Prasirgau COVID-21, apie koronavirusinius mitus ir… Laimingų Naujų!

Norėjau pavadinti “Mirties repeticija“ (clickbait!), bet manyje tvyro visaapimantis gerumas dabar, todėl persigalvojau, nors išties buvo pora parų, kai ėmiau realiai taip suprasti – galiu šįkart jau ir neišsikapstyti…

Vienintelis šio koronaviruso privalumas, jei taip galima pasakyti – jis tiek pakerta jėgas, ir yra tiek silpna, kad net nebeturi jėgų išsigąsti galimos mirties. Labai toks keistas jausmas – silpna iki mirties baimės atbukimo, jokios panikos išvis.

Juolab, kad kai 2019 vasarį buvau pasigavęs paukščių gripą, ir temperatūra savaitę laikėsi virš +39C, taip klejojant ir makaulėje dainušką Whiskey in the Jar perkuriant į lietuvišką Samanės Trilitriakas, tai šiuo atveju temperatūra pakildavusi tik iki +38.4C, dėl ko sąmonė juk visiškai išlieka. Juolab, kad ir vėliau ligoninėje temperatūra tebuvusi apie +36.2C – ir nenormalus naktinis šaltas prakaitavimas.

Bet kas rytą taip kasdien vis supranti: jei dar vakar manei, kad buvo blogai, tai šiandien matai, kad vakar dar buvo gerai.

* * *

Viskas prasidėjo išties nekaltai – kaip banalus peršalimas, nes penktadienį, gruodžio 10 dieną, apsižiūrėjau, kad Saab kairės pusės tolima šviesa neveikia, tad kieme buvo +2C, ir atrodė, gera proga pasikeisti lemputę, kaip paaiškėjo, gerą į naują, nes pakeitimas nepadėjo – reikia vis tik laidus žiūrėti, panašu.

Aš dar kitądien šuniuką vakare pavedžiojau.

O dar kitą, deja, pagalvojau, kad reikia truputį nuo peršalimo pasibūti namuose.

Kadangi penktadienį buvau paprašytas padirbėti vairuotoju iki Santariškių ir atgal (F korpusas…), tai paaiškėjo, kad “klientė“ irgi pradėjo jausti panašų peršalimą. Dar ketvirtą dieną (antradienį!) jos buitinis COVID-19 testas jokio viruso neparodė! Grįžo jos vyras iš reiso – pradėjo irgi sirgti (juos labai pykino, bet nei jiems, nei man joks skonis ir kvapas nedingo).

Man po kelių dienų atsirado jau gripo simptomai: maudė raumenis ir sąnarius, skaudėjo galva.

Šeštą dieną supratau, kad šitas “gripas“ kažkaip jau užsitęsė, nes trendas po truputį, tačiau nuosekliai, kaip ir rašiau, ėjo prastyn, nors visiškai ne tiek, kad kiltų kažkokia panika (kaip sakiau, testai jokio COVID-19 dar nerodė!) – ir tame yra viena iš šio koronaviruso klastų.

Ir tik šeštą dieną (beje, gitaristas Brian May iš Queen pradėjo sirgti dviem dienom vėliau, bet jis turi tris skiepus) tas buitinis testas pagaliau dvi “nėštumo“ juosteles man parodė vos per 20 sekundžių – nereikėjo jokių 20 minučių laukti.

Gydytojas iškart išrašė antibiotikų, ir po pirmos dozės išsivėmiau (atsiprašant už detales) – taip iškart visi “gripo“ simptomai netgi praėjo. Atrodė, pasirgsiu dar porą dienų, ir sveikas būsiu vėl – kaip “gripas“, aha.

* * *

Deja, aš jau PGR testui nueiti negalėjau, nes prasitęsė lovos režimas. Absurdas, kad atvykusi greitoji to testo padaryti negali! Jie išvis jokių testų nedaro (siūlau SAM pagal ministerio pavardę pradulkinti už tai kokį 130 kartų pagal jo nesamą planą).

Tas prastėjantis būklės trendas irgi taip tęsėsi.

Dukart buvo greitoji, antrąkart suleido hormoninių vaistų, tai išvis atkutau ir pavalgiau.

