PODCAST S01E18 – youtube ir su nuoroda teksto apačioje!

Kai praeitame įraše paminėjau, koks esminis klausimas turėtų būti užduodamas ne tik per rinkimus Lietuvos politikams, nes apima politinius sprendimus tiek ekonomikoje, tiek ir socialinėje sferoje, norint kažkaip subalansuoti tą siekį visuomenėje turėti ir konkurencingą bei didelę pridėtinę vertę (o tai reiškia – ir uždarbius) kuriantį verslą, ir tą vadinamą “gerovės valstybę“ (o tai reiškia – galėjimą turtėti savo tėvynėje, jaučiant užtikrintumą dėl savo paties, savo tėvų ir savo vaikų ateities), tai realiai nelabai kam ir dašuto, o kodėl svarbu atsakyti išties vos į vieną klausimą tik dėl emigracijos.

Nesvarbu tik tol, kol jūsų pačių nepalietė.

Nors jau nerasime šeimos Lietuvoje, kurioje nebūtų iš giminių ar draugų ko nors neišvykusio lauk arba dirbančio taip vadinamose “komandiruotėse“ užsienyje, kai formaliai tik dėl jų medicinos draudimo vien PSD dar “gyvena“ čia, toms mirusioms dūšioms klaidžiojant užtrinkelintomis miestelių aikštėmis, statistikai fiksuojant klaikų ir nemažėjantį šešėlį, o ekonomistams nesugebant įvardinti, per kur ir kodėl tie galai jiems makroekonominiuose finansų srautuose nesueina, ką galite patys iš savo burbulo pamatyti bet kuriame regiono prekybcentryje, rikiuojantis ilgoms eilėms prie atsiskaitymų grynais, ir tuo pačiu metu esant visiškai laisvoms kasoms, kur atsiskaitoma tik bankų kortelėmis.

Ir apie tą gyvenimą ne pagal statistines pajamas šalyje irgi jau prieš ketvertą metų esu rašęs čia.

* * *

Bet panašu, kad tai yra šalies politikos, be jokio skirtumo net kas tuomet yra valdžioje, esmė – semti rėčiu iš kiauro ir stebėtis, kodėl nepilnėja.

Jau irgi rašiau apie tipinius tarptautinių pervežimų vairuotojus, kuriuos mūsų valdžios institucijos, tarnaudamos ne viešąjam visuomenės interesui, o tik konrečiam stambaus verslo savininkų ratui, ciniškai ir begėdiškai keičia importuotais šiuolaikiniais vergais.

Nei kam užimtumo tarnybose, nei kokiems migracijos departamento biurokratams širdį dėl to kažkaip skauda – jiems algą moka ne mokesčių mokėtojai, kaip šie visai nuoširdžiai, kiek teko pabendrauti, irgi galvoja, nors, deja, būtent iš mokesčių mokėtojų atimtais pinigais, ir mokama ne už tai, kad jie tais mokesčių mokėtojais savo darbe rūpintųsi.

Štai Užimtumo Tarnyba, kaip anksčiau vadinosi Darbo Birža, siunčia į priverstines komandiruotes kur į Vokietiją ar Olandiją sandėliuose biorobotukais ten atidirbti, tarsi būtų jų įdarbinimo agentūros už mūsų pinigus (kas iš esmės yra ir už jų, jei taip primetus mintyse, kiek ES pašalpos tie vokiečiai mūsų valstybei persiunčia šitai mūsų korumpuotai sistemai išsivagiliauti), o Migracijos Departamentas ir toliau importuoja trečių šalių piliečius į darbo rinką, kad numuštų uždarbį mūsų vietiniams specialistams – ne, jų netrūksta, o visose ūkio šakose yra perteklius, tik gal jau glušiams laikas atsakyti į paprastą klausimą, tai iš ko ir kaip tas trūkumas tuomet susidaro?

Absoliučiai visi merai su savo parankiniais seniūniais irgi niekaip neatsakingi už jokius teigiamus darbo rinkos pokyčius savo savivaldos ribose, nepaisant to, kad jų savivaldos biudžetas formuojamas iš esmės tik iš GPM, nes turto mokesčio, galinčio įvedus jau paliesti ir politikoje užtūpusius rentininkus, faktiškai juk ir nėra, o ir kuriame rajoniniame seimelyje jus rasite ten sutūpusius šlėkteles, kurie patys save apmokestintų rajono rinkėjų naudai?

