Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.

Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.

Netgi ir į šių tautiečius likutiniame Vilniaus krašte mes linkę paniekinamai tik iš aukšto su menkai slepiama neapykanta žiūrėti – dauguma “naujųjų vilniečių“, atvykusių iš tikros Lietuvos sodžių bei miestukų, nesupranta ir šių “tuteišių“ vietinės šnektos, nes nebuvo sovietmečiu duota matyti lenkų TV per Suvalkų retransliatorių, tai kaip išmoksi kaimyno kalbą, nuolat sovietų propagandistams ir jų paveiktoms iki šiol galvelėms kartojant apie Bezdonių traukinio plėšiko lietuvio (jį taip lenkų Seimo stenogramose opozicija pravardžiavo) Juzefo nuo Švenčionių išdavystę tarpukaryje, atplėšus nuo mūsų sostinę, kurioje tuomet knibždėjo kapsukinių bolševikų, kūrusių bendrą valstybę su gudais LitBiel.

Šįkart į akis man krito Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, kuris yra gerokai veiksmingesnė alternatyva mūsiškio nomenklatūrine kontora išvirtusio Konstitucinio Teismo, į kurį pas mus tik pripampti kaip parazitai prisisiurbia konjuktūriniai čiulpikėliai, kažkada save dar vadinę teisininkais, bet karts nuo karto gaunantys vis per nosį dėl savo neišprusimo nuo kolegų sudaromos aukščiausios “kolegijos“, atsiprašant už tautologiją, anapus skiriančios gatvelės iš buvusio Gestapo ir KGB patalpų, kurie vis dar vadovaujasi teise, o ne “dvasiomis“ ir iš to išplaukiančiomis logikos kritinio testo neišlaikančiomis interpretacijomis.

Taip, prisimenant, ar dėl niekinių įrodymų politizuotame impyčmente; ar dėl tiesioginių rinkimų, kurie tiesioginiais užsakovams tampa, kai renkama netiesiogiai; ar dėl jų asmeninių atlyginimų sumažinimo antikonstitutiškumo (atsiprašant už liežuvlaužį), nes sąžinė ir moralė mantijas vilkintiems babuinams, kurie yra, kaip minėjau, tokie patys godūs, šykštūs ir pavydūs, tuomet “konstitucinės dvasios“ jau nebesudaro, o įstatymus linkę prisitaikyti “elitiškai“, kuomet ir pagrindinė “teisinga“ bei jiems proverbinių bananų už šių raudonas šiknas parūpinanti partija seniai yra spjovusį į pačią Konstituciją, kur, suprask, yra tuščiai pezama ne jums ir ne apie jus kažkas apie tautą (čia ne apie jus, runkeliai!) ar valstybę (čijauskučių “lietuvoje“ jums nėra vietos).

Kaip ir seniai viešoje nuomonėje, gausiai patapinamoje per anksčiau proverbinius “britų mokslininkus“ populiarinusių monikučių Lithuanian Russia Today nusavintas iš visuomenės buvusias žiniasklaidos priemones, tapusias (atsiprašant už kalambūrą) tik valdžios propagandos įrankiais, įskaitant ir visą apsikoučinusiame pozityve straksinčią bei amsinčią influ(d)encerių šunaują™, prisičiulpiančią pinigėėėėėėlių savo selfiukams su maistukais arba egzotišką vaizdą užstojančioms pozoms, taip irgi suklupusioje tik kamasutriškoje šeimininkui patogioje iš valdžios papo ar valdininko linksmakočio atidirbti pozoje “lūpos-organas“, jau seniai pradingo dar ir tokios senamadiškos ir nuvalkiotos frazės apie pilietinę visuomenę (tėvynės gynimas yra ne elituko mažorikų pareiga – tegul tik lochai tarnauja, nes ir kariuomenės vadai iki generolų ne karinėse misijose, bet biurokratiniuose koridoriuose tą teisę kitus siųsti į mirtį išsičiulpia), atskaitingą atstovaujamąją demokratiją (nes “referendumai reiškia fašizmą“ – iš daugiatomio Also sprach der Vater Zaratrusbergis), valdžioje esančius tautos tarnus, o ne tranus (valdininkija jau dabar pagal oficialią statistiką, net neskaitant visokių privilegijų “kotletų“ pavidale kaip visokie kuodipezos centriniu banku apsimetančioje valstybinėje kontoroje, gauna didesnes algas nei mokesčių mokėtojai, šias algas jiems sunešantys), asmens laisves ir prigimtinių žmogaus teisių viršenybę virš to, kas čia jau klaidingai yra vadinama valstybe.