Nors testų jie neturi ir nedaro, tačiau bent jau pamatavo saturaciją (deguonies užpildymą kraujyje – nusipirkite vaistinėje tą prietaisiuką, tikrai pravers!) ir paklausė mano plaučius: taip 96 pirmąkart (nėra ko važiuoti į Alytų – grįžti pačiam tektų, o kaip???), o po to antrąkar – 95 (kas irgi normalu, tai ko važiuoti?).

Trečiąkart po 10 dienų jau gruodžio 20-tą dieną (!) mano gydytojas išrašė netgi siuntimą, ir greitoji pasiėmė į Alytaus ligoninę tyrimams ir pagaliau PGR testui vietoje, kurio prieš vidurnaktį iš Vilniaus ir sulaukiau. Saturacija buvo nukritusi iki 93, bet aš visiškai nedusau (tai nežinau, kuri riba man išties kritiška).

O ir plaučiai, peršvietus rentgenu dviem kampais, buvo švarūs, kaip ir paimti kraujo tyrimai – ne tokie ir blogi, pasakė. Netgi tądien budėjusi pati skyriaus vedėja suabejojo, ką toliau daryti (gerai, kad turėjau siuntimą!) – taip su manimi tranzitinėje palatoje buvo vaikinas jau antrąkart čia pakliuvęs, ir jį vėl namo paleido, išrašę kitų antibiotikų ir kosuliui pasiūlę Flavamed. Kosulys išties manęs net nekamavo.

O jis telefonu derino iš Airijos jam parvežimą kažkokio inverk… (čia tuo “arklių preparatu“, kur Donald Trump ir Joe Rogan, pamenu, pasigydė), kas bebūtų, kurį mūsų glušiai iš SAM čia savigydai nuo vidutinių COVID-19 būsenų uždraudė pardavinėti, nes antraip sužlugs skiepijimo kampanija.

Aš taip bandau suprasti, ko nori šita valdžia – žmones reikia gydyti ar vis tik terorizuoti, savo valdžia piktnaudžiaujant?

* * *

Pakliuvau po vidurnakčio vis tik į kovydinį skyrių (labai siurrealistinėmis katakombomis toks teletabis su skafandru vežė – tie zebrai freskose tarp šiluminės trąsos ir tos arkos iš Pirmojo Pasaulinio karo tvirtovių…), ir supratau lovoje, kaip man jau išties silpna…

Deguonies kaukės nedavė (buvau gavęs tranzitiniame belaukdamas), bet deguonies žarnelę pajungė, aišku – skyrius intensyvios priežiūros, bet dar ne jokia reanimacija (vis tik visiems viruso neigėjams reikėtų 6-tą palatą pamatyti – per savaitę iš ten du išvežė į reanimaciją, o ir 58-erių vyras mano lovoje iki manęs vos parą tepragulėjo, kai jį išvežė, ir labai skausminga dabar suvokti, kad, kiek girdėjau, jam jau atsisako inkstai…).

Beje, čia iškart pasakysiu aršiems skiepijimo idiotams, kurie “tiki mokslu“ (bet jums reikia per snukį trankyti tol, kad tą jūsų fanatizmą pavyks išmušti!) – niekada nebuvau jokiu antivakseriu, bet gi jūs tiek persisunkę neapykantos šiame Lietuvos toksine kloaka tapusiame psichočernobylyje™, kad net nebesugebate adekvačiai mąstyti!

Mano aplinkoje tiek mano civilinė žmona, tiek mano vaikai, tiek mano tėvai yra paskiepyti (mamą į skiepus aš ir pats pavežiojau). Bet spalio pradžioje gydytojo siuntimu dariausi kraujo tyrimus (jokių gretutinių ligų, viskas puiku!) – tačiau jis iškart perspėjo, kad mano kraujas yra per tirštas, ir išties galima trombo rizika, būtina porą mėnesių skystinti.

Kaip sveikuolis “karatistas“, aišku, aš į tai skeptiškai pažiūrėjau – aš veikiau buvau linkęs tikėti, kad man afilaktinis šokas realiau: sovietmečiu skiepijo visus nebodami nori-nenori, ir jei kas pamena, tai į pomentį leisdavę 3 skiepus – po antrojo aš nusivožiau be sąmonės, seselė vos atgaivino ir pasakė, kad gal, vaikeli, tu jau trečiam neik, ir va dar tau mėnesį atleidimas nuo fizinio lavinimo pamokų…

Taip kad – esu nedaskiepytas. Nors, jei pamenate juokingą istoriją iš Londono, kur žiurkė įkando, tai nubėgau ryte pats skiepo, ir nieko ten man nenutiko. Vis tik vaikystėje vien kraują iš piršto imant alpdavau, tai adatos, žinote, ne mano fetišas – primenu, tai nedaro manęs antivakseriu, kad ir kaip norisi dabar primesti man dėl kažko kaltę ir gėdą.

