Nuoroda į PODCAST S02E03 teksto apačioje:

Aš pirmoje dalyje jau kalbėjau apie JAV, ir ką pokyčiai jose reiškia mums, o antroje – apie pagaliau įvykusį Brexit, ir kaip mus tai palies daug labiau, nei dabar tik atrodo, ir netgi prognozėse dar užgriebiau mums jau gresiančius ir visiškai realiai galimus socialinius neramumus, kurių savo vištakumu naujoji valdžia ne tik neįžlibina, bet dar ir kaip vištos proteliu skatina.

Tad va dabar – jau mano prognozės šiems metams, ir kas įvyko pernai iš to, ką prognozavau, Lietuvoje, nes, kaip sako kaubojų patarlė – savi džinsai pasturgalį mieliau balne trina, yipee-ya ye-ye!

* * *

Paprastai aš apie Lietuvą savo “horoskopus“ skeliu į dvi dalis – ekonominę bei politinę. Tačiau šįkart geriau dvigubai, bet vienoje, nes ekonominės problemos šiemet paaštrės labiausiai tik dėl politinių priežasčių.

Ir net ne 2020-aisiais, o prognozėse dar metai prieš tai 2019-aisiais rašiau (save nekukliai pacituosiu):

“Kaip ir anuomet (suprask, dar 2017-aisiais…) rašiau, išties, jei reikėtų įvardinti tris Lietuvos problemas (be pono Ramūno Karbauskio ir psichavotų mokytojų, aišku), tai jos ir 2019-tais metais vis dar yra tos pačios, kaip ir anuomet 2017-tais:

  1. Vis dar puola rusai! – t.y. Rusijos grėsmė.
  2. Kur babkės, Zita? – t.y. mokesčių sistema ir viešieji finansai.
  3. Mūsų tik trys milijonai!  – t.y. emigracija.

Tai jokių esminių pokyčių šiose srityse nenusimato.“

Beje, čia paminėtasis Naisių markizas Karabasas, net ir formaliai pasitraukęs po “visų laimėtų rinkimų ©“ iš Seimo, deja, bet realiai iš vidaus politikos dar niekur nepasitraukė.

Ko, deja, tik bobišką kerštingumą jau pirmųjų Seimo sesijų metu pademonstravusios Vėlinių koalicijos raganos™ nesuprato, nes kai čia Bona Sforca jos atsivežtojo Renesanso laikų vadybos išmintį dalino, tai šios ir šalia nestovėjo, nes paikai tik Slyvą Reriumą užsiskaitė: laikyk savo draugus šalia, o priešus – dar arčiau, pasakyta.

Ir tas valstiečius nusipirkęs manipuliatorius dabar savo būtus viešojo asmens trūkumus yra taip išmainęs į privataus žmogaus privilegijas.

O ir praeitoje dalyje (kaip ir keliuose įrašuose prieš tai dar pernai metų gale) užsiminiau, kad “supsichavusius“ ir taikiai okupavusius savo nuosavą (sic!) ministeriją švento pašaukimo gildiją vardan šviesesnės mūsų ateities™ dabar gali jau artimiausiu metu pakeisti, vietoje inteligentiškos, jau iki riaušių galintys prieiti labiau proletariškos prigimties ir žemesnės socialinės klasės neramuoliai, kaip tai nutikę dėl panašių priežasčių panašiu laiku 2009-aisiais ir prie A. Kubiliaus.

Bet tos mano išvardintos trys pagrindinės sisteminės Lietuvos problemos, kaip ir anksčiau, išlieka metų metais vis tos pačios:

Pirma, tai vis dar rusai puola™.

Ir ta Rusijos grėsmė, prognozuoju, per šiuos metus, keičiantis dabar dar ir JAV Prezidentui iš peštukus bauginusio nenuspėjamumu kietuolio tik į vapantį nukriošėlį, gali jau sustiprėti, ir dar pastiprinta jau vokiečių pinigais už dujas per Severnyj Potok Dva, nepaisant to, kad turime būtent vokietukų kuopą čia atkomandiruotą. Ir, žinote, skeptikas manyje sako, kad dabartinio URM diplomatijos šefo vokiška pavardė čia veikiau yra didesniu trūkumu, nei kažkiek nuramina, net jei jis tą savo nusiraminimo kėdutę iš namučių persineš į darbuką.

Antra, neproduktyvioji dešrų kimšėjų universiteto ekonomikos blogerė, neblaiviai prisivairavusi iki dabartinės iždo darkytojos, taip prie tos su šešėliu turguje kovojusios kasos aparatais per aną krizę buvusia finansų ministere ir dabar esančia jau ministere pirmininke, tai mane taip pat nelabai guodžia, kaip ir jų neaišku pro kur emigrantus turinti atstovauti kolegė iš lopatologijos instituto, progresyviai pavairuosianti ekonomikos ministeriją.

Todėl visos ankstesnės makroekonomikos sisteminės bėdos ir viešųjų finansų perskirstymo principai, panašu, iš esmės liks tie patys, jei jus taip džiugina bebrinis stabilumas, aišku, ir kurių sprendimus krizės akivaizdoje galima dabar jau apibūdinti tik fraze, kad su kubiliniu kūjeliu (no pun intended!) mergaitei suknele su žirniukais iš Gedimino 11 rūmų aplink, deja, tik vinys matosi (o šalia besivoliojančios žydiškos atviortkės po ranka nepamato).

