(Pradžia – čia)

Bet tuomet kyla natūralus klausimas ne tik Tomui, jei jau kalbam apie pasikartojančius teritorinius socialinius algoritmus – o tai koks tam yra sprendimas?

Na, be to, kur organizmą per galvą patrumpinama, aišku.

Vis tik toji teritorija, kurią mes šalimi vadiname, tai dažniausiai vieno etnoso (tautos ir jo šalies) grupės (t.y. visuomenės) nuolatinė gyvenama vieta, kur, aišku, vyrauja tam tikri “tautiniai“ bruožai, ir kuo jų veikimo bei mąstymo bendrumą ar standartiškumą po to pavadiname “tautiniu mentalitetu“.

Faktiškai, toji tauta savo visuomenę dažnai net nesąmoningai formuoja pagal jiems bendrus socialinius instinktus.

Tarkime, kad ir tas semitinis iki mūsų baltiškojo sanskrito atėjęs ketvirtasis priesakas ir Dekaloge, kad būtina gerbti tėvą ir motiną, yra labai natūralus senstančių primatų rūpestis, kad jų auganti ir stiprėjanti jaunoji karta biologiškai nesunaikintų, nors… lietuviškas tradicinis “pensijos išsprendimas“ tomis rogutėmis į mišką (Palestinoje per karštį rogutes tuo smėliu, matyt, tempti buvo labai nepatogu) – yra akibrokštas iki šiol naiviai tikintiems tuo dorovingu tradiciniu “etniniu“ kaimu, kuris išties realybėje prisilaikė biologinės selekcijos vietoje moralinių Dekalogo paternų.

Bet tai taipogi reiškia ir nemalonų apsimestiniams egalitaristams ir visokiems kairuoliškiems progresyviesiems faktą, kad visi invaziniai jau lytinę brandą pasiekę primatai, besiveržiantys iš savo šūdo drėbtų trobelių per koncertinas į mūsų teritorijas, deja, ir liks su šūdo drėbtų trobelių mentalitetu, nepriklausomai nuo jūsų civilizuoto elgesio su tais maugliais.

Iki pasaulio šerifo dar buvo imperinis pasaulio konsteblis (iš publicbooks.org/imperialism-a-syllabus)

Čia labai įsimintinas man buvo brito Paul, kuris vadovavo cash&carry sandėliui Londone, elgesys su visais darbininkais – teko ir man ten padėlioti tetrį (t.y. prekes lentynose), kol tvarkiausi legalizavimosi darbui ir gyvenimui Jungtinėje Karalystėje dokumentus (po socialinio draudimo numerio gavimo, tai banko sąskaitai atidaryti reikėjo laukti net 6 savaites!).

Tai va jis negrus tiesiog kumščiu į krūtinę p*zdino, atsiprašant čia už keiksmus, kurie ten irgi lydėjo jo nurodymus.

Jam jau babajų mušti nebereikėjo, bet šiems jo instrukcijos skambėjo labai panašiai ir su tokiu aiškiai juntamu, nors ir neįvardintu, fizinio smurto panaudojimo pažadu.

Jis niekada nenaudojo ne tik smurto, bet išvis net ir liepiamosios nuosakos, kalbėdamas su europiečiais, įskaitant ir “antrarūšius“ rytų europiečius, nepaisant to, kad negrai mus pranoko fizine jėga, o babajai – skaičiumi ir “šeimynišku“ (ten visi uncle) organizuotumu, skirtingai nuo lietuvių, kurie pažadėjo vieni kitiems savų tautiečių pastoviam darbui čia nepriimdinėti (labai tipiška mūsų tautai).

Ir ne, negrai ir babajai nėra jokios čia vartojamos rasistinės sąvokos – tas visas rasizmas yra tik jūsų galvose, karinos nedamuštos!

Tai yra vietinės etninės sąvokos, vartojamos šnekantis proletariškame lygmenyje, tai galite sau “inteligentiškai“ išsiversti į juodaodžius (o va čia – tai jau tikrai bus rasizmas, pabrėžiantis odos skirtumą nuo likusių!) ar tuos visus pietinius azijiečius (kurie skiriasi tarpusavyje labiau, nei europiečiai skandinavai nuo europiečių kaukaziečių).