* * *

Todėl visiškai suprantama, kad tūlam sveiko proto trūkstamam “nuedukuotam užvakcinuotam“ PIŠalui visiškai nesuprantama, kaip tie lenkai išvis taip galėjo išdrįsti pripažinti, kad ES niekieno nerinkti valdininkai, dar vakar studentiškuose protestuose besipurtę prieš NATO bazes, JAV imperializmą bei marksizmo gėrį ir už SSRS taiką bei draugystę, dabar savo leftizmą persivadinę į progresyvumą ir yra tapę visokiais komisarais (sic!), kurie primeta ES šalims direktyvas (sic!), esančias aukščiau nacionalinių Konstitucijų ir tų šalių įstatymų!

Laisvę gi mylinčios lenkų tautos, pravardžiojamos šlėktomis (t.y. laisvaisiais respublikos piliečiais), vertybėse bei gyvoje istorinėje atmintyje yra ne tik Gegužės 3-čios Konstitucija, bet ir ne vienas ir ne du sukilimai bei pasipriešinimai okupantams.

Ponais, o ne nuolankiai “gerbiamaisiais“ arba tujinantys tik pavardėmis be vardo tarsi savo tarnus, vieni kitus vadinantys lenkai tikrai nuoširdžiai irgi nesupranta, kaip briukselinis valdininkas gali jam nurodinėti jo kieme (lenkiškai skamba – dvare!) gyvenimo būdą, kuomet szlachcic na zagrodzie równy wojewodzie.

Ja perdolę, do dupy! – nusispjauna sau lenkas, pridėdamas iš Bona Sforca atsibogintų Renesansui įdiegti šios vyrelio lietuvio Lenkų karaliaus Žygimanto tėvynėje italų patvirkusių dailininkų, tapiusių nuogas lenkaites, pasiimtą jų komplimento žodelytį apie kūno linkius kaip moralės nuopolį, ir ima ginklą į rankas, puikiai žinodamas, kad iki vakaro gal ir neišgyvens, bet už tai kaip laisvas žmogus iki tol pagyvens.

ES į Sibirą, aišku, neišveš.

Bet net ir tuomet, kai prie caro į Sibirą veždavę, tai lenkas su “dievo bausme“, nors ir paskirta valdžios, kuri yra nuo dievo, nesusitaikydavęs ir pirmai progai pasitaikius maudavęs iš atpirkimo vietos neatsigręždamas. Net jei pastips ar jį koks plėšrūnas sudraskys – bet iki tol gyvens laisvu, kai lietuvis didžiuojasi, net ir Sibire vėl į buožes prakutęs, nes prie sistemos kuo puikiausiai kaip aktyvus parazitas prisitaikęs.

* * *

Tad tūlas lietuvis, palyginus, yra gerokai sukalbamesnis ir nuolankesnis, ir labiau šiomis prisitaikėliškomis savybėmis “europietiškesnis“ – net jei jos motyvuotos asmeninio godumo, šykštumo ir pavydumo.

Taip juk net ir dabartiniai mūsų šeimyniški protestuotojai juk nuolankiai mieliau pamarširuos kitame prospekto gale prie bažnyčios, nei prie tuos jų priespaudos aktus leidžiančios ir vykdančios valdžios rūmų.

“Mes reikalaujame!“ – grūmoja gležnais kumštukais samdytų patyčiukų juoko fone šie “revoliucionieriai“, taip ir nepaaiškinę, o tai kas gi taip ir nutiks, jei į tuos jų “reikalavimus“, bet išties tik maldavimus (tad leisti, sic!, šiems rinktis prie maldos namų yra labai logiška), bus ir vėl nusispjauta?

Pagiedosite “Marija Marija dangaus lelija“ ar “Lietuva brangi (savo mokesčiais, maistu ir komunaliniais)“, nes manote, kad va tokiu dainuojančios “revoliucijos“ būdu SSRS “sugriovėte“, o ne dešros komsomolcai, tapę funkcionieriais deficito pažymėtais Godžiaisiais 80-aisiais, ir jau po 1987-ųjų kooperacijos įstatymu “spekuliantų“ įteisinimo galutinai sau nusprendę pasisavinti visą nacionalinį turtą, tapdami šiandienos oligarchais?

