PODCAST S01E27 iškart yra Youtube “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!

Tai jau pagaliau sekmadienį užsibaigė Seimo 2020-ųjų metų rinkimų II-asis revanšistinis turas, kuriame galėjote neleisti I-ame ture laimėjusiam kandidatui laimėti darkart.

Visumoje šiam atrakcionui jūsų pinigai veltui iššvaistyti 60-tyje apygardų iš 71-nos, tačiau dėl 11-kos galėtumėte ginčytis, kad per dvi savaites įvyko tikslesnis, suprask, rinkėjų pasirinkimas, nei I-ame ture, nes ten laimėjo ne tas, kuris pirmavo prieš tai. Nors šitaip eiti ir patvirtinti arba pakeisti savo balsavimą sugalvojo tik kiek daugiau nei trečdalis rinkėjų (t.y. 38.95%).

O ir šiaip šioje mirusioje respublikoje™ Seimą pas mus išrenka mažiau nei pusė rinkėjų, net kai dabar sudaryta dar atskira ir Emigrantų apygarda toms ketvirtadalio šalies piliečių išnykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos pasekmėms kompensuoti, ir tarsi jie negalėję iki tol to padaryti LR konsulatuose – na, bent jau Naujininkai Naujamiestis dabar renkasi savo asmeninį seimūną, o ne kažkokietentais čikenfektoriai jiems parenka, kaip būta iki šiol.

* * *

Konservatoriais save vadinantys krikdemai (ar konservatoriai, iškaboje besivadinantys demokratiškais krikščionimis, apsijungusiais vardan tėvynės) mieliausiai pasisakytų išvis už I-ojo turo panaikinimą, ko gero.

Ir ne vien todėl, kad jų partijai iki šiol nepriklausanti, bet šiuose rinkimuose į pergalę paskui save atitempusi, kandidatė pralaimėjo jos faktiškai laimėtus pastaruosius prezidentinius rinkimus – taip, juos ne dabartinis akvariuminis ekselencijus Daukanto a. gi laimėjo, primenu, bet pralaimėjo būtent Ingrida, kai nebe du ar daugiau tarpusavyje pešėsi, o teko kovoti mano y mano ne tiek prieš Gitaną, o prieš visus jos priešiukus.

Lietuvoje, kurios antrasis vardas yra psichočernobylis™, neapykantos politika vis dar valdo, o kadangi dabar politikoje kaip ir popse yra merginų metas, tai visos trys laimėję partijos yra irgi vedinos ne mano (isp.) kaip man‘o (angl.), kai ir koks, atsiprašant, iš nugalėjusios partijos pseudo-lyderio šlapuko išvis kovotojas mano y mano, tiesą sakant.

Tačiau TS-LKD vis dar turi neatimamus talentus pralaimėti jau laimėtus rinkimus, ką matome ir per II-ąjį turą, tapusį jiems išties revanšistiniu!

Taip be šeškučių, kurie prakišo 34-oje apygardoje liberalui, o liberalai prakišo 58-toje apygardoje šeškui, tai kaip ir tas ant to gaunasi ©, neskaitant tik to, kad šeškas atsilošė dar Kėdainių 43-čioje prieš nepriklausomą valstiečių simpatizuotoją, tai va visą likusį pirmavimą po I-mo turo prapylė būtent tik krikdemai.

Taip, iš pirmavimo 36-iose apygardose sugebėjo II-ame ture pasitvirtinti rezultatus tik 27-niose, kai valstiečiai pirmavo 13-oje, o laimėjo 16-oje; šeškai socdemai pirmavo 4-iose, o laimėjo 5-iose; darbiečiai iš vieno pasitvirtino tą patį vieną; o formuojamos dešinės koalicijos partneriai liberalai pirmavo 5-iose, o laimėjo 8-niose apygardose, kai progresyvieji pirmavo 1-oje, o pasiėmė 2-vi. Ir nei vienoje (!) apygardoje nesugebėjo atsilošti nors vieno mandato II-ame ture, kai tą sugebėjo net pastipusių šeškų socdemai, kuriuos, tarp kitko, net ir 67-toje apygardoje dar I-ame ture pirmavęs bebras sugebėjo irgi įveikti.

Kitaip tariant, iš krikdemų balsus atiminėjo visi, kas tik turėjo progą išeiti į antrąjį revanšistinį turą prieš juos – abejoju, ar šitą faktą jums establišmento prišerta melagasklaida ir prijaukinti politologai pasakys, bet nors čia atkreipsite dėmesį.

