Nuoroda į PODCAST S01E36 yra teksto apačioje:

Kol vis dar jo ekselencijus nebaigė iki galo jo darbo pokalbių su ne jo kandidatais į būsimus Vėlinių raganų koalicijos™ ministerius, ir dar neturime net pasiūlytos 13-tam Seimui tvirtinimui naujosios 18-tosios vyriausybės, tol pažiūrėkime, o kaip šiais niūriais pandemijos laikais mūsų šalies ekonomika pasitinka eilinę ekonomikos krizę darbo rinkoje.

Aš, aišku, ne bankinis pyarščikas maurulis™, melagingai save vadinantis ekonomistu, kuris čirška kaip prisukamas apelsinas pats sukiodamas ir makaluodamas oficialią statistiką pagal jo švediškojo banko ar kažkokio šviestuvų saliono nustatytą pezėjimo kursą bei propagandistinį trendą – jiems už tai gi ir moka pinigus, kad prekinio ženklo žinomumą bei patrauklumą savo blėnimis per jūsų ausis važinėdami stiprintų, priklausomai nuo to, kiek prisišniojo prieš tai stimuliantų.

Kas vis tiek, pastebėsiu, neapsaugo nuo asmenybės skilimo, polinkio į buitinį, nors pradžioje – dar funkcinį, alkoholizmą bei gilėjančią depresiją iki “išeis ieškoti naujų gyvenimo iššūkių“ (t.y., kai jau išsunktus kaip citrinas, išmes iš darbo), tad kadenciją baigiančiam psicho-sveikatos ir represinės abstinencijos ministeriui šaulio berete darbo su būsimais pacientais tikrai nepritrūks.

Mes gi su jumis ne į jų besikaupiančias bėdas, o į oficialią statistiką pažiūrėkime patys.

* * *

Jei pernai metais trečiąjį ketvirtį užimtų darbo rinkoje Lietuvoje buvo 1.378 milijono gyventojų, tai šiemet trečiąjį ketvirtį jų kiek sumažėjo iki 1.372 milijonų, t.y. dirbančių liko maždaug 6’000 mažiau, kas tebūtų tik nedidukas kone statistinę paklaidą atitinkantis 0.43% sumažėjimas.

Ir dėl ko tiek nueinanti Vyriausybė, tiek minėtieji prisuktukai gali džiūgauti, o dar ir ne tik dviejų faktų loginėje grandinėje negalintys susieti, bet ir savo batraiščių nemokantis surišti, save vadinantys žurnalistais gali juokinti savo pramoginėje klaidingai informacine vadinamoje žiniasklaidoje papūgiškai kartodami, nu, kaip išties puikiai susitvarkyta su karantininiais pandemijos iššūkiais, nes Lietuvos ekonomika puikiausiai atlaiko tokius šimtmečio iššūkius.

Ura, tovarišči – pasiplokim!

Bet jei pažiūrėtume į gretimą lentelę labai įdomiu LSD (sic!) pavadinimu besivadinančios statistinių duomenų surinkimo ir paskelbimo kontoros tinklapyje, kur kalbame apie bedarbių skaičiaus pokyčius, tai pernai metais trečiąjį ketvirtį nedarbo neturėjo Lietuvoje 88.9 tūkstančiai gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus – arba santykinai 6.45% nuo dirbusiųjų, o LSD skelbė, kad oficialus nedarbas šalyje yra 6.1% (kažką kažkaip jie čia savaip suapvalino, aha).

O šiemet trečiąjį ketvirtį darbo ieško jau vos ne dvigubai daugiau, nes net 10% nuo tą darbo turinčiųjų – jau 137.2 tūkstančiai.

Kas yra išvis net ne tik tas paminėtasis 0.43% bedarbių padidėjimas pagal dirbančiųjų pokytį, bet išties net 54.3% daugiau išvis dabar bedarbių, nei kad buvo prieš metus, kai oficialus nedarbo lygis LSD dabar skelbiamas yra trečiam ketvirčiui esantis 9.3%, tad ir vėl LSD skelbiami procentinių punktų padidėjimai kažkaip susiapvalinę tautiečių nebauginimo linkme.

