Paskatinimo tikslais prenumeruotis mane Patreon paskyroje, duodu čia kaip bonus savo įrašą su PODCAST S02E21 (spausti išklausymui teksto apačioje).

Perfrazuojant tos partijos ideologijos kūrėją Karl Marx, tai – socdemų šmėkla zombiu klaidžioja po Lietuvą.

Ir gal ne tiek gąsdina šios partijos rinkėjus ir rėmėjus, pabūgusius net per rinkimus savo balsus atiduoti, kiek išties linksmina visus likusius dėl šios pabirusios partijos fantominių skausmų, kurių ne visi tokie jau ir menami, kai tas savo nukvaišusias galveles taip aklai į sieną vis susitrenkia ir susitrenkia, kas atsiliepia dusliu aidu tarsi išdrožtas medinis varpa_s, kur sukalkėjusių smegenų rudimentai trankosi į kaukolės vidines sieneles lyg barškutis.

* * *

Ne iškart taip dašuto susiprasti ir pagaliau (!) atsistatydinti jų govėdos vadovui, nuteistam už sukčiavimą einant tarnybines pareigas valstybės tarnyboje, kas juk irgi nesutrukdė tuomet visiems ūsuotiems bebrams ir komsomoliško užsidegimo kupiniems jauniesiems šeškučiams tą netikšą išsirinkti savo vedliu, kaip laikas parodė, nususaninusiu į šios politikos dugno dumblą.

Ir tai buvo, kiek suprantu, pirmas ir paskutinis šio laimėjimas bet kuriuose sekusiuose po to rinkimuose, kuriuose jam tekę sudalyvauti, nes ar tik ne po šeštų (!) iš eilės prapiltų jau pagaliau netikėtai (sic!) susiprato, kad juk tėra jis tik visišku balastu lyg plytų prikrautas lagaminas be rankenos, o ne jokiu idėjiniu inkaru šiai socdemiškai baržai, negailestingai blaškomai audringuose politikos vandenyse, kaip visiems bendražygiams herojiškai teatrodė, bet išties tik tupint kiauru dugnu ant seklumos.

O ir inkaras, kaip simbolis, tai tik ant kaunietiškų konversų pirmtakų į dugną netempė, kai dabar vis tik jau kiti laikai, ir avėti proletariško įvaizdžio dėlei derėtų jau kokiu budulių pamėgtu adidasu, jei dar kažkiek tikiesi, kad taip tavo partija tik apsimetanti toji godžių funkcionierių šutvė neapsiaus jau baltomis šlepetėmis ir neatguls amžino poilsio paskui savo nemarų, bet vis tik jau velionį, lyderį AMB į tą politinio lavonyno makintošą, tuo metu Raudonojoje Barborynėje liūdnai grojant praeito tūkstantmečio mobilių telefonų melodijų kūrėjo džinglui, bet ir to jau nebegirdėtų.

* * *

Ir juk ne tik šito austrijoko negirdi!

Nes dabar viešumoje ir valdžioje net pro medicinines kaukes šaižiais garbanotų pudeliukų decibelais girdisi tik austrijokų ekonomistų pasekėjų – visų tų tauškučių ir patauškų, – prizoomintas klegesys.

Bet visame tame Gedimino valdžios prospekte besiritinėjančių skalbonkių ir blešionkių generuojamame triukšme juk būtent socdemai, jei juos išties čia turėtume, dabar tiesiog švytėtų savo atkutusiu gyvybingumu ir tiesiog trykštų entuziazmu, nenustygdami savame buržuazijos duobkasio™ kailyje, taip kiekvieną mielą dieną su neslepiamu pasimėgavimu viešumoje tiesiog negailestingai vanodami ir tvatindami tokias kvankas, kurios tik vaidina savo tiktokuose ministres, demonstruodamos besimptomį intelektą ir neigiamus kompetencijos testų rezultatus kartu su absoliučiu neįgalumu net savo vibratoriuose ir batareikių pasikeisti.

Susidarius tokiai politinei ir ekonominei situacijai Lietuvoje, tai kiek reikia būti netikšomis, kad tuo nepasinaudotum ir tiesiog anksčiau laiko sau valdžios dabar nepasiimtum?!

Jei būtų gyvas LKP centralizuoto demokratizmo ir komunizmo reformacijos į LSDP socialinę demokratiją per LDDP demokratinį darbą patriarchas AMB, tai šitai matydamas dabar nesantūriai išspaustų ne vieną vyrišką ašarėlę savo rūščiame betono blokus galinčiame suskaldyti profilyje, o gal ir labai santūriai išsakytų necenzūrine leksika, ką jis apie tokius dalbų, kaip apie zuikius ir kiškius sako Lietuvių Kalbos Žodynas, jobšius galvoja.