Taip ir toliau šventojo biudžeto labui iš namų ūkių per Galvos Panaudos Mokesčius ir, gal jau netgi padidintą kaip per praeitą krizę laikinai su visam tą prekybinių apyvartų nureketavimo mokestį, bus to, ką klaidingai vadinate valstybe, nusavinama apie 85% į komą per du karantinus įkritusiai ekonomikai atkusti būtinų eurofantikų masės, o verslui primetus dar papildomai deskų procentinių punktų baudos už sugeneruotiną pelną įmonėse, nes jų buhalterė kitomis formomis įmonės pajamų į sąnaudas nesugebėjo sukaišioti (aišku, tik iš tų išlikusių įmonių, kurioms pandemija yra ne mirtis, bet galimybės).

Tad ir trečioji sisteminė problema išliks taip pat nesprendžiama, nors ir tvirtai įgavusi dabar vietoje atviros emigracijos jau paslėptos emigracijos formas, kaip “ilgalaikė komandiruotė“ Vokietijoje, Olandijoje ar Norvegijoje.

Kadangi establišmentui čia mūsų, mieli mano tautiečiai, vis dar yra visu milijonu per daug, tai ir toliau tęsis politika “išvyk lietuvį iš Lietuvos“, importuojant gastarbaiterių iš trečiųjų šalių, nes davaj davaj – pats lietuvis gi savęs iš tėvynės neišsispirs!

Pridėkite kaip pagal paminėtojo premjero A. Kubiliaus (ne)parašytą ekonominių krizių nesuvaldymo vadovėlį “Kaip efektyviai pribaiginėti šalies ekonomiką kalteliu į momenėlį“ ir taip dabar vėl zombiu nelaiku atgijusį pataloginį siekį mažinti biudžeto deficitą, nes juk tikrai dar per mažai tie locheliai į iždą mokesčių atiduoda;

…ir dar visi tie 5, ar jau 6, registruoti bedarbiai, neskaitant prastovose užmaskuoto nedarbo, pretenduojantys į vieną darbo vietą už minimumą, yra juk tik tinginiai ir pašalpinės lervos, iš kurių visas socialines paramas dera tučtuojau atimti, jei tie nenori dykai atidirbti seniūnams, kad taip juose pagaliau atkustų darbštumo ir netgi verslumo dvasia (tarsi nuo to, kad tie netingės tuščiai pastraksėti vietoje, nes per pandemiją ir įvykusį Brexit banaliai išvykimui galimybės dirbti kitur jau bemaž visai ir dingę, ir va taip staiga delnais paplojus tik pyst! – ir jau atsiras jiems darbo vietų vietoje, ir taip dar mokesčių į biudžetą nuo jų pajamų, aha);

…ir va tuomet gal jau ir nebenustebsite, kodėl mane neramina šita galimų riaušių perspektyva Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kas neramina dabar sunerimusius mentus (ir taip aš juos vadinsiu, kol nesiteiks atsiprašyti už įgaliojimų viršijimą) va dėl to mano čia išreikšto neramumo dėl tų visų galimų socialinių neramumų.

* * *

Aišku, tokia Uhanio gurmanų sukeltos pandemijos iššaukta visame pasaulyje ekonominė krizė gal ir paskatintų politikus ir ekonomistus peržiūrėti ir mūsų šalies ekonomikos performatavimo galimybes ir ateities perspektyvas, kad jau 21-masis amžius vis tik trečiąjį dešimtmetį pradėjo, juolab, ne tik žadant sukurti tą deklaruojamą gerovės valstybę™ ir ne tik valdininkams ir rentininkams per jiems tarnaujančias išsunkiančias institucijas rentų ekonomikoje, bet gal jau ir likusiam plebsui nors minimaliu baziniu gerovės paketu.

Tik tam reikia truputį link “švediškos kairės“, ir čia neturiu omeny “socdemais“ save melagingai vadinačių šeškučių su bebrais, lazutkiškai linkusios valdžios, o ne kaip dabar rentų ekonomikos pafinansuotų ir pareigas balsuoti atliekančių lemingų išsirinktų entuziasčių, taip jau įprastai mūsų rinkėjams vis į ekonominį taktą nepataikant ir po to mazochistiškai kenčiant visus sunkmečius, mielai dar pasadistinamus ir gelbstinčios tautiečius nuo jų pinigų, arba visą tėvynę nuo pačių tautiečių, to meto “patriotiškai“ užsiangažavusius dešininės valdžios.

O ir, kaip jau anksčiau sakiau, gi švakai čia to intelekto ir kompetencijų turi šita profesionalesnių už profesionalus™ vyriausybė, kurios nariams, kad nebeatrodytų bobinčiumi, jau derėtų kitąkart labiau prikąsti liežuvius, nei viešumoje savo apgailėtiną paikumą per visą pilvą demonstruotis. Bet kad šitoji selfiukų karta vis nenustygsta nepasišierinusi savo tuštybės palaikinimui, tenkinant jau dabar ir tokiais būdais per tarnybinę padėtį milenelsiukų narcisistinius poreikius.

Tiesą sakant, ir vėlgi, net ne pernai, o dar prieš dvejus metus, jau rašiau, ką ir vėl belieka tik pacituoti, nes prognozės kartojasi ir kartojasi:

“Nors jei pažiūrėtum į Lietuvą, tai atrodytų, kad ta 2008 metų krizė iš esmės nelabai ir tepasibaigė:

  • vis dar nedarbo problema sprendžiama emigracija,
  • vis dar mokesčiai yra renkami vardan iždo papylavojimo siauroms arba stambaus kapitalo grupėms,
  • vis daugiau kainuoja viešosios paslaugos ir vis mažiau jos prieinamos, tačiau privačios alternatyvos nesukuriama (prie to, kad ir privačius pensijų fondus dar nukuodino),
  • o TUI iš esmės išeidinėja iš Lietuvos, arba priviliojama labai jau smulkiai ir epizodiškai, ir net ne vardan jų ROI ir pelningumo, bet tik spręsti mūsų vietos socialines problemas, už kurias susimoka kiti mokesčių mokėtojai per tuos “investicių pritraukimo paketus“ (o kartais – tiesiogiai sumokant užsienio kapitalui už patalpas, atleidžiant nuo mokesčių ir pan.), kad tos investicijos išvis tuomet ateitų (ką galima padaryti tiesiog tuos pinigus išdalinant regiono gyventojams, palikus jiems spręsti, kur jei patys nori investuoti, nes Lietuva neįdomi užsienio kapitalui kaip rinka, kurioje galima užsidirbti – ir tai klausimas, į kurį pirmiausia turi atsakyti mūsų valdžiažmogiai, ne vien kokia VšĮ “Versli Lietuva“ ar komercijos atstovai ambasadose), tačiau čia užsienio kapitalas iš esmės ateina net ne užsidirbti rinkoje (rinka banaliai gi traukiasi, o reali perkamoji galia smunka dėl kasdieninių prekių ir paslaugų augančių kainų – tai “ačiū“ emigracijai ir išsunkiančioms institucijoms!), o tik pasiimti dotacijas (ir išeina po to kaip Barclays).

Tai šie metai esminio lūžio ir čia nežada, o Lietuva ekonomine prasme ir toliau tįsis ES šiknoje, besiguosdama, kad už mūsų dar bulgarai su rumunais (beje, jų internetas greitesniu dar prie Prietaiso viriausibes™ tapo), kai estai juk viską apie save “meluoja“, aha.

Todėl išties ačiū ES tuomet – nenuostabu, kad lietuviai apklausose yra vieni karščiausių ES rėmėjų, nors šitų šizikų niekas nepaklausė, o tai kaip dėl federalizacijos, nes tuomet didesnių nacionalistų dar tektų paieškoti. Bet tai apklausų rengėjai nujaučia, ko dera klausti, o ką geriau pratylėti.

Žodžiu, išties ta krizė Lietuvoje labiau nuo ES ekonominės ir finansinės padėties bei fondų prieinamumo mums ir priklausys, nors išties savo ekonomikoje gyvename kaip aukščiau minėti latrai, vis labiau girtėdami ir todėl naglėdami.“

Ir kas pasikeitė per šiuos, neva, jau kairiniais buvusius valstietiškus gerovės metus?

O gi iš esmės va taip irgi… nieko.

Todėl ne, bet ir iš šitų, neva, “liberalių“ tetulių dabar irgi bus tik didelis piššš. Tik su daugiau tuščio vapsėjimo apie niekus, ką jos vadina dabar “komunikacija“, o buvęs premjeras įvertino imliai vienu žodžiu – pakazūcha.

O kaip išties “konservatyviai“ bus tvarkomasi ekonomikoje bei finansuose, tai mes jau pamatėme gi per praeitą ekonominę krizę, ką juk ir pacitavau.

* * *

Tik, bijau, bus dar ir blogiau, ir anaiptol ne dėl koronaviruso, o kad turime labai politiškai silpnutę, nes labai nuo valdančiosios naujosios nomenklatūros partijos priklausomą ir dar nepartinę, šios Vyriausybės vadovę, save laikančia tik “partijos kareiviu“ (citata!), bet taip per gerą dešimtmetį ir nesugebėjusią atsakyti konkrečiu savo žingsiu (nu tai ne ištekėti gi čia, kad dar va ir į TS-LKD partiją taip įstotum, aha) į tokį visiškai neretorinį klausimą ir ne vien iš konservatoriais save vadinančių krikdemų: o kas tu tokia?

Ir iškart užbėgu silpnam kontr-argumentui dėl “juk irgi nepartinio“ S. Skvernelio – tas per galvas policijoje lipęs ir į politiką išlipęs bei tarp partijų vilionių vėliau rangęsis tarsi sliekas ant go-go stulpo profesionalusis karjeristas buvo juk galop pasamdytas lizingu valstiečių partijos savininko, iki jau šiam pilnai išgręžus visą to turėtą naudą ir kitiems nieko nebepalikus, tačiau tuo pačiu ir naujiems rinkimams neberadus atitinkamo naujo pakaitalo (juk ne Ingridą gi samdysi – toji kaip už tėvynę sąjungoje jungą pati įsikinkiusi vilko!).

Tą abu nevalstietiški valstiečiai puikiausiai supranta, ir abu žino, kad Ramūnas neras dabar už Saulių sau ištikimesnio šuns, nei kad šis jau iš esmės tik “panaudotas gandonas“ (ta prasme, kad policija mus saugo, nu tai todėl ir sargis, ar koks ten amsius tas jų, kaip ir buvusio premjero pagal profesiją, talismanas?).

Saulius mielai išneštų jau kudašių bet kur, tačiau abejoju, ar jis pats kels maištą ne jo partijoje, kurioje ir užstrigęs ne pagal formalų rašalu pasirašytą prašymą jį ten priimti, o pagal, vaizdžiai tariant, dabar jau krauju pasirašytą sielos pardavimo velniui Piziui sutartį. Todėl Seime dabar ir matysime šią tik kalbančią kojinę, kuriam per užpakalį įgrūsta šešėlyje tūnančio šeimininko ranka.

Va taip esama Gedimino 11 kėdės tupėtoja, nepaisant čia absoliučiai nereikšmingų jos būdo savybių, įskaitant šveikišką šmaikštumą, tėra tiek pat politiškai silpna, jei dar neapsižiūrėjote, kad netgi jos fone ir Prietaisas atrodo buvęs labai ryžtingu ir įtakingu socdemų politiku.

