Nuoroda į PODCAST S01E41 yra teksto apačioje:

Sveiki ir gyvi, išgyvenusieji šias kamerines pandemines Kalėdas!

Jeigu vis dar turėtume litus, o ne eurus, tai sakyčiau, kad šitų dvigubų maironių (nors išties kunigą-poetą derėjo dėti ant deskaus, o bendro Lituanica namų ūkio vienalytę porelę ant dvidešimtinės, bet tai koks dabar skirtumas, kai tautinė valdžia žarsto sau mūsų vardu netautinius fantikus?) tie du po dvim metai jau pagaliau eina į galą, ir tuo pačiu tradiciškai čia jau metas suvesti balansą šios paskutinės metų savaitės paskutinįjį reguliarųjį publikavimo pirmadienį.

Bėda, kad kalendoriškai šie metai jau baigiasi, tačiau, deja, taip “ačiū“ Kinijos kompartijai ir Uhanio gurmanams, dar vis ne toks tas šiųmetis visas marazmas, kurį turėjome, ir kurį, bent jau pirmąjį ateinantį kitų metų ketvirtį, vis dar irgi turėsime tarsi košmarišką šių metų deja vu, nes ir būna tas deja vu, kai nenorima mokytis iš istorijos arba patirties, bet vis norima grįžti ir grįžti atgal į tą praeities menamo komforto iliuziją.

Ir 2020-ieji buvo metais, kai žmonės skirstyti ne į intravertus ar ekstravertus (nors pastarieji ypač prisikentėjo per nuotolinį darbą ir atimtą iš jų džiugesį nervinti pirmojo tipo kolegas!); ne į aifončikinius debil… obuolistus bei smart (sic!) foninius androidikus, vieniems kitus pravardžiuojant graužtukais arba šiukšliadėžėmis; ir ne į konservatorius ar liberalus požiūriuose, o ne vien politikoje (nors Lietuvoje tą buvo galima formaliai pažymėti balsavimo biuleteniuose); ne į uci-puci katinistus arba taip-taip-taip šunininkus; ne į tuos, kurie išmeta iškart jogurto dangtelį, ir tuos, kurie prieš tai nulaižo; ir ne į tuos, kuriems tualetinio popieriaus rulonas kabinamas teisingai, kai laisvas galas yra iš viršaus rulono, o ne iš apačios “vidine“ puse į šiknių (oi, dėl šito šiemet karantine juk galėjo ir ne vienas aršus buitinis konfliktas kilti!…).

Tai buvo tikrai jau 21-ojo amžiaus metai mokslo triumfo kovoje ir su pandemiją sukėlusiu mirtinu koronavirusu, taip neįtikėtinai sparčiai sukuriant vakcinas, ypač atsižvelgus į santykinai menką finansavimą šiai mokslo sričiai, kuri nelabai gaudavusi iki šiol rimtesnių pinigų ir verslo bei valdžios dėmesio net po ebolos epidemijos vos prieš šešetą metų su tos 50% mirtingumu, tačiau šiemet proveržis, tikras ar tik menamas bei propagandinis, ką parodys ateitis, šioje srityje tapo ir politikų garbės reikalu prisitrinti prie nuopelnų, kaip ir lietuvių kašio ligoniai trinasi prie visų nacionalinės vyrų rinktinės laimėjimų, sakydami “mes laimėjom!“.

Ir tuo pačiu – net tamsiuosius amžius primenantys metai, kuomet iš mokslo ir sveiko proto tyčiotasi visais isteriškai platinamais suplokštėjusiais nuo pradėto diegti 5G vos iki 2D pletkais net apie visiškai dar ir plokščia tapusią mūsų planetą, tarsi ne tik gaubliai, bet ir vis daugiau moderniškai keistų aukštojo pseudo-mokslo diplomų įgijusios visuomenės jau smegenai pervažiuoti plentvoliu. Bet savo laiku juk ir Charles Darwin evoliucijos teorija tebuvo tik britų establišmento politinis užsakymas.

