Jei jau šį mėnesį buvo trys rimtesni įrašai Lietuvos politikos (apie moralią ar vertybinę politiką, apie ką mėgsta dabar valdančiosios paplepėti), geopolitikos (apie Kinijos ir Amerikos konfliktą bei Kimerikos pabaigą) ir verslo praktinių patarimų (pardavimų veiklų paskirstymas “ant pirštų“) temomis, tai galima jau pagaliau mėnesį prieš Adventą užbaigti kuo nors lengvesnio turinio, kuo šis įrašas ir yra.

Paplepėkime, mergaitės.

* * *

Žinia, kad daugiau nei prieš metus palikau Facebook.

Kuris per tuos metus jau pats persivadino į Meta, dėl ko supyko buvęs graikų finmin Yanis Varoufakis, kadangi europiečių kairuoliškas judėjimas irgi taip vadinasi.

Ir vis juokavome, kad FB, kaip LJ ir G+ iki tol, taip irgi bus kapiec, jei į ten atėjo Aurelijus Katkevičius – deja, barzdotasis Redaktorius pernai rugpjūčio 12-tąją iškeliavo bumbėti į amžinuosius sodus, nors vis tiek akivaizdu, kad FB jau iki tol tapo “mirusia“ platforma ne tik man.

Taip, mano paskyra dar ten (FB, ne pas varoufakinius!) yra (o iš LinkedIN irgi savo anketą išsiėmiau – ten pasidarę tokios beprasmės ir tuščios FB stiliaus ofisinio planktono dūzgės, niekaip man nepridėję profesinių pasiūlymų, tačiau toji mano FB paskyra nebenaudojama, o FB Messenger programėlė net ir Lite versijoje ir taip juk veikia autonomiškai, tad 51-ojo gimtadienio sveikinimų gavau gausiai.

Va ir atspėkite dabar, kas mane pasveikino pats pirmas (užuomina – čia)?

Įsitraukiau dabar į kontaktus, nors jo telefono ir neturiu, kad rodytų kalendoriuje, kadangi FB nesinaudoju ir pražiopsosiu. Ir todėl atsiprašau visų, kurie manęs nepamiršo per FB žinute pasveikinti, tačiau aš jūsų nebesveikinu, nes FB neseku.

Kitiems, turintiems sociopatinių tendencijų, visiškai nekrentančių į akis šiame psichočernobylyje, gal ir nesvarbu, o va mane kažkaip sąžinė vis tiek graužia. Tad – atsiprašau.

* * *

Šiaip geriausia yra dabar ne tik nuo propagandinės Lithuanian Russia Today TV moniko (-s – pun intended) atsijungti, bet ir visokių nebe naujienų portalų, kurie čiulpia [už] mūsų pinigus iš biudžeto, pūsdami tą pačią dūdą (no pun intended).

Tiesiog išeikite iš tos toksinės “informacinės“ aplinkos, ir pastebėsite lygiai tą patį, ką pastebi emigrantai, jei nemirksta mūsiškiame “kultūriniame“ informacijos lauke.

Štai grįžęs atostogų dviem savaitėms mano pusbrolis, vaikystėje pieno buteliuku išbarškinęs man priekinius dantis (jo tėvas – mano krikštatėvis, o mama gimusi tą pačią dieną, kaip ir aš) su savo žmona (pedagogikos mokslų daktarė, vadovėlio bendraautorė – aišku, darbo Lietuvoje neturėjo net ir į vietinę socdemų partiją įstojusi, nes gal pritrūko “išmanumo“ pasisavinti kokį sklypuką už euriuką sostinėje, o gal vyras ne iš URM ir nėra tituliniu anūkėliu, tai niekas į investuotojų konferenciją pasisakyti nekviečia?), sako, kad jau po savaitės norėjo mauti kuo greičiau ir neatsigręžiant, bet teko laukti, kol baigs kapitaliai tvarkyti čia jo automobilį.

Kodėl?

Nes visur, ką beįsijungtum ar su kuo pradėtum iš čiabuvių bendrauti, vyrauja tik trys temos (cituojant tiesmukai):

  • pederastai;
  • antivakseriai;
  • ir kaip “konservams“ nuversti daugumos išsirinktą prezidentą.