Jetus, kiek naivumo…

* * *

Ir, jetus, kraupsta baudžiauninkas lietuvYs, tai kas dabar bus, kai “durnas“ lenkas išsišoko prieš poną briuseliuose?

Ko gero… nebus išvis nieko.

Taip, briukseliniai technokratai perpyko ant išsišokėlių lenkų ir taip apsižodžiavo su juos paPiSinusia lenkų valdžia.

Ir ką?

Tai nėra joks beprecedentinis atvejis – prisiminkime, kad ir britų teisė net formaliai buvo įtvirtinta ES sutartyje kaip turinti viršenybę virš ES direktyvų. Tai, kad britai uoliai ir beatodairiškai tas direktyvas patys priiminėjo ir legitimizavo, tai juos gelbėjo tik tautinis lėtapėdiškumas, nes aštradančiais drąsuoliais save vadinantys lietuviai tą padaro strimgalviais, kitąkart net apsijuokdami, kaip nutikę su ES Konstitucija, kurią grybauskiukai priėmė vieningai net neskaitę, o ES šalys po to atmetė.

Briuselio technokratai bobiškai, kaip tą jau matėme susireikšminusios “europremjerės“ elgesyje, stumdantis ne pagal diplomatinį protokolą su “europrezidentu“ pas turkus, siunta dėl galimų tolimesnių pasekmių – suteikus lenkams šią išlygą, gali būti, kad bus išties precedentas, nes to paties jau užsimanys ir kitos mažesnės šalys.

Nes vokiečiams su prancūzais iki šiol dažnai būdavę nusispjauti į Maastrichto sutarties fiskalinius reikalavimus, jei tie prieštaravę jų pačių nacionalinei ekonominei politikai, tačiau beatodairiškai iki šimtosios dalies po kablelio ir ne be pačių antro greičio aborigenų kompradorų rankučių tuo kūjeliu mostelėdavę – kaip nutikę prie AMB bandymo įsivesti eurą, jo partškolinei protégé eurokomisaruose pradėjus isteriškai trepsėti kojelėmis, kad tas senas partinis kuilys čia jų abiejų buvusiai bendrai kompartijai būdingu įpročiu tikrai tikrai sukčiauja piatilietkos ataskaitose (gal mes turime ekonomistų, kurie vien akademinio įdomumo dėlei taip suskaičiavo, o tai kiek tas ponios ždanofkės “ekonomistės“ demaršas tuomet kainavo Lietuvos ekonomikai iki tą eurą pagaliau įsivedėme?).

* * *

Gasdinimai, kurie tokie svarbūs tik mūsų godiems, šykštiems ir pavydiems tautiniams kompradorams politikoje, kad ES atims iš lenkų ES fondukus, yra išvis apgailėtini.

Atims iš ko?

Iš visokių lenkiškų žygių ir panašių fondačiulpių kontorų, per kurias kaip pas mus išdygsta privačios sodybos uždarose paežerėse bei pučiasi būstų kainų burbulas, ir tarsi lenkams to labai “trūksta“ iki pilnos laimės savo Mozūruose, prie Aistmarių ar kokioje kalnuotoje Zakopanėje?

Oi, žemdirbių…

O jūs girdėjote mūsų “visuomeninėje“ žiniasklaidoje ką nors jau apie antrą mėnesį vykstančius lenkų Agro Unia protestus, įskaitant ir kelių blokavimą?

Ne?

Nes… ką, monikutės negavo tam finansavimo taip irgi per SAM pradulkinti ar finmin nuskaistinti vokiečių pinigus, skirtus kovai su pandemijos pasekmėmis, o įsitikinę savo svarba iškastruotuose soc.tinkluose bei nudelfintuose portaluose amsiukai dar negavo komandos paloti pagal iš aukščiau jiems suformuluotą naratyvą?

Jei paguos, tai lenkų “nacionalinė“ TV yra labai panaši šiuo požiūriu, ir taip pat gavo dešimtkart padidintą finansavimą, palyginus su numesta priemoka lenkų ūkininkams, todėl stengiasi klausimo nenušviesti, nors gyvename interneto laikais, tai sklaidos kanalų ir be jų užtenka, jei net iki manęs daėjo.

