PODCAST S01E28 iškart yra Youtube “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!

Manau, kad jau metas aptarti šitos benueinančios valstiečių vyriausybės nuveiktus darbus, kol trys čiauškutės ten krizena tarp jų, mergaičių, kuriuos ten jaunikaičius į ministerius joms dabar pasirinkti.

Aišku, vyriausybę galima būtų suformuoti per kelias valandas tarpe tarp friziūros ir manikiūro darymo, dar spėjus ir rausvą prosecco pagurkšnoti bei apie savo partijų vyrus papletkavoti, jei Lietuvoje politinė kultūra, kurios stoka kaltintas buvęs Seimo kultūros komiteto vadovas ir jo lizinginiai buratinai, numatytų šešėlinių ministerių sąrašą visą opozicijos laikotarpį, tai tuomet jau opozicijai, tapus pozicija, beliktų tik sutarti, ar tie koalicijos partneriai duoda savus šešėlinius ministerius į tikruosius pagal išsidalintas ministerijas, ar jos lygina savo kandidatus tarpusavyje, ir kieno didesnis pasididžiavimas – to tuomet ir ministerija.

Tai dar atliktų ir laiko kavutei bei kruasanams desertukui, kol bendrą communiqué koks feminizmo išlaisvintas sekretūtkinas ant balto makintošėlio atbarškins.

Na, bet čia merginų reikalas nugalėjusio feminizmo ir emancipacijos šalyje, ką kuo joms sau pasiskirti.

Nors pusantros kėdės mums jau kaip ir aiškios: nepartinė mergina eina į Gedimino 11, o jos laimėjusios partijos fiktyvus lyderis – ant nusiraminimo kėdutės™, kaip ir įpratęs.

Nors juokinga būtų ne tik iš valstiečio liberalu patapusį spykerio encefalitinį įsisiurbėlį ir toliau matyti kitą kadenciją pirmininkaujant Seimo posėdžiams, bet ir po praeitų rinkimų “be penkių minučių premjerą“ dabar užimant Seimo kultūros komiteto pirmininko vietą, tai ir kažkaip oligarchu kaip Ramūnas pasijustų Austėjos džiaugsmui, ir vis arčiau savo tėvo kultūrininko, nes senelio postą atsikovoti net ir rinkimus “laimėjus“, panašu, gali jau ir nebepavykti.

Į švietimo ministerius, manau, nesiūlys jo net ir pati partija – tuomet jau iškart galima valdovę Morką ten paprašyti pašachuoti literaliai be mato (liberalų šachmatistės terminais šnekant).

Tai kol šitos naujienos apie Vėlinių raganų koaliciją nuolat pildomos, tai ir pažiūrėkime, ką gero nuveikė prezimento™ valdžia per visą savo kadenciją.

* * *

Aš, kaip pozityvo pardavėjas, nenoriu vardinti, ką blogo čia pridirbo – ir manęs pusę jų kandencijos Lietuvoje, ačiūdie, nebuvo, o ir taip per visą šitų piktų ir kerštingų valstiečių kadenciją apie juos prirašė visi, kas tik netingėjo, todėl ir šiaip jau norisi kuo greičiau palikti praeityje visas šitų pataloginių psichopatų, klinikinių sociopatų bei funkcionierių karjeristų melagystes ir manipuliacijas.

Tiesą sakant, už valstiečio Aurelijaus Verygos mums primestą visuotinį alkoholikų dispanserį turėtume dėkoti vis tik konservatoriui Antanui Matului, o už visus agro-oligarchams naudingus įstatymus, įskaitant cirką su ministerijos kilojimu į degalinę prie HESo pakeliui link jūros, tai krikdemu save laikančiam Kazimierui Starkevičiui.

Tai šiedu niekur nedingo, o atvirkščiai – dabar bus valdžioje, pradžiuginsiu jus, mano mielieji “demokratinės pareigos“ atlikėjai, juolab, kad pastarasis jau stojo piestu prieš lengvatų naikinimą žemės ūkiui, nenorinčiam niekaip Lietuvoje verslu tapti, vos tik liberalės apie tai užsiminė.