“Šimtai zuikių susirinko – bebrus savo vadais rinko!“ – kaip sakoma lietuviškoje dainoje, iš kurios, kaip irgi sakoma, žodžių neišmesi, kaip kad jau iš politinio Lietuvos žemėlapio buvo išmesti šitie raudonosios rožės ir senosios nomenklatūros ložės statistiniai vienetai, save ir toliau klaidingai vadinantys “socdemais“.

* * *

Kokiais dar, kūrkės jūs nupešiotos, social-demokratais?

Apie ką jūs čia vis taip melavote visus tuos prailgusius, ir tik jūsų dėka nykiais dešimtmečiais tapusius?

Ir taip didinę tą atsilikimą net nuo lėtapėdžių estų, nekalbant jau apie versliuosius kaimynus lenkus, jūs sovietinių, “ir tada dirbusių Lietuvai“, nomenklatūrininkų benkartai, ir vėl taip užsigeidę atstovauti gi tik jūsų pastangomis nusavinančiais ir visokias rentas vis kūrusiais bei įteisinusiais ir pateisinusiais įstatymais ir vsio zakonno paniatkėmis tuos iš kompartinių funkcionierių per nacionalinio ūkio prichvatizavimus tapusius stambiuosius kapitalistus?

Apsičiupinėkite – tą stambųjį kapitalą ir jo visą merkantilišką politiką jau seniai atstovauja net akiplėšiškai save konservatoriais vadinanti TS-LKD (Tvartuko ir Sklypuko – Landsberginių Komsomolcų Draugovės) partija, kurios apgailėtinas vadovas į tą partinę nusiraminimo kėdutę™ jau net ir neberenkamas, o tiesiog pasitvirtinimas, kitiems jedinososams iškart suskubus prisiekti šiam amžiną ištikimybę ir besąlygišką palaikymą, kartu dievagojantis juos tuose periferiniuose skyriuose iškėlus visiškai be jų žinios ir jų pačių piktų, suprask, kėslų.

Ir net kurio dar verslioji žmona yra, kas labai simboliška, iš tų pačių jūsų “socdeminių“ nomenklatūrinių gretų, puikiausiai dabar matant, kuriai išties partijai nueina buvusių prakutusių kolegų prichvatizuotojų finansinė parama, kol dar šie “demokratiški krikščionys“ su “progresyviais liberalais“ tiesiog jau bolševikiškai visų buvusių socdeminių viešųjų aktyvų neperėmė, kaip jau pašto ar geležinkelio.

Aha, gyvas būtų anglų Bardas – būtų antrojo sezono draminis serialas “Romeo, Džiuljeta ir Hamletas in threesome“.

O politikoje per rinkimus visus gi prakutėlius buržujus jau atstovauja korumpuotais liberalais ir progresyviais laisvėnais pasivadinę naujieji marksistai, prie kurių mankurtiškojo kosmopolitizmo, toksinės genderizmo ideologijos ir brukamų homoseksualizmo privilegijų vedamo naujojo meinkampf’o net tradiciškai jau prisidėti nebegalite – nes anie tą daro, skirtingai nuo jūsų, neapsimestinai, ir taip visiškai be stabdžių ir net dairymosi į dukart didesnius koalicijos apsimestinius “konservatyvius“ partnerius (kad ir ką dabar tas žodis jums reikštų, linksmieji išdykėliai!).

Štai todėl net šiame melagienų amžiuje Lietuvoje jums įprastai “socdemiškai“ pašuleriauti darkart per rinkimus paradoksaliai ir nebesiseka.

* * *

Nes jau įvyko tai, kad bent šiuo politinio atstovavimo požiūriu Lietuva faktiškai tapo ne besivystančia posovietine, bet jau išsivysčiusia vakarietiškos demokratijos valstybe, kur išties tos partijos ir atstovauja tas socialines klases, kurių ideologiją, net jei tik formaliai, savo afišose yra užsirašę.

Tik va sekantis dabar jau jų žingsnis bus eliminuoti, kam irgi juk su savo nykiais ir apgailėtinais frontmenais mielai abiem rankelėm balsuodami dar ir pritarsite, tą asmenybių kovą vienmandatėse, paliekant nacionalinius reikalus spręsti tame nacionalinio lygio politiniame turguje tik nacionalinėms grupuotėms, kurios bent jau turi aiškias tapatybes, anksčiau vadintas ideologijomis bei branding_u.