Paul taip mane pirmą dieną vos pamatęs įvardino esant teisininku (nors tai ir nebuvo tiesa, paaiškinau jam per daug sklandžia savo anglų kalba man įprastesniu jankių akcentu), kaip ir puikiai jis suvokė (ką jau man pasakė), kad dauguma lenkų ar lietuvių čia atvykę dirbti tuos fizinius darbus, turėdami įgytą savo šalyse aukštąjį išsilavinimą, kuris jo šalyje šiaip jau atveria vietiniams duris į aukštesnę socialinę klasę (nes taip ir turi būti tėvynėje jos tautiečiams: tik gerai mokykis, stenkis darbe – ir tu viską pasieksi!).

Gal jums sunku patikėti, kad jis taip galėjo smurtaujančiai elgtis (juk visur sandėlyje yra CCTV!), kaip ir man tą pirmąkart pamačius buvo “kultūrinis“ šokas, bet pasakysiu, kad jei tokių kaip aš pagrindinės pareigos buvo iškrauti atvykstančius jūrinius kontenerius (rankutėmis sudėliojant pakuotes ant palečių), o likusiu laiku iki tol ar po to dėlioti prekes į lentynas arba pakuoti jas prie konvejerio linijos, tačiau va aš kartą taip ir nesulaukiau, kada jau pagaliau reikės man eiti “pasportuoti“.

Nes Paul man nieko nesakęs už mane tiesiog nuėjo iškraudinėti konteinerio, o aš ir toliau taip zyliojau tarp stelažų su savo “tetriu“…

Padariau tuomet išvadą ne apie dabar JAV eskaluojamas “baltųjų privilegijas“ (taigi ne pats pirmarūšis baltasis būtų krovęs už antrarūšį baltąjį, o kokį “negrą“ pasiuntęs!), bet kad, ko gero, britai, kaip imperinė nacija su milžinišku istorijoje kolonialiniu patyrimu, žino geriau už mus, vakarykščių baudžiauninkų, norinčių tapti “europiečiais“ (išties – tai tik iš kumečių patapti prakutėliais buožėmis), tautą, kaip ir su kokiais etnoso primatais reikia elgtis vadybos prasme, kad darbas būtų tinkamai ir laiku atliktas.

Ir juo juk nesiskundė nei jo valdžia iš aukščiau, nei pavaldiniai iš žemiau, įskaitant net ir tuos, kurių dabar gyvybės, suprask, net svarbesnės už baltųjų, ir net kai jiems šiknas atspardo tikrąja šio žodžio prasme, kad tie dirbtų ir nepezėtų.

O jūs va tokiai šitų visų invazinių babajų integracijai jau savo šalyje esate išties pasirengę?

* * *

Nesiguoskite mintimi, kad visi paspruks pas vokiečius, tad imigracija nėra jūsų problema – ypač kai nesugebėjote priversti (sic!) dirbti visų savų “tinginių pašalpinių“ prie tokio masinio nedarbo (taip – juk yra 11% registruotų bedarbių, o 73% dirbančiųjų neuždirba ir vidutinio atlyginimo!).

Bet juk ir patys vokiečiai, tarp kitko, net ir su nacių pagalba neišmokę tokių imigrantų tinkamai į darbo rinką integruoti – nes visa ta nacių priverstinio darbo sistema Trečiame Reiche laikėsi tik ant europietiškos (žydų ar slavų, mus įskaitant – nesvarbu), darbo etikos, suformuotos šimtmečiais kaip socialiniai instinktai (nacių vergų ypatumai ir jų kokybė – radikaliai nuo protestantiškos darbo etikos irgi nesiskiria, ypač kai užtenka tam kartui tik žemos kokybės, o dar yra fizinio poveikio, įskaitant biologinį sunaikinimą, priemonių), kaip ir patiems sovietams Gulage irgi ne kažkokie plantacijų negrai miškus pjovę ar šachtas bei kanalus rausę.

Bet dar yra ir kita tų invazinių “nemokėjimo dirbti“ mentaliteto (socialinių instinktų) problema.

