“Kaip tu mane užknisai su savo kontekstu, plačiu kaip vandenynas…“ – atsiduso ir, ko gero, taip pagalvojo žodžiais iš dainos apie meilę, tik tą meilę ne man, Laimontas Lainius Dinius tiesioginėje Šeule RS2 radijo laidoje Sinkopės, sugrąžindamas mane nuo išsiliejusių tarsi jūra postringavimų atgal prie vietinės reikšmės temos apie bukalaures, kurios ne tik versle niekada nedirbę, bet ir darbo jame net negautų su tokiomis savo “profesinėmis kvalifikacijomis“.

Ir jo mergikės paleista The Cars daina You Might Think (I’m Crazy), po muzikinės pauzės, eteryje pripažinau, kad tinka labiau man su savo įžvalgomis apie Kiniją, ir kuo tie įvykiai tarpusavyje susiję (“o jūsų pašnekovas jau sėdi kalėjime?“ – perklausė išėjus iš studijos vienas pagyvenęs radijo klausytojas Laimonto, ir į šio pasidomėjimą, o kodėl taip mano, tik atsidusęs, kad taip tas va pašnekovas eteryje drąsiai šneka… na, ir Laimontą dar pasodins, jei taip toliau).

O jei manote, kad mane tikrai pasodino, nes pasigedote įprastai buvusio pirmadieniais įrašo šiame tinklaraštyje, prarasdami viltį, kai jau parą prieš tai pasiskaitė Patreon rėmėjai, bet čia antradienį vis tiek dar neatsirado, tai priežastis yra tokia pati plati, kaip tas vandenynas.

Mat, taip dar aną savaitgalį povaliukais pradėjęs rašyti apie JAV atimtą iš Prancūzijos povandeninių laivų pardavimo sutartį su australais ir to išdavoje sudarytą karinį bloką A-UK-US, į kurį mielai įmynė Borisas Labradurnius su visu savo Royal Navy, jau supratau, kad tema apie Kiniją yra geroooooooookai platesnė, nes australams ginti savo prekybos kelius su kinais nuo pačių kinų neturi jokios logikos.

Kol nesupranti šito amerikiečių (britai mano – kad tai čia jų trečiasis opiumo karas, kuriame jie čia susiorganizavo atgal buvusias kolonijas, ir Naujoji Zelandija bei Kanada bus tikrai prijungtos neužilgo) karinio grupavimosi konteksto.

Ir tas mano rašomas įrašas dar nesibaigė, po truputį savo apimtimi jau tuoj pasieksiantis ebook dydį, nors, nesibaiminkite, vis dar per kavos puodelio išgėrimo terminą įveikiamomis ištraukomis bus ir čia publikuojamas, o iš Patreon galima bus vis dar mokantiems skaityti parsisiųsti tekstą visa apimtimi pdf arba epub formatu į savo skaitykles.

* * *

O kai šiandien peržvelgiau naujienas mūsų iki burbulo jau “klestinčiame“ ekonomikos NT sektoriuje (faktiškai – tai tik būstai nuomai sostinėje), tai supratau, kad aš banaliai nespėju ten apie Kiniją jau viską užrašinėti kuo greitesniam publikavimui.

Mano smegenys paskui įvykius ir jų vystymąsi vis dar suspėja, nepaisant nuo 50-ties visiems ateinančio vis spartėjančio marazmo, ir spausdinti tekstus aš išmokau greitai dar tuomet, kai daugelis hipsteryno, mokančio ne jokias IT technologijas, kuriomis savo CV susireikšminusiai giriasi, bet išties tik pabaksnoti tapšnoklius, dar tik čiulpė pieniuką iš tų madoniškų grožių, kurių dabar taip vaikosi ne dėl pieniuko (neįžeidžiant nepaminėjimu to seiminio antišeiminio profesionalo bendralyčių, kurie vaikosi pačiulpimui kažką kito, bet juk dėl skonių čia ar stambuluose nesiginčysime).