Tačiau ir prie tokių skaičių, sutikite, situacija darbo rinkoje darosi įtempta.

Nes kyla klausimas: o tai kas visi tie bedarbiai, kurie staiga taip 54.3% padidėjimu iš kažkur atsirado mūsų darbo rinkoje, kai juk dirbačiųjų sumažėjo net mažiau negu vos pusė procento?

* * *

Aišku, pasakysite, atsakymas logiškai akivaizdus: sugrįžo karantinuotis visokie čikenfektoriai, kurie prisiregistravo pašalpoms Užimtumo Tarnyboje (kaip anksčiau vadinosi Darbo Birža).

Tai pažiūrime vėl į LSD pateikiamus skaičius.

Pernai rugsėjį (jei jau lyginame pagal trečią ketvirtį, nes ketvirtasis, žinia, dar nesibaigęs šiemet) nuolatinių Lietuvos gyventojų būta 2’793’601 (man visada smalsu, kas tas vienas tokiais atvejais – vardu, pavarde, telefono numeriu, batų išmiera?).

Šiemet rugsėjį mūsų čia gyveno net 1’858 daugiau, dėl ko labai džiūgavo kokso apsišnioję by-ar-ščikai ir visa kroksais avinti, kad nereikėtų batraiščių rištis, žiniasklaida, – t.y. 2’795’459.

Skirtumas procentais tame padidėjime yra vos 0.067% – kitaip tariant, skirtumas tarp lyg ir turinčių tarpusavyje sueiti duomenų yra daugiau nei 816 kartų didesnis.

Aštuonis. Šimtus. Šešiolika. Kartų.

Jei sutarsime, kad čia ne tas atvejis, kada visokios logistikos ir statybos bendrovės prisiregistravo “nuolatiniais gyventojais“ per Vergų Importo Migracijos Departamentą, nes gastarbaiteriai tikrai nebėga registruotis Vergų Eksporto Užimtumo Tarnyboje, tai gal metas ir mūsų daugumos nors ir nerinktiems (kai balsuoja mažiau nei pusė, o valdžios šutvei suformuoti pakanka ir mažiau penktadalio rinkėjų) politikams ištraukti galvas iš šiknos, ant kurios sėdi Seime bei ministerijose, ir pakišti jas po šaltu tekančiu vandeniu bei išsiblaivyti.

Juk provincijoje bedarbiais registruojamasi ne tam, kad jiems tas socialinių pašalpų apskaitos skyrius duotų kokį nors darbą, kurio rajonuose jau seniai ir taip nėra, ar kad gautum nedarbo pašalpą arba, juolab, nedarbo draudimą, nes banaliai ir taip iki tol to darbo neturėjai – o kad nereikėtų mokėti to prakeikto prieš dešimtmetį įvesto regresinio pajamų mokesčio, vadinamo “kubiliniu“ PSD, ką galima transkribuoti ir kaip Privalomai Susimokama Duoklė valdžiai, net kai neturi pajamų.

Aišku, ta registracija dar po to padeda gauti kitas socialines pašalpas savivaldybėje, bet tokių nuolatinių gavėjų socialinės rizikos, skurdo bei socialinio užribio grupėse yra rajonuose jau bemaž dešimtmečiais nebekintantis skaičius, ir jie čia su staigiu ir tokiu milžinišku bedarbių pagausėjimu darbo rinkoje yra niekaip nesusiję, nors jums propaganda ir bando įpiršti mintį, kad dėl 17-to premjero iš ES gautų “malūnsparninių“ dykų 3 milijardų varguoliams numestų čia 200 eurų staigai atsirado Užimtumo Tarnybose antplūdis iki tol, suprask, šešėlyje uždarbiavusių menamų “bedarbių“.

Kai išsiblaivysite, kvankos politikieriai ir analogiški jų rinkėjai (dėl pastarųjų vis tik liksiu skeptiškas), tai gal pradėsite kelti sau tuos nepatogius klausimus, kaip ir kur “prapuolė“ emigracija iš Lietuvos, kai darbo vietų skaičius šalies ekonomikoje tik vos nežymiai sumažėjo, o bedarbių staiga padaugėjo kone dvigubai prie bemaž juk ir nepakitusio nuolatinių gyventojų skaičiaus?

