Tekstas iš anksto yra įgarsintas PODCAST S02E11 Patreon paskyroje:

Pažadėjęs ir ilgokai, mano galva, užvilkinęs, bet pagaliau (!) valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis vasario 11 dieną pristatė savo suformuotą tik antrąją šešėlinę net 18-tai vyriausybei trečiosios Lietuvos Respublikos istorijoje.

Primenu, kad pirmąją tokią šešėlinę yra dar 2013 metais suformavęs į opoziciją papuolęs dukart premjeras Andrius Kubilius po 2012 metų savo noru pralaimėtų Seimo rinkimų.

Sakau, savo noru, nes gi mandatų kartu su liberalais po rinkimų turėjo daugiau (krikdemai 33, o liberalai dar 10) už daugiausiai mandatų gavusius Algirdo Butkevičiaus socdemus (šie gavo 37 mandatus).

Tačiau neparodė jokios iniciatyvos net prie sau palankios Prezidentės formuoti bent mažumos vyriausybę, kam būtų pritaręs ir jo draugelis iš “socdemų“ dukart didvyris ordenonoscas VU magistro diplomo pasisavintojas ir mano fiktyvusis grupiokas Gediminas Kirkilas, kurį Andrius Kubilius prieš tai palaikė iki pats premjeru antrąkart tapo. Nei bandė sudaryti koaliciją su trečia partija Seime, tuomet darbiečių, kurie turėjo 29 mandatus, ir kurių lyderis Viktor Uspaskich buvo labai dar tam kartui sukalbamas tos politinės jo partijos lyderis, dar ir ne viename interviu teigęs, kad darbiečiai yra irgi dar liberalai.

Bet Tėvynės Sąjunga tradiciškai turi gabumų sugriauti šioje tėvynėje bet kurias sąjungas, nes tik jie patys yra vieninteliai teisingi šios tėvynės (ne jums) patriotai.

Vis tik bendroje sumoje tokiu atveju būtų vos 72 mandatai, kas bemaž tik vieno (!) balso skirtumu netgi atitiktų dabartinės trijų blondinių ir vieno rankinuko nešiotojo IVA+ koaliciją, kai prisikviesti dar papildomai palaikančių tektų nebe formaliai, o tik balsuojant konkrečiais klausimais Seime. Nes lieka kitame pasirinkime, be jau minėtų socdemų ir vos 3 nepriklausomų, tai tik paksinės totoškės su 11, patvoriniai kedofilai bei norintys būti lenkais, turintys po 7, ir, nenustebkite, tik vos 1 mandatą tuomet teturėję… valstiečiai.

Kaip bebūtų, tačiau trijų partijų centro dešinės koalicija, kaip ir dabar liberaliai-konservatoriška iš trijų “progresyvios demokratijos“ partijų koalicija, buvo visiškai netgi įmanoma, kai palygini, ką tuomet sau susigraibė vietoje to socdemai į savo margą šutvę iš visų tų likusių taip visiškai nei pagal ideologiją, nei pagal kažkokią moralę (nors lietuviški socdemai moralę matę grabe, atsiprašant).

Todėl ir sakau, kad Andrius Kubilius su savo Tėvynės Sąjunga tuomet tiesiog atidavė valdžią savo noru, nepaisant spontaniško jaunimo nepasitenkinimo mitingo Nepriklausomybės aikštėje ir tikrai palankios sau žiniasklaidos, kurie būtų tam porinkiminiam momentui gerokai atbaidę norą Prietaisui griebti valdžią, kuri faktiškai jam nukrito į rankutes.

O kai kitais metais jau konservuotieji piktūnai pagaliau atsibudo ir – oi, suformuokime gi mes patys sau dabar savo vyriausybę!

* * *

Įdomu tai, kad tuomet partiniu kareiviu save vadinanti Ingrida Šimonytė irgi neaiškino žiniasklaidoje, kokia ji skeptiška dėl šito fiktyvaus darinio.

Kaip ir jai pavymui kaip dabar šunauja neamsėjo, koks gi Andrius Kubilius susireikšminęs politikas, kuris pralaimėjo, tai geriau dabar tik patylėtų kamputyje, o ne sau kažkokius paralelinius kabinetus organizuotų, kaip tie propagandistai net neriasi iš kailio iš paskos Sauliui Skverneliui, kad būtina surinkti šešėlinę vyriausybę tik iš visų opozicinių frakcijų.