Džiugina, kad raudonosios rožės zombių partija mirusia patapo net ne per praėjusį Helovyną, o jau 2012 metais, kuomet daragoj tovarišč Jonas, kuris persivadinęs Algirdu, dar nebuvo tapęs žaliu iš raudono, ir neatrado savyje liberalo kaip dabar, bet leido sau “liberaliai“ susimesti į krūvą su visokiais pašlemėkais, kad tik atimtų valdžią iš paiko A. Kubiliaus ir gerokai daugiau balsų gavusių kartu krikdemų su liberalais, galėjusių sudaryti mažumos vyriausybę, kokia dirbo juk ir iki jiems patiems ateinant.

Ir todėl nei melagėlio dukart didvyrio bemokslio bebrų vado, nei nuteistojo už sukčiavimą naudojantis tarnybine padėtimi ketvertą rinkimų ir penketą balsavimų iš eilės prapylusiojo šeškučių vaduko “socialdemokratai“, neprasibrovė dabar į valdžią, nes jau turėtume tą jų stumtą valstybinį marazmo banką jiems įprastu Linksmųjų Devyniasdešimtųjų stiliumi siurbiantį mokesčių mokėtojų pinigėlius saviems draugams ir bičiuliams prichvatizuotojams, tuo pačiu visokiems piktiems gnomams nuolat sysinant užsikirtusią plokštelę apie progresinius jau seniai įvestus mokesčius ar svetimo kapitalo apmokestinimą, šiukštu neliečiant jų aktyvų ir rentų.

Aišku, mainais už šitą pinigų išsiurbino iš to, ką klaidingai vadinate valstybe, mašiną, pramintą “komerciniu banku“, valstiečių lizingo šeimininkas pasiimtų valstybines vaistines. Tik kad tas jo pasistatytas ministeris su berete, vardiniu pistoletu ir nusipieštu gyvatės ordino medaliu buvo užsiėmęs visiškai ne tuo, kuo derėjo užsiimti, galvojant apie valstybe vadinamą verslą.

Nežinau, ar šiuos visumoje pozityvius faktus, kaip ir tai, kad virš 8 mėnesių Lietuvos ekonomika puikiausiai apsiėjo be ekonomikos ministerio, galima laikyti valstiečių valdžios nuopelnais.

Aš išskirsiu toliau tris, mano nuomone, svarbiausius jų darbus, nors trys yra gerokai per daug, todėl be šių trijų dar savo Facebook sekėjus paprašiau įvardinti, jų nuomone, vertus paminėjimo, kuriuos irgi būtinai paminėsiu, iš anksto dėkodamas už šias įžvalgas.

* * *

Visų pirma, tai nors ir nebūdinga ilganosiams pinokiams, bet nutraukė melagystę apie valstybės įsipareigojimų dydį ir paralelinę finansinę realybę, smirdinčią lavonėliu net ir papudravus – perkėlė iš esmės kone visą Sodrą į biudžetą, ir taip antroji svarbiausia išlaidų eilutė (ne, ne krašto apsauga ir ne valstybės administravimas, o… švietimas!) tapo tik trečiąja, surydama virš 7 procentų Lietuvos BVP vardan mūsų nušviestos ateities.

Vis dar amžinai reformuojamą švietimą lenkia tokia dūminė sąvoka kaip “ekonomika“, kuri anaiptol nėra ekonomiška, kaip sakė Lionia bendrapartiečių sjezdui kažkada mano jaunystės laikais, bet jei kalbėtume apie infrastruktūrą, kurią pakišame po šiuo žodžiu biudžete, tai keliuko, žinia, reikia ne vien premjieriukui ir jo žmonelei iš Orlenuko.

Taip ir be socdemų pastangų ir akvariuminio ekselencijaus vizijų Lietuva pagal biudžeto išlaidas tapo gerovės valstybe, nes pirmoje išlaidų vietoje dabar visas klaidingai vadinamas socialinis draudimas, nes juk ir pašalpinę valstybę iš anglų kalbos welfare state išsivertėme kaip minėtos mistinės gerovės valstybę.