O ir kam tiems merams rūpintis, jei tik 4 savivaldybės Lietuvoje išlaiko likusias 56, o šios savo pašalpas biudžeto deficitui padengti gauna nepriklausomai nuo mokestinės bazės savo rajone ir anų 4 galimybių jiems tų vietoje susirinktų mokesčių dalies išvis neatiduoti arba duoti tik įvykdžius tam tikras mokumo bei mokestinės paskolos grąžinimo sąlygas.

Ir niekam tai nerūpės (ar nors vieną politiką per šiuos rinkimus apie tai kalbant girdėjote?), kol visą šitą mūsų atrakcioną finansuos taip ES šelpiantis vokietis iš savo uždarbio.

Netgi šių merų darbui paskirti jų seniūnai dabar viešai piktinasi šios Vyriausybės sprendimais pandemijos metu, kad jiems, matai, jau nebeliko baudžiauninkų lažui atlikti, kurie būdavo priversti už pašalpas dirbti, nors tas darbas nei darbo stažą šiems vargetoms didina, nei taip kaupia jiems pensijai visokių nukuodintojų susigalvotus pensijų perskirstymo savo naudai koeficientus, nei toks akiplėšiškas seniūnijų šūdverslis valstybės vardu net jokių privalomų verslui pajamų mokesčių nuo tokios darbo jėgos samdos nesumoka, ir visai tai visiškai nekliūna jokiai Darbo Inspekcijai, Sodrai ar VMI.

Netgi ne smulkaus, o ir vidutinio verslininko vietoje aš irgi tokių darbo samdos bei mokestinių sąlygų užsimanyčiau, geriausiu atveju kaip koks liberalas, o blogesniu atveju – užsimanyčiau kaip koks tikras, o ne mūsiškis bebrinis ar šeškinis socialdemokratas atlikti menamo beisbolo kamuoliuko atmušimo mostą kuoka per va tokią šitaip begėdiškai vapančią marmūzę.

(o ko norėčiau kaip menamas anarchistas, tai čia Saltoniškių 19 klauskite kokio melagio matoniuko su bobinuku – jis dar ne tą papezės)

* * *

Tai šią savaitę pradžiugino menamos opozicijos inicijuotas įstatymo pasiūlymas, prisidengiant pagalba baltarusiams, kurio esmę galima apibūdinti dviem žodžiais: aityšnykai pigz ©

(ne kad kiaulės jie, programavimo kalba kalbant, bet jų kaina rinkoje nukris).

Kad jie jau yra atpigę, tai aš seniai sakiau, tik ne visi IT sektoriuje dirbantys ir dėl to su manimi besiginčiję dar tą pastebėjo, kuomet pokštelėjusi programavimo rinka, o tai jau buvo antroji mano atmintyje po dotcom burbulo sprogimo NASDAQ, iš esmės čia pat pasikeitė dviem aspektais, šitą garsą ir efektą rinkoje prislopinusi:

  • pirma, iškilo didelis poreikis programuoti nebe kompiuteriams, o išmaniesiems rankutėse laikomiems įrenginiams, kas čia pat bedarbius IT specialistus susiurbė vėl atgal į darbukus kurti appsiukus;
  • antra, tarp prakutusių ir savo profesijoje perdegusių jau programuotojų pasklido downshifting arba jaunojo pensininko, dirbančio tik savo pramogai ar kišenpinigiams, mada – taip ir įmonėms atpigo programuotojo samda, kuomet samdoma jau tik konkrečiai užduočiai amatininką darbui atlikti, ir daug rinkoje buvusių senbuvių iš esmės atlaisvino darbus ir galimybes atėjusiems naujiesiems;

Na, gal dar ir trečią galima pridėti: dar vis iki šiol atsirasdavęs kitąkart ir dirbtinis poreikis šioje dar gana naujoje pramonės šakoje naujoms profesinėms specializacijoms, kaip yra dabar dėl GBDR reikalavimų, tarkime, ar buvo sukurta štai tokio “etiško hakerio“ darbo paklausa (aš dabar bandau įsivaizduoti prekybcentrius, ieškančius ne tik “anoniminio pirkėjo“ klientų aptarnavimo standartams tikrinti, o tokio “etiško šoplifterio“ savo apsauginių budrumui vis patrolinti).

O ir patys programuotojai, skambiai save vadinantys freelancers, nepastebėjo, kaip tapo šioje rinkoje irgi tik IT “santechnikais“ – taip ana paslaugų rinka veikia, taip dabar veikia ir IT rinka vietoje iki tol buvusio tipinio pramoniniam amžiui modelio, kur prie IT “konvejerio“ triūsiančių proletarų, kuriuos, beje, post-industriniame juk irgi galima pasisamdyti tik konkrečiai serijinei partijai kokio nors masinio produkto, kas net ir čia veikia lygiai taip pat, kaip dabar yra fabrikuose bei logistikos sandėliuose.