Vos įstatė kateterį priėmime – trombas jį iškart užkimšo. Sugebėjo paleisti tik trečiu dūriu (jūs mano rankos pamatyti nenorite).

Va tada tai tikrai nusigandau – pasirodė, kad ta rizika, į kurią aš pats mažiausiai kreipiau dėmesį, buvo visiškai reali, ir gydytojas man apie ją ne šiaip užsiminė (neatkalbinėjo – aš pats sprendimus priimu, ir nesiskiepiju nuo jokių gripų, nors visas virusines ligas labai sunkiai pakeliu).

O dabar klausimas ne retorinis: tai po kurio skiepo, va taip nesitikrinęs ir iš durno entuziazmo, būčiau patyręs insultą? Po antrojo – gal jau antkapis, ir davatkėlių aimanėlės, kad “ai, vyrai šiame amžiuje tikrai dažnai miršta…“?

Pabandykite susitikę man tą į akis pasakyti ir negauti tsuki.

Mūsų draugas (kuris 2018 metais ir pasiūlė mokytoju čia padirbėti) taip po skiepo už dviejų savaičių patyrė insultą, ir dabar viena akimi aklas. Jis save įtikinėja, kad tai – nesusiję. Jei man taip nutiktų – aš irgi save tuo įtikinėčiau.

Ačiū šitai feikinei valstybei, kuri beatodairiškai grūda visus į masinį skiepijimą, net jei žmonės persirgę ir jau turi antikūnių, net jei jiems kyla trombo rizika – ir neprisiima jokios atsakomybės bei žalos kompensavimo. Pagalvokite gerai apie tai, prieš kitus kaltindami, kodėl jie neskuba – gal kaip aš išties turi kraujo tyrimus ir gydytojo išvadas?

Skiepijimas yra visada balansas tarp galimų naudų ir numanomų šalutinių rizikų – ne tik šios ligos atveju, ir kol jūs ar jūsų vaikas nepakliūna į tą statistinę nelaimės mažumą, tol jūs labai galite sau leisti išsipišinėti, kokie apsišvietę ir įtikėję mokslo pasiekimais (žr. žemiau apie poną Julių).

Bet, žinote, jei gripui kas sezoną skiepus pritaiko, o čia jau omikron atmaina, ir skiepai dar nuo pradinio – atsiprašau, jūs tikintys esate nuo to žodžio fanatikai, ar tik šiaip durni?

Šiuo atveju mano sprendimas neskubėti su skiepu buvo rizikingas, tačiau visiškai mano atveju pasiteisino.

* * *

Grįžtant prie minėtosios kolegės, kuri ir dabar dar serga: ji greitąja nesivėžino (raginau primygtinai!), o ir antibiotikus skyrė jai vos prieš porą dienų (pažiūrėkite, kiek tęsiasi dienų sirgimas!), kai jos vyras, grįžęs iš reiso, užsikrėtė ir pateko į Alytaus kovydinį skyrių (kitame aukšte) po keletos dienų.

Jos pensininkė mama ir pilnametė dukra – neserga visiškai. Nei vienas jų nėra pasiskiepiję, ir neketina, sako. Beje, mano pusbrolis Norvegijoje prasirgo vasarą taip vos savaitę tik su kava, nes spaudimas nukrito, kai pas jį šiaip aukštas – sako, ten pas juos gydytojai traktuoja koronavirusą jau tik kaip sezoninį gripą.

Bet čia tikrai ne gripas!

Tokio šlykštaus viruso ir sirgimo – aš net priešui nelinkėčiau. Dar pernai mano pažįstami youtuberiai ne iš Lietuvos, kurie persirgo, tą patį sakė, ir dabar galiu tik pritarti.

Peržiūrėjau, ką per šiuos kone dvejus metus rašiau – absoliučiai nieko keisti nereikia, dėl nieko nuomonės nepakeičiau, ir visi mano teiginiai yra teisingi bei išties pagrįsti moksliniais duomenimis, o ne politine propaganda.