Tai buvo melagingų naujienų ir melagingų rinkimų metai – ar imsite paskutiniojo Europos diktatoriaus pavyzdį, ar pirmosios pasaulyje ekonomikos toje vakarietiškos demokratijos citadelėje.

Na ir kas, kad JAV Senato komisija paspirgino smagiau ir už 5G spinduliuotę abu didžiausius melagingai socialiniais tinklais save vadinančius tvyrsčiojimo bei feis_nu_bukinimo vadovus, sąmoningai platinusių angažuotas politines melagienas bei aršiai blokavusių politinių oponentų informaciją, skelbiant net faktus melagiena? Tad kaip alternatyva, ko gero, šiemet taip atsirado socialinis tinklas Parler.

(Forbes iliustracijoje Parler įkūrėjas John Matze)

Net kai minėtieji JAV senatoriai komisijoje jau nustatė masinius rinkimų rezultatų sukčiavimo faktus valstijose, ko išties net nenorėjo nagrinėti jokie teismai labai logiškai (o ko jūs tikėjotės?), taip nusišalindami nuo galimos politinės įtakos darymo (ir ko aš pasigendu mūsų teisminėje sistemoje, kur turime establišmento interesus ginantį Konstitucinį rentininkų Teismą, į kurį visai neseniai joks individas iš plebso net teisės kreiptis gi neturėjo, vietoje išplėstinių Aukščiausiojo Teismo kolegijų, atrenkamų subalansuojant einamąjį politinį užsiangažavimą).

Ir net JAV Senatui pripažįstant, kad tas demencinis senis Albinas iš Radioshow taps 46-tuoju POTUS melagystėmis ir sukčiavimais grįstu būdu, aš visiems savo draugams (aha, pasakyk, kas tavo draugai…) trumpistams entuziastams vis kartojau iš savo darbo JAV Valstybės Departamentui kone 14 metų patirties: visiškai nesvarbu, kiek tas klastojimas galėjo svariai įtakoti galutinį valstijų pasirinkimo rezultatą, ar kiek bandoma nuvertinti tuos sukčiavimo faktus kaip, neva, bendro rezultato nekeičiančius, kurie mūsų rinkimuose tikrai būtų skandalingais ir verstų ne tik suabejoti, bet ir surengti balsavimus iš naujo, bet!

Bet amerikiečiai niekuomet nesidairo atgal, ir todėl pripažins visada oponentą laimėjus, net jei tas laimėjo sukčiaudamas, nes juk – laimėjo čia jiems yra raktinis žodis, skirtingai nuo britų, kuriems visada svarbu fair play, ir net suradę rusų įtaką Brexit referendume verčiau tik faktus sušluos po kilimu, kad taip išsaugotų feisą, nes būtų antraip labai jau rude. Tačiau amerikiečiai tuo pačiu irgi ateičiai pasistengs šitas negarbingo laimėjimo galimybių spragas jau užkaišyti.

Va šio optimistinio ir visada tik pirmyn nukreipto požiūrio, kuris buvo toks vyraujantis siekiant Nepriklausomybės ir kuriant naująją Lietuvą, aš vis pasigendu mūsiškėje dabartinėje visuomenėje, kuriai tinka niūrus mirusios respublikos™ apibūdinimas.

Ir kai sakoma, kad jau blogiau kitąmet nebus, tai manyje optimistas, žiūrintis pirmyn, tos vilties ir trykštančio pozityvo nepraranda ir sako jums – bus!

