Nuoroda į PODCAST S01E35 šio teksto apačioje:

Kol neryžtingasis tas mūsų reprezentatyvusis ekselencijus, kaip ir ne mažiau 80 procentų rinkėjų su juo, dėl tokio IVA+ pripezėto avansu su beribiu aplombu, bet nesugebėto savo tokių mergaitiškų paistalų praktiškai pagrįsti ir akiplėšiškai be suderinimo iš anksto pateikto tvirtinimui apgailėtino kandidatų sąrašo į ministrus, va taip visas apšalęs tempia gumą, užuot būtų dar tą pačią dieną švystelėjęs atgal į naglą snukį tos dirbtinės politinės intrigos scenaristui šitą pasityčiojimą iš jo, piliečių ir sveiko proto, tuo pačiu per “nevalstybinę“ Monikutės LRT padaręs pareiškimą, kad jei negaus adekvataus ir profesionalumo kriterijus atitinkančio kandidatų sąrašo, tai pagal Konstituciją paskelbs išankstinius Seimo rinkimus, ir visai nebijo, kad naujasis Seimas paskelbs jam tokius pačius.

Deja, bet tiek antrame ture klaikiai vienmandatėse net pirmumo balsus prapildinėję vis tik daugiausiai Seime mandatų dabar turintys krikdemai (apie ką rašiau anksčiau čia – nuoroda tinklaraštyje su podcast), tiek pats ekselencijus suvokia, kad pakartotinus tokius paankstintus rinkimus jie visi su juo pačiu tik šauniai prapils.

O dar ir pandemija šienauja mirčių Lietuvoje per dieną tiek, kiek mirdavę anksčiau nuo sezoninio gripo tik per metus, ir šįkart Pučkorių akvariume kaip pirmojo karantino metu, palikus operacijų vadovu psichą su pistoletu, nepasislėpsi – rejke kaška dariti™.

Tik tie vilkinantys laiką jo susigalvoti darbo į ministerius interviu yra naivus noras sulaukti, kad pateiktieji kandidatai ir juos delegavę politinės kalbančių kojinių formaliai vadovaujamos šutvės, klaidingai vadinamos čia partijomis, patys susipras ir kandidatūras atsiims.

Ir su kiekviena diena tas jo ekselencinis delsimas atrodo ne mažiau apgailėtinas, kaip ir patys kandidatai.

Bet, ko gero, to ir siekiama, kad galop patvirtintų belenkaip šituos, nes nebėra laiko jau naujų paieškai, kai vandeniui nuslūgus baseine iškart pasimatė, kurios partijos plaukiojo be kelnaičių, ir neturi jokių kadrų šiam darbui, nors sočiai prisigyrė prieš rinkimus.

Tai ta proga peržiūrėjau, kiek mes išvis turėję Vyriausybių ir premjerų, nes anądien toptelėjo viena įdomi mintis.

* * *

Skaičiuojant su Sauliaus Skvernelio 17-ta, tiek tų Vyriausybių Gedimino 11 ir būta, nors pačių premjerų išties būta mažiau – tik 14, ir paskirtoji dabar yra penkioliktoji Ingrida Šimonytė šitai 18-tai dar niekaip nesuformuojamai vyriausybei, už ką ji irgi pati turėtų prisiimti ne mažesnę atsakomybę, nei tas paminėtasis stabdis iš Daukanto a..

Buvo mažiau, nes kai kurie politikai vadovavo savo vardo kelioms skirtingoms vyriausybėms: tai dukart Rolandas Paksas, buvęs LR prezidentu, iš kurio ekselencinių pareigų prieš jo akiplėšiškumą susimokusių elitų, kad bandė iš jų nusavinti pinigų iščiulpimo per tai, ką klaidingai vadinate “valstybe“, mechanizmus sau, Konstitucinio Teismo sprendimu pašalintas – beje, premjeru šis totoškių partijos įkūrėjas buvęs tiek kaip konservatorius, tiek kaip liberalas, kas yra ne mažiau juokinga, kai gerai pagalvoji apie politines ir ideologines sąvokas.

Taip pat dukart papremjieriavo ir buvęs kartą LR prezidentu Algirdas Mykolas Brazauskas – jo atveju irgi juokinga detalė, kad kaip dabartinę premjerę patvirtinti padėjo dabar Darbo partija, taip šitą premjerą anuo metu Darbo partija irgi iš Gedimo 11 išvijo.

Dar dukart premjeru buvęs Audrius Kubilius, kuris LR prezidentu nebuvęs, bet dabar užima pelnytai rentininko vietą Europarlamente vietoje buvusio neformaliai Lietuvos Respublikos vadovu, tačiau taip irgi neišrinkto prezidentu, Vytauto Landsbergio.

