Nuoroda į PODCAST S02E01 teksto apačioje:

Tradiciškai aš naujus metus pradedu savo praeitų metų prognozių apžvalga, ir kas per tuos metus išsipildė bei kas laukia mūsų, mano manymu, jau per šiuos atėjusius metus.

Kaip įprastai, visą savo tekstą suskirstau į tris dalis:

  1. pirmiausia, aišku, apie JAV, nes tai ne tik pasaulio ekonomika Nr.1, bet ir reikšmingiausias mūsų karinis sąjungininkas, nuo kurio priklauso ir mūsų pačių, kaip NATO valstybės, regioninis saugumas;
  2. antroji dalis – apie mūsų ekonominę gerovę užtikrinančią ne vien pašalpomis Europos Sąjungą, ir kas tuo pačiu nutiko su mano mylima Jungtine Karalyste dėl Brexit, kai jie pagaliau mus palieka;
  3. ir paskutinioji, ir gal netgi svarbiausioji dalis, nes apie mus pačius, mieliausius, ir kas gi mūsų šiemet laukia.

Tekstas parašytas, aišku, vienu ypu, bet kas gi šiais laikais išgali tiek dėmesį išlaikyti?

Todėl publikuojamas kas antrą dieną per visą Trijų Mohelių savaitę, ir mano patarimas: prenumeruokitės, kas dar to nepadarę, idant nepraleistumėte džiaugsmo!

* * *

Kalbant apie JAV, žinia, mano perdėm optimistinė prognozė, kad 45-tasis JAV Prezidentas bus perrinktas antrai kadencijai, deja, neišsipildė.

Nelabai kas juk dar galėjo prognozuoti, visų pirma, ir Uhanio gurmanų sukeltą pandemiją, rimtai supurčiusią visų pasaulio ekonomikų pagrindus.

O ir rinkiminiai metai JAV stebėtinai buvo netipiniai: tiek respublikonų kažkokia tarsi apatija, per ketverius metus lyg ir besišalinusių “nuosavo“ JAV prezidento; tiek ir demokratų pastangomis per jų teroristinius Antifa ir BLM filialus inicijavusių masines riaušes šalyje; tiek ir pačiu silpnoku, kiek buvo viltasi ir tikėtasi, 45-tojo JAV Prezidento atsaku į visas aplinkybes.

Jei tai būtų vykę bent metais anksčiau, aišku, tai šios “demokratinės“ organizacijos, kaip savo laiku ir visokios “juodosios panteros“ bei jų paskesnės politinės reinkarnacijos, būtų teisiškai jau įvardintos teroristinėmis, ir vietos bei federalinių jėgų struktūrų veiksmai jas likviduojant būtų gyventojus apsaugoję nuo tų dabar stebėtų nuolatinių riaušių, privedusių kone iki pilietinio karo.

Deja, bet vis tik viešoje nuomonėje dabar tik tas proverbinis raudonsprandis “aukštaitis“ (t.y. redneck hillbilly) savo kaimuke su lygiavamzdžiu šautuvu ir surūdijusiu pikapu yra, suprask, didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui, nei “demokratiškas ir antifašistinis“ negras arba gentrifikuotas multigenderinis “liberalas“ su molotovo kokteiliu, niokojantis miesto policijos nuovadas ar smulkųjį gyvenamojo kvartalo verslą.

Ten, kur valstijų gubernatoriai yra respublikonai, šitas visas gaivalas keliskart pabandė irgi atkartoti tokias “demokratiškas“ ir “daugumoje taikias“, kaip amsėjo leftistinė angažuota šunauja, riaušes, bet pastiprinimas iš nacionalinės gvardijos (kuri yra pavaldi, primenu, ne JAV Prezidentui, bet valstijų gubernatoriams) greitai privertė juos apsigalvoti, pakeitus tik raginimais vietos savivaldai defund the police – t.y. paliekant vietos teisėsaugą be išteklių ir reikiamų priemonių, kas ne tik jau yra įvykęs faktas demokratų valdomuose rajonuose bei miestuose, tačiau labai greitai palies ir respublikoniškas apygardas, deja.

Vis tik dauguma žmonių tikėjosi, kad šioje neįprastoje situacijoje ir pats JAV Prezidentas imsis ryžtingiau bei tiesiogiai veikti, nes netgi koks uraganas, nusiaubęs juodukų kvartalą džiazo sostinėje, jau buvo svariu pretekstu rinkėjams plačiau ir visoje šalyje tiek nebalsuoti, jei pamenate, ir už George W Bush, ir jau po jo antrosios kadencijos respublikonams netgi ženkliai prarandant turėtą valdžią.