* * *

Tik bėda tame, kad, viliantis sveikos nuovokos ir adekvataus požiūrio į makroekonomiką, šalies finansus ir socialinę bei darbo rinkos politiką, tai ir naujoji vyriausybė tame irgi jokios bėdos nemato.

Tiesą sakant, jūsų problemos ir valdžiažmogių problemos yra iš skirtingų valstybių, nors jūs manote, kad gyvenate vienoje, kad ir ką klaidingai ja vadintumėte.

Prieš dešimtį (!) metų, kai dabartinė paskirtoji premjerė buvo tuomet finansų ministre, aš jau rašiau tinklaraštyje (nuoroda štai čia), kaip, jai suvedinėjant šalies viešuosius finansus, tame tarpe ir socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių sąskaita, ano meto šitos pačios daugiausiai balsų Seime vėl dabar surinkusios partijos vyriausybės vadovas su atvirai agresyvia panieka ir patyčiomis stūmė lauk iš tėvynės be darbo per krizę likusius varguolius, šiuos dar visuomenės sukiršinimo tikslais verčiant “tinginiais išlaikytiniais“ (kai ir dabar Užimtumo Tarnyba registravusi virš 5 bedarbių 1 registruotai darbo vietai, tai atliekamus 4 iš tų 5, neturint kur per prievartą įkišti, gal jau metas pradėti šaudyti kaip brisius už tvartuko?), nors pinigų taip jiems ir tada nedavus; ar dar ir tas savo nėštumo vardan tos, tik va kad šv. biudžeto buhalterinės apskaitos, o ne Lietuvos, neatidėjusias mamas viešai išvadinant vagilkomis ir taip pat paliekant be turėtų pajamų, kurioms socialinio draudimo, kas pasirodė esąs irgi fikcija iš to, ką klaidingai vadinate valstybe, o ne joks prisimeluotas “draudimas“, jos įmokas per savo pajamų mokesčius lyg ir susimokėjo.

Perfrazuojant anekdotą, tai – Ingrida, o kur tie pinigai, kuriuos jūsų valdžiai davėm, anuomet taip pradingo iš tūmbočkės?

Ir jei iki jos prisiprejieriavęs bemokslis veidrodžių rėmų auksuotojas stukačiokas ir okupacinės komunistų partijos propagandistas bei mano menamas grupiokas dukart ordienonoscas nebuvo kažkodėl pasodintas, nes vsio zakonno, tai kodėl to, kas yra bendrai vadinama valdžia, švaistymus turėjome savo ateities sąskaita apmokėti dar po to ir jūsų valdžiai mes, šios šalies piliečiai, mainais negavę bent vienos galvos ant baslio prie miesto vartų?

Pinigų tai, aišku, nesugrąžintų, bet nors būtų kam iš apmaudo nuoširdžiai spjauti į tą jo naglą barzdą.

Juolab, kad privačius pensijų fondus tai nukuodinti nei anuomet, nei vėliau tas irgi nesutrukdė, kad susikurtų valdininkija sau rentas asmeninės laimės ekonomikos™ labui neelitinių mokesčių mokėtojų sąskaita būsimoje pensijų sistemoje per taip vadinamas “asmenines sąskaitas“.

* * *

Aha, girdėjau aš tuos jų pasiteisinimus tuomet, ir neabejoju, kad vėl girdėsime tą pačią vinilinę plokštelę, brūžinamą surūdijusia adata ant gergždinčio propagandinio visokių papimpintų monikučių grotuvo.

Tai Lietuvoje lietuvis yra šiukšlė, o jo pinigai seniai avansu atimti, nes pagarbos mokesčių mokėtojų pinigams čia nebuvo ir nebus, ir visada čia svarbiausi tebuvo tik patys valdžiažmogiai, nomenklatūriniai valdininkai ir juos aptarnaujanti propagandistų šunauja.