Nuo šių dviejų partijos dukart premjeru buvęs ir Gediminas Vagnorius, kuris sugalvojo niekaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio regalijų nenusisavinančią Tėvynės Sąjunga pavadinti konservatoriais, nors pats po to buvo išmestas ir iš partijos, ir partija persivadino dar ir krikščionimis demokratais, tačiau jau kaip prilipo ši pravardė, tai net patys save vis konservatoriais, o ne krikdemais pavadina – gal todėl, kad kalba yra minčių atspindys, o pasąmonėje jie patys nesijaučia nei kažkaip krikščioniškai, nei labai demokratais esantys?

Beje, nuo šitų dar trumpiausiai netikru premjeru yra pabuvęs Albertas Šimėnas – po patvirtinimo prapuolė trim parom kažkur Druskininkų apylinkėse, bet kadangi nebuvo tais gūdžiais praeito amžiaus pabaigos paskutinio dešimtmečio pradžios metais jokio mobilaus ryšio ir socialinių tinklų, kad galėtų savo selfiuką pasitaginti kokiame instagrame, arba feisbukan įmesti kokio karbonado nuotrauką iš tuomet dar valstybės kurortinės SPA valgyklos, tai jo net apsauga nesurado, ir todėl Aukščiausioji Taryba, pervadinta atgaline tvarka į Atkuriamąjį Seimą, sau pasitvirtino laikinai su visam iki vėlesnio atstatydinimo jau minėtąjį Gediminą Vagnorių.

Pačia pirmąja gi su Sąjūdžiu sieta premjere iškart (na, taip po daugiau nei savaitės…) po Kovo 11-tosios buvusi Kazimiera Danutė Prunskienė – KGB stukačiokė agentūriniu vardu Šatrijos Ragana, nors Lietuvai siekiant pripažinimo vadinta Gintarine Ledi, o vėliau įkūrusi moterų, kaip feministė pagal agentūrinį KGB slapyvardį, ir pasekoje tą valstiečių partiją, kurią iš jos, galima sakyti, banaliai dar prieš keletą dešimtmečių perpirko iš Seimo vos išrinktas šiemet atsistatydinęs Ramūnas Karbauskis.

Ir iki insulto šioji šatrijos ledi buvo viešumoje labiau vadinama tik kaip rusų kniagynia Utiogova, nes kažkokia rusų monarchistų visuomeninė organizacija jai taip suteikė visiškai nelegitymų titulą, regalijas supakavusi dėžutėje nuo proso, ir toks “titulas“, atsiprašant, kėlė tiek pat šypsenos, kiek savo laiku lietuviškų monarchistinių paauglių organizacijos kunigaikštis Vildaugas, gyvenime buvęs Stasiu Urniežiumi – ir gerokai smagesniu Senamiesčio veikėju, savo laiku per Vilniaus Tarybą inicijavęs sostinės sovietinių gatvių ir rajonų pervadinimą į dabartinius, ir net per alkoholio prekybą savotiškai išsaugojęs mums Signatarų namus Pilies gatvėje.

Jei įdėmiai skaitėte ar klausėtės mano kontekstinės paskaitos apie penketą Lietuvos mutavusių elitų, tai dar vienas šiame kontekste papildymas, kad vienas iš Sąjūdžio steigėjų ir pirmininko pavaduotojų irgi buvęs KGB informatoriumi agentūriniu vardu Juozas pagal savo vidurinį vardą – Virgilijus Čepaitis, kuris išvertė Winnie the Pooh ir taip padovanojo mums adaptuotą lietuvišką šio mažo protelio meškiuko vardą Mikė Pūkuotukas.

* * *

Bet grįžkime prie Vyriausybės vadovų ir partijų.

Ir jei pažiūrėsime, kiek kuri partija turėjusi savo premjerų, tai Tėvynės Sąjunga, įskaitant sąjūdiečius, turėjusi 8 iš 17-kos vyriausybių vadovus savais, taip neskaitant dabar paskirtosios Ingridos, nes ta dar savo vyriausybės ir neturi, tai išties vos tik šešetą politikų: ta pati jau minėta K. Prunskienė, tridienis A. Šimėnas, dukart žiaurių akcijų G. Vagnorius, kompensacijos už šildymą poste pats iš savęs paprašęs A. Abišala, lakūnas R. Paksas (antrąkart jį jau “turėjo“ liberalai), dukart gelbėtojas A. Kubilius.

Visumoje, tai jau akivaizdu, ypač atmetus tridienį, minėtąją gintarinę KGB agentę bei išmestą iš partijos ar partiją pakeistusį, tai… kad dabartiniai krikdemai ir praeityje nesugebėdavę susirasti iš savo partijos vadovauti vyriausybei, taip realiai teturėdami vos pusantro premjero, o ir dabar dar ir delegavo netgi nepartinę!