Tiesiog, Lietuvos IT proletarai iki šiol naudojosi mūsų šalyje natūraliai susidariusiu arbitražiniu algų skirtumu (aš iš panašaus savo saugumo srityje prakutau Linksmųjų Devyniasdešimtųjų gale), kuomet globalioje rinkoje pardavinėja savo paslaugą pigiau, tačiau vis dar yra palyginus brangūs savo čia uždirbamomis algomis, kai jau kitose šalies profesijose tas skirtumas seniai yra globalizacijos ištrintas, o ir bendra ES darbo ir prekių bei paslaugų rinka tuos skirtumus mažina.

Ir jei dar už tą patį žemos ar ganėtinai standartinės kvalifikacijos samdomą darbą kažkur uždirba mūsų netikri emigrantai daugiau, tai tik todėl, kad čia mūsų šalyje tie vietos mokesčiai nuo tų pačių pajamų vis dar atima iš jų gerokai daugiau, o mūsų verslas ne tik eksportui iš esmės priverstas dempinguoti savo paslaugų ir produktų pardavimų kainas visų pirma per darbo jėgos pirkimų kainas, nes pasaulinės žaliavų ir įrengimų bei pinigų kainos yra vienodus, tik mūsų įmonėms pridėjus dar rizikos ir mokestinius antkainius (čia būtų dar atskira kalba apie tą liumpenų neišmanų vapėjimą dėl “kapitalo apmokestinimo būtinumo“).

* * *

Tai va dabar sveikinu, brangieji, nes tie, už kuriuos jūs čia visokiuose feisbukuose užsidegę agituojate prabalsuoti jau spalį, bemosuodami priklausymo dėlei kokiams nors, jūsų supratimu, kilniam reikalui nors ir atvirkštine austrijokų vėliavėle, jau dabar jus padarė tuo, kuo gerokai anksčiau yra tapę ir mano minėti fūristai, o prieš juos – ir statybininkai, o iki jų – ir kitos kažkada buvę vertos pagarbos ir pinigų profesijos Lietuvoje.

Jau nuo kitų metų, kai tik įstatymas prasisuks ir tos dabar kviečiamos Baltarusijos IT įmonės įsitvirtins Lietuvos įmonių registre, galėsite vienas į kitą savo liaunais pirštukais baksnoti besityčiodami, kiek tu esi vertas, kai tavo darbą atėmė dabar kažkoks gudas.

Tai čia prie A. Kubiliaus įmones iš Vakarų nors ir kreivai (no pun intended), bet vežė, kad jums tas algas vietinėje darbo rinkoje keltų, nes jūsų visoms tuomet taip neužteko, bet kai juos pakeitę sugedusio prietaiso socdemai išspyrė ne tik Barclays, o bankiniai čingačgukai paiką savo interfeisų kaitaliojimą vardan bereikalingo noro kažką daryti, įsiutinant savo vartotojus, jau užbaigė, tai dabar padėkokite abiems formalaus opozicijos lyderio vietos nepasidalinusiems demokratiškų socialistų ir krikščionių pseudo-vadovams, kai bus privežta palengvintu būdu iš kaimynų jums čia rusakalbių konkurentų.

Ir nežinau, kaip jūs nuo kitų metų paskui kitus “nevykėlius“ į JK, kuriai šitų IT specialistų dabar trūksta, bandysite prasibrauti, kuomet įsigalios Brexit ir durys dar šiemet panosėje jau užsitrenks.

Ai nu – eisite čia, guodžiatės, pafrylanciauti kaip anie minėti mano IT senbuviai, užsidirbę rinkoje pensijinį daunšiftingą, aha.

Bėda tik, kad jūs patys ištisai dirbsite tame daunšiftinge tarsi uberiniai boltai, apsimetantys taksistais, nes tas paslaugas irgi pirks iš pigiau tą patį galinčio padaryti imigranto, nes o kam klientui mokėti brangiau, ar ne?

* * *

O ir kam tą ekonomiką apie paklausos ir pasiūlos dėsnius derėjo dar mokykloje mokytis iš kone fakultatyviai tik vieną pamoką per savaitę tik vienai dešimtokų klasei pamokančio kitos specialybės mokytojo be jokios verslo patirties ir praktinio ekonomikos supratimo rinkoje (kad tokie patys dėstytojai ir mūsų keletame tuzinų “universitetų“ dviem milijonams su trupučiu gyventojų dėsto), o ir kam po to jau iš savo renkamų politikų į tokius sunkius ekonomikos klausimus reikalauti atsakymų, nu.