Kiek dabar ten algas jūsų pinigais išlaikomos Monikutės tė vė vadovams, ją įskaitant, kitiems metams vėl pakėlė? Ko jie niekaip neužsidirbtų privačiame sektoriuje, bet tikrai nepraleis progos paklykauti, ar net pasiskųsti kaip vadovas tos Lito Buhalterijos prie ECB savo užtarėjams tarp ES nerinktų technokratų, kad va tuoj tuoj išeis iš valdiško darbo, jei neprigriebs iš jūsų, lochai, dar daugiau pinigų, “kotletų“ ar dar kokių neapskaitomų priedų.

Tik kad patys jie niekad neišeina, ir dar jų niekas iš ten neiškrapšto, ir net atleisti kaip būsimas sveikatinimo ministeris, tai vėl atgal sulenda (ką jau čia man apie kokio valdžiažmogio boluojančią nuo vėjų, lietaus ir saulės kaukolę pasvajoti – alas poor Yorick, nebesvaik!).

Nes mirusioje respublikoje™ tik zombiai mirusiomis smegenimis balsuodami manosi juos kažkaip keičiantys.

Na, bet visada galima paploti katučių, kai fantazijų futbole ar lietuviškoje “politikoje“ toje matricoje “pralaimi“ priešininkų komanda ar partija, tiesa?

* * *

Bet grįžkime nuo mokesčių mokėtojų fantikus pagarbiai taupiusios bakalėjininko dukters Margo šviesių prisiminimų, kunigaikščio Kropotkino teorijos ir tėtušio Machno praktikos – atgal prie mūsų dabartinės darbo rinkos.

Tai va, skaičiai su ekonomikos džiugesio sklaida per propagandą nesueina, o atsakymų į tuos faktus ieškoti nėra kam, todėl galite būti ramūs – šleptelėjus snukiu į betoną ir skausmingai vos spėjus suvokti, kad gal vis tik pareina mano dar pernai prikarksėta krizė anaiptol ne dėl koronaviruso mūsų ekonomikoje, taip užsivoš iš viršaus dar ir gelžbetonio blokas.

Jiii-opt!

Liūdniausia, kad nėra dabar ir to “savaiminio“ nedarbo sprendimo, kaip būta iki tol per krizes – emigracijai kelių praktiškai nelikę.

Nes britai jau už nepilno mėnesio pagaliau brexitina, norvegai visi metai patyliukais pumpuoja savo fantikus į rinką savo vietiniams “pingvinams“ ir mieliau darbo vietas dabar perkelia lenkams, užuot persikėlę pas save tuos “lenkus“, mus įskaitant. O ir dėl vokiečių su olandais džiugu, kad sočiai gavo labai daug “darbščių specialistų“ iš Libijos bei Sirijos, ir jau net krovinių nebenori duoti vežti “lietuviams“ su uzbekiškais ar ukrainietiškais pasais, apsižiūrėję, kad jų pačių vežėjai sėdi ne už sunkvežimio vairo, bet jų darbo biržose.

Nors kol kas dar šiuolaikinių vergų jų sandėliams net per karantiną mūsų “darbo birža“ per prievartą dar rajonuose sugraibo, kai tais susirgusiais juk teks rūpintis po to ne vokiečių ar olandų, bet Lietuvos medicinai ir mūsų socialinei sistemai – šie pagal statistika juk taip ir toliau “gyvena“ savo išsunkiančių institucijų provincijoje, o tuos visus darbo leidimus piliečiams iš trečių šalių džiugiai paminėtieji prisukami apelsinai skelbia jau emigracijos užsibaigimu ir netgi esama teigiama imigracija į Lietuvą, nors nieko teigiamo ne vien skaičiais tame nematau.

Tai va prieš 10 metų nieko nesprendžiant kažkaip (aha, tik – kaip?) darbo rinkoje problema tam kartui išsispręsdavusi. Nors išties, paaiškėjo dabar – tik nusikeldavusi.

Va, ironiška, ir atsikėlė per dešimtmetį į šiandien.

