Nuoroda į PODCAST S01E33 – teksto apačioje:

Aš taip žiūriu, kad ir jo ekselencijus nusprendė prisitaikyti prie naujosios daugumos politinių žaidimų taisyklių.

Pagaliau antradienį Seimas šiaip ne taip krikdemų ir liberalų manipuliacijų būdu, dirbtinai žeminant kvorumą ir būtinos paprastosios daugumos kartelę, taip palaikant 3 darbiečiams bei 8 socdemams, pagaliau patvirtino jo formaliai teiktą Ingridą Šimonytę naujosios vyriausybės ministre pirmininke – nors ta proga džiugiai straksėdami visokie delpistai prirašė, kad toji yra netgi pačios Lietuvos premjerė.

Tik vis tik, nei taip jos neformaliai ta premjere pravardžiuojamos pareigos yra vadinamos, nes tik Vyriausybės ministrė pirmininkė, o ne šiaip Lietuvos, kaip valstybės, kad ir ką taip klaidingai vadintumėte, nei maždaug 85% Lietuvos rinkėjų ją čia sau kažkaip netiesiogiai per Seimą dabar “rinkosi“.

O taip, patys galite tiksliau tą “daugumą“ pasiskaičiuoti, kai visą koaliciją išrinko mažiau nei 20%, o ir pusė Seimo už ją nebalsavo, tai maždaug skaičiumi ir gaunasi tas apsidžiauginęs iki pažastų tik feisbukinis burbulas jos asmeninių valstybinio tautos fronto gerbėjų.

Ir kai antikinės Romos laikais imperatoriai važiuodavę savo triumfo metu šio Amžinojo Miesto gatvėmis, tai į jų ausį toks paskirtas šikniaus ant aviečių™ pareigoms šiems šnabždėdavęs memento mori, idant tas urbi et orbi valdovas kaip koks liurbis neužsimirštų.

Čia iškart mūsų glušavotiems mane priekabiai skaitantiems policijos sekėjams oficialiai prisieksiu, kad gerbiamai merginai, įvaizdžio dėlei vilkinčia ta jos mados ikonos suknele su žirniukais, aš nuoširdžiai linkiu visokeriopos sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, ir ne tik pandemijos metu, juolab, jai tiek pat amžiaus, kiek ir mano buvusiai žmonai, ir tame sutapime taip pat nedera ieškoti jokių ironiškai užslėptų piktų kėslų.

Tai ir aš čia tik truputį apie jos gautų įgaliojimų realų svorį ir to mandato, suteikto taip mus dabar visaip kaip visokiose pozose atkubilinti vardan šv. Biudžeto, tikrą vertę užsiminiau.

Labai norisi tikėti, kad turint tą plaktuką pirmininkavimui Gedimino 11 ne vien tik vinys aplink matysis.

* * *

Bet grįžkime dabar nuo Aukštujų, sostiniškai vadinamų Antakalniu, Šimonių likimo svarstymų prie paminėtojo ekselencijaus Daukanto aikštės general-gubernatūroje.

Sakau, kad prisitaikė prie jam primestų dabar naujosios manipuliacinės politikos taisyklių, nes nusprendė tame farse, vadinamame “darbo pokalbiais su kandidatais į ministrus“, net pats tiesiogiai nedalyvauti.

Ir ne todėl, kad anie yra dar patys tie zarazos, užkrečiantys kitus iš Seimo liberalų parsivilktu koronavirusu, dėl kurio ekselencijus, kad Lietuva brangi jo asmenyje neprarastų savo saulės, galinčios tamsumus su visokiais valatkomis bei briuveriais prašalinti, dabar tuos darbo atrankos pokalbius pavedė savo patarėjams, arba de facto, matome, taip neoficialiam šitos vyriausybės HRui, kurio specialistus aš visada iššifruoju tik kaip “*uj reikalingus“, o kad išties jam su tais ateinančiais iš Gedimino prospekto gale esančio chapiteau klounais kalbėtis – reikštų, tikrai jau nebeturėti savigarbos, ypač, kai nedarbas Lietuvoje, menamai ES sėkmingiausiai įveikusiai ekonominę krizę dėl pandemijos, didėja, ir vien Užimtumo Tarnyba priregistravusi jau virš 5 bedarbių į vieną darbo vietą, tai tikrai būtų ir ten iš ką adekvatesnio rinktis.