Taip jau tik pasivadinti formaliai “proletariškais“ prekiniais ženklais, bet pinigus susirenkant iš šių klasinių kapitalais aptekusių priešininkų, šitaip toliau tik tą rinkėją mulkinant, juk jau treti rinkimai iš eilės nebepakanka – ir nežinau, tai kiek dar taip reikia rinkimų prapilti, kad pagaliau tos lietuviško socdeminio politinio rudimento makakoms dašustų?!

Tai ne tas nevykėlis su teistumu jūsų “socdemų“ partiją tokiu valkataujančiu besmegeniu numirėliu pavertė, sugebėjęs dėl savo garbėtroškos ambicijų šią dar ir suskaldyti, iš kurios ėmė bėgti ir netgi surasti pagal pakitusią konjuktūrą aukščiausio lygio politikoje vietas tie, kurie buvo joje kone nuo įsteigimo datos, kai dar jokiais dukart didvyriais ordienososcais-niedonoscais joje net nesmirdėjo, ir kurie tarsi prilipę erkės į ją įsisiurbę tą potencialų sakališką socialdemokratų skrydį vyteniškai nuiljičino iki partorgiško šliaužiojimo šliužais.

Nusibaigė ne per draugystes (sic!) bufete taureles kilnojant už “liaudies ir partijos vienybę“, kai tas mėlynanosis Valdovų Rūmų statytojas, padovanojęs šio Medininkų filialui savo ragų kolekciją, jau iškeliavo į amžinosios medžioklės plotus pas pirmąją žmoną, palikęs susirinkti prezidentinę rentą antrajai, jo išloštai iš tos vyro už dėžę konjako (true story – pats gi pasakojo!).

Pribaigė partiją taip visą turėtą kadenciją tik neskęstančiuoju rudžiu eketėje prasimalęs Jonas, persivadinęs į Algirdą, kuris jau ir formaliai “kapitalistinio darbo“ kodeksu įformino tą tęstinę ekonominę grobuoniškojo neo-liberalizmo ir merkantilizmo politiką Lietuvoje, taip visus tuos dešimtmečius vejančią tautiečius iš tėvynės, kurios garbę vis prisiimdavusi tik “didžiausiais patriotais“ save ir iki šiol taip begėgiškai vadinančioji bei dabar vėl valdančioji partija, jau per šią kadenciją užsibrėžusi galutinai sau užvaldyti tai, ką klaidingai dar vadiname valstybe šioje mūsų mirusioje respublikoje™.

Joks iš partinių funkcionierių ar plėšikaujančių baronų, to laukinio kapitalizmo metu Linksmaisiais 90-aisiais iki dabar jau gerbiamu stambiuoju turčiumi ir kapitalistu tapęs, į tą jūsų “vakar dieną“ jau nebeinvestuos.

Jiems juk atsiveria naujos galimybės per gerokai agresyvesnę politikoje šaltibarščių liberalų kartą, kuri išmano ne tik išmaniąsias technologijas, bet ir išmaniai supranta naujas visų mokesčių mokėtojų fondų iščiulpimo technologijas per visas tas jų technokratiškas ir biurokratizuotas “inovatyvias“, “žalio kurso“ ir visokias “žiedinės ekonomikos“ bei “tvarumo riestainio“ perspektyvas, taip visą šių parazitinę finansų, draudimo ir nekilnojamo turto (FIRE – finances, insurance, real estate) sektoriaus ekonomiką paverčiant net Das Kapital autoriui neįsivaizduoto dydžio prichvatizuotu kapitalu.

* * *

Problemų, reikia pripažinti, turi ne tik lietuviškieji tikrieji ir prisiplakėliai socdemai – jų turi ir kitų šalių socdemai iš popramoninių ekonomikų, kurių kritimą į stagfliaciją per aktyvų infliaciją bei kreditų defliaciją tik paspartino COVID-19 pandemija.

Kurie vis dar manosi atstovaujantys tą pačią socialinę tik savimi, kaip darbo ištekliumi ekonomikoje, disponuojančią klasę, bet jau irgi nebesupranta, kad proletariatas, kai palygini su prekariatu ir priešokio ekonomikos apps’ų vergais, dar gerai gyvena, tarsi valdininkų ir algininkų salariatas.

