PODCAST S01E24 iškart yra Youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!

Sekmadienį, spalio 11-tąją, vyksta eiliniai Seimo rinkimai, tai jau pirmadienį, jei dar ne naktį į jį, dėl pirminių rezultatų suvedimo ir paskelbimo jums mažai rūpės kiti reikalai ir kitos temos, įskaitant ir šiame tinklaraštyje, bet ir dabar tai nėra nei kokia politinė reklama, nei ji kažkaip apmokėta, išskyrus jūsų balsavimą piniginiais ženklais per PayPal ar Revolut (nuoroda – čia).

Kita vertus, kad šiuos rinkimų rezultatus būtų smagiau stebėti, aš savo asmeninėje Facebook paskyroje paskelbiau apie lažybas su Šarūnu Skyriumi, kad jo Laisvės Partija vis tik neperlips 5% rinkiminio barjero, nors gal aš ir džiaugčiausi, jei šitas lažybas pralaimėčiau ir tuomet ne jis man, o aš jam nupirkčiau Lagavulin butelį (plačiau skaityti štai čia).

Tai dar ir todėl aš savo reguliarų įrašą vėl paankstinu, parinkdamas dar kol kas ir nesusietą su demokratiniais lošimais temą, nors… išties ji susieta gerokai daugiau, nei manote, ir problema tikrai tame, kad dėl to nemato problemos nei patys kandidatai, besibalotiruodami kone “ant durniaus“, nei jų rinkėjai, kuomet Lietuvoje vyrauja didelė grupė sektantų, balsuojančių tik už “savo“ partijas, kad ir ką jos ten susirašytų savo menamose programose, arba balsuojančių iš principo prieš (kaip buvo išrinkti ir baigiantys šią kadenciją pikti bei kerštingi™ valstiečiai), kai abi grupės dar priagituoja neapsisprendusius lošėjus.

Gal jau nors vienus, dėl dievo ir demokratijos meilės, rinkimus nustokite agituoti “atlikti pilietinę pareigą“! – pilietinė pareiga pagal Konstituciją, kuri rašyta ne jums ir ne apie jus, yra tėvynės gynimas be titulinių proanūkių išsiuntimo kokion Užatlantėn, kad tų kojyčių nenutrintų kareiviški čebatukai.

Nes adekvačių raginti nereikia, o toks vienas neapsisprendėlis paprastai atsiveda dar kokius du jūsų taip vadinamus “runkelius“, kurie po to ir vėl “ne tuos išrenka“: socdemus, darbiečius, totoškes, valstiečius ar kokią dar ten atitapšnojusią kroksų avėtojų govėdą.

Taip jau tęsiasi 30 metų nuo sovietmečio, kai balsavimas užtikrinamas skaičiumi, o ne kokybe. Bet tai čia SSRSe reikėjo iš vieno komunisto jį ir išrinkti, bet nesuprantu, kodėl nerūpi dabar, ką išrinks – bile tik balsuotų?!

Nors derėtų pradžiai tiesiog gal jau įvesti balsavimą tik su išankstine registracija ir tik toje apylinkėje, kurioje norima balsuoti, ir tik tą dieną bei nustatytomis darbo valandomis (na, dar būtų #smagu, jei registruotis būtų leidžiama tik per internetinę banko sąskaitą…). Dabar ir prie visuotinio nacionalinio šaukimo tarsi į karą vis tiek balsuoja mažiau nei pusė (praeituose rinkimuose balsavo 47% sąrašinių rinkėjų, o dabar prognozuojamas tik 45% aktyvumas).

Kitaip tariant, pasitikėjimas šia demokratine sistema ir toliau tolygiai mažėja, nepaisant agitacijų ir propagandos, tačiau mūsų renkami politikai visiškai nenori ką nors keisti ir pasiekti didesnę įtrauktį sąmoningų piliečių, kurie ne tik naiviai tiki, kad jų balsas ką nors lemia, bet ir žino, kad lemia, kai visokie lemingai nepriguža pribalsuoti “iš pareigos“ bei dėl skaičiaus.

* * *

Jau praeituose įrašuose sakiau, kad politika iš esmės yra interfeisas į operacinės sistemos, vadinamos ekonomika, valdymą, tačiau tūlas lameris, pripuolęs prie valdymo pultelio, klikina kaip ta beždžionė, norinti iš laborantų užsidirbti bananą, jei netyčia pataikys paklikinti ten ir taip, ko tie iš jos nori mainais, tik murmantys kažkokias nesuprantamas sąvokas sau po nosimi, užuot paprastai pirštu parodę.

Berašydamas pagalvojau, kad šią temą apie ekonomiką išties būtina išplėsti, bet to padaryti nepavyks be šios dalies, kuri pasitarnaus įvadu.