Ir dar labiau sutvirtėjo įsitikinimas, kad pišpasiniai idiotai ir yra viruso platintojai – tai kiek reikia būti glušam, kad to nesuvestum???

Būtina tučtuojau panaikinti bet kokį pišpasių naudojimą ir visus traktuoti vienodai, skiepyti ar neskiepyti, kaip galimus viruso nešiotojus – tada ir be karantino apsieisim, ir nors kiek nutrūkusius nuo grandinės neadekvatus priversime laikytis visiems bendrų epideminių taisyklių, kaip buvo pirmais metais.

Aš tą savaitę net parduotuvėje nebuvau – neturiu pišpasio, ir nereikia.

Jo ir dabar man nereikia (saviizoliacija iki sausio 2 dienos).

Bet kad šitai neatsakingai arščių idiotų tautai išdalino licencijas platinti užkratą – tai tik jų tokia pati glušių ir vėplų piktybiška valdžiukė tegalėjo susigalvoti. Per pirmus metus, kai net nebuvo skiepų, neužsikrėčiau nei aš, nei dauguma žmonių, nes galiojo bendros taisyklės visiems, be jokių nepagrįstų išimčių.

Tai kurie, pišpasiniai, dabar susivokėte, kad gal nedera tomis privilegijomis piktnaudžiauti ir tą virusą platinti?

Nors vienas???

* * *

Palatoje aptikau vyresnį už mane vyrą iš Druskininkų – Julius yra chemijos mokslų daktaras, įmonės savininkas (duomenys žinomi), jau gulėjo antrą savaitę. Jo žmona – genetikė ir dabar dirba farmacijoje, bet ji serga namie, nes lengvesne forma, o jam jau buvo pažeisti plaučiai, tai skyriuje jis užtruko.

Abu buvo nusprendę nesiskiepyti (jis ir taip varotojo vaistus po ankstesnės operacijos), ir toliau neketina – turi daugiau mokslinių argumentų, jei jūsų propagandos nukoučintos durnos galvelės. Aš gi, kaip sakiau, nesu nusiteikęs prieš skiepus, tai ir nesiginčijau.

Mus išrašė tą pačią dieną.

* * *

Beje, su mano gydymu – tai gydytojams problemos, ir ačiūdie, kad pakliuvo labai tolerantiškas ir dar nesugadintas jaunas daktaras.

Pirmiausia, pasakiau, nustokite jau pagaliau mane testuoti! Man adatos kelia stresą! O iš to – ir rezultatai prastesni. Cukrus 7.2 (prieš tai – 6.8) – nieko nereiškia, nes esu anksčiau daręsis gliukozės tolerancijos testą, ir joks čia ne gresiantis insultas: pavalgysiu, nestresuosiu – susitvarkys. Taip 5.7 ir atsistatė, pirštus badyti rytais nustojo – aš savo organizmą žinau, prašome gydyti nuo koronaviruso, ačiū!

Šiaip ne taip sutarėme, kad Kalėdų rytą iš venos paims kraują (šitą leidau…) – uždegiminis procesas nuo 15 nukritęs iki 5, visi parametrai vėl normoje.

Koronavirusas, kaip ir jo pagrindu padarytas skiepas, kaip minėjau, sukelia trombų riziką – užkemša smulkias kraujagysles, ir tai ne tik plaučiai, kaip buvo akcentuojama iki tol, bet ir smegenys, inkstai ir pan. Todėl prevenciškai kraują skystina… baksnojimu dukart paroje į pilvą (mano bendrapalačiui – po dvi injekcijas iškart).

Užteko vienos. Nes, atsiprašau, bet ten pas mane vis tik presas, ir mano KMI yra puikus, jokio antsvorio, tai į kur durti???

Pasakiau, kad velniop – nesileisiu daugiau.

Bandė įkalbinti, kad gal bent vieną kartą paroje… Sakau, ne – varykite per kateterį (va čia tai geriausias išradimas medicinoje, kaip man, kuriam tik iš trečio karto įstatė, bet paskui triskart leido antibiotikus ir po tris lašalines, ką aš su dideliu džiaugsmu priėmiau, nes tiesiog jaučiau, kaip užsiturbina mano kraujo mišinys!).