O aš va, karts nuo karto, duodu savo smegenims endorfinų ir kitokių nuosavų endogeninių kvaišalų užsiimti absoliučiai nenaudinga ir labai nišine veikla (ironiška – tuo įrašu irgi su Kinija susijusia!), kas yra mano, kaip homo sapiens beždžionės, toks subtilus padominavimas prieš kitus homo sapiens rūšies primatus, kurie tokiais niekais savo babuiniškame gyvenime neužsiima, nesidomi ir todėl jie gerokai sėkmingiau vagia proverbinius bananus vieni iš kitų, net ir mane įskaitant (aha, “kodėl tu toks durnas, jei toks protingas?“ ©, papildant šia citata tūlo tautiečio gyvenimo modus operandi tapusią patarlę: “jei biednas, tai ir durnas, o durnas, kadangi biednas“).

Bet mūsų sostinės būstų rinka jau išties pasidarė panaši į tokį apkvaišusį nevisprotį, užpumpuojamą ne natūralios (“endogeninės“) būstų paklausos, o perteklinių pinigų, atsiradusių, koks paradoksas, per jau antri metai vis užkarantinuojamą ekonomiką.

* * *

Tik tas karantinas yra vis pritaikomas ne viešiesiems fantikų srautams, kuriuos vokiečiai atspausdino Frankfurte prie Maino mūsų pašalpinę ekonomiką nuo pandemijos (čia ne apie mūsų profesionalesnių už profesionalus kvankų sprendimų pasekmes kalbu – apie Uhanio šikšnosparnienos gurmanus), o tuos jūsų taip ir nepasiekusius fantikus save šaika™ vadinantys be didelių moralinių skrupulų banaliai nukniaukė (ir dauguma jūsų lygiai taip pat nukniauktumėte, jei tik irgi priėjimą turėtumėte – nesiguoskite sau čia tuo nenuoširdžiu pasipiktinimu).

Bet kadangi fantazijos tautiniai kombinatoriai neturi, o ir vietos rinkoje pasirinkimai investicijoms apsiriboja į nekilnojamąjį turtą ir į nekilnojamąjį turtą, tai šiems ir beliko pasidėti šias “santaupas“ nuo nuvertėjimo tik į nekilnojamąjį turtą. Nes “valgyti irgi neprašo“.

Apie tai rašiau dar prieš metus, parodydamas skaičiais, iš kur tas NT kainų burbulas atsiradęs, ir kokio dydžio jis dar tuomet buvo.

Dabar, jei jus nuo Lietuvos Respublikos Statistikos Departamento duomenų bazės atjungė, tai pradžiuginsiu, tarsi koks glušavotas bankų ekonomistu melagingai save vadinantis propagandonas ant kokso, kad, lyginant su 2015-ais metais, kuomet mūsų ekonomika formaliai taip laikoma atsigavusi po Didžiosios Recesijos, tai šių metų antram ketvirčiui gyvenamojo būsto pabrangimas siekia jau 58.87%.

Ir, beje, sostinėje sunkiau yra netgi įperkamas, tai pabrango tik “vos“ perpus iki 47.89%, bet likusi Lietuva tiesiog persprogo dosniai iš “sostinės dalinamais pinigais regionams remti“ (aha…), nes valdininkų ir kitos jų šaikos asmeninės sodybos prie ežerų, pajūryje ir sostinės priemiestyje, aišku, tikrai subrango šių metų antram ketvirčiui net 68.60%.

* * *

Lyrinis nukrypimas apie svetimus pinigus, ką labai mėgsta tūlas tautietis ir taip daryti, nes klausimas yra ne tame, ar turi žmonės pinigų, o tik tame, kas tie žmonės, kurie jų dabar vis dar turi (o kodėl, nevykėli, neturi tu – tai čia tik tavo asmeninės lytinės problemos).

Netgi šio paminėtojo departamento darbuotojų iš jūsų surenkamų į LR iždą, arba jūsų vardu nusavinamų ES pinigų, tas legalus (“kotletų“ neskaičiuojant) vidutinis į rankas gaunamas atlyginimas liepą siekė virš €2000, todėl aš visiškai suprantu, kad jie nuoširdžiai taip irgi nesupranta, kodėl tiek daug yra suregistruotų bedarbių.

Gal išties taip tik motyvacijos trūksta padirbėti kokiu apskaitininku už “du gabalus pinigų į rankas“ tiems tinginiams pašalpiniams (tiesa, bedarbio pašalpos dar nuo anų A. Kubiliaus pasipremjieriavimo laikų nebemokamos, bet ar jums, dar ir pakurstant nuoširdžiai nekenčiantiems savo tautos lietuviškiems “demokratiškiems krikščionims“, ištisai taip lieti neapykantą ant žemesnės socialinės klasės tas faktas nei kiek netrukdo)?