Nes vis tik A. Butkevičius bent formaliai vadovavo tai “savo“ LSD partijai, tai turėjo bent teorinę galimybę pritraukti dalį bendrapartiečių vardan kažkokio tikslo kurio nors galimai iškilusio konflikto metu, tačiau, būdamas prisitaikėliu, likimo net nebandė.

Ir ko va nesuprato irgi visiškas liaušius, teismo nuteistasis už sukčiavimą, naudojantis tarnybine padėtimi, G. Paluckas, nes manėsi, kad jei jis yra toks pats nulis su barboriška kėde, kaip ir tas jo pirmtakas Jonas vardu Algirdas, tai ir jis gali pastraksėti – tik kad be valdžios kėdutės ne tik straksėti Lietuvos politikoje, bet ir politikams namuose nusiraminti nesigauna. Todėl prapylė kiek rinkimų iš eilės – keturis ar penkis? Jau net nebesusiskaičiuoja.

Kitaip tariant, jei nepatinka mano kritika vos tik pradėjusios dirbti Vyriausybės esamai sudėčiai, tai pasiguoskite mintimi, kad alternatyva šiai buvo nelabai irgi kažkuo geresnė, o net ir gerokai prastesnė.

Tiesiog rentų ekonomika nuosekliai pasekmėje nuveda tik prie kalbančių kojinių politikoje, ir tiek.

* * *

Tiesa, aš prognozavau, kad ir 2020-ųjų Seimo rinkimus vėl laimės valstiečiai, kurie ir formuos naują valdžios koaliciją.

Kame suklydau?

Pirmiausia, atkreipsiu dėmesį, kad 2016-aisiais valstiečiai iškovojo, kaip daugiausiai mandatų turinti partija, net 53 mandatus, kai per šiuos rinkimus krikdemai – vis tik jau trimis mažiau.

Aišku, valstiečiai irgi dabar gavo nebe 53, o jau tik 32 mandatus – šįkart dėl paminėtojo jau politiškai nusilpusiojo “nepartinio“ premjero, buvusio rinkiminių plakatų snukučiu, ir ko niekas, mane įskaitant, irgi negalėjo nuspėti, tai dar ir atėjusios pandemijos, sukėlusios ir ekonominę krizę, kas buvo bet kuriai, ne tik buvusiai mūsų Vyriausybei, pagal galimybes nepavelkama suvaldyti situaciją visose šalyse, o dar ir išties labai čia sujaukė visą iš anksto sudėliotą politinį pasjansą, paremtą kylančios, ne be valdančiųjų pastangų, aišku, ekonomikos mitu.

Šio veiksnio numatyti niekas negalėjo ne tik Lietuvos politikoje, bet ir JAV, kaip minėjau pirmoje dalyje.

Na, dar užtektų palyginti, kokias ir šiaip blankias perspektyvas, jį taip darkart perrinkus, per rinkimus tebandė išlementi buvęs premjeras, ir kaip išsijuosę žadėjo Naująjį Pasaulį vilioklės dabartinės valdančiosios IVA+ mergužėlės (jei už jas balsavote, prisipažinkite – jus juk tuo irgi papirko, kai nelabai ką galite išvis prisiminti iš buvusių valstietiškų pažadų, tiesa?)

Nors ateisiančią ir šiaip čia ekonominę krizę aš Delfyje (nuoroda į išskirtinį interviu Romui Sadauskui čia) aš ir be pandemijos suprognozavau prasidedant Lietuvoje 2019-ųjų gale arba 2020-ųjų pradžioje.

Tik kad valstiečių Vyriausybė dėl savo perrinkimo siekio ją sugebėjo, dar ir ne be gautos ES paramos, viršijančios kone triskart Lietuvos biudžeto deficitą, tą krizę praspirti tarsi blešionkę kone metams pirmyn (todėl pernykštes mano ekonomines prognozes iš esmės galima irgi taip perstumti į šiuos metus), ir, beje, ką aš dar pernai prognozėse labai aiškiai aprašiau, kaip bus, o ir buvo, visa tai daroma netgi per banalų minimalkės padidinimą (pacituosiu patrumpindamas vėl pats save iš to įrašo):

“Aišku, noras ir toliau sėdėti Gedimino 11 bei Gedimino 53 yra ne mažesnis, nei nepavykęs pasėdėjimas Daukanto aikštės rūmuose, tai šiemet, primenu, gi bus dar ir Seimo rinkimai, todėl valdžiai derėjo apsidrausti nuo tokių mano pamaltusavimų ir parikardinti, kad ekonomika nesustotų […], užsibaigus kalėdiniams apsipirkimams bei naujametiniams lėbavimams, nes jau pernai lapkritį infliacijos bei vartotojų pasitikėjimo (prieš Kalėdas!) rodikliai rodė skvernelinės mokesčių reformos stimulo išsikvėpimą.

Todėl šiems metams buvo pratęstas bandymas stimuliuoti tuštėjančią vartotojais (ir dėl to mažėjančiais verslo uždarbiais) Lietuvos rinką iš esmės tais pačiais metodais:

  1. Didinama minimali mėnesio alga [..]. Kadangi minimaliai uždirbančių Lietuvoje yra apie 156 tūkstančius darbuotojų, tai va šita armija gaus kas mėnesį po 41.47 papildomą eurą išleisti vartojimui – niekam daugiau jie, deja, iš minimalių pajamų išleisti ir negali, ar būtų krizė, ar “pakilimas“ kaip dabar.
  2. Antroji vis gausėjanti minimalias pajamas gaunančių gyventojų dalis irgi 8 procentais pasigerins savo egzistavimą, praturtindami rinką pakilusiomis vidutinėmis pensijomis [..]. Aišku, labiausiai čia apsidžiaugs farmacininkai, ko gero, nei saldumynų ir žaislų pardavėjai, bet ir pastarieji senolių dėmesį anūkams turėtų įvertinti jei ne visais 8, tai bent puse tų procentinių punktų.
  3. Trečioji vargingai gyvenančiųjų šioje valstybėje grupė irgi pamaloninama – valstybės tarnautojams, kurių yra kone dukart daugiau nei minimaliai uždirbančiųjų (t.y. apie 300 tūkstančių), jų bazinis pareiginis atlygis kyla […].
  4. Ir ketvirtoji grupė, kuri rūpinasi tautos gausinimu lytiškai plintančiu būdu, gaus daugiau pinigų už standartinius vaikus – vietoje €50 po €60, o va gausiai, nepasiturinčiai ar neįgalius vaikus auginantys vietoje €70 – po €100.

Be abejo, šis mažų sumų padidėjimas vartotojui paprastai yra mizeris, kuris jam būna nevertas dėmesio, net jei išties turi mažas pajamas ir tas €41.47 nuo €437.24 į rankas išties reiškia net 9.48% algos padidėjimą (kai metinė infliacija Lietuvoje šoktelėjo, ir lapkritį fiksuota tik 1.7%).

Kita vertus, vien daugiau pajamų atsiradus netgi minimalkių vartotojams, rinka griebs dalintis ne tiek ir mažai – €6’220’500. O prie to ne mažesne suma juk dar prisideda pensininkai, biurokratai bei tėvai.“

Na, o po to dar ir Europos Sąjunga susizgribo ir pandemijos sukeltai ekonominei krizei sušvelninti mums mostelėjo dykam pataškymui minėtus anksčiau 3 milijardus eurų, iš kurių labiausiai isteriją sukėlė jau dabartiniams valdantiesiems tuomet anų valdančiųjų numesti vienkartiniai €200 pensininkams.

Tiesa, šios tik šykščiai padalintos finansinės ekonomikos stimuliavimo priemonės jau nupirkti rinkimų valstiečiams nepadėjo, nors, manau, dar bus jau šiemet su nostalgija prisimenamos žemesnės vidurinės klasės rinkėjų, kai šie nieko dykai daugiau ir nebegaus, o dar ir jiems duotą paramą jau naujoji Vyriausybė pradėjo atiminėti vardan šventojo Biudžeto.

Išvis, nesvarbu, kuri partija valdo, bet tai kur jūs taip matėte, kad valdžia vis tiek vėliau neatimtų su kaupu to, ką jų pirmtakai per kvailumą gal netyčia rinkėjams yra grąžinę iš tų jų anksčiau dar atimtų mokesčių?

* * *

Tad, grįžtant prie neišsipildžiusios prognozės apie valdančiuosius, taip išsidalinant antraeiles frakcijas, kurios, įskaitant “niekieno“ mišrūnus, daugmaž gi yra panašiai pelnę po 10-13 mandatų, tai iki reikiamos pusės pasirodė daug lengviau sąjungininkus susigraibyti dabar krikdemams, nei kad valstiečiams.

Nors 2012-aisiais tokį patį šansą turėjęs A. Kubilius, kurio partija su liberalais turėjo daugiau mandatų už socdemus, vis tik savo pergalę taip pats atidavė jos nevertam A. Butkevičiui, kuris skubiai susirinko tokią margą pašlemėkų ir visokių padugnių koaliciją.

Bet aš dar pernai prognozuodamas, kad turėsime naują lovį ir senas kiaules, sakiau:

“Taip, valstiečių turėtų ir vėl pakliūti, iš dabartinės situacijos žiūrint, kokiu trečdaliu mažiau, nei yra jų dabar, nes tokį skaičių suponuoja balsavimas dėl erkės spykerio kėdėje dukartinio nesėkmingo išlupimo kirkilinio parazito naudai. Bet realiai Ramūnui daugiau ten ir nelabai reikia – esamas skaičius tik sukuria, kaip pats pamatė, vidinę opoziciją jam nuosavoje partijoje, tad tik vienas vargas su tokiais “bičiuliais“.“

Prie to papildysiu, kad kam jam ta tiesioginė valdžia, kai reikiamus įstatymus jau nekart yra prastūmę jam opozicija apsimetantys ir save konservatoriais vadinantys – ar tai būtų referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, ar praeitą Seimo kadenciją užbaigusi konservatorkrikdemų prastumta įstatymo pataisa dėl žemės nusavinimo iš smulkiųjų ūkininkų?

Tad aš suklydau tik dėl antrojo savo teiginio:

“O be valstiečių, manau, ateinančios koalicijos irgi realiai nebus iš ko formuoti.“

Nes paaiškėjo, kas man kainavo lažybose su Šarūnu Skyriumi praloštą Lagavulin single malt viskio butelį, kad suskilę liberalai surenka paskirai daugiau mandatų, nei būdami kartu, ir net, ko gero, jau per žemą 5% barjerą perlipa tokios “progresyvios“ partijos, kurios šiaip savo idėjomis turi labai menką palaikymą net tarp mažumų rinkėjų.

Bet kaip bebūtų, o bendras koalicijos 19% surinktų visų rinkėjų balsų skaičius, bei va tų dviejų liberalų partijų po vienuolika mandatų, jau ir užteko taip krikdemams šįkart paimti valdžią, kai valdžiusieji valstiečiai išties ir prarado tą mano prognozuotą maždaug trečdalį turėtų mandatų, tačiau užpildyti lojaliomis palydovėmis tų nelojalių bendrapartiečių praradimo jau nebeturėjo iš ko.