Štai prieš keletą dienų būdamas Taivanio pasiuntinio Baltijos šalims priėmime šios šalies 109-tųjų Nepriklausomybės metinių proga, kalbėjau su vienu Rašytojų Sąjungos finansų kontrolieriumi (ir šio kontrolieriaus de facto kontroliere BM) apie šių balsavimų pasirinkimus, ir pastebėjau pokalbyje, kad vėl pasaulyje formuojasi tylinti dauguma. Tiesa, bet kokios tendencijos Lietuvoje pasireiškia su vienerių rinkimų pavėlavimu.

Mes tokią tylinčią daugumą gi turėjome per prezidento rinkimus 1993 metais, kuomet visi išeinantys iš balsavimo kabinų dievagojosi prabalsavę už “teisingą“ kandidatą Stasį Lozoraitį, o ne tą “komunistą“ AMB.

Lygiai taip pat BBC prieš Brexit referendumą rodė pašnekovus, kurie prisiekinėjo, kad ES jiems atnešė tik gėrį, ir atsiskyrimas būtų beprotystė, nes juk ir škotus dėl to įtikino pasilikti bendroje Jungtinėje Karalystėje – aišku, dauguma kalbėtojų buvo iš emigrantų ir ekspatų knibždančio Londono, neturintys jokių balsavimo teisių JK, tačiau bybysiukams tai buvo žemiau sudvigubintų antrųjų abėcėlės raidžių, nes buvo jiems svarbu tik atlikti propagandinio britų transliuotojo misiją manipuliuoti viešąja nuomone, kuo dabar itin aktyviai užsiima ir Monikutės LRT.

Be abejo, net redneck’ai 2016 metais JAV per prezidentinius rinkimus rinkosi veikiau apie savo pasirinkimą už dramblio partijos oranžinį kandidatą eteriui neprasitarti, palikdami finale taip visus asilų rėmėjus iš melagasklaidos tais jų asilais.

Nes niekas nenorėjo būti sumaišomas su purvais, kad “ne taip“ mąsto, kaip “reikia“, tačiau jau turėjo tylios asmeninės drąsos balsavimo kabinoje pažymėti vis tik “neteisingą“ kandidatą, kuris labiau atitinka jo lūkesčius.

Ir štai paprastai tokie kandidatai yra vadinami nacionalistais – ar tai Brexit, ar MAGA, ar kitoks agitatorius už tai, kad “atgautume savo valstybę“.

* * *

Mes, žmonės, juk evoliuciškai taip linkę jungtis į mums suprantamus darinius ir bendruomenes pagal kokius nors požymius – vienas jų, be abejo, yra mūsų bendravimo tarpusavyje būdas, vadinamas kalba, pagal kurią lengviausia apibrėžti tautą.

Netgi Konstitucijoje pirmuose straipsniuose paprastai užrašoma, kuomet šis dokumentas yra aukščiau visų kitų kodeksų ir įstatymų, kad ir suverenitetas toje šalyje, kurią jūs klaidingai vadinate dar valstybe, paprastai priklauso tos šalies tautai – niekur nerašoma tiesiog kažkokiems “gyventojams“, kaip tą rasite mokesčių įstatymuose, “fiziniams asmenims“ ar šiaip “žmonėms“.

Net jei JAV Konstitucija pažodžiui taip prasideda, kuomet nežinai konteksto, kad britai kolonistai norėjo būti ne šiaip pavaldžiais britais, mokančiais mokesčius, bet neturinčiais atstovų Parlamente, o išties savivaldžiais britais, net jei taip prireiks sukurti savo Parlamentą ir visa tai, ką vadina valstybe – ir kuo britai kolonistai save pavadino, ne tiek apeidami tautų klausimą, kiek ateityje sukurdami taip savąją tautą su visu iš to išplaukiančiu jos suverenumu.

Pakeitus tautą Konstitucijoje tik kažkokiais neapibrėžtais “žmonėmis“, galima avansu netgi įteisinti bet kokią “kitos tautos“ įvykdytą šalies okupaciją, įskaitant ir tą hibridinę, kuomet priplūsta visokių “mandagių žmonių“ be skiriamųjų karinių ženklų ir susiorganizuoja vietinį plebiscitą prisijungimui prie kitos “broliškos“ tautos.

Taigi, pokalbyje su kolega, kuris šiaip tikras rašytojas, o aš tik tinklaraščius rašinėju, sutarėme, kad dar ne per šiuos rinkimus, bet gali ir pas mus ateiti, švelniai tariant, tautininkai, tarptautinėje sąvokoje vadinami nacionalistais, o nepolitkorektiškai pravardžiuojami tiesiog naciais, nors tai ir nebūtų tiesa, kaip visus socialdemokratus kaltinant siekiu atkurti gulagų sistemą, o krikdemus – šventąją inkviziciją bei visų grožio konkurso konkursančių raganišką deginimą, jau nekalbant apie tai, kad liberalai, pripūtę žolęs, tik ir atiminėja iš tradicinių šeimų vaikus, atiduodami dviem skandinaviškiems tėčiams, bei nuolat kuria ištvirkusius sąmokslus dėl jūsų išangės.