Tuo tarpu provincijoje, peržiūrėjus vyraujančius darbo skelbimus, vyr.buhalterei privačiame versle, kurio veiklos išdavoje tas iždas juk ir yra surenkamas bei taip išdalinamas ir visokiems valdininkams, siūloma alga skelbimuose yra apie 700-750 eurų… ant popieriaus iki mokesčių.

Pasiseks, jei tokiose pareigose dirbi ilgai ne pirmą dešimtmetį, ir ta įmonė stabili, tada jau net “virš tūkstančio“. Nes, suprantama, kad įmonės finansų apskaitą ir mokestinę ataskaitą suvesti, žinia, yra tik gerokai žemesnės kvalifikacijos darbas, todėl atitinkamai tik tiek ir apmokamas (ir nepravardžiuokite finansų ministrių įžeidinėdami tuomet jas “buhalterėmis“, nors jos ir mažosios bendrijos mokestinėse ataskaitose galų nesuvestų, kaip ir tūlas seimūnas, priimantis mums įstatymus, neįgalus pats užsipildyti savo privalomos turto ir pajamų deklaracijos).

Bendrai paėmus, užsidirbti rajonuose bent €600 į rankas yra laikoma sėkme profesinėje veikloje (“taigi virš dviejų gabalų litais“!), o šiuo metu Lietuvoje virš 73% dirbančiųjų net neuždirba iki vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų antrą ketvirtį sudarė vos €994.40 į rankas po mokesčių (ačiū sostinės valdininkams už mūsų visų vidurkio tempimą į viršų mūsų visų sąskaita!).

“Reikėjo geriau mokytis mokykloje!“, aha.

Tai va šitie žmonės provincijoje iš savo atliekamų investicijoms pinigų ir sukėlė tas kainas 70% per pastaruosius šešerius metus (nors statybos kainos per metus išaugo vos 7.8%)?

Vietinės populiacijos mūsų mirusioje respublikoje™ oficialus sumažėjimas vien per pastarąją kadenciją sudaro vidutiniškai vėl virš 1000 žmonių kas mėnesį (tiek antivakserių nuo koronaviruso neišmiršta, jei susimąstėte dėl priežasčių, tikintieji mokslu ir indeksuotais skaičiais manipuliuojančiais “durmenų mokslinykais“), kas, pasidžiaukime, yra gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį, kuomet išvykdavę po 120-160 kasdien (ir kas buvo praminta ne emigracija, o evakuacija).

Bet, matyt, gyvenamasis būstas todėl tiek va ir pabrango, taip dar labiau sumažėjus būsto įperkamumui Lietuvoje, anot Lietuvos Banko, kadangi tų gyventojų sumažėjo ne mažiau, o ir mažėja nuosekliai toliau, atsiprašant dar čia ir už tautologiją.

Logiška, ahūliš!

* * *

Bet dabar jau paklausite, taip vėl perpykę ant manęs, ką gi tie paminėti čia kinai šiame mūsų kontekste?

Galėjote praleisti, besiriedami dėl skiepų, pasų ir kitokių niekų, kiek rimtesnius bebręstančius įvykius, kurie tame kontekste paaiškintų dar ir paminėtosios AUKUS sąjungos atsiradimą (nors dar be mūsiškio NATO, tai Šaltojo Karo metais ten keli tuzinai buvę visokių karinių anziukų su ansiusais).

Bet pažiūrėkime, dėl ko pastaruoju metu taip jau perpyko amerikiečiai, įskaitant ir patį George Soroš?

Kalbant apie nekilnojamojo turto burbulus Padangių Imperijoje (jų strateginis planas tokia vėl tapti iki 2049-ųjų, o ekonominius planus piatilietkomis pasitvirtinę jau iki 2036-ųjų imtinai), tai Kinijos valdžia (t.y. komunistų partija, nes kitokios ten nėra) ėmėsi priemonių užkirsti to gyvenamojo būsto kainų burbulo formavimuisi.

Matyt, tenykštis politbiuras savo giminaičių vardais tiek nėra į nekilnojamą turtą suinvestavęs, kaip čia mūsų šaika su seimūnais, kad ne, atsiprašant, tik šikantį katiną vaizduotų ar apsimestų mirusiais šeškais vietoje rezultato pasiekimo, o ne pylavojimo įtakų ir fondų, pakeliui link kokio “kilnaus“ tikslo, jo, aišku, nepasiekiant, nes negi savo šėryklėlę savo rankutėmis taip likviduosi?