O Lietuvos Respublikos Prezidento titulas kažkaip reprezantaciją ir pagarbą vienaip ar kitaip suponuoja, jei jau ir titulas yra ekselencinis, ar ne?

* * *

Čia net nekalbu apie visuomenės jau per gerą savaitę viešumoje nupešiotą iki šiol tik visokių “vykėlių“ patyčių proverbinių budulių ir čikenfektorių sugyventinės stereotipinį Peterboro vištų pešiotojos įvaizdį atitinkančią bemokslią kandidatę, kai jos vienintelės profesinės kompetencijos, kurias ji pati (sic!) pabrėžė, yra tik buvimas lenke ir moterimi, o ne išsilavinimas bei profesinė patirtis.

Ir ta proga ant laktos pagiedoti užšoko du konjuktūriniai teisės profesorių vardą paniekinę rentininkai su savo pareiškimu, kad šios kandidatės kompetencija visa galva viršija prieš tai buvusių – suprask, ir jos pačios partijos vieną iš vadukų, dabar einantį sostinės kartuvių aikštės smėliuotojo pareigas, dar šiam beministraujant gi atidavusį Batkai opozicijos lyderį fiziniam sunaikinimui mainais už užsakytą mūsų VSD pulkininko nužudymą.

Jau kai apsišaukėliai “socdemai“ myždavo į akis, sakydami, kad lyja, tai dabar šiedu “parpiesoriai“ jau visą ugniagesių žarną mums atsuko. Nors irgi abejočiau, ar tikrai ugniagesių, ir ar šioji nebuvo per visą pilvą vidine jungtimi susieta su tuo, ant ko paprastai sėdima.

Ir ne, nebuvo toji kandidatė jokia advokato padėjėja, kaip save linkediniškai apsišaukė, nes tam reikia turėti ne tik magistro laipsnį, bet ir egzaminus išsilaikyti ne vien tik “teoriškai“, bet dar ir praktiškai – tai čia gal tų profesorių, šiems sėdint už automobilio vairo, aikštingos ir autokratiškosios žmonos tik “vairuoja“ jiems per sieros kamščiais užgultas ausis ir, panašu, alzheimerio jau graužiamas smegenis, neturėdamos pačios jokio vairavimo teises patvirtinančio dokumento.

* * *

Kita vertus, jei nevykęs Lioleko ir Boleko trečiasis brolis daktarėlis Olekas galėjo vadovauti krašto apsaugai, kai ten tarsi šešku į jau minėtą vištidę buvo prieš tai įleistas irgi toks pats bemokslis vieną magistro, neturėdamas net bakalauro laipsniui prilygstančio, diplomą be studijų kažkokiu neaišku būdu VU susikombinavęs dukart niedonoscas-ordienonoscas mano “grupiokas“, tai ko jūs kimbate dabar prie tos tatuiruotos netikšos – visiškai bevardžio ir neįvardinamo advokato… sekretorės?

Kuria gali dirbti nors ir turizmo vadybą kolegijoje ar Darbo Biržos organizuotus buhalterių kursus baigusi ypata – šių kompetencijos, beje, tame darbe labiau net advokatų kontorai praverstų, nei kad “Mėslitos“ dešrų kimšėjos diplomą turinti ne-teisininkė.

Ir aš kažkaip nepamenu, kad gydytojais būtų vadinami kokie nors “medicinos bakalaurai“, jei tokius mūsų establišmento mažorams vaikučiams jų valdžioje esantys tėveliai būtų susigalvoję irgi įsteigti, kaip savo laiku iš policijos atimdami milicininkų akademiją ir paversdami ją teisės “universitetu“, nes nei valstybinio VU teisininkų “aristokratija“, nei privataus VDU dr Tado Klimo “elitistai“ tokių maumų išvis net į studentus nenorėjo priimti.

