Kol aš čia gabaliukais dėlioju praeitų metų savo prognozių įvertinimo tekstą, dalindamasis žinutėse kai kuriomis smagesnėmis įžvalgomis, tai va dabar dar prasidėjo bardakas Kazachstane.

Taip kaip čia dabar nepakomentavus, kaip tą dariau apie Baltarusiją bei Ukrainą?

* * *

Pirmiausia, tai patarsiu nustoti svaigti apie kažkokią “eilinę“ demokratinę “spalvotą“ revoliuciją, nes taip, suprask, iš niekur nieko kazachai ėmė ir tapo europiečiais (beje, save jie išties laiko europiečiais, o ne azijiečiais – perspėju netyčinius “rasistus“, jei kada su kazachu kalbėsite!). Europiečiais, aišku, mentaline prasme (kultūrine, žinote, net didžiausiam progresyviam glušiui tą pasakyti būtų sunku), o ne etnine.

Nes netapo. O ir – kodėl turėtų?

Tai šios šalies provincijose, nepasiektose sovietinių kompartijos funkcionierių, tradiciškai buvo ir dabar jau galutinai yra per tris posovietinius dešimtmečius galutinai išsigryninusi klaninė visuomenė – jau ir nebe gentinė, bet vis dar klaninė, nepriaugusi net iki mūsų šaikų lygio. Ir kur pagrindinis valdantis klanas yra buvusio “prezidento“, kurio vardu pervadinta naujoji sostinė Astana į Nur-Sultaną.

Buvusio kazachų sultono Nursultano sostinė Nursultanas – verkia zuokai su šimašiais… (foto iš vikės)

Nors tūlas lietuvis, kuriam visi valdžioje “vagej“, bet jis nėra “kokistais lochas“, kad į ten patekęs pats nevogtų, tą klaidingai vadinamos valstybės esmę sudarantį kazachų švogerizmą pilnai supras. Gal tiesiog kazacho makaulėje sąrašas giminaičių bei bičiulių yra keliasdešimt kartų ilgesnis už tą sąrašiuką “savų“ tūlo lietuvio jo susidarytame “socialiniame kapitale“, kur net ne visi giminaičiai nusipelnę gyventi geriau, jei lietuvis pripultų prie to proverbinio “lovio“.

Kita vertus, kazachai labai mėgsta džigitiškus išsidirbinėjimus (pvz., pirkti tą patį pieną brangiau, bet už tai “turtingųjų“ parduotuvėje, nes kazachui permokėti už prekę yra garbės reikalas!), kai tuo tarpu lietuvis yra godus, šykštus ir pavydus – šiuo požiūriu mūsų mentalitetas formaliai skiriasi, tačiau biologine prasme, deja, mes esame tokie patys babuinai, kurie irgi taip demonstruoja savo raudoną šikną, tik, suprask, “civilizuočiau“. Bet kazachai todėl, pamenu iš darbo alkoholio eksporte, buvo geri pirkėjai, imdami kolekcinį viskį dvigubais (kukliai čia taip…) antkainiais (ir po to maišę su obuolių sultimis, nes su kola, sakė, geriant tą single malt skonis vis tiek nepagerėjęs), nes kazachas be pontų – tai nėra “tikras“ kazachas.

Kiek sunkiau toje “valstybėje“ todėl po SSRS griūties ten buvo vietiniams vokiečiams ir rusams – jei pirmuosius kazachai, ne be Vaterland Deutschland repatriantų susigrąžinimo programos, sėkmingai iš dabar jau “savo“ šalies išsivaikė, tai antrieji tikrai ne visi sugrįžo į motiną-Rusiją.

Ir sugrįžo rusai tik tie, kurių kvalifikacijai Rusijoje dar buvo poreikis (kai kurie sugrįžo tik formaliai – pvz. Baikonūro specialistai), jau nekalbant apie minėtus vokiečius, kurie išties sudarė šalies intelektinį pagrindą, o į jų vietą staigiai jokie vietiniai neatėjo, nes… vietiniams to intelekto ir kvalifikacijos net nereikėjo.

