkus, tai iki šito, ačiūdie, dar irgi nepriaugome, nors iš cypės jau rusų šnipą Paleckiuką ir paleido.

Tačiau ir nuo 2009 metų riaušių prie Seimo praėjo nemažai laiko, leidusio kauptis kritinei masei, ir jei jau mokytojai lipo per langus į Švietimo ministeriją, tai pandemijos pasekmės bei užsitęsęs arba atnaujintas karantinas ir čia gali paskatinti nusivylusio jaunimo, o jau nebe tų seniokų, kuriems prie ruso buvo geriau, agresyvumą: pirma, dėl Brexit užsidaro galimybės išvykti Europoje uždarbiauti, o tėvynėje ir toliau lieki beviltiškame ir vis gilėjančiame socialiniame užribyje; antra, nauja Vyriausybė dėl ateinančios ekonominės krizės, kurią dabar užliejo pertekliniais neuždirbtais pinigais valdantieji, gali būti priversta veikti gerokai radikalesniais sprendimais ekonomikoje, nei dabartinė, o dabartiniams, taip atsidūrus opozicijoje, ta situacija būtų tik į naudą, turint omeny, kad valstiečių šeimininkas iki šiol yra Lietuvos vidaus politikos lyderis de facto.

Kitaip tariant, jei gausis po Seimo rinkimų maždaug tas pats rezultatas, kokį turime dabar, tik pakeitus kai kuriuos nusikirkilėjusius politinius elementus kitais, tai turėsime socialinį stabilumą. Nei tai gerai, kai reikia reformų, nes ateina krizė, nei tai ir kažkaip blogai, kai per krizę reikia mažiau protestų ir reformų stabdymo – nelygu, kas suformuoja Vyriausybę ir ką nusprendžia padaryti.

Jei rezultate politinis balansas Seime pasikeistų, kuo aš abejoju, tai padėk tu, dieve, jums turėti saugią finansinę pagalvę ir stabilius pajamų srautus, nes papurtys atsakančiai, o bėgti į emigraciją, kaip tai būdavę iki šiol per visas mūsų krizes, nebėra jau kur – tai iš ten jau kelinti metai grįžinėja išvykėliai, ką rodo ir migracijos statistika, tik jie fiziškai nebelieka savo regionuose, o prisiregistruoja socialinėms programoms, bet vėl išvyksta į ilgalaikę “komandiruotę“.

Bendrai paėmus, tai jums, kaip Seimo darbdaviams, tas kriterijus, atrenkant sau tinkamus kandidatus būsimam darbui, turi būti vienas: kokia yra reali to pažaduko politinio darbo patirtis?

Dirbęs savo bent jau daugiabučio namo bendrijos valdyme? Gal seniūnijoje ar jos ribose kokioje nors visuomeninėje organizacijoje? Gal savivaldybės seimelyje ar taip vadinamame rajono arba miesto soviete?

Jei ne – tai kokio čiulpinuko tuomet į tą nacionalinį Seimo lygį iškart braunasi?!

Na, o visoms partijoms, jei jau pasiruošę formuoti nacionalinę politiką ir sudaryti Vyriausybę, klausimas irgi tėra tik vienas: kaip sustabdysite emigraciją?

Jei joms klausimas neatrodo svarbus – lauk iš akiračio!

Nes nėra šeimos Lietuvoje, kurios nebūtų palietusi ši ekonominė nelaimė nacionaliniu mastu (tiems išvykusiems ir ten kažką išties pasiekusiems daugiau – tai tebūnie tik džiaugsmas, tik kad jūsų yra mizeriška mažuma).

Ir atsakymas į šį klausimą iš esmės liečia viską, apie ką pezama rinkiminiuose pažaduose: ir politinę bei visuomeninę šalies sąrangą, ir ekonomikos bei galimybių joje (t.y. mokesčių ir užimtumo politika!) struktūrą, ir veikiančias ekonomines bei socialines institucijas, kurios arba eksportuoja vergiškomis sąlygomis Lietuvos darbo jėgą ir importuoja šūdversliams pigių gastarbaiterių, arba dirba piliečių naudai ir gerovei, taip ir bendrai šalies išlikimo bei ateities perspektyvas, kai jau turime ketvirtadaliu mažiau gyventojų vos per trisdešimtmetį – taip, čia ir apie tą pačią ekselencijaus dabar iškeltą gerovės valstybės idėją, tą pačią dešiniųjų pavalkiotą progresyvios ir klestinčios Lietuvos idėją, tą patį visuomenės santarvės ir realių galimybių nuosavoje šalyje siekį, už kurį visos partijos vienaip ar kitaip per rinkimus susirenka balsų.

O jei tikrai emigracijos problema niekam nebesvarbu, tai man jau belieka vėl krautis daiktus ir su visam užtrenkti duris į tėvynę – aš išvykau 2015-aisiais ne visai dėl kokių ekonominių, bet dėl asmeninių priežasčių, taip ir grįžau 2018-aisiais irgi dėl asmeninių, kur Brexit aidas tik paskatino nebeapgaudinėti savęs esamomis profesinėmis perspektyvomis JK.

Tačiau man jau bus pusšimtis lapkritį, ir tuomet jau gal gana viso šito murkdymosi man ir su legalizuota diskriminacija dėl amžiaus iš susireikšminučių glušavotų čingačgukų bendrai šioje mirusioje respublikoje™ – ar politiškai, ar kaip bankrutavusiame uabe™ – ekonomiškai.

Todėl, kad jau nekart vis klausiate manęs, aš nuoširdžiai ir atsakiau: nematau, už ką ir balsuoti šiuose Seimo rinkimuose – visos partijos man kalba ne apie tai, kas yra išties svarbu, kai šis laivas jau kiauras ir spėriai semia vandenį, tai kodėl turėčiau jas paremti savo balsu?

Bet jums gal atrodo viskas kitaip, todėl čia yra nei apmokėta, nei kokia dar VRK prievazdų įžvelgiama politinė reklama, tačiau jūs tą visada galite padaryti savo virtualiais pinigais balsuodami per PayPal arba Revolut.

Smagios jums ateinačios rytoj mano vardo dienos!