Jei jau taip po antrosios dalies dabar kalbant apie žemumas, tai ilgai juokinusi ES savo derybų neįgalumu JK pagaliau išsibreksitino, kaip tą aš pernai ir prognozavau:

“ Tad mano pernykštė prognozė, kad pagaliau britai po keletos atidėjimų per šiuos ketverius metus, jau 2021-aisiais išsibreksitins velniop iš Europos Sąjungos, išsipildė, įskaitant ir tą mano spėjimą, kad paskutiniu momentu ES jau eilinį sykį nepratęsinės derybų, nes kiek galima tą nukvakusį buldogą laikyti nei pakartu, nei paleistu, o tiesiog pasirašys kažkokį susitarimą paskubomis tarsi tarpusavio supratimo memorandumą, kad toliau, žinote, gal jau laikomės tų pačių galiojančių taisyklių kaip iki šiol, tik jūs skaitysitės pagaliau iš čia išėję, kai nelabai čia buvote ir užėję, o mes apsimesime, kad jūs tikrai jau išėjote, nors nebuvote iš esmės taip ir atėję.

Paskubumis abipus Anglų Kanalo šalių vadovų ir parlamentų patvirtintas net neskaičius tas susitarimas, kurio 600 puslapių dokumentą dar pilnai publikuos išsamesniam aptarimui, iš esmės tą ir reiškia, suteikiant galimybę per ateinančius ketverius metus britams ir europiečiams persiderėti konkrečias taisykles ir sąlygas kitaip, jei netenkina dabar esančios de facto.

Tad britai, pagal Labradurniaus ankstesnį juoką, kad tas ir už pyrago turėjimą, ir jo valgymą, išties dabar gali visiems girtis, kad taip jie išėjo, ir kad tuo pačiu pasiliko Europos Bendroje Rinkoje, kuri, kaip bevartysi ar išvedžiosi, yra vis tiek svarbi tai kol kas dar penktąjai pasaulio ekonomikai.“

Bet kas pasekoje gavosi po to su šia britų ekonomika, tai matėte per visus metus5

  • ir degalų stygiai degalinėse,
  • ir prekių strigimai ant sienos,
  • ir darbo jėgos trūkumas, paliekantis aptarnavimą be paslaugų teikimo ir derliaus supūdymą laukuose,
  • ir ES vėl ir vėl suteikiant prekėms lengvatinį sienos kirtimo režimą,
  • ir airių nepasitenkinimas dėl sienos jų saloje, grasinant IRA veiklos atnaujinimu,
  • o dabar dar ir “Putinas kaltas“, kad britai, pirkdami vos dešimtadalį rusiškų dujų, kažkodėl šąla, ir t.t.

Kadangi šitas britų Kabinetas niekada nebuvo apie šalies ekonomiką, tai tas einantis praimo pareigas Boris Labradurnius kartais labai nuoširdžiai nesuprasdavęs, ko žurnalistai ir opozicija iš jo išvis nori.

Nes oksfordiniam antikinių graikų mitų specialistui Borisui, skirtingai nuo kokios nors bakalėjininko dukros a.a. Margošos, toji JK ekonomika visiškai nerūpi ir niekada nerūpėjusi – jis turi gerokai svarbesnį, kaip jam atrodo, mitologinį tikslą sugrąžinti Angliją (kam iš anglų elito išties taip rūpi škotai su airiais ar velsiečiais?) į aukščiausią geopolitikos lygą.

Tai va dabar ir laksto paskui JAV ir Rusiją, prašydamasis audiencijų (kažkaip mažai ir karalienės laiškelis jam tepadėjo, kurį įteikė JK ambasadorius, iškviestas Rusijos URM, kai Royal Navy laivai pažeidė teritorinius Krymo vandenis – vis dar būtina atsiprašyti Rusijos už kvankos Teresos May kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo).