* * *

Tad pažiūrėkime, o kas gero, ar nelabai, dar nutikę per 2020-uosius:

  • Metų įvykis pasaulyje

Be abejo, jūs nesunkiai įvardinsite ir JAV Prezidento rinkimuose laimėjusį iki kadenciją baigiančiojo ėjusįjį Viceprezidento pareigas, ir jau pareinantį be sutarties, tačiau savo scenarijumi nenustebinusį, kietąjį Brexit, ir kaimyninės mums šalies taikius protestukus, stovint tik su kojinytėmis ant suoliukų, ir Užatlantėje įvykusias kone pilietiniam karui prilygstančias “demokratiškas“ riaušes.

Aš vis tik atiduosiu laurus, kad jis pastiptų, pandeminiam Uhanio koronavirusui, pražudžiusiam jau ne vieną milijoną gyventojų planetoje ir sukėlusiam globalinio masto ekonomines problemas, nes iš šitos ekonominės bei socialinės krizės neišlipsime dar taip lengvai ir kitąmet, deja.

(iliutracija iš The Conversation)

  • Metų įvykis Lietuvoje

Irgi, be abejo, Seimo rinkimai, per kuriuos, surinkę kartu virš 19% rinkėjų balsų, dabar į valdžią atėjo pagal nutylėjimą užprogramuotos, tiek ideologine prasme, tiek ir neturėjimu jokių išskirtinių nuosavų politinių ar technokratinių kadrų, šiaip kitomis aplinkybėmis tik pasilikti opozicijoje pasmerktos trys dešniapusės partijos.

Mano tinklaraštį skaitantys iškart pasakys du dalykus: pirma, aš vis tiek labiau simpatizuoju šioms politinėms jėgoms, nei buvusioms; ir, antra, tarkuosiu “savus“ (ar tiksliau – savas mielas šios Vėlinių koalicijos raganas) su ne mažesniu entuziazmu, nei tą dariau su ankstesnėmis, kurios buvę išvis nykios net iki dantų plombų dilgčiojimo.

Tai, kad aš nebalsuoju rinkimuose, dar nereiškia, kad esu už vienus ar kitus oponentus, kaip bandoma pripaišyti, nes tai būtent ir reiškia, kad aš nebalsuoju, nes nesu nei už vienus.

(13-tojo Seimo iliustracija iš manokrastas.lt)

Man politekonominių temų rašyme čia pavyzdžiu yra Robert J. Samuelson, kuris pasirinkęs taip JAV irgi nebalsuoti, vengdamas šališkumo savo vertinimuose, net jei rašo šališkas skiltis vašingtoniškuose leidiniuose – čia jums nuorodoje yra 10 metų senumo jo interviu (kalba ir pats apie tai pačioje pradžioje), o aš jį mėgdavęs skaityti dar tuomet, kai jis publikavęsis Newsweek. Tad ši nuoroda gal paaiškina ir tą mano neva-anarchistinio požiūrio į reiškinius šaknis (nepainioti lyginant šitai su tonu ir epitetais, nes tinklaraštis juk turi kitą formatą, nei žiniasklaida!).

  • Metų žmogus pasaulyje

Ne, tas paminėtasis demencinis senį Albiną iš Radioshow primenantis personažas, “laimėjęs“ JAV Prezidento rinkimus, tikrai tokios garbės nenusipelnęs.

Atvirkščiai – šitą garbingą titulą aš atiduosiu šiemet kaip tik neperrinktam 45-tąjam JAV Prezidentui Donald Trump.

Oi, girdžiu jau maumus klykaujant – kaip taip?!

(Photo by MANDEL NGAN/AFP via Getty Images)

Jūs tiek JAV, tiek ir mūsų angažuotos, “progresyvios“ žiniasklaidos dėka net nežinote, kiek nusipelnęs ir kiek yra Afrikoje gerbiamas buvęs JAV Prezidentas George W Bush, kuris savo veikla iš esmės užbaigė ten “amžinu“ buvusį sisteminį badą – taip, badas dabar net ir pirmoje pasaulinė ekonomikoje JAV kyla ne dėl maisto produktų trūkumo, bet dėl jų paskirstymo iškrypimo, tačiau ten jau nebėra to proverbinio apie iš bado mirštančius Afrikos vaikučius.