O kas, jei jiems dar iki tol makaulėse instaliavo, kad Alahas yra ne tik už baro, bet dar yra ir labai halal žudyti kitatikius (net jei jie tiki tik į savo susigalvotą mokslą), tai nelabai jį po to įtikinsi Romos teisės viršenybe bei habeas corpus doktrina, nes po didelio bumbt jo lauks didžiulis PR visose mečetėse bei 74 gurijos grupinėms orgijoms rojaus haremuose?

Va toks jo vyraujantis socialinis instinktas, kuris kuo tvirtesnis savo nusistovėjusiais suformuotais neuroniniais ryšiais makaulėje, tuo bus tik didesnis fanatiko pasitenkinimas savo išskirtine misija (štai jums ir dominavimas!).

Ir, labiausiai tikėtina, kad tai vis tik įvyks jau trečioje ir “pamirštoje“ kaip “savų“ piliečių kartoje, kurios moralės formavimas buvo paliktas savieigai (gi pas mus “europinė tolerancija“ kitatikiams ir mažumoms, tiesa?) juk kitoje kultūrinėje ir ideologinėje terpėje šioje teritorijoje, po to net nepalikus tiems visiems būsimiems šahidams jokių socialinių liftų ir integracijos per nutautinimą galimybių atsidurti establišmente (o tai reiškia – dalintis jūsų viešąsias gėrybes ir finansinius srautus, kai ir “saviems“ jų trūksta).

Įsivaizduokite čia paminėtą Aleksandrą Puškiną trečioje arapo kartoje, kuris nebūtų nobilitavimo būdu įtrauktas į formalųjį rusų establišmentą, ir negautų lifto į aukštąją visuomenę per Carskoje Sielo licėjų, bei neturėtų nedarbinių pajamų šaltinio iš dvaro su baudžiauninkais kaip ir darbinių pajamų iš valdiškos tarnybos (ir tuo pačiu neturėtų dominuojančių mulato patino savybių, įgalinusių vesti sostinės gražuolę, kuri šiam, kaip “babuinui“ su išskirtine “raudona šikna“, vaizdžiai tariant, irgi buvusi neabejinga – nieko keisto, gryna biologija su minėtais reprodukcijos ir dominavimo instinktais, ką žino ne tik švedės, spėriai taip mulatuojančios tolerantiškąją žuvėdų karalystę, bet ir visos emigravusios mūsų sesės-geltonkasės, atsiduodamos londėse visokiems babajams bei juodaodžiams: once you got black, you never go back).

Geriausiu atveju, rusai taip dabar neturėtų “visų laikų svarbiausio“ nacionalinio poeto, nes tas anuomet tiesiog dirbtų kaip tipinis negras JAV plantacijose kokio rusų kunigaikščio cholopu.

Ir, turint šiam taip tinkamus eiliavimui smegenų neuronų laukus, tai gal dar ir bliuzas užgimęs būtų ne Orleano bei Misisipės Deltos apylinkėse, o kaimietiškos muzikos balalaikininkai iš Nešvilio apylinkių būtų diskutavę, ar galima tą rokenrolą dainuoti išvis angliškai, nes ta muzika juk geriausiai skamba tik originale – rusų kalba.

Rusiškas bliuzas gūglo supratimu (iš amazon)

Blogiausiu, žinote, terorizmas Rusijoje prasidėjęs būtų irgi bent puse amžiaus anksčiau ne su baudžiavos panaikinimu, nes, juolab, tas rusų poetas dar jaunystėje palaikė ne vien literatūrinius ryšius su pučistais dekabristais, tad “instinktyvų“ polinkį tai, dabar pasakytume, “arabiškai profesijai“ vykdyti neigiamą biologinę atranką jau turėjo.

Todėl ačiū jo švogeriui Georges-Charles d’Anthès, kirkinusiam Natašą Puškinienę.

* * *

(kita dalis – čia; arba visas 7667 žodžių tekstas vientisai yra Patreon paskyroje)

O kam čia tos “karate“ dar yra mažai, tai šiandien Seiikan tinklaraštyje yra įdomus pažintinis tekstas apie techninius ne tik Goju-ryu karate esminės kata aspektus – Sanchin: kai iš trijų “kovų“ belikę tik dvi.