Čia kaip nutiko su tuštėjančios provincijos dėsniu, apie kurį rašiau anksčiau – Lietuvos provincijoje dar gerai, jei taip niekingi vidutiniokai (intelekto ir profesine prasme) tapo “elitu“, kai išsivaikė gabiuosius į tiems didesnes galimybes suteikiančius megapolius. Tie jūsų taip niekinami “čikenfektoriai“ net neišsiregistravo iš savo gyvenamų vietų, taip uždarbiaudami tarsi “komandiruotėse“ ir dar formaliai politikus ramindami, kad emigracijos realus dydis nėra tiek tragiškas, kiek jis išties yra apskaitomas statistikoje (ir jei nepriskaičiuoja 3 milijonų, tai Trepsė pradeda klykauti, kaip nukapos visoms surašinėtojoms galveles, jei tos neperskaičiuos kaip reikia – ką, jau pamiršote, kai praeito surašymo metu tapome ir vėl “tik trys milijonai“?).

Kazachų atveju netgi jų prakutę vidutiniokai išsivažinėjo iš pradžių į mokslus užsienyje (Anglijoje ir Rusijoje), o po to tas jaunimas, kaip ir mūsų emigrantai (ne ekspatai!), jau pradėjo pasiimti ir savo tėvus, kurie dar turėjo sovietmečiu įgytą kokį nors padoresnį išsilavinimą – toji išsilavinimo skylė atsivėrė Kazachstane gerokai labiau, nei Lietuvoje su tuzinu fiktyvių “universitetų“ milijonui gyventojų, nes ten net nelabai buvo kur vietiniam jaunimui išvis studijuoti, kol jų prezidentas nesusigriebė ir ėmėsi kurti švietimą (tik jo tuščioje vietoje ir be išsilavinusių žmonių greitai nesukursi).

* * *

Kitaip tariant, Kazachstane susiklėstė tokia tautinės valstybės sistema, kad vadovais paskirti “savi“ (visomis prasmėmis – tiek etnine, tiek ir klanine) kazachai, o visus darbus, tame tarpe ir valstybės valdyme, dirba likę “etniniai“ rusai. Kaip suprantate, šie likę juk irgi jau nebe aukščiausios kvalifikacijos.

Ir, kaip suprantate, jų vadovai kazachai savo smukusiu išsilavinimu, kuriuo ne itin pasižymėjo dar ir SSRS laikais, o dabar, kai jo siekti net nebūtina (už dujų dolerius prisivogusio tėtušio finansus galima baigti oksfordus, aišku, bet britai tokiems “aborigenams“ paruošia darželinukų programas ir atskirus diplomus – tik pinigus mokėk!), nes pagrindinis kvalifikacinis reikalavimas yra tik tavo tautybė, o užimamo posto svarbumas nulemiamas tik per giminystę ir reikiamas pažintis.

Tad natūralu, kad ir bendras valstybės administravimo lygis nusmuko gerokai žemiau, negu mes dabar matome ne tik užsienio reikalų, bet ir savo ekonomikos, finansų, sveikatos bei socialinės apsaugos ar, ypač, teisingumo ministerijose.

Bet mums dar vis yra kur smukti (ačiū tam buvusiam ES siekiui, kuris paskatino iki 2004-ųjų bent jau vykdyti atranką kompetentingų kadrų, kadangi elitukas labai norėjo po to sukišti į šiltas ES, ar iš bėdos – vietinėse kontorose, tas vieteles savo mažorus vaikučius), nepaisant dirbtinai palaikomo papirktos šunaujos (mirusios žiniasklaidos ir prostitučių influencerių) bemaž žemiausio pasitikėjimo reitingo dabartinės kvaišų bobiausybės (abiejų lyčių).