O tai, kiek prastai, nepaisant kažkokio tarsi, o gal ir ne tarsi, užsakyto reivo viešumoje, tepasirodė mano pravardžiuojami mirusia partija “socdemai“ (beje, gaudami vis tik 13 mandatų, jie juk turi dviem daugiau už bet kuriuos liberalus paskirai paėmus!), ir dar kaip tie zombiai dabar darbiečiai po anos jų prarastos kadencijos vėl sugrįžo su savo susigraibytu dešimtuku mandatų, tačiau vis tiek nepadėjo valstiečiams laimėti ir vėl prieš krikdemus, net kai dabar valstiečių antraeilininkai socdemai su darbiečiais jau vienu mandatu 23 prieš 22 (kai jau išėjo prof. K. Glaveckas pas mišrūnus iš liberalų) lenkia tuos valdančiųjų antraeilininkus liberalus.

Tad taip, nors antrame ture ir visiškai ir visiems prapildinėjusi vienmandatininkų apygardas krikdemų partija, bet 18 mandatų viršaus pakrovė antrąja didžiausia frakcija opozicijoje pasilikusiems valstiečiams.

Aišku, jei tos partijos būtų sudarytos ideologiniais pagrindais pas mus, tai konservatoriais save vadinantys krikdemai ir taip jau turėtų valdžiai paimti pakankamą 72 balsų koaliciją su jų bendraminčiais (sic!) konservatoriais esančiais valstiečiais, o socdemai tuomet mažumoje rūpintųsi kartu su paprastai kairėje pozicionuojamais, tik pas mus į dešinę užklydusiais, įvairiais liberalais irgi lyg kokio frezuotojo Dulino iš Naša Raša netradicinės lytinės orientacijos pilietinėmis teisėmis.

Tad, mąstant politinėmis idėjomis ir pažiūromis į konkrečius klausimus, o ne pagal partijų etiketes, ar netgi jas atstovaujančias politikų asmenybes, tai ar taip jau labai suklydo mano prognozė, kita vertus?

Juk iš esmės ir vėl Seime antrą kadenciją iš eitės teturėsime tik netikrą opoziciją, dirbsiančią esminiais klausimais išvien su pagrindine valdančiąja partija, nepriklausomai nuo to, kuri kurioje pusėje kėdes formaliai užima, ir dar padedančią šiems karts nuo karto nugesinti tuos jų besiskeryčiojančius “valdančiuosius“ partnerius liberalus.

* * *

Bet aš lyg ir turėčiau šįkart džiaugtis – vis gi “maniškiai“ iš dešinės dabar perėmė valdžią!

Tik va ta netikšų šlapukų, kurie konkurso būdu ir darbo negautų net valstybinėje tarnyboje, nekalbant jau apie privatų verslą, tačiau dabar eina ten ministrauti, perspektyva visiškai neįkvepia – norėdami išlikti, šie turės tik prisitaikyti prie vyraujančios bebrinės fukcionierių nomenklatūros, nes juk neturi realaus politinio svorio ką nors iš esmės ministerijose ir joms pavaldžiose struktūrose pakeisti.

Kaip neturi ir idėjų, ir profesinių kompetencijų bei politinės valios ką nors iš esmės reformuoti, nes nei viena šių partijų nesugebėjo praeitą kadenciją ir šešėlinio ministrų kabineto suformuoti bei savo teikiamas alternatyvas valdančiųjų veiksmams ar savo strategijas suformuluoti ir mums artikuliuoti. Rinkotės šitas kates maišuose pagal ką, atsiprašau?

Kai kurie jų puikiai tiktų kitomis aplinkybėmis ir kitose kėdėse: tarkime, kaip įprastinėmis sąlygomis, o ne pandeminės krizės metu, Arūnas Dulkys, galintis audituoti ir taip paskatinti sveikatos apsaugos sistemos reformas; arba, manau, veikiau vidaus reikalų, o ne krašto apsaugos, ministerio pareigas geriau galintis atlikti Arvydas Anušauskas, kurį aš šioms pasiūliau vietoje tuometinio VRM vaduko Sauliaus Skvernelio, kai rašiau savo elektroninę knygą apie quasi karą Lietuvoje (šią e-book galima atsisiųsti per Patreon).

Bet dabar tik susidaro, iš šalies žiūrint, toks įspūdis, kad buvo tarsi piktybiškai stengiamasi parinkti kandidatus taip, kad sukeltų visuomenėje, o ne tik ekselencijui Daukanto aikštėje, kuo didesnį erzelį. Pridėkite prie to dar ir fone esančią ypatingą pandeminę situaciją ir apmirusias mūsų eksportui pasaulines ekonomikas – ir turėsite tokią visiškai be optimizmo šių metų perspektyvą.

Šiaip didesnius ministerių skandalus visumoje užgesins palanki ir už jūsų pinigus dosniai papirkta šunauja, paprastai ne mirusiose respublikose esanti cerberiais, prižiūrinčiais valdžią visuomenės labui, tačiau pas mus seniai, pasitraukus žurnalistikos, kai dar buvo žurnalistika, vilkšuniams ir rotveileriams, dabar jauniesiems terjerams tapus tik dekoratyviniais jorkšyriukais.

Tiesa, užgesins ne visuomet ir ne visus, nes smulkesnius skandaliukus iš tingulio į viešumą praleis (ir taip susimaudami nekart, nes jau seniai atpratę skirti tikras smulkmenas nuo svarbių dalykų), kadangi propagandistiniu dabartinių valdančiųjų ruporu, jau ir atleistu nuo žiniasklaidos prievaizdų priežiūros, kaip anksčiau ir nuo galimybės audituoti šių gautus mokesčių mokėtojų pinigus, toji tampanti Monikutės TV™, anksčiau žinoma kaip LRT, vis tik turi objektyviai mažesnę nacionalinę auditoriją už privačias LNK bei Tele3, kurios pardavinėja pramogas, tačiau mums pramogos dėlei, jei apsimokės, parduos ir rimtesnį skandalą (kas mane nuteikia viltingai).