Kol kas britų, nepaisant disponuojamų išteklių trūkumo, visur buvo pilna:

  • ir ES jie vardan JAV erzino,
  • ir Ukrainoje britų SAS instruktoriai stengiasi apsišviesti, kad dirba, suprask, bendram JAV labui sukaustyti Rusijos karines pajėgas regione,
  • ir britų Mi-6 galimai su sąjungininkais turkais dabar Kazachstane padirbėjo,
  • ir dar estus savo turimu kontingentu (velsiečiai – kaip užuomina apie būsimą karalių, dabartinį Velso princą!) vis nuramina, kad jei tų JAV iškart negins, tai va britai juk vis dar NATO, ir net latviams per “savo“ kanadiečius iš Sandraugos, dabar koordinuojamos minėtojo Velso princo, savo linkėjimus perduoda nesinervinti, ir pan.

Šiuo atveju, tai gal ir mums gaunasi gerai – antraip, jau tektų mums prašytis pas lenkus atgal į naująją Abiejų Tautų Respubliką (jei jau Gegužės 3 Konstitucija ir mūsų lenkų “lobistai“ švęsti pradėjo).

Tik labai didelė čia bėda, kad mūsų nomenklatūrinis ir Maskvos kultūrinėje įtakoje užaugęs elitukas bei jų nevėkšlos mažorai vaikučiai, deja, bet lenkiškai taigi nekalba…

* * *

Beje, apie besikaupiančias gerokai didesnes, nei laikini ekonominiai ir administraciniai sutrikimai dėl įvykusio Brexit, bėdas JK viduje, aš pernai štai ką rašiau:

“Ir anglai bus ne tik ateinančius metus, bet ir artimiausią dešimtmetį užimti škotų nepriklausomybės eiliniu (sic!) referendumu, ir kaip velsiečius pakelti autonomijoje iki dabartinio škotų lygmens, kaip airių respublikonams gražiai ir diskretiškai jau atiduoti nebereikalingą Ulsterį toje mažesnėje saloje per Airijos jūrą, ir kaip Kornvalis galėtų tapti naujuoju Velsu pagal savivaldą, nes iki to laiko juk ir Velso princas taps Anglijos karaliumi su savo Kornvalio kunigaikštiene Ramune, tai dar ir titulams galima suinstaliuoti naują upgrade.

Šie būsimi įvykiai Britanijoje anaiptol nėra joks naujas reiškinys.

Iš esmės, jie yra giluminiai ir faktiškai mintyse netgi įvykę, nors teisiškai dar neįforminti, ką su ne mažesne nei Brexit derybų agonija dabar britams, vėl pasijutusiems anglais, teks tikrovėje dar susiderinti, iki dabartinė United Kingdom taps finale united no more, ir tas klausimas, kiek ji dar išliks jungtine, ir kiek dabartinių JK bendrapiliečių ne anglų pasirinks būti britų Sandraugos, kaip kanadiečiai ar australai, arba labiau Europos Sąjungos, ko pageidautų labiau gal škotai ar airiai, piliečiais, dabar labai priklausys tik nuo pačių anglų lankstumo ir įžvalgumo.“

Kaip bebūtų keista, bet po Edinburgo kunigaikščio Pilypo mirties, kuris škotus “prižiūrėjo“, tačiau angliškas elitas net ir ne prie paties išmintingiausio Kabineto, bet kol kas sugebėjo škotišką nepriklausomybės siekį apmalšinti, laikinai tas derybas nustumdamas ateičiai.

Man todėl labai norėtųsi panagrinėti neskelbiamų vidinių JK viešųjų finansų srautų ataskaitas, nes turiu labai didelį įtarimą, kad Borisas banaliai pumpuoja svarus į Škotiją, kad toji nespurdėtų, ir šis perpumpavimas labai prisidėjo ne tik prie atsipūtusio britiško neorganizuotumo, bet ir gerokai pastiprino visas tas ekonomines perturbacijas pačioje Anglijoje, kai Škotijoje šios iš esmės juk net nepasireiškė.

Kol Anglijos Bankui ir praimo kaimynui iždo lordui su raudonu lagaminėliu nesibaigs tie “atliekami“ svarai, dažnai nurašomi pandeminėms paramoms (pas mus gi tokie eurai taip nurašomi tik propagandistams ir šaikos bičiuliams bei rėmėjams papirkti), tol tas numatomas JK eižėjimas kol kas atidedamas.

Pilnas svarų lagaminėlis iždo lordo rankose

Bet niekur ši galimybė United Kingdom no more united nedingsta, tačiau terminas dabar nusikelia, kuriam išlygą juk esu aukščiau pernai irgi parašęs.