Tad tuomet neišsprendus, dabar dar teks spręsti dar ir šią, kai Lietuva jau dabar turi problemų ne tik:

  • dėl bestuburio vien reprezentatyviam grožiui išrinkto šalies prezidento;
  • dėl nepartinės, todėl kalbančia kojine padarytos kaip pašalinės, verslo nemačiusios ir iš savo administracinių dramblio kaulo bokštų nesuvokiančios realių ekonominių procesų premjerės;
  • dėl visiškų netikšų bemokslių vyriausybės, prigraibytų pagal pažintis iš dešrų kimšėjų “universiteto“ bei lopatologijos “instituto“, kurių “atsarginis suolelis“ pasibaigė jau pirmu užėjimu, nes net pagrindiniam prisižadėtų profesionalesnių už buvusius profesionalus kandidatų nesurasta;
  • dėl antrąja susirgimų banga savo fiksuojamu mirtingumu pranokstančiu pandemijos pirmąją bangą nebesuvaldyto koronaviruso;
  • dėl godžių anaiptol ne berniukų už visų šitų “partijų“ statytinių nugarų, jau dabar besidraskančių dėl papildomų jūsų ir ES pinigų iščiulpimo bei nusavinimo.

Dar taip kokio karo Lietuvai dabar “betrūksta“, bet būsimasis KAM vadovas nors ir NATO darbine kalba nesusišnekės su mūsų sąjungininkais, tai nors turi patirties su rusiškojo genocido pasekmių tyrimais, todėl jo rūpestis karių socialine padėtimi yra labai savalaikis bei taikų miegą mums užtikrinantis.

Beje, kaip ten su tais šarvuočiais bokseriais ir jiems prieš keletą metų netikusiais bokšteliais užsibaigė – pinigai ir vėl tik į balą, ar tik šiaip beprocentiškai pakreditavome iki šv. Nigdės mūsų mielų NATO sąjungininkų jų karinį-pramoninį kompleksą savo mokesčių mokėtojų sąskaita?

Ir, negirdėjau (nes Monikutės LRT per mažai dar algelių moka?), kaip ten su ta nusnorinimo bylute – jau reikia ir kiek mums susimokėti tiems bankininkams už ano dešimtmečio bankų “gelbėjimą“ Lietuvoje, ar čia jau ta pagautoji girta už vairo dabar finansiškai nuspręs, kam geriau mūsų pinigus, kurie jau seniai nebe mūsų, net mums dar jų užsidirbti nespėjus, bus panaudoti?

Ką gi, ramaus ir jums prasidėjusio Advento bei santūraus išlaidavimo, perkant kalėdines dovanėles.

Aš taip suprantu, kad kai paskelbi, kad uždarysi visas parduotuves, išskyrus, aišku, valdomus top lietuviškų turčių prekybos tinklus, nuo trečiadienio taip iki kitų metų, tai tas nepasiteisinęs “juodasis penktadienis“, nes pirkėjų buvę nedaug, o ir tie patys tik dar su nuolaidomis pirko, tad apyvartų negeneravo ir pelnus mažino, šiuo pirmuoju gruodžio savaitgaliu dėl sukeltos panikos turėtų su kaupu kompensuoti praėjusį, šį ir ateinančius iki pat Kalėdų.

Užsikrėtimais dėl tos kilusios panikos – irgi, bet kai kokia nors priemonė neveikia, tai tikrai būtina ją dar labiau ir intensyviau kartoti, kad gal jau tuomet tikrai pradės veikti, kaip to naiviai norėtum.

Tad optimistas manyje sako, kad jei manote, kad blogiau jau nebus, tai pradžiuginsiu – tikrai dar bus. Aš net iš anksto džiaugiuosi giliai širdyje, kiek bus smagumo lyginant nueinančios ir ateisiančios valdžių sprendimus tarpusavyje, ir kokie iš to bus rezultatai, savo nevėkšliškumo perspjaunantys vienas kitą.

Visas šitas atrakcionas irgi bus apmokėtas jūsų pinigais – balsavote už naujuosius klounus, ar ne. Ir kojomis iš tėvynės nebeišbalsuosite.

BOHICA!

* * *

Jei bus pageidavimų, tai kitame įraše panagrinėsiu darbo rinką ne per LSD pateikiamą statistiką, o per realią darbo pasiūlą skelbimuose bei regionuose. Prenumeruokitės!

Ir tuomet dar atskiras ačiū mano rėmėjams, gaunantiems įrašus iš anksto nuo jų įrašymo momento per mano paskyrą Patreone.