Tai užsirašykite dabar ir apie iš esmės jau buvusį JAV Prezidentą Donald Trump, kuris savo veikla ne tik nepradėjo per kadenciją nei vieno (!) naujo karo, bet ir užbaigė buvusį lygiai tokiu pačiu “amžinu“ ir “neišsprendžiamu“ arabų ir žydų karinį konfliktą kryžiuotiškai vadinamoje Palestinoje!

Izraelis diplomatinius santykius turi su Egiptu nuo 1979-ųjų, su Jordanija nuo 1994-ųjų, ir jau nuo šiemet diplomatiniai ryšiai sukurti su dar 4 (!) Arabų Lygos šalimis: Bahreinu, Jungtiniais Arabų Emiratais, Sudanu ir Maroku.

Dar niekada istorijoje Izraelis nesijautė tiek saugiu!

Ir taip, ateityje gal ir šios pačios šalies politikai tuos santykius gali sugadinti, bet vis tiek sunku nuneigti tai, ką pasiekė dylmeikeris Doncė dabar, kai, palyginimui, jo rinkimų oponentai kurstė riaušes JAV viduje tiek, kad tai privedė kone iki pilietinio karo, ir nesu tikras, kad dabar, davus durniams kelią ir leidus jų pimpačkiukui įsikurti Baltuosiuose Rūmuose, JAV įsivyraus pilietinė santarvė, nes iš esmės juk to pilietinio karo nenori nei vienos politinės pusės elitas, ir todėl pralaimėję sutinka leisti taip laimėti sukčiui (iš kurio mes net memuarų po to nesulauksime, nes juk bus viską ir taip pamiršęs).

  • Metų žmogus Lietuvoje

Sakysite, kad mento bananą (be iliuzijų į buvusį premjerą!) apsivijusios gyvatės skydo ordino steigėjas ir pirmasis medalininkas buvęs SAM ir operacijų vadovas Aurelijus Veryga nusipelno įvardinimo, nes įveikė koronavirusą Lietuvoje.

Tik kad neįveikė, kaip matome. Ir netgi paliko medicinos sistemą toliau ne itin labiau ir pasiruošusią tam “karui su virusu“, kad metų galo šventėms gavome komendanto valandą nuo supanikavusių valdžios bobų (abiejų lyčių).

Ir už tai, kad kažkas laimi kažkokį politinį aukščiausios valdžios postą, aš priežasčių įvertinti nematau – nesu gi kažkoks Nobelio taikos premijos komitetas, dalinantis apdovanojimus avansu kaip NObamai, arafatkės teroristui ar Sausio 13-osios taikių aukų žudikui. Kaip ir nevertas šios garbės “visus rinkimus laimėjęs“ ir vis tiek atsistatydinęs Naisių markizas Karabasas.

Bet tuomet verta įvertinti kuklųjį Vilniaus merą – taip, kažkada “teisingai“ ministraudamas Batkai atidavęs baltarusių opozicijos lyderį ir priėmęs dabar meraudamas tokia “lydere“ padarytą statytinę namų šeimininkę, mielasis Remigijus Šimašius:

ir už paplūdimį ne prie vandens, o memorialine jau Seimo nutarimu dvidešimt metų esančioje aikštėje;

ir už neteisėtą (ką teismas pripažino) sostinės patrulių užsiundymą ant patriotiškus jausmus sau nuošalioje vietoje reiškusiai mokytojai su Trispalve, paversta šios valstybės (o tikrai – kurios?) pamatus griaunančia;

ir už nulupinėtas atminimo lenteles antisovietinio bei antinacinio rezistentams, pateikus šiuos esant naciais ir antisemitais;

ir už fiktyvaus verslo “skatinimą“, vartant dumble mokesčių mokėtojų meleonus;