Įdomiausia, kad per šiuos Seimo rinkimus čia gal ryškiausiai matomas Lietuvos liberalų patriarcho prof. Vytauto Radžvilo Nacionalinis Susivienijimas, kurio pavadinime yra aliuzija ne tik į Tėvynės Sąjungą, bet ir dėstantis tradicines konservatyvias bei krikščionių demokratų idėjas, kuo JAV opozicijoje prie NObamos pasižymėjo tarp respublikonų naujieji konservatoriai, vadinami neocon.

Ir neklauskite manęs dėl šito filosofijos profesoriaus ideologinio virsmo iš klasikinio liberalizmo į klasikinį konservatyvizmą, kurio pasigendama krikdemų partijoje, dar vis tiek save vadinančioje konservatoriais, kuo juos vadina tarsi užsikirtusi plokštelė ir visa žiniasklaida.

Ko gero, tas virsmas įmanomas išties buvo per tautiškumo veiksnį – tai konservatoriai juk ir yra iš esmės ne internacionalistais ar globalistais, bet nacionalistais, kitaip tariant, tautininkais. O va ir liberalams, kuomet jie pradeda senti, labai dažnai prasideda sąmonėje lūžis, užsimanant jau mažiau tos laisvos rinkos ir gerokai daugiau menamos valstybės kišimosi į ją.

Kaip bebūtų, “liberalu“ ekonomikoje, nes juk pripažino laisvos rinkos veikimą, taip galime pavadinti ir komunizmo klasiką Karl Marx, davusį mums darbo valandų skaičiavimo metodologiją pridėtinės vertės kūrimui (todėl kaskart, kai girdite šią savoką “pridėtine vertė“, pridėkite © Karl Marx – tada pažiūrėkite, ar pašnekovo mintis nepasikeitė pagal prasmę). Galime tuo liberalu vadinti ir John Maynard Keynes, kurio teorija, kad sąlyginė valstybė ne tik gali, bet ir privalo manipuliuoti rinką savo aktyviu įsikišimu, ir vėl masiškai populiarėja, kaip bebūtų ironiška, ypač visokių nacionalinių konservatorių tarpe.

Nesupraskite manęs neteisingai – tai nėra konkrečiai šio filosofijos profesoriaus ar jo sukurto NS (nepainioti santrupos su nacional-socialistais!…) judėjimo kritika dėl polinkio į marksizmą ar keinsizmą, nes šios nacionalistinės, vadinamos tarsi kažkokiu gėriu visuomenei netgi antiglobalistinės ar prieš neoliberalizmą nukreiptos, idėjos labiau gajos kaip tik net ne pačioje Lietuvoje, į kurią dar iš esmės tik po truputį ateina.

Jei peržvelgsite pretenduojančių ir nepatenkančių taip vadinamų marginalų partijų sąrašus, tai vienokį ar kitokį šitą “tautiškumo“ leitmotyvą rasite absoliučiai visose.

* * *

Galime dar nekreipti dėmesio, kol jos yra taip pabirę, o dar nesusivieniję į vieningą išties nacionalinį susivienijimą, nes nei iš prof. Vytauto Radžvilo koks fiureris ar diučė arba “tautos vadas“ gautųsi, atsižvelgiant į jo liberališką inteligenciją (kad ir ką tai jums reikštų), nei tokių “hitleriukų“ surasite tarp kokio Arvydo Juozaičio, Naglio Puteikio, Remigijaus Žemaitaičio ar [įrašyti savo, nes neturiu tikslo juos dykai reklamuoti dar ir čia] partijėlių ir jų rėmėjų bei narių.

Tačiau jei sudėsite jų rinkėjų procentus bent jau iš apklausos, kurios paprastai juos palieka už borto padefaultu, tai susidarys ne tik jėga, jau galinti perlipti per rinkimų barjerą, bet ir pakovoti dėl vietos valdančioje koalicijoje, o būdami opozicijoje – gebantys inicijuoti “tautai reikalingus ir naudingus“ įstatymus bei blokuoti visus, jų nuomone, globalistinius, oligarchinius ir nukreiptus prieš tautą.

Šita tauta moka vienytis, ką nekart įrodė istorijoje – tik tautinės partijos dar to neišmokę, nes nemoka nei komunikuoti, nei konsoliduoti.