* * *

Labai įdomu bus vis tik stebėti ir toliau, ko dar 2022-aisiais imsis Borisas, kad sugrąžintų Britaniją “naująjai Jaltai“ – JAV ir Rusijai į buvusią trijulę, dabar tariantis dėl naujosios pasaulio sandaros.

Nes patinka jums ar ne, bet pasaulis ženkliai pernai pasikeitė.

Taip ne tik JAV apslobo po Donald Trump patraukimo iš Baltųjų Rūmų, šiam nespėjus (ir finansinio kapitalizmo globalistams JAV elite to neleidus) įgyvendinti didesne apimtimi savo MAGA plano. Tas jau dešimtmetį po Didžiosios Recesijos vykstantis JAV ekonominis traukimasis pasaulyje yra lydimas ir neišvengiamo JAV politinės galios bei interesų primetimo silpnėjimo. Tiesiog prie demencinio Joe Biden tas trendas kaip niekada išryškėjo, ir tampa sunkiai nuslepiamas bei priešų ir net sąjungininkų nepastebimas.

JAV išeina, deja, ir iš Europos – didesnį dėmesį skirs nebe NATO, o AUKUS, tad ir Pietryčių Azijos regionui. Čia suprantamas ir JK siekis tapti savotišku JAV patikėtiniu Europoje – akivaizdu, kad net derybose dėl Europos tarp Rusijos ir JAV jokie ES atstovai nekviesti. O ir kviesti nėra ko – bus nuspręsta ir be bestuburių europiečių. Kol kas Borisas gavęs per snapą dėl banalaus fakto, kad po Brexit dabar JAV ir Rusijai Britanija yra neįdomi kaip nesanti jokia ES įtakinga šalimi, nes nesanti gi ir ES šalimi.

Įsitrinti į JAV draugus tame AUKUS – dar per maža Britanijos vertė JAV. Klausimas čia yra tame, ką Britanija gali duoti JAV ir Rusijai Europoje?

Nes antras faktas jau akis irgi bado – nuo pernai Rusija pradėjo ne šiaip agresyviai ir aktyviai reikštis Europos, Artimųjų Rytų ir netgi Azijos politikoje. Rusija sankcijas pergyveno – vienintelė šalies bėda yra vis dar ten veikiantis “amerikietiškas“ sąlyginai liberalios ekonomikos modelis bei oligarchų Londone laikomi iš Rusijos išvogti pinigai. Šiuo požiūriu Rusija savotiškai tampa sąjungininku JAV pastarosios ideologiniame konflikte su Kinija.

Tačiau Kremlius į sąjungininkus be naudos sau, kuomet pasijautė vėl “didžia valstybe“, neis – iš čia ir reikalavimai susirinkti NATO savo “žaislus“ 1997-ųjų sienų ribose. Kaip ir sugebėjimas į bendrus sąjungininkus dabar atvesti Indiją (pas mus išvis niekas neaptarė V. Putino vizito pas indų premjerą N. Modi – lauksiu, kol dar su indais dabar “kariauti“ pradėsime).

Nenuostabu, kad to britų aktyvumo galima pastebėti ir įtarti visur, kur jų imperijos būta: ir “perdalintiname“ Afganistane, ir “pasmerktame“ Pakistane, ir “britiškoje“ Indijoje, ir “rusams dovanojamame“ Kazachstane, ir, aišku, visose intrigose prieš Berlyną ir Paryžių, kaskart paremiant vieną prieš kitą, kuo britai Europoje aktyviai užsiminėja dar nuo Elžbietos, kuri Pirmoji ir Nekaltoji, o ne esama “platininė“ bobulė Antroji, laikų.

Belieka sulaukti, kaip ir kuo Borisas savo reikšmingumą Europoje dabar JAV ir Rusijai įrodys – nes kol kas kartu su vokiečiais klykauti, kad ir britai šąla dėl Putino, buvo, sakyčiau, kvailas, nors aiškiai tik vidinei politikai nukreiptas pareiškimas.

* * *

O va ką apie Brexit, kas paliestų mus Lietuvoje, aš dar nuspėjau, ir ko galime iš to laukti šiemet – jau baigiamojoje 2021-ųjų metų prognozių apžvalgos dalyje.