Šiaip kas nors bandėte susitikimuose su politikais tokius klausimus užduoti?

O tai apie ką tie jūsų susitikimai su tais klajojančio cirko gastroliuojančiais kandidatais ar vėliau jau su savo apygardos išrinktais ir pamirštais deputatais? Apie ką tos į jūsų paštadėžes išmetamos rinkiminės skrajutės? Apie ką visi tie įstatymų ir mokesčių nuolatinio tobulinimo siauram įtakingųjų ratui pakeitimų paketai, kiekvieną mielą kandenciją valkiojami Seimo sesijose?

Na, bet jei jūs ar jūsų artimieji ne kokie ten vokiečių dabar skriaudžiami fūristai, kurių virš 55000 darbo vietų Lietuvoje užima trečių šalių piliečiai, ar būsiantys baltarusių nuskriausti aityšnykai, kurių, planuojama, atvyktų jau per pirmus metus apie 13000, tai jūsų ši problema ir neliečia. Nors tai – tik vos dvi imtys, kone šimto tūkstančio kvalifikuotų darbo vietų, lietuvių vien čia prarastų savos (?) valdžios politikos dėka iš bendros visumos, kurios ją iliustruoja, o ne tik nereikšmingos, norėtumėte, išimtys, kurios irgi, deja, tik patvirtintų taisyklę.

Pastebėjote, kad jau kelinti rinkimai niekas iš politikų nebekalba apie darbo vietų kūrimą ir nebedalina pažadų pertvarkyti viešąjį sektorių ir valstybinį valdymą mokesčių mokėtojų naudai, pradedant bent jau nuo absurdiškos šiai dienai savivaldos sistemos? Tiesą sakant, Lietuvoje jau nugalėta ne tik emigracija, bet ir korupcija bei šešėlinė ekonomika – na taip, kaip prie sovietų: “pakeliui į komunizmą vis dar pasitaiko pavienių netinkamų atvejų“, aha.

Tai ir jūs toliau iš savo politikų reikalaukite tik priklausymo “tinkamai“ partijai bei plakatinio žavumo, kad jaustumėtės sudalyvavę demokratijos lochatrone vardan tos. O lobistų užsakovai jau kaip nors susitars tarpusavyje, ir jei jiems reiks, tai per kokią STT ar FNTT ir pakratys susimovusį kokios federacijos, konfederacijos ar asociacijos lobistą, kuris pinigus pasiima, bet reikiamos įstatymo pataisos neprastumia.

Su ES tik sunkiau, kai neapsikentę akiplėšiško dempingavimo senbuviai kokį Mobilumo paketą mūsų linaviniams makleriams prastumia – tada jau valstybiniai teisininkai už jūsų pinigus labai brangiai neišsprendžia ten jums net ir nerūpimų klausimų, o pasekmes jūs šito “durniaus su pervedimu“ lošimo dar ir apmokate, nes vietiniai seimūnai taip vis tiek prasuka įstatymų pataisas, kad už stambaus verslo savininkų per ES civilizacijos reiklumą tuos patirtus nuostolius tai susimokate irgi tik jūs.

Nepatinka kažkas? Išvažiuokite kitur, kol dar galite – ten irgi būsite nudaunšiftinti, bet nors ne nudauninti, kaip čia.

Į gatves, net be šlepečių kaip baltarusiai, neisite – ten diktatoriaus, matai, net ir vietiniai neatsiklausę išėjo taikiai pademonstruoti, o Lietuvoje jums reikia gauti būtinai leidimą, ir net jei pasakysite, kad nenorite prisidėti prie jokios akcijos fiziškai, tai irgi dar ne faktas, kad pas jus pačius mentai su grąsinančiais raštais demonstratyviai neatvažiuos.

Ir kažkaip pradedu jau tikėti savo bendravardžiu raitų pėstininkų pavarde, kad prie jo nuolat prikimba pareigūnai visiškai nepelnytai – ypač, kai filmuota incidento medžiaga taip ima ir vis pradingsta. Bet čia gal kita tema, nors… argi taip jau ir kita?

O mano galimoms advokato išlaidoms galite pervesti per Revolut arba PayPal čia – ačiū jums už paramą!

Klausantiems podcast vis tiek siūlau nueiti į tekstą ir platesniam kontekstui pasiskaityti nuorodas, surandamas jame.