ir už medikams skirtus, bet atiduotus be viešųjų pirkimų pinigus sukčiams, prieš kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas šių ginkluotame iki susišaudymo priėjusiame užpuolime greitkelyje;

ir už nuostabias kultūrines su politika niekaip “nesusijusias“ iniciatyvas, svarstant balandžių dergiamo balvono papėdėje, ar tas buvęs sovietų kolaborantu, ar bent truputį dar ir rašytoju;

ir už žadėtą, bet ir vėl nepastatytą nacionalinį stadioną, kuris neaišku pro kurį galą yra miesto reikalas;

ir už laisvės siekį karantino metu bei pritarimą komendanto valandai, kai politinė konjuktūra Gedimino prospekto gale apsiverčia;

ir…

Įsirašykite patys.

Marius Morkevičius (ELTA)

Bet akivaizdžiai čia jau turime 2020-ųjų metų tokį dvimetrinį dvikadencinį metų žmogelį, ne?

  • Metų verslo įvykis pasaulyje

Trys jums užsifiksavę, manau, yra šie: rekordus kainoje sumušę labai apčiuopiamas auksas ir visiškai nepačiupinėjamas bitcoin; kaip ir nukritusi žemiau savikainos pasaulinėje kainoje nafta dėl Rusijos per jų durną mnogohodofkės Huilo galvą ir 21 milijonų mažiau už Bangladešą gyventojų turinčią, bet virš 11 tūkstančių (!) procentų didesnėje teritorijoje besivalkiojančiai, jobnutai nacijai™ būdingą bojarų bei oligarchų gobšumu grįstą norą visada tik savo nuvytusiu nuo vodkės linksmakočiu pamosikuoti, dabar taip sukeltą kainų karą su arabais.

Kurį rusai labai greitai prapylė bei kapituliavo, aišku, ir teko, palikus sauditų muitinėje atsivežtą vazeliną, nukinkuoti kupranugariais per smėlynus pas šeihus žiedo bučiuoti, ir po to dar nuostolius už šitas pasekmes apmokėti iš savo iždo (tiksliau, kaip visada – rusų baudžiauninkų).

Man tai labiau metų verslo įvykiu yra paleistas Elon Musk “batutas“ SpaceX Falcon, faktiškai kainų dempingu dėl ne dešimtadaliu, bet dešimt kartų atpigusios savikainos taip eliminavęs iš kosminio transporto rinkos Rusiją – ir tai, manau, jau yra paskutinis vinis į sovietmečiu pelnytos kosminės deržavos buvusios šlovės ir palikimo grabuką, nes ir už amerikiečių pinigus pastatytoje tarptautinėje stotyje savo “nuosavame“ modulyje rusai nebesugeba net šikinyko susiremontuoti.

(iliustracija iš teslarati)

Juolab, kad Elon Musk toliau plečia ir savo kosminio interneto tinklą StarLink, kuris paskatino ir mūsų ES susigriebti bei kurti konkurencinį tinklą šiam, ir jo vystoma kartu su NASA programa, esant jau veikiantiems SpaceX Dragon moduliams, gabenantiems astronautus į tarptautinę kosminę stotį, dėl žmogaus skrydžio į Marsą irgi nestoja.

Šie metai tikrai kosminiai: dabar jau privatus verslas paleidžia palydovų tiklą, gabena krovinius bei žmones į orbitą!

Kažkas po to anūkams, manau, verks apie šiuos “prarastus metus“, nes negalėjo instagrame atsižymėti prie kokių nors turistinių objektų “kaip visi“, ir tik dėl karantine priaugto viršsvorio, bespoksant begalinius serialus ir imituojant darbą per zūmą.

Bet aš norėčiau, kad mes apie šiuos metus pasakotume anūkams kaip apie jų jau privačios kosminės eros pradžią – net nepaisant pandemijos!