O ir ne visi prekarijai yra tik į tą tradicinių socdemų siūlomą rinkiminėse ekonomikos programose “vakar dieną“ norintys sugrįžti proletarai, kai jų tarpe apstu juk į ateitį nusitaikiusių visokių kūrybininkų ir mikroverslininkų, iš esmės save laikančių petit bourgeoise, kurie paprastai balsuoja, kaip tai nutiko ir pernai Lietuvoje per Seimo rinkimus, už “progresyvią“ ideologiją bei neoliberalias partijas.

Ir ką mes dabar čia matome kaip alternatyvą trims valdžios patauškoms siūlomą jau nauja lietuviškų socdemų lydere?

Atsiprašant, tik nedėkokite, nes aš tiesmukai ir be palauk dabar jums, glušavotiems tetervinams, įvardinsiu tai, ką rinkėjai jau sau pagalvoja, taip prieš atžymėdami balsavimo biuletenį – čia alternatyva yra dabar rinkėjams brukama toji naftalininė europarlamentinės rentos priputusi Vilija Blinkevičiūtė?!

Čia kaip kas – tik dar viena senmergė prieš tas trijų rūšių, nes kiekvieno liberaliam skoniui, feministes? Geresnė kuo – kad “jūsiškė“?

Kai jau pavargo, kaip matėme per rinkimus, per dvi partškolinės ekselencijos ir dar vienos senmergės kadencijas rinkėjai, pasirinkę juk LR Prezidentu tikrai ne pagal išskirtinį intelektą, strategines įžvalgas ar politinį įdirbį, o banaliai pagaliau jau heteroseksualų aukštą ir gražų (tik čia kas dabar toks per įžeidimas, neišvaizdūs jūs pavyduliaujantys sūtraukos, gal galite paaiškinti?) vyrą su tradicine ilgamete šeima, kokios patys nesugebėjo sukurti ir išlaikyti ne vienas toks iš jo besityčiojantis “garbingas“ politikas ar paikai save politologu pasivadinęs propagandistas.

Ir šio aukšto bei, gal tikrai, dar ir jums gražaus vyro tame aukščiausiame poste palaikymas, nepriklausomai ką papirkta šunauja, pagal patarlę kaip davatkos, sulindę į rūrą [nelabai švaraus žmogaus – žr. LKŽ], amsėtų apie tik migla į akis pučiamus buvusios, apvaliai bukos tarsi boulingo kamuolys su trimis skylutėmis manipuliacijoms, menamus reitingus, ir kiek jie ten dabar lietų tik savo asmeninę pagiežą, yra akivaizdžiai gerokai aukštesnis visuomenėje už buvusią tulpinę.

Ir kurio, manau, jau realus palaikymas prie tokio šios kvankų vyriausybės agresyvaus valstybės užvaldymo, įskaitant ir Prezidento nustūmimą de facto nuo valdžios, netgi kyla. Ir aš net nenustebčiau, kad yra ieškoma preteksto šio impyčmentui, kad nušalintų nuo pareigų jau ir de jure. O nomenklatūrinis Konstitucinis Teismas ir vėl tinkamai įformintų.

Bandymas dabar socdemiška “lydere“ taip pataikyti į menamą ir jau vakarykštį valdingų feminisčių trendą yra tiek pat “sėkmingas“, kaip ir tokie patys lietuvių bandymai laimėti Euroviziją.

* * *

Nyki juk ne ši patauškų vyriausybė – taip nyki išties yra jų alternatyva: šešėlinė vyriausybė.

Būtent ne tik valdžioje tarpstančiai nekompetencijai, bet ir šešėlinių nykumui tą stiprią savo alternatyvą ir būtina sudaryti patiems socdemams, ir taip pradėti rimtą politinę kovą už sugrįžimą lyderiais į nacionalinę politiką, kurioje yra dabar tik kaip paskutiniai klounai, kurių laidomi juokeliai atsiduoda gerai pašvinkusios žuvies kvapeliu.

Bet ar tą padaryti LSD partija išvis yra kažkiek dar įgali?

Kol kas aš tam nematau jokių priežasčių.

Ir nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati – netgi faktas, kad viliokles mergužėles, kaip kitoje dainoje raginama, vis tik reikia jau nešti pro šalį, idant užsitvotų į berželį svyruonėlį, nebeviliojusi rinkėją bernelį dobilėlį.