Aš vilčiausi bereikalingai, kad net dvi liberalų partijos prie liberalia save pozicionuojančios, bet vis dar vagnoriškai konservatoriais besivadinančios krikdemų partijos, šitą puvėką patvarkytų, peržiūrėję tiek pajamų mokesčių tarifą, melagingai vadinamą socialinio draudimo įmoka, tiek ir sumokėjimo principus, tiek ir išmokas, įskaitant senatvės pašalpas, kurias kažkodėl vadina šitoje šalyje “pensijomis“.

Džiaugčiausi, jei padarytų bendrą nustatytą ir nebekaitaliojamą rinkimams aiškų biudžeto procentą, padalinamą solidariai visiems gavėjams, kas vadintųsi tą valstybine bazine pensija, o likusią – prašom atkuodinti atgal ir susitaupyti iš savo algų, valstybinių ar privačių, tik patiems, jei atrodys mažokai. Ir tuo pačiu – gal jau irgi gana mokesčių mokėtojų sąskaita drausti mokesčių mokėtojų pinigais algas gaunančius biudžetininkus, nes iš netiesos tiesa negimsta, sakoma šventraštyje, kad ir ką nelaimingi kotletiniai ekonomistai™ kvykautų, būdami lygesniais gyvuliais už jus šitame visame “gyvulių ūkyje“.

Tad dabar – ačiū Sauliaus Skvernelio vyriausybei už pirmą ir labai reikšmingą žingsnį šia linkme.

Apie jo kiaušus, aišku, geriausiai žino antroji žmona, nes pirmos nuomonė yra labai šališka šiuo klausimu, bet kiaušų iki šiol net va šitam veiksmui atlikti trūko visą ketvirtį amžiaus visiems apie socialinį solidarumą ir atskirties mažinimą tik pezėjusiems demokratiškiems socialistams su demokratiškaisiais krikščionimis, nepriklausomai nuo padėties valdžioje.

* * *

Antras geras darbas, kurio kaip liberalas ir katalikas (sic!) negaliu nepagirti – tai panašus į paminėtąjį atskyrimas kas ciesoriaus ciesoriui pajamų mokesčio mokėjime.

Aišku, aš pritariu valdininkui libertarui Ron Swanson iš Parks and Recreations, kad pajamų mokesčiai yra neteisėti išvis, bet jau tai gerai, kad abu gyventojų pajamų mokesčiai GPM ir SD, išskyrus tik ir dviejų procentų nesiekiantį simbolinį įsodrintą tarifą darbdaviui, yra jau priskirti darbuotojui pagal pajamų nuosavybę, o ne darbdaviui.

Tik ir čia žingsnelis yra seniai pradelstas, bet ir tikrai labai drąsus, tačiau labai esmės nepakeitęs – samdiniai ir toliau jokių pajamų mokesčių nuo savo algos nemoka. Tai, kad jiems tas mokestis priskaičiuojamas, yra tiesiog buhalterinis formalumas, nes GPM vis dar yra galvos panaudos mokestis, kurį moka darbdavys už savo samdomo darbuotojo panaudą tam, ką klaidingai vadinate valstybe, nes jei darbuotojas nebūtų baudžiauninku, tai susimokėtų mokesčius pats, kaip tą daro visokie amatininkai frylanceriai.

Kur raktinis žodis tame yra free, aišku, ir kas prieštarauja bet kurio valdininko tikėjimo bažnyčios doktrinai, įskaitant ir būsimąją premjerę, pabuvusią finansų ministre, kuri dar anuomet kovojo už žuvėdų bankus Lietuvoje prieš grynųjų pinigų apyvartas, turguose ne savo sąskaita statydama kasos aparatus, kurie niekaip to ekonomikos šešėlio, aišku, neišnaikino, nes jo priežastys ne kasos kvitų apyvartume slypi, tačiau, kad tą suprastum, reikia versle, o ne mokesčių inspekcijoje, būti padirbėjus.