Juolab, kad net jei tik į bet kurį “profesionalesnį už profesionalus“ kandidatą į ministrus dabar pirštu besi – tai arba lopatologijos mokslų apie nieką diplomas iš TPSMI, arba minėtasis dešrų kimšėjo iš MRU.

Na, nebent bestum į tokias “kvalifikacijas“, kaip nušalinimas iš ministrų už privačių ir viešų interesų supainiojimą, ar kokia kūmutė, kaip bebūtų gaila, iš geriausio lietuviško universiteto ir mano su Viktor Uspaskich alma mater KTU.

Beje, ironiškas toks pastebėjimas: visi, kas skaitę mano elektroninę kompiliaciją apie quasi karą Lietuvoje, kurią dabar papildytą 2016 ir 2017 metų įrašais galima parsisiųsti iš mano Patreon paskyros, tie atkreipė dėmesį, kad istoriką Arvydą Anušauską aš dar 2015 metais pats siūliau kaip šešėlinį ministrą!

Tiesa, ne į krašto apsaugą, o į vidaus reikalų ministeriją vietoje tuomet paksoidinių totoškių į Prietaiso “socdemų“ nieko neveikimo kabinetą deleguoto dabar jau kandenciją bebaigiančio premjero Sauliaus Skvernelio.

Ir vis dar manau, kad dr Arvydas Anušauskas, nepaisant jam dar 1995-aisiais suteikto atsargos leitenanto laipsnio, kuo negali pasigirti nei vienas “elitinis“ dabar valdantis politikas, ir jo ilgamečio darbo Seimo Nacionalinio Saugumo ir Gynybos komitete, vis tik geriau tiktų būtent VRM, juolab, kad net praeito Seimo kadencijoje jis ėjo Seimo Kriminalinės Žvalgybos Parlamentinės Kontrolės Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas.

Išties labai gaila, kad tautosakoje garsiausiai apie rusų puolimą rėkianti partija realiai niekada neturėjo ir dabar vis dar neturi kandidato krašto apsaugos ministerijai.

Bet, kaip jau anksčiau minėjau, tai čia Anglijos princai kariuomenėje tarnauja, o lietuviški savo vaikučius net į užsienius išsiunčia, kad, neduoktudie, anie taip netyčia pričiupti atliktų tą tik vietiniams locheliams priderančią konstitucinę pareigą (ir ne, tai nėra prievolė balsuoti per eilinius rinkimus).

* * *

Apie kitus kandidatus ir apie nesamas jų kompetencijas kalbėti nelabai ką yra – panašu, kad ne tik jo akvariuminis ekselencijus, bet ir paskirtoji premjerė su dauguma kandidatų, kur juos ar jas pagal išvaizdą pasitinka, o palydi irgi blogai, pati pasisarmatyjo prieš jų išviešinimą netgi pakalbėti, kaip jau dabar aiškėja.

Aišku, tie visi milenelsai turi nuostabių komjaunuoliškų bruožų, kuriuos dar pamena maniškė, nulūžusi prie Pabaltijo™, karta: sovietinėje propagandoje irgi taip sakė, kad mums – visi keliai atviri.

Tai dabar visi šie sėdmaišių bezdukai ir vanilinių latyčių čiulptukai šventai savo vištos dydžio jokių knygų skaitymų nesugadintas smegenėles užsikoučinę, kad vos tik atranda, kaip jie klaidingai mano, tą buzzword_inį menamą mindfulness, taip gali va ryte (taip po antros popiet, aišku) nubudę pasijusti posh šefais ir suskubti atidaryti kokio ypatingo sojos pusfabrikačių atliekų restoranėlį kaip savo kongenialų startupą, ar gali prisibreistorminti ceošnykais ar cmošnykais save į nuolatinius nuostolius generuojančio apps_o arba virtualaus prekių katalogo be logistikos investicijų strategavimą, arba dar jiems gali taip neaišku po kurio prareivinto savaitgalio susišviesti, kad jei jau moki paspausti mygtuką print prie kokio teisinio dokumento template, tai jau ir pačiu ministru gali tapti – ypač, kai bandai uždrausti dvigubą vė raidę ant WC durų, nes manai, kad tau ji tik dvejinasi po vakarykščių.