Galop, sutarėme dėl tabletės (tokia mažyyyyyytė ir bordinė). Perspėjo, kad pusmetį gali išlikti prastesnio krešėjimo rizika, tai dera saugotis ir nesusižeisti, bet, kaip minėjau, man ir taip buvo siūloma kraują skystinti, tai čia tiesiog gavau privalumą, o ne trūkumą!

Gerai prasisukau, aha.

Bet jums patarimas – pagerkite aspiriną po 100 ml porą mėnesį vakarais ir jūs, nes net jei ir skiepyti, kadangi šitam virusui, kaip minėjau, trombozę sukelti yra jo pagrindinis tikslas (o ne atimti iš jūsų galimybę degustuoti vyną).

Serga ir skiepyti, deja.

Ir, kaip sakiau, jokios koreliacijos, tik be aklo tikėjimo, kad skiepas palengvina simptomus sergant, absoliučiai nėra: vieni praserga be simptomų ir be skiepų, kiti su skiepais po 2-3 savaites prasikamuoja, kaip kaimynė (bent jau noriu tikėti, kad daugumos jų vežti į ligoninę nereikia, tačiau tai nėra mokslinis faktas, o tik irgi tikėjimas ir toks mano noras).

* * *

Dar apie vieną “antivakserių“ tarpe itin gajų mitą – “mano stiprus imunitetas“.

Taip, ponas D. Kepenis sirgo ir prasirgo, ir dabar melagienų purvasklaidai yra neįdomus, nes neužsilenkė, o kam reklamuoti antivakserį?

Gi mano, ir tokių sveikuolių kaip aš ateju, stiprus imunitetas yra trūkumu – paradoksalu, bet būtent skiepas tuo padeda, kad irgi ne vienam imunitetą suprastina. Man turėjo leisti hormoninį supresorių, kad išvengtų citokinų audrų – pirmais metais ne vienas sveikuolis savo žaliavalgystes ir parkus pakeitė į kapinių žalias pieveles būtent dėl to perdėto savo “sveikumo“ ir “stipraus imuniteto“…

Dabar šitos ligos gydymo protokolai atidirbti, procedūros aiškios (tik tokie neparankūs pacientai kartais juos trukdo taikyti).

* * *

Vos mano tą trendą žemyn stabilizavo ir atsirado apetitas – jau tada perėjau su savo Goju-ryu į kontrataką.

Gydytojai paaiškino, kaip reikia daryti kvėpavimo pratimus – aš mandagiai palinksėjau. Ir dariau savo: tensho ir sanchin kvėpavimą – kartais mane iš koridoriaus seselės pravydavo, bet marširuodavau ir kvėpuodavau po 30-45 minutes kas vakarą su tokiu fanatišku užsispyrimu (arba užlįsdavau už spintos koridoriaus gale ir shiko-dachi “pumpavau“ seiyunchin elementus, kairę ranką su kateteriu užsikišęs už chalato diržo).

Nes deguonis labai gerai, kai silpna – plaučiai net nedirba, o tu nedūsti.

Bet po to gali nutikti kaip tam ežiukui, kuris pamiršo kvėpuoti ir užduso – žinau, kad organizmas yra tinginys, todėl verčiau jį (save!) kvėpuoti be deguonies pajungimo.

Buvo juokinga, kai netyčia gydytojai užklupo taip mane hibernuojant, ir mano pulsas buvo 46… sakau, ai, čia jūsų prietaisai nusimušė – sako, tai kad ir pulsą mechaniškai matuojant jis žemas! Tuoj, pakvėpuosiu, palaukite – na, pakilo?… Labai keistai pažiūrėjo, kas aš toks čia per nesusipratimas išvis…

Ryte savaitgalį aš savavališkai jau nusiėmiau deguonį, ir tik vakarop seselė mane pričiupo.

Pasipiktino, kas man tą daryti leido! Pasakiau, kad gydytoja leido po truputį pratintis (beveik ir nepamelavau – gydytoja tik terminą gal už savaitės turėjo omeny). Klausia, tai kiek aš dabar be deguonies esu??? Sakau, gal kiek daugiau valandos (išties – nuo tada, kai pabudau, tai taip deguonį ir švaisčiau).

Nubėgo saturacijai prietaiso – tas parodė 96 (o po 44 minučių tensho – kaip kitaip turėjo būti?).