Tad gal ir pats to nežinodamas, o Saulius Skvernelis ne šiaip nuėmė šiek tiek kaltinimų godumu naštą nuo lietuviškojo verslo, bet ir suteikė progą vis dar tiems “valstybiniams baudžiauninkams“ pradėti jau nagrinėtis savo algalapius ir užduoti sau klausimą, o tai kokio linksmakočio tiek daug tenka atiduoti “valdžiai“?!

Galbūt, šiuo veiksmu prezimentas™ net išsikasė sau pralaimėjimą šiuose rinkimuose, nes atsirado nemažai algalapius jau pasinagrinėjusių ir šį klausimą patyliukais, nes per 30 metų propaganda jus dėl tokių klausimų nuolat dūchino, uždavusių bei viltingai (nors ir nepagrįstai, kaip cinikas manyje konstatuoja) balsavusių už liberališkąjį požiūrį į pajamų mokesčių tolimesnes peržiūras.

Kaip bebūtų – dar vienas ačiū nueinančiai vyriausybei už šitą svarbų darbą!

Bet kadangi mes dar neturėjome jokio verslininko vyriausybės vadovu (o verslininkais juk ir nėra jokie samdyti vadovai, funkcionieriai ir visokie fondososai, sukantys versliukus iš viešųjų finansų pylavojimo ir nusavinimo), tai aš ir nesitikiu, kad administracinės teisės, kurioje tik načalnykas visada yra teisus padefaultu, nes jis pats ir yra “tas baudžiantis įstatymas“, įtakoje subrendusi būsima premjerė kažkuo iš esmės taip jau skiriasi nuo kelių eismo pažeidėjų prievaizdo.

Nesijuoksiu, kad kapsukiniame premjere to mentalinio mento, atsiprašant už tautologią, paaiškės esant gerokai mažiau už antakalninę būsimą premjerę.

* * *

Ir trečiąjį man buvo sunku surasti, bet penktadienį paryčiui pabudęs iš visai ne košmariško man sapno, kuriame ramiai šaudžiau pavieniais tiksliais šūviais iš vis užsikertančio AK-74 ginkluotus ir bandžiusius ne tik “civiliokus“ iššaudyti teroristus, aš tokį svarbų sprendimą ir valstiečių vyriausybės nuveikimą sugebėjau irgi įvardinti.

Manau, kad tai būtų – tas pagaliau įvykdytas referendumas dėl dviejų pasų.

Aišku, tai, kaip jo klausimai buvo suformuluoti ir kaip iš anksto tuo buvo pasmerktas žlugimui, kuomet ir pačią idėją palaikę žmonės balsavo prieš, galėjo būti manipuliatoriaus iš Naisių tikrasis tikslas. Nors jam asmeniškai, kaip ir kitame Europos gale gyvenančiai vis dar, berods, žmonai ir vaikams, matyt, ispaniškas pasas prie lietuviškojo nepamaišytų.

Tik gal jis jau ir taip turi keletą kitų valstybių pasų, ir nebūtinai tik Rusijos, piktūnai jūs, nes tą deržavą be sienų juk galima atstovauti ir be atskiro paso, kuris užsienio kelionėse yra pagal vertę ne tik gerokai žemiau už lietuviškąjį, bet ir kažkur gale tarp Afrikos valstybių, su kurių pasais bent jau daugeliu atvejų gali ir į britų Sandraugą ar Šengeno zoną atvykti, skirtingai nuo to paso, kurio herbe – karūnuoto gaidžio tabaka išklotinė.

Aš manau, kad tuo jis uždarė klausimą, kurį tąsė kaip apšiktą virvelę įvairaus plauko liberalai jau du dešimtmečius, bet Aušrinė į savo laisvūnų programą ir vėl šį nebeįdomų ir, rodos jau, išspręstą klausimą sugebėjo grąžinti patąsymui, kas gal irgi padėjo jai laimėti emigrantų 71-oje apygardoje, nors ji pati nėra jokia emigrante, ir neaišku, kaip ten ji ką atstovaus (aš išvis manau, kad apygardoje reikėtų neleisti registruotis kandidatams, kurie joje nėra pragyvenę bent 5 pastarųjų metų iki rinkimų).