Tai tik tiek dar valdantiesiems gerai, kad ir Delfis, kaip didžiausias žinių internetinis portalas, visumoje yra palankus buvusiai savo vadovei, padariusiai karjerą už mokesčių mokėtojų pinigus menamai visuomenine vadinamoje žiniasklaidoje (beje, tai dar vienas tipinis faktas, kad seniai metas išmesti iš galvos tuos įkaltus jums blėnis, kaip visi valdininkai dėl “mažų“ algų tuoj tuoj va išsibėgios į privatų verslą – nes būtų jau išsilakstę, užuot aukas vaidinę už brangiai).

Todėl šiemet (ir ne tik šiemet) mes jau matysime tik gražiai maskuojamą viešosios nuomonės manipuliacijomis politinį cirką su dresiruotomis beždžionėlėmis įvairių ministerijų kėdutėse.

* * *

Kas dėl ekonomikos, tai daugmaž mano irgi nelinksmas prognozes jau supratote, o ir pernykštės iš esmės tiks dabar šiems metams.

Prognozuodamas ateisiant po dešimtmečio vėl ekonominę krizę, aš dar prieš trejus metus pastebėjau gausėjant naujųjų varguolių™ (apie juos čia) socialinę klasę Lietuvoje visame tame ekonominio pakilimo ir džiugesio fone, kurio suokiančių bankinių lakštučių neužgožė ir pirmasis karantinas bei jo sukeltos pasekmės ekonomikoje.

Taip pajamas praradusiųjų ir negalinčių greitai jų po karantino atstatyti, deja, tik daugės, o kaip tą spręsti naujoji Vyriausybė ne tik nemato dar reikalo, bet ir šiaip visada šioji partija stokojusi empatijos bendrapiliečiams, mokėdama iš šių tik pareigų pareikalauti (bet niekada jų elitiniai vaikučiai, tarkime, patys neatlikę karinės pareigos tėvynei, palikdami ją tik visokiems runkeliams ir lochams). O dabar stokoja dar ir intelektinių pajėgumų, strateginio mąstymo bei netgi emocinės savitvardos.

Tad vietoje to, kad mestelėtų fantikų jų labiausiai dabar stokojančiam smulkiam ir vidutiniam verslui, idant tas pats išsikapstytų ir kažką dar kartu ištrauktų, tai tik iš jų nuožmiai jau atiminės pinigus, nes reikės gi gelbėti tai, ką jie melagingai jums vadins valstybe, verslu ar ekonomika, nekonkretizuodami, ką turi omeny vardais bei pavardėmis, tačiau aiškiai taip paantrindami, kaip buvęs premjeras apie “probleminį verslą“, netekusį apyvartų, pasakant dabar jau visam šitam per karantinus skęstančiam SVV – stipkite, nes jūs iš mūsų, kas mes esame dabar ta “valstybe“, nuolat gi pavagiate savo mokesčius!

Sakote, perdedu?

Oi tai, pala pala, o apie ką tokie propagandiniai straipsniai, kaip “gaivinamas verslas yra skolingas valstybei“ (kad ir ką taip klaidingai vadinate) milijardus eurų, nes, matote, jį valdžia uždarė, o jis va taip uždarytas neužsidirbo, todėl ir nesusimokėjo valdžiai į biudžetą, bet valdžia praranda kantrybę laukti, kada tie susimokės tą skolą jai? Nors aš maniau, kad pajamų ir pelno mokesčiai mokėtini nuo pajamų bei įplaukų ir sąnaudų skirtumo, o ne kaip suplanuota duoklė valdžiai, nepriklausomai nuo to, buvo tų pajamų ir pelno, ar ne.

Darkart ant pirštų perfrazuoju, kam lėčiau dašunta: neužsidirbai, nes tave uždarė valdžia, todėl esi skolingas valdžiai pinigų, kurių per valdžią negavai progos uždirbti ir taip valdžiai susimokėti. Tiesa, “gaivinamas“ – tai čia eufemizmas frazei “mokesčius atidėjome, bet jie kaupiasi, niekur nedingo, ir vis tiek su kaupu turėsi susimokėti ir už tą laikotarpį, kada nedirbai, nes buvai uždarytas“.

Net Linksmaisiais Devyniasdešimtaisiais, žinote, reketininkai uždaryto rūsyje farsofščiko nelaikė neišleisdami atnešti jiems “priklausančius“ pinigus, bet taip laikydami šį uždarytą ir dar šiam įjungtą skolos skaitliuką. O valdžia, pasirodo, šventai tiki, kad čia pinigai kažkur tumbočkėje suštabeliuoti, bet per kasos aparatą neperleido, tai ir viarslaz™ nusukęs nesusimoka. Gerai papurčius – oi kaip greitai gi čia atsirastų pinigėlių!

Kaip sakiau, mūsų ne tik bendrai žema vadybos kokybė šalyje – mūsų ir viešasis bei valstybės, kad ir ką tuo žodžiu vadinate, valdymas yra labai žemos vadybos kokybės, nepaisant to, kad pasaulinis vadybos mokslo klasikas Vytautas Andrius Graičiūnas gi buvo lietuvis.