Skirtingai nuo mūsų, anot tiktokeršos iš inovatyvaus rūsio leksikos, šūdo krūvos vertų orkų, bet dar ir lenkų riaušių policija atsisakė išvaikyti šiuos savo bendrapiliečius protestuotojus, nors šie ir blokuoja kelius, tai formalų pagrindą už eismo sutrikdymą turėtų (bet prieš blokavimą protestuotojai perspėja, kur ir kada, kad galėtum pasidomėti iš anksto ir apvažiuoti kitais, ir gal dar pasidomėsi tuo pačiu, o tai kas ir kodėl kelius blokuoja).

O kad lenkų valdininkai ir tokie patys vietos kompradorai, kuriuos nuo seno jie vadina targovicais (ne nuo to, kad targavoja savo tėvyne su svetimais, bet pagal zdrajcas Targovicų konfederatus), neteks savo nukniaukiamos dalies iš tų ES fondukų, tai lenkų ūkininkui, žinote, jau nusišvilpti, arba kaip jie ir sako – do dupy!

Ir ten gali eiti visa ES, jei rinkos jiems pasekoje ne tik Europoje nebelieka, bet ir vietinę jų pačių valdžia ES vardu atiminėja.

Kol kas lenkų protestuotojams, manau, nelabai terūpi jų Konstitucinio Tribunolo priimtas sprendimas ir šio sprendimo galimos pasekmės. Bet bus įdomu pažiūrėti, o kaip šis sprendimas toliau paveiks lenko smulkaus ir vidutinio verslo, įskaitant ir tradicišką žemės ūkį, požiūrį tiek į savo politikus valdžioje, tiek ir į tolimesnį buvimą išsigimusioje, jų supratimu, ES.

* * *

Britai išeidami iš ES jau pasakė aiškiai: mes anuomet įstojome (iš trečio karto) į ekonominę sąjungą, o šioji išvirto politizuotu dariniu, kurį dabar valdo beveidžiai ir niekam iš esmės neatskaitingi technokratai tarsi būtų kokiais oligarchais.

Tų politinių įtampų dėl skirtingo požiūrio į šalių ekonominę politiką yra ne viena, kurių ryškiausia čia yra ne tik toji “myliu-nekenčiu“ prancūzų ir vokiečių konkurencinė vakarų-rytų ašis, bet ir jau kelintą dešimtmetį neišsprendžiamas neatitikimas tarp skandinaviškų gerovės valstybių šiaurėje, pasilikusių savo valiutinio suvereniteto galimybes (danų ir švedų kronos, kaip ir lenkų zlotas), ir eurozoninių monetarines laisves praradusių pietiečių su visiškai jau per tą laiką praskolintomis nacionalinėmis ekonomikomis, kurių vietinės valdžios yra priverstos dirbti kaip vietos kolonialiniai administratoriai, uoliai už tas skolas užsienio kreditoriams pusvelčiu išparduodantys dar pajamas nešančius nacionalinius aktyvus (tokiomis yra natūralios monopolijos).

Mes tiesiog nesąmoningai nekenčiame estų, kad tų elitas bando dar nepaskęsti tame “pietietiškos“ eurozonos liūne, į kurį per naivumą įsimaklinę, manydami, kad yra suomiais, o suomiai yra pelkiniai žmonės (kaip mes – lietaus), tai vis tik išsikapanos, todėl patyliukais sau ieško išeities šalia esančiame skandinaviškame modelyje, prakišinėdami palaikymui savo piliečiams gerovės valstybės viziją (gali ir pavykti – jų politikoje vyrauja nacionalinis, o ne kompradorinis interesas kaip mūsiškėje).

Bet nekenčiame jų ir todėl, kad mūsų vietos kolonialine administracija patapusi valdžia, save atvirai vadinanti šaika, mafija ir svetimų valstybių produktais, išties elgiasi lygiai taip pat, kaip tie pietiečiai, išpardavimą vadindami “užsienio investicijomis“; ar va taip ant vieno prichvatizuoto natūralios monopolijos laido užtupdydami septynis privačius parazitus; ar vieną ofšorinę plūduriuojančią dujų saugyklą, abonentiniu mokesčiu pranokus keliskart tokios išsilizingavimo galimas sąnaudas, siekiant papildyti dar viena tokia pačia, nors ne dujų trūkumą jaučia vietos namų ūkiai bei pramonė, pradėjusi strigti, o tų dujų įperkamumo penkiskart didesnę decimaciją (perpus, kas lotyniškai nemokate).