* * *

Kaip ir į faktą, kad ne tik nuteistasis už sukčiavimą naudojantis tarnybine padėtimi šeškų vadas net socdemiškoje Utenos 51-oje apygardoje negali jau iš eilės ketvirtus (sic!) rinkimus, kuriuose dalyvauja, laimėti, surinkęs juokingai tą patį 7075 balsų skaičių kaip ir jo oponentas. Galima išvedžioti, kad kažkiek atsilošė, nes juk oponentas pirmavo pirmame ture… tik kad tas jo oponentas gi buvo iš krikdemų, kurie vis dar moka tik pralošti perbalsavimus!

Tai man jau nebekeista, kai balsuojama už kokius darbiečius ar valstiečius, nes ne visi žmonės atsparūs manipuliatoriams, bet – o tai rimtai yra Lietuvoje rinkėjų, kurie atiduoda dar balsus už šitą politinių zombių, apsišaukusių “socdemais“, partiją?! Tai jūs, manau, net ir telefoniniams sukčiams nešdami pinigus pasiklystate su GPSu, o batraiščių užsirišti dar taip iki šiol ir neišmokote!

Net ir valstiečiai, manau, būtų gerokai daugiau surinkę balsų, jei vis tik jų Ramūnas būtų tą savo sveikatos apsaugos ministerio galvą kriokiančiai miniai po kojomis numetęs futbolą pažaisti, kaip tokį scenarijų tikėtinu prognozavau. Tik va panašu, kad bent šiuo aspektu lizinginės partijos šeimininkas geriau tvarkosi su savo politiniais aktyvais, nei kad savo laiku tas buvęs akrobatinis lakūnas, kuomet numetė šunaujai sudraskyti savo ekonomikos ministerį Eugenijų Maldeikį, ironiška, po to pripažintą VTEKo netgi švariu tame, kuo buvo melagingai kaltinamas.

Kaip ir konservuotiems krikdemams dera rimtai susimąstyti, kiek Ingrida jiems dar būtų balsų pririnkusi, jei būtų netrukdžiusi ta viena žymi pavardė tos partijos, į kurią ji net įstoti per daugiau nei tuziną metų neužsimanė, fiktyvių nereitinguotinų lyderių iškaboje.

Kaip bebūtų, bet dešinės pusės trys partijos laimėjo po II turo dar 37 papildomus prie sąrašinių jau gautų mandatus prieš taip tik 34 laimėtus kairiosios ir “nekatrosios“ pusės.

Tik vis tik priminsiu, kad labai nepersidžiūgautumėte – tas skirtumas po I-ojo turo buvo 10 mandatų, o ne vos 3, kaip dabar.

Ir tai – dar vienas faktas, kurį reikėtų gerai apsvarstyti kol kas euforijoje apsvaigusioms įvairaus nukrypimo liberalėms, jau sumetusioms po vidurnakčio deklaracijoje visus tuos laimėtus bendrai 74 mandatus į koalicinę progresyviai liberal-konservatorišką krūvą.

* * *

Ir todėl jau panašu, kad Ingrida Šimonytė pakeis Saulių Skvernelį kėdėje Gedimino 11.

Didelio džiugesio, net jei pravardžiuotumėte kokiu nors užingridu, balsavusiu už ją prezidento rinkimuose, aš nejaučiu, nes dar pamenu, (o jei pamirštu – yra užrašai mano šiame tinklaraštyje iš ano laikmečio, kuomet ji buvusi finansų ministere!), kad ji 3 su puse metų tame poste buvusi iš esmės tik technokrate, o ne politike, ir jau atkuto tik paskutinį pusmetį, kai jau suprato, kad gal čia ne karjeros postas, o politinio pasitikėjimo, ir aktyviausias Lietuvos rinkėjas sunkmečio metu apmažintų pensijų, kurias šventai tiki yra užsidirbęs, nors užsidirbęs tik teisę, ir tai tik todėl, kad šią teisę jam suteikia dar ir jo vaikai, tai va gali ir nepalikti jos tame poste.

Bijau, kad dabar į Gedimino 11 kėdę sėsianti ši mergaitė su kubiliniu plaktuku aplink save mato tik vinis.