Gal šis referendumas ir nebuvo Vyriausybės iniciatyva, o daugiau įvyko tik dėl valstiečių gebėjimo pagaliau įtraukti į pritarimą Seime ir kitas frakcijas, iki tol pezėjusias, bet niekada nieko šia linkme patogiai ir nedariusias, tačiau dėl kitų vertų gerų darbų trūkumo aš laikyčiau šį sprendimą svarbiu būti paminėtu trečiuoju valstiečių kadencijos pliusu, ir tokių amžinai neišsprendžiamų klausimų galima būtų uždaryti konstituciniais referendumais gerokai daugiau.

* * *

Savo ruožtu, jūs man paminėjote kitus valstiečių teigiamus nuopelnus, tarp kurių yra šie, vardinant pagal komentarų eiliškumą mano FB paskyroje, 16 pastebėjimų:

  • Močiučių apmokamos atostogos anūkų priežiūrai, kaip sako Aurelijus (ne tas, kurį grupiokai praminė Hitleryga!), kurio žmona tuo pasinaudojo – aš net nežinojau apie tokią įstatymu numatyta jau galimybę, kai juk ir nesu močiutė.
  • Justinas irgi paminėjo tą mano įvardintą GPM buhalterinį perskirstymą darbuotojui, pridurdamas dar ir apie Lietuvos įstojimą į EBPO – gal ir taip būtume nuo kitų metų pagaliau įstoję, bet šį klausimą vis tik prie valstiečių išsprendė teigiamai, ir priklausymas šiai organizacijai mums tikrai naudingas. O mano paminėtame referendume dėl pasų net jis balsavo neigiamai, nes klausimai buvo sukti ir netinkami – tai, savo ruožtu, aš linkiu dabar, kad nauja valdžia jam įteisintų uošvę kaip ir visiems, kurie tokia teise kaip privilegija naudojasi tradiciškai, nes iš partnerysčių anekdotai apie uošves negimsta, ir kad tai įvyktų be referendumo, nes matematika, nepaisant jo išsilavinimo, čia būtų ne jo pusėje.
  • O va Ipolitas išvardino net penkis darbus: 1) vaiko pinigai – kuriuos valdingosios IVA, pagal vardų raides, merginos nori jau atiminėti; 2) smulkiems ūkininkams leido stoti į darbo biržą, taip išgelbėdami juos nuo Kubiliaus įvesto PSD mokesčio; 3) koronės išmokos, kuomet patys vargingiausi truputuka nuo antstolių apsigynė – beje, ir aš pritarčiau, kad ECB dovanotus Lietuvos vyriausybei tuos 3 milijardus eurų ištaškymui ekonomikoje be grąžinimo atgal ši vyriausybė vis tik dar ganėtinai racionaliai išmetė, kad net sukėlė infliaciją per karantiną, ir dėl ko klykė per rinkimus “opozicija“, nes juk – “ne tiems davė!“; 4) pristabdytas pataisomis vaikų atiminėjimas iš šeimų – čia nelabai turiu ką komentuoti, bet net emigracijoje būdamas pamenu, kad taip vadinama Šakalienės Kontora sukėlė kone violetinei trydai anuomet prilygusį piliečių pasipiktinimą; 5) pritrūko pinigų taršius automobilius pridavsiems į metalo laužą, elektriniais paspirtukams – nors gal ir gerai, kad pritrūko, nes tas apsimestinis rūpestis ekologija svetimais pinigais jau tapęs globaliu verslu su visa ta fondososų aršių kovotojų orda.
  • Ir, be abejo, Dainius įvertino fukcionieriaus Roko Masiulio įdirbį – sutvarkytas socdeminių bebrynų miškų urėdijas ir Lietuvos Geležinkelius. Aš dar pridėčiau ir optimizuotą bei mobiliu paverstą Lietuvos Paštą, tik nežinau, ar šie trys darbai yra išties geri – tokios sąvokos versle ir net ekonomikoje, kaip “gerumas“, nėra, tai ateitis parodys, kiek ši pertvarka buvo efektyvi ir davė mokesčių mokėtojams pasekoje naudos.