Iš tų temų po to išplaukia ir pasekmės – karas su gudais (dabar jau ir su kinais), biudžeto išvogimas, įteisinta korupcija, keliami mokesčiai, atvirai klastojama nedarbo statistika, ir, aišku, prisukamų apelsinų kvarksėjimas eteryje apie gerovės valstybės augimą bei klestėjimą, taip savo leksika ir “argumentais“ nenusileidžiant sovietmečio Vremia ir Pravda vedamiesiems.

Nusipirko namą išsimokėtinai Norvegijoje (ne, su silkėmis ir jų uodegomis neturi nei jis, nei žmona nieko bendro), o saviškį modernų kotedžą prie Marijampolės (kur šildymą mobiliu telefonu gali reguliuoti) užleido šeimos draugei gyventi, kad turto draudimo polisas galiotų.

Kitais metais net nebeatvažiuos į Lietuvą atostogoms, nes nemano, kad situacija čia visuomenės psichikos ir moralės prasme bus nors kiek pagerėjusi – geriau pas dukrą į Angliją, kur ji koledže mokslus baigusi ir ten įsikūrusi. Nes va tokia tad yra kitokia “lietuva“, apie kurią šioje “klestinčioje“ tėvynėje Lietuvoje nepasakojama.

O ir – kam?

* * *

Bet kas dar irgi iš to, kad aš nebuvau jau daugiau nei metus FB, ir grįžti ten neketinu?

Juk tokių eksperimentų turėjau anksčiau: esu paauglystėje taip kavos metus negėręs (jetus, kaip koks Ramūnas Karbauskis…), esu po vieno draugo gimtadienio taip ir alkoholio ištisus metus negėręs (oi, visiškas verygininkas…) iki artimiausių Vyno Dienų (kuomet tuometinis Gruzijos Prezidentas Michelis Saakašvilis atskrido su savo liberalių džigitų delegacija lėktuvu, krautu vynu iki pusės salono, o kartu pakeliui atskridęs JAV ambasadorius po to neoficialiai prasitarė, kad tokio baisaus skrydžio savo gyvenime nėra dar turėjęs…).

Na, o štai dabar, žiū, bet ir be socialinių tinklų kažkaip apsieinu!

Tačiau aš vis dar juk esu tinklaraščiuose (o kai kurie teminiai – jau vieninteliai lietuviški dar gyvuojantys!), tad ačiū, kas pasigedote, bet visiems ir tuo pačiu priminiau, kur mane galima susirasti.

Jei tik noro yra.

* * *

Vienas trūkumas tame – lankomumas šiame tinklaraštyje, tarkime, kritęs perpus, nors rašau čia iš esmės reguliariai.

Bet FB juk ir taip į pabaigą jo naudojimosi man “numirė“ dar ir kaip nemokama marketingo platforma, nes publikuotų mano įrašų paviešinimą kitų FB draugų sraute ėmė banaliai blokuoti – taip, pas mane rodo, o jie nemato, ir jei pamato, tai už kokios paros. Neišsigalvoju, ir tie faktai jau buvo anksčiau aprašyti.

O po to dar ir prisidėjo savo melagingais skundais Talibų Sąjungos (kažkaip iki tol maniau, kad puolė tik kremlinai…) fanatikai džihadistai (čia ne apie klaidingai save ekonomistu vadinantį kotletinį rentininką iš Lito Buhalterijos), todėl išeiti galėjau iš ten savaite anksčiau iškart po gimtadienio, o ne laukti suspendavimo pabaigos, kad paskelbčiau jau išeinąs, nes reikalas seniai pribrendęs. Nu LOL.

Tad lameriai, kurie nemoka užsiprenumeruoti el.p. arba pasileisti RSS skaityklės (aš pats naudoju Feedly), o vis dar kiurkso FB, laukdami, kol tas sukramtys ir pagal savo algoritmą pakiš palaikinimui (nes skaityti vis tiek neketina), čia nebesilanko, kadangi – o koks kvailys šiais laikais laiko smegeninėse informaciją apie tai, kad kažkur internete kažkokiu adresu reikia nueiti ir pirmadieniais paskaityti?

Todėl čia išlikote jūs, kurie dar mokate skaityti, o ne tie nuedukuoti, kurie klaidingai manosi esą raštingi, nes lankė mokyklą ir gal turi kokios riomerynės ar lopatologynės diplomą (anksčiau tokie “sertifikatai“ vadinosi baltu bilietu, o dabar, pasirodo, “aukštąjį išsilavinimą patvirtinančiu diplomu“).