Tad galima sakyti, kad ir be užfiksuotų masinių sukčiavimų balsuojant lemtingose rinkikais valstijose, nes JAV Prezidentą, primenu, renka valstijos, o ne piliečiai tiesioginiu balsavimu kaip pas mus, tačiau toji svyruojanti piliečių dauguma tikrai susvyravo, ar verta vėl paremti tą, kuris šįkart mokesčius mokančių ir įstatymų besilaikančių piliečių jau nebeapgina nuo to “demokratiško“ agresyvaus bei organizuoto smurto.

Ir ne, dabar išrinktasis Demencinis Džo nelabai įgalus gal jau pats antuką užsisegti, nei ką galėtų jis dar ir apginti, tačiau akivaizdu, kad jo pergalės atveju pagaliau taip visas tas smurtas gi yra nutraukiamas, nes tie gi jau laimi, tai ko čia dar kariauti?

Ir taip, va toks tūlas miesčionis rinkėjas linkęs verčiau kapituliuoti bei atsisakyti dalies savo laisvių ir teisių vardan socialinio kompromiso, naiviai manydamas, kad taip bent jau grįš vėl taika bei ramybė ir jam – ką rodo ir istorinė patirtis, kai biurgeriai Vokietijoje leido taip ir naciams į valdžią ateiti tarpukaryje, vien gerų norų vedini, aha.

Ir jei ne pandemija, nukreipusi valdančiųjų dėmesį kasdieninių ekonominių problemų sprendimui, įskaitant daug jėgų ir laiko pareikalavusius paramos priemonių paketų prastūmimą per demokratų valdomą Kongresą, kuris pasirašė pirmai finansinei injekcijai bei tiesioginėms dotacijoms piliečiams, tačiau blokavo paskesnius (kas daug pasako apie demokratų partijos tikrą rūpestį “paprastu žmogumi“), tai gal būtų sukoncentruotas ir Baltųjų Rūmų Administracijos deramas bei adekvatus dėmesys į vietos terorizmo bei kairiojo radikalizmo sustiprėjimą visoje šalyje, kuris, kaip bebūtų dabar juokinga, visiškai neužkliuvo ir “demokratiškam“ Federalinių Tyrimų Biurui, kurio funkcija ir yra šiomis grėsmėmis rūpintis.

Bijau, kad toji Amerika, kurią mes dar įsivaizdavome esant, jau pralaimėjo, ir pralaimėjo ne prieš ketverius metus, kai atėjo Oranžinis Tėtušis į Ovalinį Kabinetą, bet pralaimėjo va dabar, nes ne pati demencinė senį Albiną iš Radioshow primenanti marionetė yra pavojus tam tradiciniam amerikietiškam ir vakarietiškam liberalios demokratijos gyvenimo būdui, bet visi tie radikalai, kurie už jo stovi.

Juk ir britai taip pasirinko praeituose rinkimuose verčiau dabartinį premjerą Labradurnių, ir ne todėl, kad Boris Johnson yra kažkaip geresnis už Jeremy Corbin – pagal daugumą savybių yra dar ir gerokai prastesnis bei labiau nutėkštas. Bet kad už šito darbiečių Nupušėlio stovi radikalusis maoistinis ir trockistinis agresyvusis judėjimas Momentum, dabar užvaldęs tą buvusiąją Tony Blair ar Ed Miliband laikų adekvačią ir demokratiškąją bei liberaliąją britų Darbo partiją, jau purtomą padažnėjusių antisemitizmo bei radikalizmo skandalų.

Aš ateinantiems metams politiškai nieko pozityvaus JAV nebematau – toji Vašingtone per ketverius metus taip ir neišsausinta politinė pelkė vėl suvešės visu savo niūriu gražumu, tačiau mes iš šitos Atlanto pusės iš tolo matysime ten tik gražų raistą su maklinėjančiomis gervėmis ar nokstančiomis spanguolėmis. Todėl ir mūsų monikutės su visais prisukamais TPSMI patampionais džiugiai kvykaus kaip pempės ant dirvono, kaip gerai, kaip gerai, kaip labai čia mums visiems gerai (tik kas tie “mes visi“, ir kas čia “gero“?), kad jau Baltuosiuose Rūmuose dabar bus ketverius metus 46-tasis, o ne ir vėl (!) tas 45-tasis JAV Prezidentas.