  • Metų verslo įvykis Lietuvoje

O va dėl lietuviško verslo įvykio, tai… galima juoktis, galima baisėtis, kiek tai tėra tik niekinga, kai lyginame su aukščiau paminėtuoju privataus kosmoso epochos pradžia.

Jūs dar nelabai galite įvertinti tą, kas įvyko, juolab, kad ne visi ir važinėjote pas lenkus apsipirkinėti pigiau, tiesa?

Bet Lietuvoje būtent 2020-aisiais pradėjo plėstis rusiškas žemų kainų prekybinis hard-discounter tinklas MERE – apie tai esu jau netgi rašęs.

(iliustracija iš Kauno Dienos)

Šis tinklas turi mūsų regione ne vien Krasnodare esančių savininkų užgaida dabar sparčios plėtros perspektyvą, skaičiuojant ne dešimtimis, bet šimtu atidarytų naujų parduotuvių (nors labiau joms tiktų senoviškesnis žodis krautuvė, kur visos prekės sukraunamos ant palečių pačių pirkėjų išsitąsymui), o ir pati rinka bei mūsiškė antrąkart užkarantinuota ekonomika, valdžios “strategėms“ (be strateginio supratimo) palikus gyventojus be darbo ir pajamų, sukuria tokias puikias rinkos galimybes.

Esu dar prieš dvejus metus rašęs apie naujuosius varguolius™ – dabar labai aktualu darkart pasiskaityti, nes, gali būti, save ten jau atrasite.

Ir kai ironizuodamas irgi dar prieš dvejus metus išskirtiniame interviu žurnalistui Romui Sadauskui kalbėjau apie šiems mūsų metams ateisiančią krizę, net negalėdamas, aišku, nuspėti pandemijos, tai jau tuomet sakiau, kad šio tipo vartotojų rinkoje dar 2018-aisiais jau pradėjo gausėti.

Tik va tarsi tuščią blešionkę žemyn gatve tuo savo biudžetiniu dosnumu vien dėl noro laimėti iš pradžių prezidentinius, o vėliau ir parlamentinius rinkimus, valstiečiai praspyrė vos ne metams pirmyn, nes antraip būtume ir be pandemijos strigę jau 2019-ųjų gale ar 2020-ųjų pradžioje, kaip ir prognozavau.

(iš Craig D. Forrest’s Blog)

Bet dabar jau tikrai matysime, deja, masiškai žmones ieškant nusipirkti ne maisto produktų, o tik pigių kalorijų.

Baigiasi tie vaniliniai avokado sušiukų bei moliūginės latytės laikai, kurių nelabai provincija ir buvo pajutusi, tiesą sakant, pastaruoju metu prakutusi tik masiniais miškų kirtimais ir medienos išpardavimais žuvėdams, o ne mokesčių mokėtojų pinigus iščiulpiančių projektukų pylavojimais kaip įprasta sostinės burbulo prakutėliams.

Jei artimiausiu metu finansų, ekonomikos bei socialinių reikalų ministerės, kaip ir pati jų pirmininkė, nepastebės iš savo Gedimino 11 rūmų poliarizuotais stiklais šio jau net ne pokyčio, o įvyksiančio, ir ne be jų paikų sprendimų paskatinto dabar jau vartojimo pasirinkimų lūžio ekonomikoje, ir į vis labiau, bent jau man, į akis krentančios elgsenos rinkoje vartotojų, persijungusių į skurdaus taupumo režimą (ir ne, nėra čia jokio vartotojų perkamąja galia pagrįsto “butai brangs!“ bumo, apie ką labai išsamiai ir plačiai neseniai aprašiau), tai jūs akivaizdžiai patys pamatysite ir mūsų posh prekybos tinklus ne tik sulidlėjant, bet jau ir suMEREjusius, ypač, kai iki lenkų per karantinus ir ribojimus nebepalėksi.