Po kokių pagirių taip jums būtina, ką? Gal jau išsiblaivykite.

Nes va tada tai jau tikrai, manau, kad išties būtų paralelinės realybės projekcija į einamąją politinę situaciją.

Juolab, Saulius Skvernelis net nėra valstiečių partijos nariu, ir nėra jokiu tos partijos lyderiu, kad jam prispangę save klaidingai vadinantys politologai siūlytų perimti partijos vadovavimą iš tos partijos vadovo, ir išties nėra jokių nei formalių, nei strateginių priežasčių jo į tą partinę šešėlinę vyriausybę išvis kviesti.

“Nu bet tai aš pats atsisakiau!“ – dievagojasi tas kėkštas akutes išsproginęs, kaip naktelę neišmiegojusi šiaudais nuo vartymosi ant kaugės su berneliu-dobilėliu aplipusi toji kaimo mergelė, besitaisydama apvytusį rūtų vainikėlį ant makaulės, kai jau dabar politikoje jis esąs tik panaudotas gandonas, atsiprašant.

Būtų keista, jei valstiečiai suformuotų savo (!) šešėlinę vyriausybę ne iš savo partiečių – tuomet gi visa propagandistų šunauja lotų, kad valstiečiai bijo prisiimti pilną atsakomybę už savo žodžius, ir kad profesionalams trūksta kadrų net į šešėlinę!

Nors dar gal pamenate, kaip vos prieš porą mėnesių ši einamoji vyriausybė nebuvo pati net įgali pateikti pilno (!) savo kandidatų į ministrus sąrašo Prezidentui, kai iš tų kandidatų patvirtinti pagal kvalifikacijas arba jų patirtį, nes vizijų ir strateginio mątymo ten nulį pastebėjo net tas ekselencinis nulis prezidentūroje, kaip jau dabar aiškėja.

Ir kai per 10 pastarųjų savaičių vyriausybė sugebėjo apsvarstyti vos 10 klausimų (po klausimą per savaitę, bet tai kieeeeeeeeek tos mergos nesurišto su smegenimis plepsėjimo viešose transliacijose ir komentaruose po jų bei prieš jas apturėjo, ir dar to negana!), ir tie klausimai gi iš esmės susiję tik su realiu pasimetimu, kaip čia per karantiną dar ko prisigalvoti dėl susirgimų skaičiavimų bei jų registracijos, ir dėl akivaizdaus prisižadėto, bet taip ir neturimo veiksmų plano, ką daryti (kat rejke kaška dariti™ tai ir taip aišku), ir pan.

Net nežinau, ką mes vertinsime po 100 vyriausybės darbo dienų – tik kaip joms sekėsi veryginį karantiną įvesti griežčiau ir ilgiau. Ir tai – bus viskas?…

* * *

Ir manau, kad labai teisinga, kuomet šešėliniu premjeru įvardinamas būtent partijos lyderis.

Jums čia ne krikdemai-konservatoriai, kurių nominalus “lyderis“ yra tiesiog šlapukas, nes nei tą partiją į rinkimus vesti gali, nei Seimo pirmininku gal tik pagal pavardę tapti, nei kokiu Vyriausybės vadovu, kaip pagal parlamentinę tradiciją derėtų, kai pasirenka tik iš esmės technokratinę užsienio reikalų gadinimo ministerio nusiraminimo kėdutę, nes konstituciškai vis tik Lietuvos užsienio politiką formuoja ir koordinuoja Daukanto a. generalgubernatūra, o ne toji šalia Lukiškių smėlio aikštelės vištoms kapstytis esanti kontora anapus gatvės per miestą į oro uostą.

Vis tik aš esu labai skeptiškas dėl Naisių markizo gebėjimo šitame sau susikurtame politiniame poste efektyviai veikti – kadangi jis išėjęs iš Seimo, tai bandau įsivaizduoti, kaip jis praktiškai oponuos esamai premjerei?

Prašysis kaskart leidimo patekti į Seimą ir gauti iš šachmatų intrigantės žodžio kaip svečias pasisakyti Seimo tribūnoje? Ne.