Nebuvau niekada socdemų rinkėju (netgi kai erkė Trakuose prie ežero pievose įsisegė!), ir vienintelis mano palinkėjimas jiems buvo, kaip toksiškai ir socialdemokratija melagingai prisidenginėjusiai partijai, išties pastipti. Ir kas politikoje ir įvyko, kaip matome, nes dauguma mano tokio tipo pozityvių (sic!) prognozių vis tik ima ir išsipildo.

Kap tę, mažum, šnekama Kapsuky: jo, teoriškai – arklys, ale praktiškai – nepasikelia.

* * *

Bet ar išties, jei kalbant ne vien apie raudonąją Marijampolę, ta socialdemokratija Lietuvoje pastipusi?

Ekonominės minties lauke, net ir neturint kaip valdantieji LLRI, vis tik ne vienas, o bent du socialdemokratų ekonominės politikos kariai yra – tai profesoriai Romas Lazutka ir Boguslavas Gruževskis.

Ir dar neblogai jiems čia viešumoje padeda taip tikrai ne didvyriško stoto, kaip šie vyrukai, bet labai sveikos kairiosios minties filosofė, pastaruoju metu taikliai ir stipriai talžanti apsimestinius konservatorius ir netikrus liberalus – dr Nida Vasiliauskaitė.

Ar aš pritariu jų visoms mintims?

Be abejo, kad ne!

Ir ne todėl, kad esu koks nors “prakeiktas liberalas“, anot kotletinio ir savo reputaciją kaip ekonomisto palaidusiojo Lito Buhalterijos valdybos nario. Ir ne todėl, kad esu išvis koks nors menamas anarchistas arba haubicų baterijos leitenanto “berečių kapitonu“ pramintas landsbergistas.

Man būtinas tikras balansas politikoje, o ne toks vienakojis bėgikas, kuomet turime tik trijų veislių liberalais apsimetančius naujuosius marksistus: neo- iš TS-LKD, pink [soup] iš LP bei šampaninius iš LRLS, nors jie visi iš LLRI.

Ir kuomet didžiausi čia tautininkai, konservatoriai ir krikdemai išteis pasilieka de facto tik… valstiečių partija, žydinti ramunėle myliu-nemyliu tarp visokių organinėmis trąšomis pavirtusių darbiečių, social- bei liberal-demokratų.

Antraip nespėsime apsidairyti, kai jau toje ne jūsų Lietuvoje, cituojant anksčiau paminėtąją privačios pedagogikos ir viešų aktyvų nusavinimo mokslo daktarę, tik tokia vieno raugo patriotiškai pati tėvyne besivadinanti sąjunga ir taps Ein Volk, Ein Reich, Ein Fuehrer politika.

Bet, sutikite, kad dėl tų trijų irgi mano paminėtų garbingų sveikos kairės ideologijos žmonių ir socialdemokratija Lietuvoje jau turėtų realų šansą atgimti (o gal tiksliau – tai net išvis vėl atsirasti).

Tik tam būtina sąlyga, kad pati LSDP galutinai pasilaidotų savo parazitinius nomenklatūrininkus ir jų pasekėjus, tik dar nemačiau chirurgo, kuris pats sau glandas išsipjautų, o šios grupuotės atveju, deja, sugangrenavęs ne vienas organas (na, bet tą seniai nuvytusį kabiką tik myžtuko funkcijai galima ir palikti, dėl ko, aišku, čia aš jokiu būdu tikrai tikrai neturiu omeny to piktojo gnomo Syso!).

Nes gal kažkas išties pagaliau imtų kalbėti už tuos žmones ir tų žmonių vardu, kurie per pandemiją čia vis labiau begėdiškai ir anaiptol ne krikščioniškai, kad ir kaip krikdemų čia norėtųsi ne iškabose, murkdomi į skurdo liūną, socialinę atskirtį ir net stumiami lauk iš tėvynės, primetant šiems gėdą net apie tai pagaliau viešai prabilti – štai už kuriuos socialdemokratai jau net ne kalbėti, o rėkte rėkti turėtų po aklinai užvertais valdžios langais tais jų poliarizuotais, ir gal net apsaugotais policijos užtvaromis bei neišbarškinamais, stiklais.

Tai tokią socialdemokratiją, kuri pakeltų ir kitų partijų kokybinį lygį, jau ir aš galėčiau Lietuvoje toleruoti – bent jau su kuo diskutuoti ir ką kritikuoti politekonominėmis temomis būtų, jus taip džiuginant išsamesniais mano įrašais ne vien Patreon paskyroje.

* * *

Ačiū mano sekėjams ir ypač – mano rėmėjams!