Aš primenu, kad kubilinio dugno formaliai dar nepramušė tik todėl, kad to “ekonomikos pribaiginėjimo vadovėlio“ menamo rašytojo tuomet žiniasklaida nepalaikė ir išsijuosusi kritikavo, nepaisant fakto, kad prie iškilusio defaulto viešuose finansuose turėjome vieną geriausių šių laikų finmin (ir ne, tai nebuvo dabartinė PIŠ, bet jos pirmtakas), tad dugnas fiksuotas labai žemai, bet dabar vos per metus pasidarkiusi esama vyriausybė jau iš esmės į jį remiasi savo pėdutėmis.

Kazachų gi atveju tas mūsų “šiandien“ buvo nutikęs gal prieš gerus 20 metų, o ir į jokias ES kaip valstybės etaloną, jie eiti neketino, tad dabar jūs gerai įsižiūrėkite į tą šalį – faktiškai, galite matyti ir Lietuvos ateitį.

Ir, beje, ateisiančią gerokai spėriau nei per 20 metų, jei tas esamas trendas nepasikeis: vis labiau įsivyraus oligarchinė rentų ekonomika, išsiurbianti ES ir mūsų iždo pinigus, kai giminystės ir asmeninių pažinčių, o ne meritokratiniais kriterijais formuojama, šalies valdininkija įsitvirtins kaip feodalinė aristokratija be paprastai aristokratijos prisiimamų bet kokių prievolių savo (!) valstybės atžvilgiu (tai, sakykite, jau dabar ir antrasis šito titulinio anūkėlio vaikutis nuo verktinių išsisuka, nekalbant apie patį tėveliuką?).

* * *

Pridėkime dar ir kitą faktą – Kazachstanas yra regione viena iš daugiausiai užsienio investicijų pritraukusi valstybė. Kas, atrodytų, tai būtų didelė paskata šalies ekonomikos progresui.

Deja, sistema sudėliota ta pati kolonialinė tarsi Afrikoje, kur savo atkatus dar valdantis klanas gauna (Nursultanovaitės per tėtušį gautus pinigus tame pačiame Londone ir laiko), tačiau vietiniams iš viso šito “progresų“ išties nieko nenubyra. Maža to, per kvailius “žalius“ technokratus ES paketurgubėjusi dujų kaina išlaidomis gyventojams taip netikėtai padvigubėjo ir patiems kazachams, kurių dujas tie patys rusai re-eksportuoja ir į Europą.

Šiose jau ne pirmus metus susiklosčiusiose sąlygose dar keista, kad tik dabar žmonės išėjo į gatves protestuoti: socialinių liftų nebuvimas, gyvenimo lygio dėl sukilusių energetinių kainų smukimas, nepotizmas vietoje meritokratijos valstybėje, klaninis nacionalinių aktyvų vagiliavimas, nykstantis smulkus verslas, iki šiol savo šešėlines pajamas sėkmingai maskavęs vienu didžiausių pasaulyje bitkoinų knisėjų skaičiumi (iki tol pigi elektra ir menkas mokesčių priežiūros institucijų susidomėjimas, iš kur ateina pajamos), tautinių mažumų galimybių naikinimas (ne tik minėtų vokiečių ir rusų, bet ir turkų bei pan.).

Sakykite, jei nežinotumėte, kad kalbame apie Kazachstaną, nekiltų tokia nuojauta, kad ir vėl šitas “anarchistas“ taip juodina mylimą tėvynę Lietuvą?

* * *

Bet mūsų socialiniam protestui išties trūksta tai, kam buvo rengtasi Kazachstane – ir apie galimas riaušes jų valstybės saugumo tarnybos turėjo informacijos prieš gerus penketą metų.

Taip nutiko, kad tokią šalį, kurioje gausu naudingų iškasenų (be minėtų dujų, tai Kazachstane priskaičiuojama apie 40 procentų ir viso pasaulio urano rūdos), tačiau savivalda yra labai silpna (nes stiprus autokratas ilgoje perspektyvoje yra silpnoji valstybės vieta, jei nesugeba užtikrinti adekvataus ir sklandaus valdžios perdavimo pagal elitų norus, kurie atitiktų ir plebso interesus – žiūrėkite, kaip greitai užsibaigė visi stoviniavimai ant suoliukų be šlepetyčių su balionėliais Minske, kai Batka sustreikavusiems BelAZ proletarams davė pasirinkimą: kad ir tautinė bei tokia kreiva-šleiva, tačiau esama gerovės valstybė, ar vis tik jis pasitraukia, kaip tiek nori – o tuos visus gamyklą perpirkę vakariečiai arba rusai “suoptimizuoja“, ir oi, kur toji tapinoidų tiek isteriškai išdžiūgauta po to gudų “revoliucija“ prapuolė, ką?), tai mielai sau pasitąsytų rusai, kinai, turkai ir… britai.