Tiesa, mažai kas pas mus šį išvis žino, ir jo vardo gatvė yra nukišta tarp sandėlių Kirtimuose, kai aš irgi žinau tik vieną jo vardu pavadintą auditoriją maniškiame KTU, kur aš dešimtukui savo diplominį darbą apie eksporto kanalų valdymą ir tobulinimą apsigyniau dar tais laikais, kuomet dabartinė premjerė gavo magistro laipsnį VU Ekonomikos fakultete, iš kurio mes anuomet šaipėmės, kad kas bakalauro pas mus neapsigina, tas po to važiuoja ten įgyti jau magistro diplomo.

Apie dešrų kimšėjų ir lopatologų šėpas, kaip jas tokiomis vietoje universitetų pavadino a.a. buvęs VU rektorius vėlesnio dukart premjero-gelbėtojo pavarde, net nekalbėsiu, bet, koks netikėtumas, kad dabar kone visoms ministerijoms vadovaus šitų diplomų spaustuvių absolventės (abiejų lyčių). Tai dabar iš siaubo minėtojo V. A. Graičiūno kauleliai kažkur Sibiro gūdumoje tirta.

Ir dar didelė bėda, kad neturėjome iki šiol nei vieno Vyriausybės vadovo iš privataus (nes “valstybinio“ funkcionieriai nesiskaito) verslo, ir jau nekalbant apie tai, kad būtų kuris studijavęs ekonominės minties istoriją, paprastai privalomą universitetinėse ekonomikos ir vadybos studijose (mano studentiški linkėjimai europarlamentarei dr Aušrai Maldeikienei).

Todėl toks ir tėra supratimas. Ar tiksliau – to supratimo menki rudimentai.

* * *

Ir todėl va tokia tik mano niūroka perspektyvoje dabar prognozė gaunasi Lietuvai šiems 2021-iesiems, kurių nemažą gabalą dar su neišspręsta koronaviruso pandemijos problema prasitąsysime, nepriklausomai nuo to, kad bus pradėtas masinis skiepijimas, nes tikėtis visuotinio anksčiau antrojo ketvirčio, anot sveikatos viceministrės, net neverta.

Tiesa, pats skiepų kiekis, net jei jų nepritruks, tos būtinos privalomos vakcinavimo procedūros ir po to patys skiepijimo tempai negailestingais skaičiais laike nuteikia, kad bent pusės populiacijos net per pusmetį, jau pradėjus visus skiepyti, bet tiek paskiepyti po du skiepus vis tiek nepavyks, ir ne todėl, kad subėgę visokie influenceriai ir privilegijuotieji tas eiles prie skiepų užkimš.

Aišku, norėtųsi labai tikėti, kad ir to laikino imuniteto po skiepų pakaks bent dukart ilgiau, nei deklaruotiems trims mėnesiams, ar net ilgiau nei svajojamiems bent šešiems mėnesiams, bet vis tik gripo virusai iš patirties rodo, kad skiepytis nuo jų tenka kiekvieną sezoną, o per metus buvęs koronaviruso bangų skaičius kol kas nuteikia, kad gali tekti tą daryti ir keliskart metuose.

Kas reikštų apie 5 milijonus neįprastose sąlygose laikomų ir masiškai konvejeriu per itin glaustą mėnesio, ar pusantro, laiką suleidžiamų skiepų per metus, skiepijant du kartus po du bent pusę gyventojų, bet… dabar juk net neturint poliklinikose tam reikiamo personalo (beje, Hitleryga siūlė dėl gripo leisti skiepyti vaistinėms, bet ne vienas gi “strategas“ sau smiliumi smilkiniuose nuospaudas pritrynė jo adresu besukiodamas).

Todėl joks mūsų medicinos sistemoje dabar tik per stebuklą tegalimas suorganizuoti skiepintojų konvejeris, deja, net neaplenks realių ceitnotinių tempų, kad tas koronavirusas išnyktų iš mūsų gyvenimo, iki jau tų skiepų nebus įmanoma nusipirkti vaistinėje ir neskausmingai bei paprastai idiot-proof susileisti pačiam norinčiam, tarsi suvartotum maisto papildus, dėl kurių irgi, primenu, vis tiek reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Bet ir nuo sezoninio gripo, žinia, ir dabar skiepijasi tik entuziastai, o ne masiškai visa šalis – tad kiti arba natūraliai praserga, arba irgi taip pat numiršta.

Niūri realybė tą sako ir šio COVID-19 koronaviruso, tiksliau identifikuoto kaip SARS-CoV-2, atveju – na, bent jau išmokome dėvėti kaukes ir plautis rankutes, dėl ko sezoninis gripas pernai buvo iš esmės Lietuvoje pagaliau pranykęs, ir apie kurio epidemijų paiką valdymą dar irgi rašiau 2009-aisiais, kalbėdamas apie mūsų medikus kaip brangiausius raštininkus pasaulyje.

Kaukes dėvėti viešose vietose siūlyčiau ir šiemet, net jei būsite persirgę ar paskiepyti – skiepai, primenu, tik užsikrėtus padeda jums persirgti lengviau, bet tai nereiškia, kad neužsikrėsite, ar kad nesate užkrato nešiotojais kitiems, kad ir ką propagandos nukvaišinti lemingai džiugiai dabar kvykauja, kaip vakcina jiems taps licencija elgtis begalviškai (nors ir šiaip toji galva jiems skirta, matosi, tik kaip kamštis, kad į skrandį nelytų).

Tad – saugokitės ir nesusirkite, prašau. Nes kas antraip prenumeruosis mano tinklaraštį, podcast kanalą Youtube ir parems per Patreon?

Ačiū, kad esate čia ir ten!

Ir tegu aš suklysiu, ir mano liūdnas prognozes šiemet pakeis linksmesnė tikrovė (nors aš tiek ir neišgeriu, kad užmuščiau Thomas Robert Malthus’ą savyje)!