Nors tai jau reiškia, kad mūsų Baltijos valstybes apeinantis rusiškasis Severnyj Potok Dva dujotekis į Vokietiją, sustabdytas amerikietiškųjų sankcijų, dabar ne tik atnaujintas vėl, bet ir bus sėkmingai užbaigtas. Aišku, ačiū vokiečių kuopai, mus taip viso NATO vardu saugančių nuo buriatų vaikų™, tačiau niekam, manau, nereikia papildomai aiškinti, ką išties tas dujotekis reiškia mūsų (ne)saugumui, taip vokiečiams dabar dar ir finansuojant Russkij Mir karinius samdinius ichtamnetus.

Lenkai gal kiek prašovė su JAV karine baze, pavadindami ją Fort Trump, bet esmė ne tame – ko gero, naujasis JAV Prezidentas, net jei pervadinus ne šiaip Fort America, o jo paties vardu, jau peržiūrės ir būsimą JAV kariškių kontingentą šio sumažinimo ar netgi atšaukimo linkme, kad neeskaluotų karinės įtampos su savo užsieniniais rėmėjais – įvardintais CŽA, bet užsispyrusiai neigtais FTB.

Taigi, ir mūsų NATO užnugaris taps gerokai skystesnis.

Net jei sakysite, kad jums visiškai nerūpi tai, kad vėl rusų, persų arba arabų lėktuvai skraidys nebaudžiami provokuojančiai amerikiečiams palei nosis, ar kad kinai dabar jau gali okupuoti Taivanį, tačiau bendrai visas tėvo naujojo JAV Prezidento ir jo narkūšos sūnelio korupcinis ir iki nacionalinio saugumo išdavystės tempiančių įtarimų fonas, deja, nuteikia laukti dabar ne itin gerų ir mums saugumo perspektyvų.

* * *

Kita vertus, ką aš rašiau apie tai dar 2019-aisiais, kokio norėčiau mūsiško Prezidento kaip užsienio politikos lyderio?

  1. proamerikietiška laikysena;
  2. verslininkiškas mąstymas (ypač amerikietiškas verslo modelio suvokiams);
  3. karybos ir nacionalinės gynybos problemų suvokimas (NATO iniciatyvos, krašto apsaugos biudžeto paskirstymas, ES kariuomenės alternatyvos).

Džiugu, kad tas kėkštas prezimentas vis tik LR Prezidentu netapo.

Ir dar mane nuteikia pozityviai, kad Gitano Nausėdos mentoriumi, manau, yra vis tik buvęs LR Prezidentas “amerikonas“ Valdas Adamkus, o ne toji tulpinė trepsė, kuri per savo kadencijų dešimtmetį asmenine neapykanta paremtą kerštą prieš JAV pavertė ne tik autsaideriška Lietuvos užsienio politikos šerdimi, sugadindama ir santykius su mūsų sąjungininkais: ir tolimosiomis JAV, ir kaimynine Lenkija.

Liūdniau tik dėl to užsienio politiką turinčio vykdyti skudurėlio, kuris iš nusiraminimo kėdutės persėdo į diplomatijos šefo kėdę, neturėdamas nei asmeninių būdo, nei profesinių diplomatijai būtinų savybių. Todėl irgi labai didelių vilčių į akvariuminį ekselencijų nedėčiau, kai tas garsiosios pavardės nešiotojas, dar net nespėtas šio patvirtinti, jau suspėjo pasmirdėti lenkų valstybės vadovo pusėn.

Ciniškai žiūrint, tai gerai nors tiek, kad bent šis nomenklatūrščikas lengviau susišnekės dabar su tokiu pačiu nomenklatūrščiku Baltuosiuose Rūmuose.

Dėl kitų punktų, tai džiugaus nedaug – pasaulis ir mums tampa dabar jau gerokai mažiau saugesnis. Bent jau verslininkiško mąstymo, kurio stokoja naujoji Gedimino 11 pirmininkė, gi dabar jau bendraujant su amerikiečiais nebeprireiks, kai to jų biznismeno bei dylmeikerio jau ir Baltuosiuose Rūmuose nebeliks, tad va pasidžiaukite, kad taip dar viena funkcionierė ras bendrą kalbą su naujosios JAV Administracijos funkcionieriais.

Konkrečiau įsitikinsime jau artimiausiu laiku, ir norėčiau bent čia suklysti.

* * *

Na, o ekonomiškai, deja, kaip ir viso pasaulio, tačiau ir JAV, po laimingų ir nuolat laiminčių™ Doncės prezidentavimo metų, bet dabar jau laukia vėl recesija, kurią sunkins dar ir demokratų geopolitiniai veiksmai ekonomikoje bei pasaulinėje prekyboje, kur faktiškai jau laimėtus tarifų ir eksporto karus dabar pakeis kapituliantiškas noras strategiją peržiūrėti ir padraugauti, ypač su užjūrio savo rėmėjais kinais bei rusais. Tik – kieno sąskaita?