Dar per praeitą kredito krizę, išvirtusią į Didžiąją Recesiją pasaulyje, jau kinų partija pasidariusi logišką išvadą, kad būstai yra reikalingi žmonėms gyventi, o ne spekuliantams iš būsto nuomos išsunkinėti rentas (t.y. nedarbines pajamas, kas išties net ne komunistams kliuvo, bet dar JAV norvegui Thorstein Bunde Veblen gerokai iki pirmosios proletariato diktatūros valstybės atsiradimo, ir kuomet Kinija dar vis buvo imperija, kuriai net iki Mao problemų buvo tolokai).

Todėl kinų komunistai faktiškai nacionalizavo, kai perėmė “finansinių atsiskaitymo sunkumų patiriančią“ antrą pagal dydį Kinijos NT įmonės Evergrande valdymą (pas mus gi – kreivokai nufigničina natūralias valstybines monopolijas, taip ant kokio vieno laido patupdydami 7 parazitus “už brangiai“).

Beje, ir britai, nepriklausomai nuo liberalaus požiūrio į rinkos ekonomiką, irgi taip neleido 2018-aisiais natūraliai (tarsi jų nePIŠa, kaip čia mūsų kalbančių kojinių™, veiklių babuinų taip rinkoje sukeltos būtinų išteklių kainos, ir kas toje rinkoje vyksta kaip dabar pas mus), sužlugti savo antrai pagal dydį statybos ir pastatų priežiūros įmonei Carillion, kurią likvidavo jau tik tuomet, kai išpardavė per aukcioną šios turėtus kontraktus, padengdami iš šių perpardavimų taip likusius dar įsipareigojimus kreditoriams.

Maža to, Evergrande įmonei jau keletas metų iki tol buvo kinų valdžios išvis uždrausta, nepriklausomai nuo registracijos Kaimanuose (sic!), išvedinėti taip finansinius aktyvus į užsienį (ša tik, jakeliūnininkai jūs!). O ir įmonei teko netgi formaliai taip susimažinti savo veiklas dėl valdžios priemonėmis jau irgi apmažintų aktyvų (arba atvirkščiai – finansinius aktyvus po sumažintų verslo veiklų, jei žiūrėsime iš buhalterio, o ne iš ekonomisto pusės).

Tai, kad dabar “privatūs investuotojai“ (kinų komunistams – šie yra tiesiog spekuliantai, kurie neverti jokios ideologinės užuojautos) isteriškai klykia, kur tos komuniagų taip nukniauktos ir jiems priklausančios išmokos pagal obligacijas – yra tikrai dar nepilnas vaizdas, o tiesiog to paties plano ir kinų kompartijos funkcionierių numatytos strategijos dalis.

* * *

Ir šiaip kinų kompartija yra labai keistas darinys.

Jau nekalbant apie atranką į jų nomenklatūrą ne pagal babuinišką gebėjimą kniaukti iš kitų bananus (ar konkrečiau, kaip pas mus artojų tautoje įprasta, sklypukus, net įsivertintus kokiu euriuku, vertu 8 milijonų, nesukeliančių jokių mokestinių prievolių ir dar prigeneruosiančių 20 milijonų pajamų), bet pagal kažkokius seniai morališkai pasenusius ideologinius kriterijus. Nors kai beždžionės yra talentingos imitatorės, tai tos pasitaikančios atrankos klaidos yra vis tiek po to likviduojamos fiziniu netikusios biomasės sunaikinimu (kol tos atrankos dar vis nedaro tokie patys raudonšikniai babuinai, kaip nutiko SSRS Godžiaisiais 80-aisiais).