Kiekviena tauta yra verta tokios valdžios, kokią sau turi.

O godi, šykšti ir pavydi tauta turi lygiai tokią pačią valdžią, kurios verta, naiviai puoselėdama viltis, kad jei pavyktų kažkaip prie to proverbinio lovio kaip lygesniems kiaulėms pripulti, tai jau tikrai (ar jie kokietais lochai?!) prisiliuobtų iki soties, ir dar mažorams vaikams bei tituliniams anūkams užtektų!

* * *

Visada čia rašiau, kad esu ne šiaip kažkoks ES entuziastas, nors eurofondų iščiulpti man niekas nedavė, kadangi tai prieštarauja mano religiniams įsitikinimams, kaip jau įsitikinote (tai ir toliau belieka man tik pačiulpti bonbonkę už savo varganą regioninę algelę, o fondačiulpiams pačiulpti man, jei savo profesinę sėkmę matuoja finansinio mineto įgūdžiais, kaip įpratę pasimatuoti tokių pačių minetininkų tarpe).

Aš rašydavau, kad esu ES federalistas, nes man negana tik bendro euro, kadangi dar man norisi bendro paso ir bendros kariuomenės, ir bendros užsienio politikos, ir pan.

Bet – su būtina demokratizacijos sąlyga, kad kai toji ES Konstitucija irgi bus federalinė, tai ir visi mokesčių bei darbo įstatymai iš jos išplauks analogiškai, kaip ir, būtinai, pačią ES valdys ne technokratai, kurių aš nei vieno nerinkau, o bus atstovaujama tarpnacionalinė demokratija.

Ar tai įmanoma?

Taip, nes JAV tą seniai įrodė.

Kaip ir išgyveno tas savo šalies augimo bėdas, įskaitant pilietinį karą, atrodytų, prasidėjusį dėl ekonominės politikos į darbo veiksnių sąnaudų dempingą vergų išnaudojime vardan eksporto, peraugusį dėl valstijų savarankiškumo ir jų teisių.

Bet – oi, čia taip netikėtai (sic!) ne apie mūsų dabartinę “eksportuojančią“ Lietuvos ekonomiką su visais tais gastarbaiteriais vairuotojais ar taip tik pigią darbo jėgą pardavinėjančiomis įmonėmis, gaminančiomis “aukštos pridėtinės vertės“ produktus, kur tą vertę sukuria tik nudempinguotos sąnaudos darbui kartu su valstybės dotacijomis, įskaitant ir socialines pašalpas tai darbo jėgai, kurios net 73 procentai (!!!) neužsidirba vidutinės mėnesio algos, prilygstančios net ne minimalioms pragyvenimo išlaidoms, bet skurdo lygiui?

Kiek jūs, glušiai nelaimingi, dar čia toleruosite tą įsismarkavusį parazitą, melagingai vadinamą “valstybe“, nuolat supjudomi su tais vargetomis “pašalpiniais“, kurie, neva, išlaikomi iš jūsų atimamų mokesčių – smulkus ar vidutinis verslas esate arba tas samdomas profesionalas su didesne nei vidutine šalies alga?

Dabar aš taip akivaizdžiai matau, kad ir prie “liberalų“ bei “konservatorių“ tie valdininkijos ir mokesčių didinimo saulėlydžiai net kubiloidų šaikoje aptemo – kuriami tik nauji biurokratų etatai, prižiūrinčios ir pačios sau tik išsties tesvarbios “valstybinės“ institucijos, keliami mokesčiai, įvedami papildomi reikalavimai, virstantys augančiomis sąnaudomis verslui ir kainomis pirkėjui.

Mes ir vėl turime vyriausybę, kuriai vadovauja žmonės, profesijos įgūdžių prasme subrendę tik biurokratiškame mentalitete ir nei dienos nedirbę privačiame versle, todėl negerbiantys ir mokesčių mokėtojų pinigų, ir pačių mokesčių mokėtojų.

* * *

Anuomet JAV pilietiniame kare laimėjo vis tik federalizmas, ir JAV valstijos į atskiras valstybes neišsivaikščiojo.