Rašinės į žiniasklaidą, kuri jam akivaizdžiai priešiška? Irgi ne, nes dauguma jo tekstų net neketina skaityti – pas mus vyriauja gerokai stipresnės neapykantos jam arba neapykantos jo nekenčiantiems. Pats užsipirkinės eterį ir žiniasklaidos plotus? Tai be to, kad jis viską lizinguoja, o iš savų niekada nemoka, tai ir taip tik finansuotų tą neapykantą, o ne politinę diskusiją dėl alternatyvų.

Tai gal pats atsistojęs priešais Gedimino 11 už dr V. Kudirkos paminklo rėkaus į dangų balsu, kuris, pagal patarlę, ten neina? Iš to bus viena nauda, matau, kad peršikę aikštės balandžiai purptelės link Petro Cvirkos balvono vietoje to darymo šioje vietoje, atsiprašant už tautologiją.

O kad už jį nebešnekės Seime jau Saulius Skvernelis, tai yra akivaizdus faktas.

Šiam išvis būtina jau apsispręsti, kam jis dar išvis tinkamas, nes iš jo nebėra jokios naudos nei visai lizinginei partijai, nei konkrečiai jos šeimininkui.

Kaip sakiau, jis tėra jau tik panaudota gumelė nuo šio linksmakočio, kuris nevaisingai (atsiprašant už kalambūrą) iššovė, ir lauks dabar kitų rinkimų. Ir manau, kad šis apsisprendimas – tėra tik labai artimo laiko, netruksiančio net visą kadenciją, klausimas.

* * *

Aptarinėti visą likusią šešėlinės vyriausybės narių kompetenciją, žinote, irgi nelabai vaisingas reikalas.

Manau, kad jų veikla oponuojant ir viešumoje dėstant savo alternatyvas turėtų su laiku ir praktiškai mums labiau parodyti, kiek jie geresni už esamus jiems atitinkamus ministrus. Bet kai kurie svarbesni, mano galva, tikrai palygintini savo pradinėse kompetencijų pozicijose, nors viską lems, aišku, tik jų gebėjimas komunikuoti.

Be abejo, buvimas Seimo nariu suteikia gerokai daugiau galimybių gauti opozicinę tribūną, nei jų partijos pirmininkui dabar, kai bendrai žiniasklaidoje priešiškumo dėl partinės priklausomybės gaus ne ką mažiau.

Tai palyginkime pradžiai antruoju po premjero, britiška parlamentarizmo tradicija, esantį šešėlinį finansų ministerį Valių Ąžuolą – Seimo Biudžeto ir Finansų Komiteto bei Ateities Komiteto narį.

Pagal išsilavinimą šis – agroekologijos magistras iš buvusio Aleksandro Stulginskio Universiteto (dabar – VDU Žemės Ūkio Akademija).

Būtų keista, kad už finansus valstiečių partijoje atsakytų ne žemkės ekologas (gi partija dar ir žaliųjų, primenu!), aišku, nes niekam juk nekeista, kai policijos akademijos ekonomikos (sic!) mokslų daktarė su dviem straipsniais, iš kurių vienas jos bloge, per 4 metus po disertacijos ir su apskaitininkės darbu brolio kanceliarinių reikmenų įmonėlėje dabar valdo šalies iždą.

Man nuoširdžiai bus įdomu stebėti jų makroekonomikos finansinius disputus (ir gana čia dabar žvengti, kaip Sartų lenktynininkai!). Svarbu, po to tik prie vairo nesėsti, kad neįpūstum kaip einamoji šalies iždininkė.

O jei priešpastačius šios darbą savivaldybėje, kurio patirtį turi ir šešėlinis, tai tas ant to, anot premjerės, bei narystę Šaulių Sąjungoje, tai šis šešėlinis yra vis tik ne tik praktinis save išlaikantis, o ne pas brolį “ant etato“, ir išties verslaujantis ūkininkas, bet dar ir aktyvus (su apdovanojimais gerokai iki anos Seimo kadencijos) šių ūkininkų ir žemdirbių bendruomenių veikėjas.

Beje, anglų kalbos mokėjimu prieš šiuos valstiečius irgi jau nepasipuikuosi – jie tą kalba jau moka (ko nepasakysi apie paskirtąjį KAM vadovą, deja).

* * *

Na, o jei apie ekonomiką kalbant, kuri yra pagrindas ir visai politikai – kas gi dabar yra įpareigotas pagal etatą oponuoti mūsų mielai garbanei blondinei tiktokeršai pudeliuku amsinčio dirbtiniu dipuko akcentu su tuo jos kvalifikaciją neaišku kam parodančiu lopatologijos magistro diplomu?