Nes dar, tik pamanyk, kaip kokie marksistai (sic!) kinų komunistai nusprendė, kad ne sau pasivogs, kaip ruskių ir mūsų komsomolcai, tapę oligarchais per prichvatizaciją, o va jau nebeleis pinigų ištekėjimo iš šalies per kinų liaudies (savo šalies gyventojų) uždirbamų pajamų mažėjimą, kuomet tie gyventojai į tuos būstus įsikelia ir turėtų mokėti “užsienio investuotojams“ rentas iš taip vis labiau augančios būsto nuomos arba ir išsiperkamosios nuomos, kaip pas mus ir bendrai Vakaruose neoliberalia vadinamoje ekonomikoje visiškai yra įprasta (Kinijoje gi faktiškai privačių bankų išduodamų būsto kreditų rinkos net ir nėra – yra valstybinis bankas, o ir pati valdžia yra pati sau centrinis bankas, sprendžianti, kur nacionalinius finansus investuoti pagal patvirtintus strateginius šalies žmonių gerovės didinimo planus – ir kas dar viena priežastis nepasitenkinimui iš Vakarų, įskaitant ir George Soroš).

Įdomiausia čia kita dalis – tai pasekmės tokio jau ne pirmo (Jack Ma ir Alibaba nieko nesako?) kinų komunistų atlikto privačios ir svarbios jų rinkoje įmonės nureiderinimo.

Pirma, tai visų objektų statybos ir toliau vyksta. Kaip ir suplanuota. Ir net nepaisant to įvesto įmonėje valstybinio valdymo (jei iš nepilnų trijų milijonų kokį roką masiulį pas mus rado, tai kinams iš kone pusantro milijardo – kiek tokių funkcionierių pavyksta susirasti?).

Nes tą plėtrą ir investicijas į juos, reikia manyti, Evergrande valdytojai derino su bendru strateginiu kinų kompartijos patvirtintu planu, ir pagal planą, jei ten reikia tuos gyvenamuosius ir papildomus infrastruktūros objektus pastatyti, tai jie ir bus pastatyti, valstybei (sic!) tiesiog atspausdinus šitam reikalui tiek pinigų, kiek pritruks, o po to šių perteklių ne tik per be skrupulų įsivestus konkrečius mokesčius iš jų perteklių susigrobusių babuinų (Kinija milijardierių turi daugiau nei JAV, jūsų žiniai) taip likvidavus iš ekonomikos, kad nekiltų infliacija.

Čia yra pirma esminė klaida manyti, kad kinams reikia dolerių.

Jie, kaip didžiausia pasaulyje eksportuotoja, tuos dolerius net iš esmės atgal neįsileidžia į savo vidaus ekonomiką. Nes jei fantikų reikėtų, tai savo reikmėms ir atsispausdintų, nors ir ne doleriais besivadinančių, kaip sakiau (pagalvokite dabar, o ką kinai perka taip užsienyje už tą jų šalies slenksčio neperžengusią valiutą?).

* * *

Ir tai būtų antra priežastis, kas sukėlė isteriją JAV – nes buvo tikimasi, kad pagal globalias neoliberalizmo žaidimo taisykles kinai iš JAV gautus dolerius įdės gelbėjimui taip į Evergrande, kuri ir išmokės juos atgal JAV investuotojams kaip skolą su palūkanomis.

O to nenutiko, ir dar Kinijos valdžia nusprendė net ir savo vidaus fantikų nebeleisti per šitą schemą irgi iškeisti į valiutinius fantikus, šiuos taip išvežant iš šalies ir leidžiant subankrotinti viso to finansinio išsiurbimo pasekoje dabar vykdomas statybas.

Niekšai, ne kitaip!

Ko tikėtis iš komunistų, o dar ir suktų kinų?

* * *

O tikėtis gaunasi, trečia – kad kinų kompartija dar gerokai anksčiau apsižiūrėjo ir dėl tolimesnės savo regionų plėtros.

Paaiškėjo, kad didmiesčių plėtra vyko išties tik vos keliuose miestuose, kuriems vienaip ar kitaip susiskaičiuoti net abiejų rankų pirštų nereikia. Daugeliu atveju, bet Kinija ir toliau liko kaimiška (aišku, kai tame “kaime“ gyvena visa Lietuvos populiacija su Rygos miestu ir priemiesčiais, tai čia kalbame apie santykinius dydžius pagal šalies dydį ir mastelį, o ne pagal savo mastelį apie juos).

Žmonės, kaip paaiškėjo, labai ir neskubėjo keltis į didmiesčius, nes ekonomikoje tam tikras vartotojų dydis vienoje vietovėje yra įgalus sukurti vietinės reikšmės save palaikančią ekonomiką – tiek kinai, savo pislu… pasigausinimu per amžius iki dabar (ten pornografija net per internetą blokuojama, tai ką dar jiems veikti?), tiek ir, prisiminkite, viduramžiais Europoje žydų kvartalai, kur toji ekonomika vykdavusi iš esmės jų bendruomenės ribose, užsidirbant pinigus iš “eksporto“ už šio geto ribų, ir todėl visokios krizės išorėje jiems nebūdavę tiek baisios, kai ir bendruomenė kaip kokie “komunistai“ vienas kitą palaikydavę.