Šiame bręstančiame europiniame kare tarp buvusio britiškojo ar esamo dabar lenkiško bei vengriško “separatizmų“ ir vokiško reicho ar prancūzų imperinio federalizmų, nuošalyje pasekoje dar nelikus ir santūriems šiauriečiams, nei karštiems pietiečiams, kol kas turime tik gilėjančias krizes politiniame lygmenyje.

Ir dėl ko aš, kaip hipis-pacifistas, atitarnavęs dvejose kariuomenėse, išties džiaugiuosi, tačiau nerimauju, kad problemos nėra iš esmės sprendžiamos, bet tik nuspiriamos tarsi blešionkė grindiniu toliau – ir taip iki kito karto, kol bus prisispardyta iki griovio.

Labai norėčiau, kad baigtųsi pas mus ir tas bukai aklas bei neslepiamos pagiežos persunktas tarp absoliučios daugumos rinkėjų pasitikėjimą praradusios valdžios koalicijos ir valstybės valdžios atšakų stabilumą bei konfliktus turinčios suderinti Prezidento institucijos politinis karas, siekiant taip tiesiogiai išrinktą valstybės vadovą ne tik nustumti nuo politinės įtakos, apribojančios vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžių piktnaudžiavimą, jau paliekant tik reprezentacinę impozantiško stoto ir protokolinius standartus atitinkančios išvaizdos bei šeimyniško derinio funkciją, bet dar ir išstumti, nesibodint ir sufabrikuotos dar vieno impyčmento politinės bylos, šį visiškai iš bet kokios jam Konstitucijos numatytos valdžios, kurią bandoma bus vėl užimti kartu su parlamentiniais perrinkimais.

Šiaip pradžiai gal pakaktų išspirti esamus visiškas kvankas Vyriausybės URM bei Seimo URK – nes jau po lenkų Konstitucinio Tribunolo sprendimo būtina kuo skubiau vykti į Lenkiją konsultacijų dėl šių tolimesnių ketinimų. Ir ne tam, kad po to atstukalintum savo šeimininkams Briuselyje, bet kad Valstybės Gynimo Taryboje suderintum ir Lietuvos tolimesnius veiksmus vieno ar kito scenarijaus atveju.

Nebent išties dirbi ne vardan tos, kaip per nepilnus metus jau įsitikinome, ir tuomet lenkai yra durniai, kaip tuos paauklėti pernai pirstelėjo dar net nepatvirtintas į ministrus titulinis anūkėlis, ir tėra tik zdrajcos europejski.

* * *

Jei politinė takoskyra įvyks vakarinėje lenkų sienoje su Vokietija, tai nereiškia, kad lenkai liks apsuptyje tarp anų europiečių ir mūsų jiems iš rytų.

Tai reiškia, kad mes patys savo valia ir niekieno neverčiami (argi?) save vėl atkirsime nuo Europos per tą valstybinę sieną, kuri kaip koridorius tarnauja ne tik mūsų suvalkiečiams į jų bedrionkas nuvažiuoti maisto pigiau nusipirkti, kuomet tėvynėje nebeįperka (“ačiū“ tas ekonominei rentas kuriančiai valstybėje ir rinkoje mūsų vietinei politikai).

Aš taip suprantu, kad mūsų dabartinis politinis elitukas net ir žemėlapio nėra matęs, kur ir tarp ko mes esame, kad savo suvokimą su kuo esame grindžia tais juos visiškai nubukinusiais ir už juos jau išmanesniais tapšniukais, į kuriuos gal dar jiems per apps jau ir instrukcijas atsiunčia kartu su pranešimu apie papildytas asmenines banko sąskaitas.

Nes kitas paaiškinimas kaip alibi mūsų politikams, kad tie veikia ne piktybiškai nacionaliniams šalies interesams, tebūtų jų išties esantis visiškas jų kvailumas, o tuomet kyla pelnytas klausimas – o tai kam tokie kvailiai mums valdžioje reikalingi?

Przeklęta szlachta polska, kuri sukėlė mūsų dubcėms tiek rūpesčio dabar galvojimui įjungti nebe šią, ant kurios sėdima valdžioje, bet vis tik pagaliau galvą, jei jau valdžia yra šios valstybės galva.

Ale przez pijaną głowę – i ból w dupie.

Nebent čia pas mus išties jau de facto tik visiška šikna, kad niekam dėl to nei galvos, nei jų šiknos nebeskauda (atsiprašant sodomitų už panaudotus stambulizmus).