Šešėliniu ekonomikos ministru įvardintas Deividas Labanavičius – Seimo Audito Komiteto narys, kuris yra ekonomikos magistras iš KTU Panevėžio skyriaus.

Nežinau, kaip Panevėžyje, bet maniškėje Alma Mater Kaune, galiu patvirtinti, dėl klasikinės ekonomikos mokslo dėsnių atsiskaitymo kratydavę labai rimtai, ir KTU praeinamas balas yra ne mažiau 5 iš 10, o ne 4, kaip VU, jau nekalbant apie “elito“ mokyklėlę TPSMI, ir kas ką ten toje “ekonomikoje“ pas juos dėstęs (neturiu duomenų, bet viešumoje niekas irgi iš tos “profesūros“ šiuo klausimu nespindėję, tik gal čia aš to dar nežinau, tai nušvieskite?).

Beje, politikoje ir šis šešėlinis ekonomikos ministras taip pat nėra joks naujokas – dirbęs tiek Panevėžio savivaldybėje, tiek ten dar ir meru pavaduotoju, ir netgi anksčiau SEB banko administratoriumi, tai žino ir šią “ekselencinę“ (sic!) darbo privačiame finansų versle pusę, kuo pasigirti laisvėnų partijos vadovė nelabai galėtų.

Tad, jei reikėtų taip priimti į darbą, deja, Aušrinė galėtų važiuoti tik į kokią Londę tų niekinamų čikenfektorių ar Norgę “žuvų uodegų skutėjų“ atstovauti, kurie ją gi išsirinko savo atstove Seime, nes va tikra emigrantė Dalia, deja, bet savo nelaimei susidėjo su laimėjusia, tačiau dar labiau visus “čikenfektorius“ ir “runkelius“ niekinančia, konservatorių partija.

* * *

Liūdniau, mano galva, yra dėl valstiečių pasirinktojo šešėlinio krašto apsaugos ministro, ir ne todėl, kad esamas Arvydas Anušauskas yra “pats puikiausias“ valdančiųjų pasirinkimas – vis tik dar rašydamas apie quasi karą Lietuvoje jį veikiau siūliau į VRM, kuriai tuomet vadovavęs Saulius Skvernelis.

Dainius Gaižauskas tikrai nėra geriausia kandidatūra, net jei Seime dabar yra Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komiteto, kuriame ilgą laiką dirbęs iki KAM ir pats Arvydas Anušauskas, pirmininko pavaduotoju, ir dar Seimo Žvalgybos Parlamentinės Kontrolės Komisijos nariu.

Jis yra, atsiprašant, profesionalus mentas – ir pagal išsilavinimą (magistras toje pačioje policijos akademijoje kaip dabartinė finansų ministerė, tik “teisės“, o ne “ekonomikos“), ir pagal darbo patirtį, ir pagal jo kvalifikacinius kursus  kas vis tik, deja, parodo, kad mentalitetas jo ne kariškio!

Beje, jo kvalifikacinių mokymų būtų ir užsienyje, kur susikalbėti lietuvių ar rusų kalbos nepakanka, tačiau prie anglų mokėti dar ir lenkų (kurie kapsukiniai jos nemoka?), kaip mūsų artimiausių NATO sąjungininkų, aš užskaitysiu jo naudai.

Bet va kuo jau pavirtusi po “keliuko“ Sauliaus Skvernelio ir jo protege instagraminio Lino Pernavo policija, tai man trūksta teigiamų žodžių. Net jei Dainius dirbęs ten ONTT, bet tai du tokie patys “kovotojai su mafija“ iš panašaus miesto irgi nematė jokios problemos nei uniformą (!) apsivilkti, nei viešai demonstruotis prieš mokytojų teisėtą streiką palaikiusiųjų kaimynus, nei, kas išvis dar apgailėtina, net savo grasinančių raštų užsipildyti nesugebėjo.

Jau gal ne vien man akivaizdu, kad kaip negalima leisti psichiatrams (linkėjimai šešėliniu pavirtusiam Aurelijui Verygai iš buvusio sveikatos apsaugos ministro!) vadovauti sveikatos apsaugai, taip negalima leisti ir policijos griauti netarnavusiems kriminalinėje jos neuniformuotoje dalyje.