Ir kinų ekonomistai (ne visi ir ten marksistai, nustebsite – jie masiškai studentus siunčia mokytis į vakariečių universitetus!) pastebėjo, kad iki šiol tai yra įmanoma, nors produktų nomenklatūros padidėjimas padidina jiems dar paklausą, ir tada atsiranda šiems pagaminti vietos toje rinkoje, ir atsiranda net naujų darbo vietų šiems naujiems produktams kurti bei toliau gaminti, kas taip leidžia dar ir pagausėti žmonėms sąlyginai nedidelėse vietos ekonomikose (manau, kad Vilnius, ir gal Kaunas bei Klaipėda su savo priemiesčiais, irgi taip galėtų patys pragyventi be likusius Lietuvos).

Tai įmanoma, jei tik neateina į nedidelę vietos rinką didelis monopolistas iš šalies ir be jokio gailesčio nenušluoja visų susiklosčiusių ir nuolat kintančių vietos rinkos santykių, kaip tą matėte maksimoms atėjus į provinciją pas mus, kuomet konkurencine galia rinkoje piktnaudžiaujama, nors turinti prižiūrėti tą konkurenciją valstybinė kontora yra ne už dykutį jų vadovams patampanti tik visiškai žlibukė ir glušiukė (ką aš ten apie tokį biomasės likvidavimą Kinijoje aukščiau rašiau?).

Tokio scenarijaus siekdama išvengti kinų kompartija todėl nukreipė privačius ir valstybinius kapitalus į regionus, kur kuriamos geresnės gyvenimo ir galimybių sąlygos, nei ta “perteklinė darbo jėga“ bandytų laimę taip susikurti net ne sau, o tik savo vaikams, jei pasiseks, išvykimu į megapolius (taip visų “tikrų“ vilniečių šaknys kaime sovietmečiu – tai buvo veikiau tik dėl politinių priežasčių paskatinti taip apgyvendinti atgautą sostinę, nei yra kaip dabar, imigruojant į Vilnių tik dėl ekonominių, nes regionuose, jau minėjau aukščiau, yra beviltiškai žlugusi vietos ekonomika).

Netgi kinai jau pradėjo skatinti (!) gimstamumą – taip, dabar nebe vieno vaiko, o… trijų vaikų politika! Jaučiu, vengrų premjero Viktoro Orbano prisiklausė. Kinų komunistai – dar ir nacistai, ne kitaip!

Ir nenuostabu, kad didmiesčiuose ištisi rajonai, kurie netgi buvo jau pastatyti, bet tuose namų kompleksuose niekas taip ir neapsigyveno, dabar jau griaunami – likviduojami “rinkos ekonomikos“ (išties, tai machinacijų rinkoje) sukurti dirbtinai “vaiduoklių miestai“, kurie ekonomiškai nepasiteisino, ir kur ekonominiai vietos plėtros planai taip buvo peržiūrėti susigriebus (bet tai ne pavienės kinų ispolkomų ir rajkomų iniciatyvos, o šalies mastu nuosekli prezidento “iksas su i“ ekonominė ir socialinė politika).

Ir todėl kita klaida mąstymo paradigmoje yra manyti, kad Evergrande “finansiniai sunkumai“ reiškia mokesčių mokėtojų pinigų nusavinimą, kad šie būtų atiduoti spekuliantams, savo riziką perkeliantiems kompradorinių šaikų valdomai klaidingai vadinamai valstybei.

Ir tas paikas manymas, žiūrint į griaunamus miestus-vaiduoklius (bet nematymas ir toliau vykdomų statybų iš “sunkumus patiriančios bendrovės“), kad šios bendrovės veiklai finansuoti taip neliks pinigų, todėl tai paskatins ne tik NT burbulo sprogimą, bet ir dar vieną finansinę Azijos krizę 1997-1998 (pas mus persimetė ir žinoma kaip Rusijos krizė), ar kaip tai buvę JAV su spekuliacinėmis būsto paskolų obligacijomis (“nes nu tai ir Evergrande turi tas obligacijas ir negali išmokėti pagal kuponus!“).

