Labai dažnai tokie mažuliukai, kaip mes čia, Lietuvoje, nepastebime didesnių reiškinių, vykstančių plačiame pasaulyje – na, nebent “rusai puola“, bet karui mes nesiruošime, nes ir taip gi “NATO mus apgins“, aha.

Ir nenuostabu, kodėl iš politikos elito mūsų kariuomenėje tarnavęs tik pusantro vaikiuko: Ušackiukas bei Veselkutis, nebent kažkaip Valinskiuką iš šou įtempsite į politiką, nors, manding, ir pats tėtušis, net būdamas Vienas Iš Trijų™, darė iš tos savo politikos daugiau šou, tad išimtis ir čia tik patvirtina taisyklę – mirusioje respublikoje™ kariuomenė yra ne ponų šlėktų, bet runkelių mužikų prievolė.

Ir dar tarsi mes nesame patys tas NATO, kuris save ir turi ginti frontuose, bet turėdamas gerą užnugarį su sąjungininkais. O dėl užnugario patikimumo ir sąjungininkų gerumo – tam ir yra LR Prezidentas, KAM bei URM, kurie turi tuo gerumu nuolat rūpintis.

Tik ir vėl bėda bėdutė: jei pagaliau (!) vėl turime Prezidentą, kuris myli Ameriką, skirtingai nuo tos bukos trepsės su jos asmeninėmis ambicijomis prieš JAV, ir kuris dabar vėl, dar ir puikiausiai kalbėdamas lenkiškai Lenkijos Seime, atkurdinėja santykius su mūsų bendrą didžią istoriją turinčiais kaimynais (cinikai pasakytų – kad nors smetoniškai būtų kur atsitraukti Suvalkų koridoriumi), kai anoji irgi nuoširdžiai tuos santykius sugriovė (matyt, partškola vaikystėje negalėjo lenktų TV žiūrėti ir kalbos išmokti?), tai va URM šefas šiais klausimais yra išvis mulkis ir nediplomatijos ikona.

O ir KAM vadas, kuklinasi, nespėjęs net sąjungininkų lingua franca tos anglų kalbos įvaldyti, todėl savo žinyboje geriau tik čia socialiniais karių reikalais pasirūpins (ir kaip nyku, palyginus su Linu Linkevičiumi, kuris yra visų NATO partnerystės programų iniciatorius ir bendraautorius – patinka tai ar ne).

Tas rūpestis karininkijos gerbūviu (nes vienkartinių verktinių gi generolo Jono Žuko užgaida dabar į batalionus jau prigaudo) gal irgi nėra blogai, bet nežinau, kiek nuo to pasijaučiau aš saugesnis, ir kaip buriatų vaikai™ į šį jau iki tol laiko išspręstą, tikiuosi, klausimą reaguos – šaudys be palauk, nes Sodra draudiminį įvykį darbe jiems padengs, ar šaudys iš socialinio rūpestingumo pro šalį, nes Sodra jau tuomet tikrai nebepadės?

Ir čia jūs vėl manęs paklausite: o tai kodėl dabar aš šitą jums ir vėl primenu?

Tarsi po to, kai parašiau jums elektroninę knygą, kurią galima parsisiųsti iš mano Patreon paskyros, apie jau vykstantį Lietuvoje quasi karą, kas nors esmingai čia krašto apsaugoje po to nukrymnašinimo sukeltos panikos mūsų elitukui, suskubusiam savo prichvatizuotus aktyvus į egzilį persivedinėti, dabar pasikeitę?

Nes va dar ir vėl jums primenu, kad esame Vakarų forpostas, kuris, po perkūnėliais, bet visiškai aplaidžiai atlieka mums atitekusias pareigas, kai absoliučiai nesupranta šio istorinio momento misijos (ir tą supratimą turi visuomenei perteikti būtent šalies elitas, bet… šitas “elitas“, atsiprašant, vertas tik paniekos ir pasidygėjimo).

Mūsų sostinė juk yra pasienio zonoje, ir vos už 30 km nuo jos yra ne šiaip “pavergtų“ gudų žemė – už Medininkų prasideda tikrieji geopolitiniai Rytai.

Ir aš turiu omeny ne šiaip rinkimų laimėjimą apsimestiniams patriotams ir netikriems konservatoriams užtikrinančius mus vis krašto puolėjus rusus™, o… save Vidurio Karalyste arba Zhōngguó 中国, kaip Pasaulio Centru, pasivadinusius kinus.

* * *

Tai jau, girdžiu šaipantis čia man, kad jei ir matėte kur Lietuvoje tuos siauraakius – tai gal tik Gariūnuose, bet ir ten ne kiniečiai, o vietnamiečiai, o ir kinų restoranus pas mus iš esmės valdo vietos rusai, o ir pats, autoriau, suprask, gi okinaviečių karate studijuoji, o ne kinų kung-fu.

<…>

Visas tekstas ir podcast S02E22 yra nuo 2021-04-10 Patreon paskyroje čia – ačiū mano rėmėjams ten!