Tokius faktus kartais dera turėti galvoje, kad nepamirštume konteksto vertindami ir dabartinius įvykius.

Jo oponentai iš senosios nomenklatūros, palyginimui, turėjo 7 iš 17-kos vyriausybių vadovų, kur minėtasis AMBas buvęs irgi buvęs dukart, ir vieną iš šių turėję taip pat nepartiniu, nuo ko pradėjo savo premjerų eilę, bet nepartinių technokratų patys vėliau atsisakę – tai dr Bronislovą Lubį.

* * *

Tai va šita vienu turtingiausių Lietuvos kapitalistų tapusi asmenybė ir paskatino šį mano įrašą, nes pats sau jis ir susidarė tas prielaidas tokiu turčiumi tapti, kuomet būdamas premjeru prichvatizavo Azoto chemijos gamyklą, dabar žinomą Achemos koncerno vardu.

Na išties, kam leisti geram objektui prapulti, kai prasideda privatizavimas ir gali jį pagriebti kiti, o ne pats ponas direktorius, prieš tai buvęs prie komunistų šios gamyklos tovariščiumi vadovaujančiu funkcionieriumi?

Jei po prezidentavimo į vyriausybės vadovų kėdę sėdusį buvusį ekselencijų AMBą laikytume irgi nepriklausomu, kadangi to reikalavo Konstitucija šiam užimant pareigas Daukanto a. 1993-čiaisiais (teisybės dėlei, tai laikinai jo kabinetas buvęs dar Seime, kol buvę Mokytojų namai Menininkų rūmai pertvarkyti į prezidentūrą), nors šis premjieriaudamas buvęs “socdemų“ garbės (nepaisant to, kad lietuviški socdemai ir garbė gyvena skirtingais adresais) pirmininku, tai irgi linksmas iš to pastebėjimas: šis mėgęs draugystes (ypač su Rusija draugauti) bei HoReCa (t.y. hotels, restaurants, cafes – lietuviškai: viešbučiai, restoranai ir kavinės, prie ko galima ir žinybinį bufetą Gedimino 11 priskirti).

Todėl šis iš esmės taip padovanojo vienai tokiai horekinei vadybininkei, tautosakoje žinomai Bufetavos pravarde, viešbutį “Draugystė“, o šioji tapo jo antrąja žmona, dabar begėdiškai išsikaulinusi signataro našlės rentą atgaline tvarka, nors jokia žmona, kai AMBas buvo signataru Aukščiausioje Taryboje, šioji net nebuvusi.

O va jei taip irgi nepriklausomu, nes valstiečių partijai gi nepriklauso, premjero pareigas baigiantį Saulių Skvernelį paminėsime, tai šis irgi per koalicijos partnerius pasidovanojo sau keliuką – ko dar iš policijos kelių inspektoriaus tikėtis, jei ne keliuko, ką?

* * *

Tai va dabar galvoju, kaip čia su Ingrida bus?

Šioji sakosi atradusi savyje pašaukimą sode kapstytis.

Kad “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ tomelį ar Metallica albumus turi, tai abejonių nekyla, bet dar finmin dirbdama jei ką ir “atiminėjo“, tai tik pensininkų pensijas, bet juk irgi ne savo labui, o vardan tos, Lietuvos biudžeto suvedimo. Kasos aparatais irgi Gariūnus aprūpino, tai lieka neaišku, kokį suvenyrą nusikniauktų pagal mūsų senosios ir naujosios nomenklatūrų tradicijas, besinaudodama tarnybine padėtimi.

Na, o ir šiaip dar yra laisvų politikos apžvalgininkų, kurie tuoj bus jai pripiršti, nes mergaitė bus su kraičiu literaliai taip visos Lietuvos biudžeto dydžio!

Bet jei rimtai, tai matome, kaip tie “nepriklausomi nuo partijų“ deleguotieji premjerai menko, kol sumenko, tais savo prichvatizavimo užmojais tame poste Gedimino 11.

Todėl aš tikėčiausi, kad be iždo buhalterinės Didžiosios Knygos prisiminimui – Ingrida daugiau nieko iš to posto ir neišsineš.

Ir taip sugriaus iki šiol galiojusį dėsningumą, kad kaip technokratas, o ne politikas, vadovauja LR Vyriausybei – taip pagal savo supračių kažką šios dėka ir nusikniaukia.

* * *

O kai aš pats nieko prichvatizuoti negaliu, tai dėkoju visiems, kurie klausėsi, ir kurie prenumeruojasi abonentinės paramos labui mano paskyrą Patreone.