Sakysite, o šie kuo dėti?

Na, jei mes visi pamename buvusį vokiečių kanclerį Gerhard Fritz Kurt Schröder labai “netikėtai“ tapusį rusų Gazprom konsultantu, tai kaip čia jums neužkliuvo faktas, kad  buvęs britų premjeras Tony Blair tokiu pačiu “konsultantu“ dirbo pačiam prezidentui Nursultanui Nazarbajevui?

Su Boris Johnson atėjo kiek kitas torių britiškas elitas į valdžią JK, kuris konkrečiai Kazachstane nelabai turėjo tiek ryšių ir įtakos, kiek ankstesni britų “darbiečiai“. Ir nepanašu, kad esamas prezidentas kažkaip būtų puolęs su šiais britais draugauti – kas reiškia, kad atėmęs iš anų britų jų valdomus aktyvus ir atidavęs šiems britams.

Maža to, jei pamenate, tai Boris prieš įsisprausdamas į praimus, tai dar pabuvęs JK užsienio reikalų sekretoriumi – ir tai nėra atsitiktinė jo užgaida (kaip mūsų durnelio URM, nes “mamytė“ liepė, o senelis prakišo, ir ačiū seniems ryšiams su “valstybininkais“ januškiniais bei uošvio “socdemams“ – ar jūs tikrai manote, kad čia taip titulinį anūką dėl to nesamų kompetencijų pasirinko pati TSKP kalbanti kojinė PIŠ, kuri to net atleisti nesugebėjo tam pačiam lyg ir prašantis?).

Boris žaidžia britų elitui tradiciškai būdingą imperinį žaidimą – Anglija (ne JK) yra aukščiau visko, ir ši Europos pakraščio salos tauta per šimtmečius išmoko įtakoti pasaulyje gerokai daugiau, nei realiai sveria ekonomine, politine, teritorine ar banaliai gyventojų skaičiaus prasme.

Boris Johnson ir Donald Trump duetas senutėlę Angliją buvo vėl sugrąžinęs į aukščiausią lygą – vien todėl JK dar spėjo prisidėti prie AUKUS karinės sąjungos, nors tiek JAV, tiek Australijai yra akivaizdu, kad ten, kaip sakė filme “Kin-dza-dza“, šis “smuikininkas nereikalingas“.

Brexit suteikė JK taip pat vieną iš pranašumų, kad daugiau jų nedera tapatinti su nudurnėjusia marazmatikų valdoma ES, į kurią kojas šluostosi netgi šūdo drėbtų trobelių invaziniai parazitai. Klausimas JAV politiniam elitui tebuvo vienas: su kuo dabar, kai Ketvirto Reicho kanclerė mamulė Angelė pasitraukia, JAV šnekėsis – Paryžiumi (pramesti su povandenlaiviais) ar Berlynu (jetus, kokių dviejų durnių koalicija, įskaitant “žalią“, bet agresyvią dabar užsienio reikalų ministrę…)?

Nes Londono, kuris žuvimi prie Prancūzijos krantų, neatsidalina su Paryžiumi, Europoje JAV jau nebereikia.

Bet pačiam Londonui dabar už ES ribų būtina atkurti savo geopolitinę įtaką, kuri buvusi dar iki Antantės sukūrimo laikų – o tai reiškia, kad Borisui būtina kalbėtis su Huilo, kuris dėl Skripalių apuodijimo kalbėtis su Borisu, kol tas nepripažins, kad tai ne FSB, bet MI-6 darbas, ko tam kol kas yra “ne fasonas“ pripažinti (o vokiečiai po Angelės dėl dabar Rusijos kalėjime sėdinčiu neminėtinu “pacientu“ faktiškai jau bučiuoja Volodios ranką, jei dar to nepastebėjote).