Kinai tarp Šanchajaus ir Honkongo dabar turi persigandę laukti kengūrų amerikietiškuose povandenlaiviuose, taip britams saugiai savo išsibreksitinusioje salelėje iš toli pučiantis apie trečiąjį opiumo karą dar ir ta prasme, kad, suprask, neoliberalizmas pasodino ant finansinės adatos visą kinų ekonomiką, kaip tą jau padarė Linksmaisiais 90-aisiais, sugriaudami SSRS su visu sovietiniu bloku?

Nes nepasodino, kaip aš matau.

Na, bet tai mano smegenyse neuronų jungtys nebūtinai sutampa su didžių ekonomikos analitikų ir profesionalių finansų ekspertų įžvalgomis, taip su neslepiamos sąmoningos isterijos ir paslėptos nesąmoningos panikos gaidomis skelbiant tokiems pat jų besiklausantiems lemingams už globalių FIRE sektoriaus finansininkų pinigus didįjį Kinijos finansų ir visos ekonomikos krachą.

Einu aš verčiau todėl spragėsių atsinešiu.

* * *

Maža to, bet yra ir kita priežastis jau triaukšti tuos spragėsius.

Nes jau ir europiečiai klykauja ne tik už prancūzus dėl tų neparduotų australams laivų (tai vis tiek pardavė graikams – koks skirtumas, kai anie ir taip skolingi niekada neatiduotiną skolą, o vokiečiai ir vėl davė pinigų, kuriuos prancūzai, gavę iš graikų, išleis pirkdami prekes iš vokiečių, kurie yra didžiausia eksportuojanti ekonomika Europoje).

Klykauja apie būtinumą “kinams atsiverti“, kadangi dabar kinai nebenori jau pirkti (kai pavogti neišeina, aišku) vakarietiškų technologijų, kad tik surinkinėtų tiems pigiai produktus, kuriuos finansiniame kapitalizme gyvenantys vakariečiai nusiperka už savo menamos vertės fantikus – kinai jau sako: pirkite galutinį mūsų pagamintą produką su visa pilna kainoje pridėtine verte, kurią mes patys pardavimui sukūrėme, o ne tik surinkome jūsų produktus, prekiaudami tik pigia darbo jėga (kaip į vidutinių pajamų spąstus patekę, ne apie valdininkiją, kurios algos pagal satatistiką jau seniai viršija uždarbius privačiame versle, tie lietuviai su savo “plyno lauko investicijomis“ džiūgauja, durneliai).

Kiek truks, manote, kai europiečiams, nemaloniai atsitokėjus, teks vėl pradėti dirbti ir užsidirbti, nes kinams tų jų fantikų nebereikės? Iki merkantilizmo amžiaus, priminsiu, Kinija visą tūkstantmetį buvo ekonomiškai galingesnė ir turtingesnė imperija, nei bet kuri, ar net visos kitos kartu sudėtos, to meto europietiškosios, per pramoninį kapitalizmą sukūrusios sau pasaulines galias, kurios slysta dėl finansinio kapitalizmo sisteminio ribotumo.

Ir kinai juk dar gerokai iki venecijiečio “spekulianto“ Marko Polo ir taip istorijoje tuos popierinius pinigus yra išradę, o ir taip dabar tų fantikų iš visų per perteklinį eksportą prisirenka, ir dar taip patys sau gali savo reikmėms viduje atsispausdinti, kiek prireiks, nes turi valiutinį suverenitetą (kas ne tas pats, kas tas marazmo bankas, siūlytas gobšių mūsų socdėmių kaip nuosavos šutvės pinigų iš mūsų nuvogimo schemutė).

* * *

Kaip gerai, kad tas mūsų šaikos titulinis anūkas pradėjo dar ir su kinais dabar šaltąjį karą – tai nors sėdite šiame “tanke“ ramūs, belaukdami ateinant gerovės valstybės, kurią jūsų ir jūsų vaikų sąskaita jau sau susikūrė valdininkija, ir jūsų tai tikrai (tikrai tikrai!) niekaip neliečia.

Ypač, kol šioje šalyje vis dar yra per daug svetimų pinigų, nors ir trūkstant nuosavo proto.

Įrašas iš anksto buvo publikuotas Patreon rėmėjams 2021-09-29