Va, matote, sakau. Matau, sako taip nepatikliai ir įtariai, bet gal nakčiai užsidėkite, nes vis tiek atsakome už jus. Pažadėjau, bet kitą rytą jau pats užsukau deguonį ir daugiau nebeatsukau išvis.

O jau pirmadienį gruodžio 27 dieną mus su ponu Juliumi kartu ir išrašė (mane – lygiai po savaitės, kas yra nerealiai greitai!) – kaip tik kitądien, kai jau mano antibiotikų kursas ir baigėsi (supresorių ir gliukozės ryte dar gavau, tik jau magnio nebedavė, nors man tas vis tik patiko – kojoms būna šilta).

Tiesa, aš taip dar palatoje taip sulaukiau ir pietų, ir vakarienės, nes Varėna “pamiršo“ atsiųsti transportą parvežimui (kadangi reikia saviizoliuotis, tai parveža – negalima leisti vežioti kam papuola).

Čia aš labai norėčiau parašyti daug keiksmažodžių apie provincijų valdžiukes, bet pasilikime temoje.

Paskutinė lašalinė

* * *

Išties, prasisukau gana lengvai, ir labai laiku sutikau pasiduoti medikams – žmonės, nedelskite, geriau persidrauskite!

Ir jei taip vis sunku buvo ištaikyti knygą paskaityti, tai kai tik pradėjo smegenys susikaupti, tai jau galėjau tą padaryti (Julius išvis rijo vieną po kitos). Tiesa, 1964 metų knyga apie kinų kompartijos žygius Gomindano užnugaryje 1933 metais – ne pati geriausia pramoginė literatūra, tačiau einamąjame geopolitiniame kontekste labai pažintinė.

Ačiū medikams ir šiuolaikinei medicinai bei tradicinei Goju-ryu karate sistemai – karate išties juk yra ne apie “mavašį į makaulę“, o apie gyvenimo meną. Ir šiuo požiūriu man labai pasitarnavo.

Galbūt, derėtų su kitais šiomis žiniomis dalintis?

* * *

Vis tik pasidalinau čia savo patyrimu, ir, norisi tikėti, paneigiau tuos paikus mitus, kurie gajūs tol, kol “mano žodis – prieš tavo žodį“.

Dabar mėgaujuosi skoniais ir gyvenimu (radau iškart kalvadoso iš po eglutės – ir lašinių šaldytuve!), ir dar siunčiu visiems meilės ir sveikatos palinkėjimus!

Nežinau, kokiu raktu toliau tęsti šį tinklaraštį – per metus dėka šitos toksiškos ir neapykantos persunktos ne tik savo tautai titulinio snargliaus ir jo neadekvatų šaikos dėka mūsų šalis tapo visiška dvasine kloaka. Iš intensyvios terapijos skyriaus, kai taip priverstinai stabteli, tas labai akivaizdžiai matosi.

Aš stengiausi rašyti, kad keistųsi į gera, bet… panašu, kad taip tik dalyvavau visame šitame psichopatiniame nuprotėjime. Aš nežinau, kaip jūsų paprašyti tiesiog nustoti nekęsti vienas kito, nustoti kariauti visiems su visais, ir iš kur jums paimti nors minimumą empatijos.

Va šitai mane tikrai liūdina…

* * *

Todėl – laimingesnių jums Naujųjų metų!

Nesirkite! Atsižvelkite į kitus ir į jų sveikatą.

Ir nustokite bendradarbiauti su šita okupacine valdžia – kad ir kada ji žlugs, ryt, po metų ar taip ir pratemps iki 2024-ųjų, atnešusi dar daugiau ekonominių ir socialinių nuostolių šaliai ir tautai. Jūs jiems nerūpite – gana kolaboruoti!

Norėtųsi, kad Lietuvą žinotų pasaulyje kaip draugiškiausią valstybę, o ne tokią, kokia dabar tapusi, kur reikia užvožti betoninį sarkofagą, kad toji “radiacija“ nesklistų iš šitos teritorijos. Gali būti, kad ši dvasinė būsena taip pat prisideda ir gerokai per didelio pagal statistiką esamo epidemijos lygio – bet tai jau mano spekuliacija, nors ir kelia visokių empyriškai pagrįstų įtarimų.

Ačiū, kad siuntėte linkėjimus ir maldas! Ačiū didelis mano Patreon rėmėjams!

Myliu jus!