  • Vėl tas pats Aurelijus, kuris ne Veryga, prisiminė, kad pakilo pensijos ir vidutinė alga Lietuvoje – kiek tai yra Vyriausybės veiksmų pasekoje, o kiek išdava to, kad ekonomika kilo nepaisant Vyriausybės veiksmų, galima dar ginčytis. Bet tai, kad darbas valdininku jau dėl algos darosi patrauklesnis už darbą privačiame sektoriuje, mane, kaip liberalą, išties neramina – primenu, kad jūs vis labiau tampate einančiais lažą tam, ką klaidingai vadinate valstybe, baudžiauninkais, kuriems laisvės nuo mokesčių diena nuo 1993-ųjų, kuomet pradėta minėti, išaušta pusantro mėnesio vėliau, kai, palyginus, JAV, nepaisant NObamacare, ji vis dar yra anksčiau, nei buvo mūsų pirmoji, ir tuo pačiu jums kemšama propaganda, kad turite išlaikyti viešąjį sektorių bei vis labiau solidarizuotis savo įmokomis, bet šiukštu – ne išmokomis, su nuskriaustaisiais, nebandydami pasidomėti, o kiek visokiais “kotletais“ jūsų sąskaita tų pinigų yra praėdama nuolat besiskundžiančių savo gerbūviu valdininkėlių.
  • Marius pasidžiaugė, kad atkurti geri santykiai su Lenkija – mane irgi džiugina, tik jie atkurti, pastebėsiu, kai ta partškolos kvaiša Trepsė pasitraukė iš Daukanto a., ir kapsukinio premjero dar vaikystėje išmokta iš lenkų televizijos kalba išties jam padėjo tuos santykius atšildyti, už ką irgi nusipelnė atsidėkojime Vilniaus rajone keliuko iš lenkais save vadinačios nedamuštų jedinstvininkų partijos.
  • Ironiškai Lina priminė apie puikų valstiečių darbą Seime, ypač pažymėdama aktyvistės Agnės nuopelnus, ir kad suvaldė pirmąją koronaviruso bangą Lietuvoje – antroji jau tikrai tegul tenka naujai vyriausybei, bet tarpuvaldžiu net reprezentatyvusis iš Daukanto a. ėmėsi iniciatyvos koordinuoti koronavirusinių mirčių minimizavimo monitoringo prevencijos operatyvių medodų diegimą krizinėje vadyboje pandemijos akivaizdoje.
  • Marijus rado įdomų faktą, kad panaikintas dar vienas socdemiškas bebrynas, vadintas Žuvininkystės departamentu, ir nuo šiol funkcijos atskirtos: dabar žuvų monitoringu užsiima Klaipėdos Universiteto mokslininkai, o priežiūra – inspektoriai iš atskiros VšĮ.
  • Saulius, prisipažinęs esąs kairiuoju (nepainioti su leftistais!), pasidžiaugė neįvykusiais valstiečių nuopelnais: 1) nesukūrė valstybinių vaistinių; 2) nesukūrė valstybinių alko parduotuvių; 3) nesukūrė valstybinio komercinio banko; ir 4) laimėjo visus rinkimus – aš apie pirmus tris paminėjau aukščiau, kodėl “socdemų“ idėjos nepraėjo mainais už valstiečių planus, bet “laimėti visi rinkimai“, aišku, džiugina ir mane dar papildomai.
  • Raimis taip irgi asmeniškai pasidžiaugė, kad jo žmonai medikei alga pakilo €600 – gal išties ne visiems medikams po tiek, tačiau atlyginimai šitame viešame sektoriuje tikrai pakilo, ir dar medalius gavo už karą su kinų virusu. Ko gero, dabar netgi mažiausiai norinčių bus į sveikatos ministerio postą, nors, atrodytų, kas galėtų būti blogiau už šitą Aurelijų, kuris jau Veryga?