Suprantu, kad tai – ne pati maloniausia lietuviško verslo naujiena, kai vieniems pasaulyje yra per metus nutikę privatus kosmosas ir priartėję kelionės į Marsą perspektyvos, o kitiems – deja, bet tik tenka taupyti centus kruopoms įsigyti. Juolab, kai šis MERE pasireiškimas mūsų rinkoje suprojektuotas bei realiai komerciškai pagrįstas jau ir į ateinačius metus, deja.

Kaip ir ankstesnių metų nominacijoje, ir šis metų verslo svarbiausias įvykis taip pat nebuvo apmokėtas.

* * *

O kas geresnio nutiko mano tinklaraštyje šiemet?

Nesiimsiu po vieną dabar vardinti temų ir aptarinėti joms skirtų įrašų – jų šiemet buvo tikrai daug, ir tą patys gi nesunkiai galite rasti paieškoje arba archyvo rūšiavime.

Tik pasakysiu, kad pagal statistiką šiame tinklaraštyje iš viso šiemet, šį įskaitant, yra 84 įrašai, kuriuos galėjo perskaityti 201 sekėjas (oi, du atsirašė per paskutinę metų savaitę po įrašo publikavimo – tikiuosi, ne dėl COVID-19), ir, su jais įskaičiuojant, per metus buvo 14’104 lankytojai, apsilankę 27’733 kartus, kai teko 1.97 peržiūrų vienam įrašui.

Maža to, nuo gegužės 11 dienos jau paleidau ir podcast ne visai įprastai besivadinančiame Youtube kanale (nuoroda čia), kurį užsiprenumeravę 122 sekėjai (o va čia per paskutinę metų savaitę 4 prisidėjo!), o šį kanalą šiemet peržiūrėjo virš 4’100 kartų bendrai per 377.5 valandas.

Šių įrašų buvo vos per septynetą mėnesių net 41, iš kurių ilgiausias trukęs kone 50 minučių (tema apie tai, kodėl pabrango NT Lietuvoje dabar per atėjusią krizę), o trumpiausias – kiek daugiau nei 6 minutes apie tai, kaip sostinėje užsidirbti iš kanalizacinio dumblo (paikų miestelėnų sąskaita, aišku).

Penketukas šių podcast pagal populiarumą buvo, žiūrint nuo populiariausiojo, tai:

  1. 9-tasis “Smėlio karjerų generolai“,
  2. 3-čias “Top-10 lietuviškų PRščikų“,
  3. 29-tasis “JAV – pokytis atgal?“ apie prezidentinius rinkimus,
  4. 1-masis “Ideologija už 200 eurų“ ir
  5. 8-tasis “Rusai puola! Arba – po kiek šviesoforinė šlapiankė?“ apie paminėtąjį Lietuvos 2020-ųjų metų verslo įvykį.

Tačiau už 2020-uosius metus Youtube vis tik perdėliojo šį penketuką:

  1. PODCAST S01E40: Iš kur dabar šitas NT burbulas per krizę?! – 134 peržiūros.
  2. PODCAST S01E39: Karantinas per kretinus? – 110 peržiūrų.
  3. PODCAST S01E36: Darbo rinkoje krizės nesimato? – 90 peržiūrų.
  4. PODCAST S01E38: Apie šiuolaikinę vergiją (1//2): Lietuvoje to nėra ir būti negali? – 67 peržiūros.
  5. PODCAST S01E34: Kontekstinė paskaita apie Lietuvos penketą mutavusių elitų – 64 peržiūros.

Tai, matomai, šį pakoreguotą ir laikysime “tikruoju“.

Iš kitos įdomesnės statistikos (nebuvo minėta podcaste!):

Beveik visa auditorija priklauso tik 35-44 metų amžiui, iš jų 52.8% moterys ir 47.2% vyrai. Neužsiprenumeravusieji žiūrovai (klausytojai, tiksliau) sudarė 58.6%, o 61% buvo iš Lietuvos.