Kaip matote, šį mėnesį rimtoms deryboms, o gal ir – naujoms pasaulio dalyboms, susėda JAV su Rusija, ir Britanija čia išties kaip “smuikininkas nereikalinga“.

* * *

Boris labai straksėjo Ukrainoje, manydamas, kad taip įtinka JAV interesams regione – suprask, eskaluoti karinį konfliktą, kad Rusijos dėmesys ir ištekliai čia būtų užimti, nors už seniai pasivogtus JAV pinigus ukrainiečiai vis tik neatidirbo, kad pradėtų Donecko ir Luhansko išvadavimą, priversdami Rusiją pasiųsti savo pajėgas, kurias toji pademonstravo Kijevo kazokų karštoms galvoms turinti gerokai daugiai ir permesti gali gerokai greičiau.

Išties JAV Valstybės Sekretorius Anthony Blinken siekia prakišti Ukrainą Huilo, kad tos “integravimas“ geram dešimtmečiui užimtų Rusiją ir išsiurbtų dabar tos, o ne JAV “paramos“, finansinius išteklius.

Bet va neima Huilo visos Ukrainos, ir net neima rytinės Novarosijos – pakanka ir Krymo. Įtariu, kad net jei kuris Ukrainos Prezidentas atsirastų, kuris nepaisytų Galicijos nacionalistų ir pagaliau de jure atiduotų tas de facto prarastas teritorijas, tai Rusija šių net savo gubernijomis nepaverstų, palikdama jas “nepriklausomomis respublikomis“, nes integravimas išties kainuoja pinigus, ir dar čia ta JAV jiems nereikalingą Kijevą su visa likusia išlaikytinių šalimi bruka…

Gali būti, kad britų elitas pagaliau Labradurniui išaiškino ant pirštų, kad britų “karinių patarėjų“ kontingentas ir visa tiekiama karinė parama išties tik trukdo JAV ir dar erzina Rusiją – taip į supervalstybių lygą negrįši, likdamas tik pirmoje kartu su nupezėliu Paryžiumi ar nukvakėliu Berlynu.

Reikia rimtesnių švietalų šioje kortų partijoje.

* * *

Sakykite, o jums taip nekilo klausimas, ko nori maištininkai Kazachstane?

Kas išvis yra jų politiniai lyderiai? Per savaitę riaušių nesugebėta įvartinti nei vieno, bent formalaus? Kaip čia taip nutiko?

Ir po to, kai užimi vietos administracijos pastatą, tai kas tie naujieji valdantieji – kažkodėl pastatas sudeginamas. Kaip ir KGB pastatas, vietoje to, kad bylas išsineštų, irgi sudeginamas. Ir taip prie VRM nueinama – ir tas be jokios naudos tiesiog sudeginamas…

Kas čia tuomet išvis vyksta?

Ir kas tie gerai organizuoti jaunuoliai, kurie nepanašūs į vietinius, ir kurie kai kuriuose miestuose netgi vilkėjo raudonas striukes, veikdami organizuotai? Interviu neduoda, politinių reikalavimų nekelia (juokingiausias – dabar prašoma Nursultano sugrįžti “vardan tvarkos atkūrimo“, nors tas, pagal gandus, serga vėžiu ir jam išties nedaug likę, tad gydosi užsienyje).

Tiesiog banaliai kuriamas chaosas, bet nėra perimama valdžia – net marionečių nesimato.

Ir viena iš versijų – ne, ne JAV “gosdepo agentai“, o būtent… JK Mi-6 prieš keletą metų Turkijoje atskirose “pabėgėlių“ stovyklose ėmė ruošti šiuos riaušininkus ir apmokyti, ką ir kur tie turės veikti, kai ateis “toji“ diena.