Primenu, kad kai Barak Obama atėjo į Baltuosius Rūmus, tai savo finansiniam rėmėjams iš FIRE sektoriaus pačiame pirmame priėmime Monikos vardo Oraliniame Kabinete priminė, kad jis yra vienintelis, kuris stovi tarp jų ir minios su šakėmis už tų durų lauke.

Per pastaruosius prezidentinius debatus ir dabartinis išrinktasis Joe Biden visiškai atvirai leptelėjo į eterį, kad nedarykite klaidos manydami, kad jis yra už kažkokį proletariatą, o ne finansinį kapitalą, beje, juk ir konfliktavusį bei gerokai nukentėjusį nuo to Manhatano nekilnojamojo turto vystytojo, šiam atėjus į Baltuosius Rūmus ir skatinusį realiąją ekonomiką – t.y. ne bankininkus, bet pramonininkus ir investicijas į infrastruktūrą.

Sunkumus dėl pandemijos dabar patiriantiems amerikiečiams jau nuo šių metų pradžios nustoja galioti atidėjimai dėl nuomos mokesčių, ir taip milijonai nepasiturinčių šeimų bei smulkių verslų bus banaliai išmesti į gatvę.

Glušavotiems darkart primenu: 45-tojo POTUS pasiūlymas pernai tame riaušių ir pandemijos fone pratęsti paramos žmonėms paketą buvo demokratiškojo Kongreso užblokuotas, šio spykerei Nensi Pelosi dar ir pakomentavus, kad “yra svarbesnių reikalų, nei čia dabar taip pinigus žmonėms už dyką dalinti“.

Aišku, kai bankams ir finansų sektoriui vėl prireiks paramos, nes išmestieji iš patalpų verslai ir žmonės nebemokės už nuomas ir paskolas, tai šis demokratų Prezidentas ir esamas demokratų Kongresas mielai tų baksų tiesiogiai rentininkams mestelės, ir joks truputį dar respublikoniškasis Senatas tam nesutrukdys, nes būtų antraip tik apkaltinti nenoru pagelbėti “ekonomikai“, kai dar nuo NObamos laikų gelbstima ne reali ekonomika, o parazitinis finansinių rentininkų ir bankininkų sektorius.

Kas kiek ironiška, prisimenant prieš daugiau nei dešimtmetį vykusias riaušes su Occupy Wall Street! šūkiu, ir kaip dabar tie patys volstrytiniai makleriai prasifinansavo sau naudingas “demokratiškas“ riaušes, taip atvedusias į valdžią jiems tinkamus mokesčių mokėtojų pinigų dalintojus.

Tarp kitko, o gal galite man ką nors adekvataus apie išrinktojo JAV Prezidento ekonomikos programą papasakoti? Bijau, kad net jis pats nepamena, ką formaliai yra žadėjęs, ir nepamena tikrai ne dėl demencijos. Va ir aš neturiu jums ko.

Skirtingai nuo to, kaip dar prieš keletą metų rašiau, kodėl reigonomikos pakartojimas yra tik daugiau gražus Doncės noras. Bet, nepaisant to, vis tik jo inicijuota MAGA programa davė labai teigiamų rezultatų JAV ekonomikai, įskaitant net ir akcijų biržas, ir šitą nuneigti yra tikrai sunku.

O dabar demokratiškasis establišmentas galės dėl savo nevykėliškos ir netgi kenkėjiškos politikos pasekmių demonizuoti 45-tojo Administraciją, neva, sukėlusią naująją recesiją – tad visu šituo aktyviai, manau, ir bus šiais metais toji Pelkė užimta sostinėje prie Potomako upės žiočių, taip dar čia pritariamai savo nomenklatūrinėmis galvutėmis linksint ir mūsų politiniam establišmentui.

* * *

Todėl ir mano tradicinis šūkis pirkit baksus!, kiek jis aktualus dabar jau 2021-aisiais, gali būti aptariamas tik mūsų Europos Sąjungos kontekste, nes doleris buvo ir vis dar yra pasauline rezervine valiuta, o ne išvestiniu fantiku, kaip mūsiškis euras.

Bet kalba čia ne visai apie tai, o ir apie ES juk – jau yra antroji dalis.

O aš dėkoju visiems Patreon rėmėjams, kurie naudojasi privilegija gauti įrašus iškart, o ne nuo jų suplanuotos publikavimui datos!