Juolab, norint čia lankytis ir skaityti nebūtina turėti pišpasį – netgi susimokėti už tą malonumą Patreon nėra būtina!

* * *

Gal todėl ir vertinga čia pateikiama informacija bei įžvalgos, nors ir gausiai papildytos kontekstu bei pramoginiais pasažais, atrodo tūlam glušiui beverte, kadangi dalinama dykai.

O užkonservuotos į knygą taip nepavyks jums pasidėti matomoje vietoje lentynoje pasipuikavimui prieš svečius dėl man leidybai neturimų sąnaudų. Nors gal dabar niekas jau knygų nebekaupia – kam užsigriozdinti tokiu beverčiu inventoriumi šiais visuotinių besmegenių ir tuštučių laikais?

Kaip ir visame “progresyviame“ pasaulyje, taip ir Lietuvoje, jau iš esmės sukūrusioje rentų ekonomiką ir išsunkiančias institucijas, vyksta labai aktyvi negatyvi smegenų selekcija greta jau nebedominančios biologinės (emigracija, darbo jėgos dempingas gastarbaiteriais, savižudybės, alkoholizmas, socialinė atskirtis, socialinių liftų atjungimas, viešojo sektoriaus parazitavimas ne vien didesnėmis pajamomis už privatųjį, sistemizuotas viešųjų finansų nusavinimas ir natūralių monopolijų prichvatizavimas, ir t.t.).

Na, o mano čia taip išreikštą tą trečiąjį biologinį homo sapiens instinktą dominuoti (t.y. demonstruoti čia intelektualine prasme raudoną babuinišką šikną) galima juk sau taip visiškai ramiai ir apeiti, tiesa? Ir net išsidrauginti kaip FB nebūtina.

O ir Instagrame, kuris draudžia demonstruoti reprodukcinius pranašumus per pirminius lytinius požymius kaip pieno liaukos ar sėklos purkštukus (kas kiek ironiška, kai ekshibicionistiniai poreikiai tenkinami sublimacijomis be lietpalčių ir liemenukų atmetimų) to antrojo bazinio instinkto patenkinimui, tai be maistuko (pirmojo) bei foninio landšafto (trečiojo) – daugiau savo smegenų tuštybės (tos #coelho išmintys iš Bali nesiskaito) nėra kaip ir parodyti, tiesa?

Jei socialinis tinklas atliktų išties socializacijos funkciją, tai, žinote, gal tiesiog taip patys pas mane ir užsukite į svečius – turiu įvairaus viskio padegustavimui, kas padeda suaktyvinti antraip apleistas neuronines jungtis ir atnaujinti draugystės ryšius.

Priimu, kaip sakiau, be pišpasio, ir netgi užingridus su naisiečiais (arba be jų atskiromis lankymo dienomis).

O jūs žinojote, kad kaip prekybos tinklai ne prekėmis prekiauja, taip ir baras – nėra skirtas klientų nugirdymui, o barmenas stovi prie baro ne tam, kad klientas pats nesugebėtų svaigalų atsidozuoti ir susipilti galugerklin?

Juolab, kad parduotuvėje juk yra mažesni antkainiai, o tas bare antkainis imamas ne už tai, kad klientas neranda keliuko iki šnapso skyriaus.

* * *

Bet tai ko aš čia apie šnapsą taip?…

Aišku, proga išgerti yra – metai be manęs FB!

Nežinau, kažkas gal ir džiūgauja (taip!). Kažkas gal ir liūdi (ne…). Kiti – randa ten, kur esu ir jie nori susirasti, tad kompania niewielka, ale bardzo przyjemna.

Už tai ir išge… na, jūs mane supratote.

Kam įrašas pasirodė lėkštas ir tuštokas, tam, aišku, aš duodu nuorodą į kitą savo tinklaraštį ir gal netgi labiau su šiuo tinklaraščiu susietą temą, nes ten neturėjo būti mūsų politikos įvertinimo, tačiau ji atsirado grynai dėl konteksto suvokimo, kas ir kodėl dabar dėl negalių imigrantų vyksta, ir kada mums dera pradėti išties sunerimti.

Smagaus skaitymo ten – ir ačiū, kad esate čia!

Peace, broliai ir sesės Kristuje!

* * *

P.S. Wild Turkey burboną labai smagu derinti su juoduoju šokoladu – mes kalbame čia apie degustaciją ir neuroninių jungčių atkutimą neokortekso skonių srityse, aišku.