Net 46.5% yra išoriniai žiūrovai (ne per patį Youtube, atėjo per kitus apps), iš kurių, deja, mano nelaimei, bet iš išorinių net 48.6% sudarė Facebook, o 25.6% srauto atėjo per šį tinklaraštį, kai iš paties Youtube tebuvo vos 6.8%. Čia populiariausios paieškos pagal žodžius buvo: JAV, podcast lietuviskai, karantinas, podcast.

Žodžiu, dalinkitės daugiau Youtube, prašau!

* * *

Tuo pačiu, ačiū dėl to visiems karantinams ir amerikiečių taip užblokuotai PayPal mano paskyrai ant britiškos balandį pasibaigusios Barclays bankinės kortelės, kurios negalėjau kol kas atnaujinti, nes šiuo atveju jau reikia nukėblinti į banką.

Taip, klaikiai juokinga, kad video formatui pinigų kameroms ir papildomai įrangai dabar kaip ir “turiu“, tik va panaudoti pirkimui negaliu, tad teko padaryti rėmimui jau dabar abonentiniu būdu paskyrą Patreon (nuoroda čia).

Pabandžiau filmuodamas pritvirtintu išmaniuku tokį savo papliurpimą iš kabrioleto pakeliui link Marcinkonių pelkynų, bet vis tik to savo pasąmonės srauto nepublikavau, nes kompleksuoju dėl išvaizdos, ne, vairuoti ir filmuoti šiukštu!, ai, tai gautųsi kiek kitas pramoginis informacijos perteikimo formatas, tad gal dar ne šiemet.

Kol kas patronai gali pasirinkti savo dosnumo lygį ir tuo pačiu naudotis bendra privilegija gauti prieigą prie mano įrašų iškart nuo jų įrašymo momento, o ne kai šie yra suplanuojami ir publikuojami pagal grafiką tinklaraštyje bei Youtube kanale.

Ateityje, manau, jie gaus daugiau pridėtinės vertės sau iš mano įrašų, ne vien tik šią privilegiją, o va dėl viešai dalinamo dykai podcast pilna apimtimi mane, ne be rėmėjų patarimų, drąsko miglotos abejonės, kaip sakė vienoje rusiškoje komedijoje… Na, bent jau minėtus reportažus iš pasivažinėjimų mesiu į Patreon, jei tokie bus.

Todėl – ačiū, kad dalinatės ir mano įrašais, ir nuorodomis į juos, ir savo atsiliepimais bei komentarais prie jų ir apie juos!

Dėkoju visiems mane šiemet parėmusiems ne tik patarimais, bet ir savo piniginiais balsavimo vienetais!

Nors tarsi koks už žandų atsargų prisigrūdęs žiurkėnas lyg prieš ilgą žiemos karantiną, aš taip nei cento iš to ir nesugebėjau panaudoti nei sau asmeniškai naudingai, nei tinklaraščio ir mano įžvalgų sklaidos techniniams dalykams, bet antrasis podcast sezonas turėtų sulaukti didesnės turinio ir formų įvairovės.

Ir, išvis, kas tas feisbukas – kaip atsakęs į žurnalisto klausimą paminėtasis Elon Musk, prieš panaikindamas turėtą ir paties pamirštą ten Tesla paskyrą. Tai ir aš šiemet jau pasakiau – atia, Facebook!

Prenumeruokitės pagal savo pageidavimą WordPress esantį tinklaraštį, dar Youtube kanalą bei, be abejo, Patreon paskyrą – ačiū jums, kad buvote šiais metais, ir kad esate čia su manimi, ir kad būsite kitąmet, tikiuosi, visi gyvi, sveiki ir kupini optimizmo, nepaisant netgi tokios galimybės, kad kitąmet šiuos juodus pandeminius metus galime prisiminti netgi su nostalgija!

Laimingų jums ateinančių Naujųjų Metų!