Tai, kad Rusija (o taip pat kitos šių NVS šalių saugumo bendradarbiavimo šalys, išskyrus dabar angažuotus ukrainiečius ir gruzinus; kirgizų prezidentas pažadėjo, jei parlamentas patvirtins, bet parlamentarai nesusirinko, tai kaip ir pažadas padėti galioja, tik sabotuojamas) įvedė savo karius, tai anaiptol ne tam, kad tie siautėtų gatvėse – rusai pasirūpino visų pirma savo infrastruktūros ir po to strateginių objektų (pvz., elektrinių) apsauga.

Ne todėl, kad rusai tokie mieli taikdariai, o kad jiems irgi reikia to lokalaus (jokia valdžia nepajėgia numalšinti kilusių neramumų daugiau nei dvejuose miestuose) ir gerai organizuoto chaoso, po kurio Kazachstanas taps jų kontroliuojama teritorija, kur bus įvesta rusiška tvarka vietoje esamos suirutės.

Na, o britai, jei čia su turkais (kas geriausi Boriso sąjungininkai Europoje?) išties veikia (iš Turkijos jau turkų mažumas ginantys politiniai lyderiai pasmerkė rusų ir armėnų dalyvavimą malšinant “turkų mažumų protestus“), tai Borisas taip gali Vladikui padovanoti Kazachstaną (perėmę iš bleiritų kasyklas ir investicijas sau, aišku), nes britų Mi-6 tas riaušes nutrauks lygiai taip efektyviai, kaip ir jas sukėlė.

Ir tada Britanija vėl dalyvauja Naujoje Jaltoje (kartu atsiprašiusi A. Blinkeno, kad trukdė parduoti ukrainiečius rusams).

* * *

Šiuo požiūriu nagrinėjant neramumus Kazachstane logikos, manau, yra gerokai daugiau, nei bandyti įžiūrėti kažkokią “spalvotą revoliuciją“ be lyderių (iš esmės, tai tų lyderių nebuvo gi ir Baltarusijoje – ar jūs rimtai žiūrite į šitą kotletinę pabėgėlę ar tą prorusišką aršią bobelę, kurią pagaliau Baltarusijos teisėsauga įgrūdo į kalėjimą, kad neforsuotų Baltarusijos pardavimo Maskvai?) arba naiviai manyti, kad kazachai sukilo prieš savo valdininkus kazachus, susivieniję su rusų ir turkų mažumomis, apie kurių pažeidžiamas teises, skirtingai nuo “pribaltikos“, per pastaruosius dešimtmečius net Kremliaus propagandistai nesivargino pranešinėti.

Pagal Laukinių Vakarų užkariavimo principą, tai šiaurinė Kazachstano su Rusija siena, matyt, artimiausiu metu neformaliai prisislinks arčiau pietuose esančios Almatos ir ten esamų rusiškų teritorijų.

Ir JAV čia nei nemirktelės, nes, sutikdami su JK ir Rusijos bei šios sąjungininkų žaidimėliu Kazachstane, galės derybose mainais gauti labiau JAV interesus atitinkantį gabalą – ypač dėl galimos ir jau įvykusios NATO plėtros.

Čia būtų mums didžiulis šansas pasirūpinti, kad tos raudonos linijos vis tik eitų 30 km į rytus nuo Vilniaus, o ne ties Kalvarija, per kurią važinėjame pas lenkus pigesnio maisto – skirtingai nuo mūsų susireikšminusių durnelių, kurios derėtų ne tik išjungti nuo eterio, bet kur nors bent pusmečiui uždaryti, užsienio politikoje lenkai savo teisę pasilikti peržiūrėtoje NATO apgins (kai Baltieji Rūmai pareiškė, kad apie tai diskusija su Rusija nevyksta, tai jie išties pareiškė, kad apie tai toji diskusija ir vyksta – antraip, kam tuos pareiškimus daryti?).

Kol kas JAV nemato didesnio intereso mūsų šalį, kuri kariauja prieš visus kaimynus ir jau netgi Kiniją, ir kuri išsivijo kone vienintelę JAV investiciją regione bei yra oficialiai taip “suradusi“ neegzistavusį JAV CIA kalėjimą, šioje sąjungininkų draugijoje dabar išvis turėti.