Nors kai agituojama balsuoti už menamus dešiniuosius, tai tūlas tautietis pabrėžia, kad ši jo pasirinkta “teisinga“ partija, ypač jei pavadinime minima tėvynė ar bent jau Lietuva, atstovauja juk tautinius interesus, o ne, tarkime, Rusijos – naratyvas “rusai puola“ buvo kone iki šių Seimo rinkimų vyraujantis, ir vis dar ištraukiamas, nors nebėra jokiu švietalu šiame pokeryje. Taip net ir tautinės mažumos susibūrę ir vis dar balsuoja juk pagal tautinį požymį, o ne klasinį ar ideologinį – visokiems tuteišams gi reikia pasipriešinti vietiniams nacionalistams, prieš kuriuos jų diedai kovojo, tiesa?

Tad šis tautiškumo elementas politinėje kovoje Lietuvoje yra gerokai svarbesnis, negu apie jį paprastai kalbama ir jums atrodo svarbu.

Bet paminėsite mano žodį: tylinti dauguma jums neprisipažins, kad balsuoja iš esmės visų pirma “patriotiškai“ ir “tautiniu“ pagrindu, ypač kai šis pabrėžiamas – nes ir vėl juos viešai išdurninsite. Tačiau iš to, kiek išvis nebalsuoja, nes nemato prasmės ir reikalo, ir iš to, kiek netgi balsuojančių biuletenių realiai išmetama į šiukšliadėžę, nes jų kandidatai lieka už borto, tai jau dauguma tautiečių (juk balsuoja mažiau nei pusė turinčių tokią teisę!), pastebėjau, kažkur instinktyviai jaučia ne tik tai, kad ši sistema jų neatstovauja, bet kad ir savo šalyje jie jaučiasi anaiptol ne pilnateisiais jos šeimininkais, t.y. linkusiais kaip tauta suvereniai spręsti, kaip čia jiems gyventi, nors Konstitucija jiems, atrodytų, tą žada.

Tačiau rinkimai ateina ir praeina, o ir toliau net grynoje, neva, be politikos šalies ekonomikoje – ir bankai ne tautiniai, ir verslo koncernai darbo rinką bei galimybes joje ne vietiniams kuria, ir valdžia mieliau remia imigrantus ir užsienio kapitalą, bet ne tautiečius ir tautinį verslą, ir t.t., ir t.p.

Gi sakiau – šios mirusios respublikos™ Konstitucija buvo rašyta ne jums ir ne apie jus.

* * *

Bet jei ne per šiuos rinkimus, tai kitiems jau gali atsirasti kritinė masė žmonių, kurie patikės, kad Konstitucijoje vis tik apie juos ir jiems parašyta.

Aišku, galite pasiguosti, kad sisteminės partijos, pasigavę šį trendą, greitai, kaip iki šiol įpratę, susiurbs ir vėl tos tylinčios daugumos balsus, tai nacionalistai marginalai ir toliau liks už ribos ir toliau nuo valdžios.

Tik štai jau matome, kad JAV ir JK, panašu, ne viskas taip iš esmės dvipartinėse plačios aprėpties nacionalinių partijų sistemose įprastai pasisuko, kad rinkėjas prabalsavo prieš iki tol vyravusį politkorektiškąjį nutautėjusį politinį naratyvą, pasirinkdami savo tautos ir savo valstybės, kad ir kuo tai bevadinus, iškėlimą aukščiau kitų iki tol vyravusių interesų – ir priešingą šiam kone indoktrinacijos lygį pasiekusiam naratyvui politiką pasiūlė tų šalių politinis elitas: JK valdančiosios partijos vienas šulų iš aristokratų su geru Oksfordo universitetiniu išsilavinimu, o JAV – milijardierius, buvęs valdančiosios partijos rėmėju, ir esantis nekilnojamojo turto vystytoju (t.y. rentininku, kuo yra ir britų aristokratai).

Kaip ES federalistas aš nesu tikras, kad simboliškai taip leidus pasirinkti tautiečiui tik tarp Trispalvės ir ES mėlynosios vėliavų, dauguma čiups briuseliško suverenumo simbolį, išsižadėdami lietuvninkų šūkio, kad “lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt!“.

O va tai, kaip šis tautiškumas pakreipia visą šalies ekonominę politiką – derėtų pakalbėti plačiau jau kitoje dalyje, nes kalba išties eina ne tiek apie mūsų tautos, bet jau to, ką klaidingai vadinate valstybe, bei šalies ateitį.

Tuomkart gi – ačiū jums už balsavimą per PayPal ir Revolut savo piniginiais vienetais šio tinklaraščio labui (ir atskiras ačiū progresyviesiems liberalams, kurie savo laisvais eurais pritars Lagavulin viskio pardavimų plėtrai)!