Fake it till make it, aha.

Na, jei pamenate mano publikuotą foto, kurią, tarp kitko, padarė oficialusis JAV Baltųjų Rūmų fotografas, su JAV prezidentu George W Bush, tai aš galiu irgi kukliai pasivadinti jo asmens sargybiniu, arba nekukliai – netgi patarėju nacionalinio saugumo klausimais (beje, šios tikrai pareigas tuomet ėjusios, kaip ir JAV viceprezidentų bei Valstybės sekretorių ir ne tik, įskaitant Homerio Simpsono kolegos, bet tai kita istorija, vizitus Lietuvoje irgi teko prisidėti organizuojant).

Ir Jungtinėse Valstijose, pastebėsiu, į jų sekretorius administracijoje kaip į ministrus šiaip jau pakliūnama, o ne iš administracijos sekretorių į ministrus, kaip šioje mirusioje respublikoje™, jau akivaizdžiai jaučiančioje provincijos tuštėjimo dėsnio pasekmes.

Ai, ką jau čia – aš taip gal išvis viceprezidentu buvau, ką? Nors aš tiek ir neišgeriu, bet jau bent nuotrauką turiu su savo bosu be vice priedėlio, skirtingai nuo apsišaukėlių kandidatų.

O tai va dar išgūglinsite, kad prezidentu tai aš būti negalėjau, nes tarp kadenciją baigiančio 45-tojo ir paminėtojo 43-čiojo, tai 44-uoju buvo kažkoks barakinis NObama, ir net į kandidatus manęs jokia JAV progresyvi tas menamai vietos tautines ir seksualines mažumas atstovaujanti partija nepasiūlė…

* * *

Tačiau, sakau jums, broliai ir sesės Kristuje, žiūrėkime pozityviai, jei ekselencijus galop patvirtins va tokius dabartinius kandidatus, apie kuriuos kone visus išvis sunku kažką pozityvaus pasakyti, nes jau savo reputacijos ir kompetencijos nebuvimu sumovė ir pačios Ingridos Šimonytės reputaciją.

Aišku, kai nesi toje partijoje, o tik prisitrini dirbti jiems kalbančia kojine™, užuot kimšus kotletukus kartu su laimės ekonomikos (sau) profesoriumi buvusioje ECB Lito Buhalterijos darbovietėje beveik priešais jos dabar darboviete tapsiančią Gedimino 11 (nes visai priešais – tai plastikos chirurgijos klinika, kuri kandidatams tikrai nebepadės), tai tenka tik nuryti kukliai nuoskaudą dėl intelektu jos šauniam kareiviui Šveikui, tituluotam visišku idiotu, neprilygstančių būsimų kolegų.

Na, bet gal jai teko tą rentininkų kontorą palikti, nes ten kažkaip nepadoriai priekabiavo minėtasis LB Valdybos narys vieno iš nuo jūsų nusuktais pinigais apmokėto vyno degustacinio seminaro metu.

Intelektualiai priekabiavo keinsizmo klausimais, aišku, o ne kaip girtas vyras prie gražios merginos, kadangi pastarasis teiginys nei pro kur ir niekaip negali atitikti tikrovės.

Tai va pozityvas ir bus tame, kad tokie ministrai, ko gero, pagaliau sugriaus tas nusistovėjusias išsunkiančių institucijų struktūras – savo entuziastingu beribiu kvailumu ir paiku jaunatvišku aktyvumu.

Ir dėl to džiaugiasi tas vidinis anarchistas manyje giliai. Nes kai džiaugiasi negiliai – tai juk iškart mentai, kadangi tokie pareigūno priesaiką pažeidžiantys negali vadintis policininkais, su užkardomaisiais raštais apsilanko net šventadienį.

O jūs verčiau, prašau, apsilankykite mano Patreon puslapyje ir paremkite bent simboliškai, nes būsima premjerė tai ne tik jokios man pašalpos nepaskirs, bet dar ir kasos aparatą prie tinklaraščio mano sąskaita pastatys – tai ačiū iš anksto ir konkrečiai jums!