Tai Borisas su Mi-6 per Kazachstaną, laikykime, sužaidė taip, kad pačirpins dar smuikele JAV ir Rusijos kameriniame koncerte. O mes tame dabar kur?

Kaip ir klausimas atviras: kazachėsime ta pačia linkme link tos pačios chaoso sukūrimo situacijos ir toliau, kai jau ir JAV mus atiduos formaliai rusams, ar pasitenkins, geriausiu atveju, mums tik finliandizacijos variantu?

Juk ir NATO dar iki įvykusios plėtros į Varšuvos šalių bloką, taip lyginant JAV integraciją Europoje centre (“okupuotoji“ Vokietija plius Beniliuksas), šiaurėje (Danija su Norvegija be JAV bazių ir branduolinio ginklo) bei pietuose (“anarchistinės“ tarpusavyje besiriejančios Graikija su Turkija be esminės integracijos į JAV karinę doktriną bei struktūrą) buvo nevienalypės – dabar jau lenkai ten “centralizavosi“, o mes kaip likome nachaliavščikais, taip ir toliau JAV interesų (naudos) ir įsipareigojimų (sąnaudų) balanse esame tik totalus bankrotas, ir dabar dar labai toksiškas pasyvas, o ne aktyvas (ne aktyvumo, kurio durniams su iniciatyva netrūksta, bet naudos JAV atnešimo prasme).

Kodėl manote, kad apie mus nebus kalbama Rusijos ir JAV derybose apie NATO ateitį, jei net dabar Baltieji Rūmai apie tai kalba?

Tik čia jau kita tema.

* * *

Kol kas – stebime įvykius Kazachstane, ir kaip bei kas perims sutvarkyti tą dirbtinai ten sukurtą chaosą.

Juk ir SSRS bloke ne visos šalys buvo tomis 15 respublikų – buvo visokios lenkijos su čekoslovakijomis ir netgi “fašistine“ Vengrija, išmainyta į Austriją (tai pastarąją sovietai 1945-ais buvo okupavę, o ne vengrus).

Tas sąlyginis artėjantis Kazachstane “sulenkinimas“ vietoje buvusios “finliandizacijos“ Rusijai kainuotų gerokai mažiau, o naudos jiems atneštų ženkliai daugiau, nei SSRS imperinis formalus atkūrimas. Jei kazachai gerai elgsis, tai gal net iš kirilicos į lotynišką pakeistą raidyną leis pasilikti, bet vietiniai rusai, tikėtina, sugrįš į politinį elitą kaip SSRS laikais, o aūlų klajokliai – atgal prie savo arklių ir kumelės pieno, vėl slampinėdami tarp rusų įkurtų miestų šiose bekraštėse stepėse.

O kai rusų pinigai ir taip saugomi Londone, tai jokio skirtumo, kas ir toliau Kazachstane ne tik šachtas valdys – svarbu, kad bus atkurtas vietoje “paniatkių“ bent koks formalus įstatymas bei sugrąžinta visuomeninė rimtis. Netgi dujų kainą gyventojams nesunkiai galima sugrąžinti atgal – dujas šalis eksportuoja gi.

Sugrąžinti į Kazachstaną verčiau Rusiją (britų imperija visada yra pragmatiška – jie visada tik apie pinigus, o ne formalų teritorijos prisijungimą ir administravimą, kuris reikštų kolonijos išlaikymą iš britų mokesčių mokėtojų), ten dabar nebeįleidus Kinijos – juk tame dabar yra ir JAV interesas.

Tad tegul greičiau Miegalius Džo su Huilo derasi, straksint fone Labradurniui – greičiau Kazachstane niekam nebereikalingas tas bardakas ir baigsis, kaip įprasta, nacionalinius finansinius srautus elitams tarpusavyje persiskirsčius, bendros ramybės dėlei numetus trupinius ir čiabuvių plebsui.

Tiek tos “kazachiškos revoliucijos“.

Publikuota 2022-01-09 Patreon