  • Tai Miroslavas ir pacitavo pastarąjį Aurelijų, kad “logikos sprendimuose nedera ieškoti“ – šitaip nutėkštos valdžios mes tikrai pasiilgsime, nes per 4 metus ir Stokholmo sindromą įsivaryti galima. Ir jam pritarė Snieguolė – gi šita valdžia tikrai nieko neuždraudė (net alkoholį vis dar galima įsigyti, tik laikas nežymiai pakoreguotas, tiesa?).
  • Vis tik jau kita Lina pastebėjo, ir aš jai, padirbėjęs tris semestrus mokytoju, irgi pritariu – mokyklose vaikus išties pradėjo sveikiau ir geriau maitinti. Aišku, viskas priklauso nuo mokyklos administracijos ir valgyklos darbuotojų (“maniškėje“, tarkime, ir be šito nesveiko ministerio gerai buvo), ir kiek yra pavagiama, bet dabar jau reikia pasistengti iš tų produktų sugadinti maistą, o ir pakeisti pigesniu šlamštu nelabai galima, tai net netyčia kažkas padoresnio valgomo gaunasi.
  • Beje, buvusi kolegė Daiva sako, kad mokytojams paskyrė po €100 čekius paturistavimui, tačiau pinigų nepervedė – ko gero, kažkur švietimo ministerijoje nukniaukė, paspėliojau, nes trečia pagal dydį biudžeto išlaidų eilutė, sakyčiau, iki šiol administruojama “savotiškai“.
  • Romas irgi pridūrė, kad geri trys darbai yra Roko Masiulio, kurį apdergė per rinkimus patys valstiečiai savo paskviliu “Neliečiamieji“: 1) urėdijų bebryno reforma; 2) panaikintas Turizmo Departamentas – ir kažkaip turizmas nežlugo, nes net per karantiną sukurtas Baltijos valstybių kelionių burbulas; 3) R. Masiulio įvesta tvarka kelių tiesimo kokybei kontroliuoti – kuri, pritarsiu, išties labai nusausino nuo atkatų “socdemiškąją“ kišenę, kurie ir padėjo pastangas Roką galop atstatydinti iš valstiečių vyriausybės.
  • Mantas konstatuoja, kad jo nuomone, nepaisant lydėjusių skandalų, kelių idiotų ir nuolatinio trololo, tai buvo pati geriausia valdžia per nepriklausomos Lietuvos istoriją nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Net nekalbant apie tai, kas buvo gerai, tiesiog mažiau visko sušiko nei kiti. O aš bijau, kad jis gali pasirodyti teisus, nes po pusmečio pradės po internetą klajoti memai su išlendančiu Ramūnu ir jo sarkastišku klausimuku: “Ar jau pasiilgote manęs, zuikučiai?“.
  • Vita jam vis tik prieštarauja: politinės kultūros srityje rado antrą dugną – matomai, pozityvas čia tame, kad ateinanti valdžia turi galimybę ir jį pramušti?

Iki Helovyno išvakarių vakaro daugiau gėrio tarp nueinančios vyriausybės veiksmų mano sekėjai nesurado.

Bet kažkaip nesinori tokia ne visai smagia paskutine išvada baigti šio įrašo.

Tai pasidžiaukime, kad naujai valdžios koalicijai, dėl kurios dauguma jūsų neabejotinai džiūgauja, o ir aš neverkiu valstiečiams nueinant ir “socdemams“ nepareinant, išrinkti prireikė tik kiek daugiau nei 19% rinkėjų balsų, tačiau praeitą išrinko, primenu, net mažiau nei 17% – tokia va yra “daugumos“ (sic!) valia skaičiais šioje mirusioje respublikoje™.

* * *

O aš jums dėkoju už jūsų daugumos balsavimą tinklaraščio labui savo pinigais per PayPal ir Revolut.

Ir nesusirkite – jau pareina antroji COVID-19 banga cunamiu, ir pareina jau iki mano pusės amžiaus jubiliejaus (nors aš suplanavau gyventi ilgiau, tai čia bus man mažiau nei pusė, bet pagal kalendorinį laiko skaičiavimą amžiaus pusė)!