Labai pagal savo kompetencijas jis tikrai tiktų šešėliniu vidaus reikalų ministru, bet jau, neduoktudie, dar net ne policininkas (tikiuosi, kad Dainius yra prie šių), o išvis mentas ateis vadovauti krašto apsaugai – va tuomet tai jau tikrai trečiąjį Lioleko ir Boleko brolį auksinių šaukštų daktarėlį Lioleką teks prisiminti su nuoširdžiu ilgesiu.

Ir aš jau nekalbu apie tai, kad Arvydas turi kariuomenės atsargos leitenanto laipsnį, o šitas marijampolinis kovos su korupcija už policinį imunitetą skyriaus komisaras kariuomenę gal išvis tik parade tėra tematęs, ir net jokiems šauliams nepriklauso (vėl mano linkėjimai šešėlinei ir buvusiai sveikatos apsaugai!). Ir vienąkart jau būtų metas demilitarizuoti tą “vidaus tarnybos“ karinių laipsnių carinį reliktą (linkėjimai Agnei Bilotaitei ir šešėlinei jos Guodai Burokienei!), kaip ir goblinų iš VST funkcijas išdalinti su privaloma jų kvalifikacine atestacija jau atitinkamoms esamoms institucijoms, o ne šerti tą lietuvišką rosgvardiją.

Tai gal išvis tuomet vertėjo jau Agnę Širinskienę šešėline krašto apsaugai, o ne teisei paskirti, jei ta priežiūra ir kova su galima korupcija buvo kriterijumi?

Nebent, ši toms pareigomis jau praktiškai yra įgavusi per kadenciją sukauptą didelę (anti)konstitucinės teisės patirtį.

* * *

Tai taip ir sutarkime: iš 4 tiesiogiai ir dar keletos pakeliui aptartų tikrai svarbiausių vyriausybinių vadovų, po pusę tinkamesnių yra oponuojančių valstiečių ir lygiai tiek pat valdančiųjų naudai.

Kitus aptarinėti didelės prasmės nėra, nes tie ministrai tėra tik arba išvestiniai prie aukščiau minėtų valstybės vadovų, kaip energetikos ir susisiekimo – nuo ekonomikos; užsienio reikalų – nuo prezidentūros; ar socialinės apsaugos – nuo finansų.

Arba tėra tik technokratiniai ministerijų ir pavaldžių įstaigų administratoriai (dar ir be kokios nors strateginės reformų vizijos): kaip sveikatos (kai ligoninės ir poliklinikos pavaldžios iš esmės savivaldybėms); švietimo (analogiškai); kultūros (valstybinių teatrų ir muziejų bei bibliotekų administravimą seniai derėjo prijungti prie rimtesnės ministerijos); teisingumo (kaip išvis galima lyginti visuomeninio advokato sekretorę, nesugebančią nei magistratūros baigti, nei kvalifikacinių egzaminų išsilaikyti, su teologijos mokslų daktare – kuris obuolys yra geresnis apelsinas?); arba visų reikalų prievaizdo iš vidaus reikalų ar fondų pylavotojų iš žemės ūkio bei aplinkos apsaugos ministerijų.

Pats faktas, kad pagaliau suformuota šešėlinė opozicinė vyriausybė, yra teigiamas politinis reiškinys, net jei partija, kuri tą savo alternatyvą siūlo, nėra viešumoje labai priimama teigiamai, ar labai jau tinkama, kaip parodė praėję rinkimai, alternatyvoje pasirinkti vietoje valdančiųjų.

Manau, kad per kadenciją ir šitos šešėlinės vyriausybės narių sąrašas keisis, ir gal šie išvis daugiau šio skambaus pareiškimo, kad susiformavo ir oponuos bei siūlys alternatyvas, toliau ir ilgiau nenueis, o ir per kitus rinkimus, tikėtina, bus keliamos net ne šios kandidatūros, o visiškai kiti žmonės, nes Lietuvos politikoje taip už dešimt muštų tik vieną nemuštą duoda.

Mėgsta lietuvių rinkėjas rinktis arba kates (atsiprašant už kalambūrą!) maiše, arba tik pagal stipriausią emociją, nes kuo ta neapykantos emocija stipresnė – tuo ir didesnis ryžtas balsuoti prieš ką nors. O jau po to – nors ir tvanas!

Bet iki tol – pasirinkite savo mielą stebėjimui sritį ir mėgaukitės debatų tarp esamų ir šešėlinių ministrų pramoga.