Aš tikrai nepastebėjau per visus šiuos rinkimus ir iki jų kažkokių ekonominės politikos aiškių gairių, kurioms pritarčiau arba kritikuočiau. Maža to, ji turi labai daug bendro su kol kas dar einančiu pareigas mentu premjeru (pardon my anglijskij). Esu anksčiau rašęs ir nekart, matyt, kartojęs, kad negalima ne tik policijai skirti vadovauti žmonių, kurių profesinė karjera praėjusi administracinės teisės kontekstuose, o ypač – kelių policininkams bei visokiems patruliams.

Nes pagal administracinę nuo sovietmečio paveldėtą, nepaisant pervadinimo po 20 metų jau atkurtos Nepriklausomybės, teisę, deja, načalnykas yra visada teisus, o tu esi padefaultu kaltas, kol neįrodai kitaip. Kriminalinės policijos pareigūnus gi nuo pat pirmų dienų dar studijose dresiruoja, kad kol neturi įkalčių, tol sėdėk ir tylėk, nes ir didžiausias banditas yra nekaltas tol, kol jo kaltė neįrodyta.

Ir tai, kad va toks kelių policijos nuobaudų protokolų rašinėtojas tapo iš pradžių policijos vadovu, su paskesniais jo protégé, įskaitant ir steroidinį komisarą™, pavertusiais policiją, matau, jau atgal į mentūrą, kuri gal jau ypatinga nekenčia, panašu, būtent juos vaikystėje už nepažangumą nuskriaudusių mokytojų (ar mano, kaip “riaušininko“, atvejis, ar tos entuziastingos lituanistės su Trispalve nuošalioje alėjoje, kurios atžvilgiu policininkai viršijo įgaliojimus ir panaudojo perteklinę jėgą, kaip neseniai konstatavo teismas), ir dar kai tampa va tokie karjeristai, lipę per kitų galvas, neduoktudie, vyriausybės vadovais, yra išties šalies tragedija, kurią, panašu, kažkur pasąmonėje, noriu tikėti, suvokė jau ir rinkėjai.

Deja, mūsų šalies bėda, kad mes taip iki šiol neturėjome nei vieno vyriausybės vadovo, kuris būtų verslininkas – visi tik funkcionieriai, technokratai ir savo mąstymu biurokratai.

Čia gal išimtimi būtų, sakote, Rolandas Paksas, kuris savo pinigus, teigiama, uždirbo statybose Rusijoje, tačiau Rusijoje yra ne verslas ir ekonomika, bet ekonomika, pastatyta aplink korupcijos “verslą“, tai ir jo karjera kaip verslininko, užsirbusio iš atkatų plovimo statybomis, atkreipkite dėmesį, Lietuvoje irgi nepasireiškė niekaip, išskyrus tą “verslą“, kurį grubiai prieštaraujančiu Konstitucijai to paties pavadinimo teismas įvardino, jį taip ir nušalindamas nuo Prezidento pareigų.

Tai va didelio skirtumo tarp kelių eismo pažeidėjo protokolo ir kasos aparato turguje, žinokite, pagal mentalitetą (atsiprašant už tautologiją), nėra.

Nes kasos aparatas, nustebsite, nėra joks mokesčių surinkimo įrankis, ir įmonės buhalterė, koks netikėtumas, nėra neetatinis VMI inspektorius, kuriam algą moka ne mokesčių mokėtojai, bet verslininkas. Kasos aparatas sugalvotas buvo kaip pardavimo pajamų apskaitą palengvinantis prietaisas, kuris reikalingas yra savininkui, o ne mokesčių inspekcijai.

Gal todėl mano buvęs verslo partneris estas ir šaipėsi iš mūsų buhalterinės apskaitos, kuri iki šiol Lietuvoje galiojanti – ir to Ingrida neketino keisti tuomet, kai buvo finansų ministre ir tą padaryti galėjo (kaip tik atvirkščiai elgėsi, kaip pamenate), ir to nemano reformuoti ir dabar, kai jau taps premjere.

Ji net nesupranta, manau, apie ką aš čia ir kame čia bėda. Atsiprašau, bet panašu, kad ir jums čia viskas atrodo comme il faut, o pravardžiuoti ją buhaltere, žinote, yra buhalterių profesijos vis tik įžeidimas, kam pritartų ir dr Gediminas Kalčinskas, ir prof. Jonas Markevičius, pas kuriuos aš turėjau garbės studijuoti.

Tad ne, didelio skirtumo tarp esamo ir būsimo premjerų požiūriu į mokesčių mokėtoją kaip klientą aš tikrai nematau. Va tame ir bėda, kad pagarbos iš to, ką jūs klaidingai vadinate valstybe, nei mokesčių mokėtojams, nei jų pinigams Lietuvoje iki šiol nėra. Ši šalis išties turi per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto.

Jūs vis dar esate baudžiauninkai, kurie turi eiti lažą ir mokėti pyliavas po keliskart už tą patį – tai atsispindi ne tik bendrai visoje ekonominėje politikoje, kurios tikslas išvyti lietuvį iš tėvynės, bet net ir konkrečiose jos priemonėse, kaip kad Galvos Panaudos Mokestis, atbaidant privačius verslininkus nuo noro samdyti, o samdinius nuolat paliekant be pragyvenimui pakankamų pajamų, nes jos yra banaliai atimamos, ir tuo pačiu klykiama, kokie verslininkai godūs, ir kokie jų darbuotojai nevykėliai, kad pridėtinės vertės tiek nesukuria, jog tik minimumų verti (kai tie patys žmonės užsienyje gerokai žemesnės kvalifikacijos darbuose vertės pridėtinai prikuria tiek, kad dar ir į Lietuvos ekonomiką perlaidomis ir apsipirkinėjimais per atostogas prisiunčia).

Todėl ne tik aš nematau esminių pokyčių ekonominėje politikoje – o jokių revoliucijų nežada ir pati Ingrida.

Net išvis man toks klausimas, o tai už ką jūs tuomet balsavote per rinkimus, nesupratau – už vardą, lytį ar partiją, kuriai toji net nepriklauso? Nu tai lotuliukas, jei taip…

* * *

Trumpiau tariant, net ir prie dabar madingu vėl tapusio pasaulyje keinsizmo, aš prognozuočiau jau oficialiai paskelbtiną sunkmetį, o jo metu, kaip jau įprasta per visas krizes Lietuvoje, visada pirmiausia be pajamų paliekami socialiai silpniausi: neįgalieji, nedarbingieji, vaikai ir jų mamos, pensininkai ir taip toliau pagal eilutes šventojo biudžeto, kuris visada konservatoriams, klaidingai užsirašiusiems krikdemais, bet tokiais nesantiems, yra svarbiau už tą biudžetą sunešančius piliečius.

O kai premjerai nėra buvę verslininkais, tai ir politika yra buhalterinė kontorinė – ar biurokratinė, ar kolhozinė, žinote, esminio skirtumo nėra.

Šia džiugia nata ir baigsiu. Man džiugu, kad valstiečiai su savo mentofsku premjeru eis ant atsarginio suolelio, nors galėtų ir išvis išnykti iš akiračio. Tačiau jie atstovauja kažkokį savo rinkėją, ir tas rinkėjas gyvena Lietuvoje ir nemato reikalo balsuoti už šiuos rinkimus laimėjusius kitos pusės politikus. Vienybė težydi, kaip himne giedama, idant tamsumus prašalintų vardan tos, kol kapuose didvyriai miega, bet dorybės takais einantys sūnūs ir dukros semia stiprybę iš praeities – kaip tikri konservatoriai, panašu.

Bet džiuginančių perspektyvų nuo to, kad naujoji nomenklatūra su entuziastais, kurie ja tapti nori, ateis persidalinti iščiulpiamų to, ką klaidingai vadinate valstybe, išteklių, kuriuos bent jau neatiminėjo iš bebrų ir šeškų senosios nomenklatūros ir naujosios įkirptų uodegų nomenklatūros, o naujus sau kūrėsi tie pikti ir kerštingi valstiečiai, tai labai irgi nematau.

Tiesiog nėra tam jokių objektyvių priežasčių – mes gi per visą buvusią kadenciją ir net per visus rinkimus nežinojome netgi jokių šešėlinių ministrų pavardžių, kad galėtume palyginti ir paklausyti, ką ten jie tose konkrečiose srityse keistų ar darytų kitaip, ir iš ko dabar tos trys merginos šių jau tikrais tapsiančių ministrų kastingą organizuos.

Nors jei aš į premjerus priiminėčiau, tai šių pačių prie vyriausybės net neprileisčiau. Tai nei aš ekselencijus, nei manęs jos ten irgi nepakvies – bet ačiū, kad klausiate, nes aš taip suprantu, kad šansus tapti naujaisiais ministrais gi turite visi, ar ne?

O jums – ačiū, jei dar nuspręsite balsuoti tinklaraščio labui savo perlaidomis per PayPal ir Revolut. Pasidalinkite su manimi savo pergalės džiaugsmu, tskant!