Gal baikite sapaliones apie “daugumos valią“ – jos tinka šiuo metu tik piktybinėms kvankoms, kurios turi valdžioje faktinę mažumą, tačiau dergiasi tarsi išties turėtų tą įsivaizduojamą daugumą.

Teisybės dėlei pasakius, jei ne tas toksiškas (koks madingas žodis, kuris faktiškai reiškia asmens socialinę ir psichologinę disfunkciją, artėjančią elgsena jau prie realios psichinės negalios, apibrėžiamos kaip sociopatija) šitos bobiausybės elgesys, taip visiškai atitinkantis jas (t.y. “bobos“ gali būti ir vyriškos lyties) išrinkusius tokius pačius šios gobšios, šykščios ir pavydžios tautos rinkėjus, linkusius irgi taip ne mažiau meluoti ir apgaudinėti, niekinant ir tyčiojantis iš socialiai žemesnių už save visuomenės atstovų, tai gal ir galima būtų taip atsainiai išvis ranka numoti, turint gyvenime ir kitų įdomesnių užsiėmimų.

Nes mažuma tarsi dauguma valdo visur, ne tik Lietuvoje.

* * *

Taip, tai yra biologinis ir socialinis bet kurio dydžio primatų grupės elgesys.

Tą visų šalių kariškiai jau empyriškai seniai supratę, todėl ir visa karių suskirstymo hierarchija nuo paties mažiausio karinio junginio jau remiasi tuo pačiu principu, apie ką dar praeitame tūkstantmetyje ir praeitame amžiuje seniai aprašęs vadybos pasaulinis klasikas lietuvis Vytautas Andrius Graičiūnas (1898-1952), kai matematiškai netgi parodęs efektyvių hierarchinių (t.y. galimybės vadovauti) ryšių skaičių organizacijose kaip “7 plius minus 2“ (čia man taip supaprastintai jo klasikinės vadybos teoriją išreiškus).

Vadybos žodį mums sugalvojęs pasaulinis vadybos klasikas dr. Vytautas Andrius Graičiūnas (foto iš bernardinai.lt) – jei nebūtų sovietų supūdytas Sibire, tai gal būtų spėjęs ir parodyti, kaip demokratijose aktyvios mažumos tampa daugumomis (o gal yra jo darbuose, tik aš neskaitęs?)

Galima išties kaltinti ir tyčia taip mūsų politinio elito senai ir naujai nomenklatūrai palankiai susidėstytą sau rinkimų į Seimą sistemą, paminant Konstituciją, kai jau kilus visuomenėje kritiniam nepasiteisinimui buvo gauti netgi atlaidai iš tokio paties nomenklatūrinio Konstitucinio Teismo, kad “tiesiogiai“ išrenkami į Seimą tuomet, kai renkami “tiesiai per netiesioginius sąrašus“, o va tiesioginis išrinkimas apygardose kažkaip prieštarauja Konstitucijos teiginiui, kad renkami tiesiogiai, nes juk taip, kaip leptelėjo nepamąstęs, ką leptelėjo, toks vienas dvaro jastramskas, “taigi Seimo narys taps atskaitingu rinkėjui, o ne partijai!“

Verboten!

Nes tik vertibes™ ir aklas tikėjimas “mokslu“ jus išgelbės (iš tikrųjų, tai šitaip išgelbės korumpuotų politikų subines nuo spyrio lauk iš šitos seniausios pasaulyje profesijos).

* * *

Bet išties manęs net nestebina, kad mūsų valdžioje darkosi tarsi daugumos valią gavusi dabar vos tik kiek daugiau nei 19% rinkėjų balsų tegavusi šaika (kaip jie patys save vadina, o 8-to Seimo pripažinti kaip “organizacija, turinti teroristinės požymių“).

Nes realiai niekada nėra jokios “valdančios daugumos“ – visada yra tik abejojanti ir dvejojanti dauguma.

Šioji paprastai sudaro apie 60-70% nuo grupės.

Ir jei yra demokratija, t.y. taiki ir laisva vienos mažumos, kurią sudaro 15-20% tos grupės (ar visuomenės) narių idėjų konkurencija su panašaus dydžio priešingas idėjas turinčia grupe (dar sakoma, kad kritinei masei reikia vos 10-12% – tuomet dvejojančių dauguma yra dar didesnė), tai toji va dvejojanti dauguma (net nebūtinai visa apimtimi) ir palaiko tą mažumos grupę, kurios idėjos jiems patrauklesnės, taip lyderiaujančiai mažumai gaunant didesnį palaikymą už oponentus ir tampant tuomet “dauguma“.

Kitaip tariant, jei esate penkiese ir sprendžiate, kur nueiti alaus, o vienas sako ten, kai kitas jam prieštarauja, o trims yra nelabai ir svarbu, nes alus yra alus, tai visi nueisite ten, kur vienas iš susiginčijusių jums pateiks patrauklesnius argumentus už aną, nors tie trys būtų ėję ir ten, ir kitur, ir išties jie buvo tikroji dauguma, kuriai padėjo apsipręsti, prie kurio pasiūlymo prisijungti “kaip visiems“.

Jei jūsų bus dvigubai daugiau, tarkime, jau 10, ir po to, kai jau suvaikščiojote penkiese to alaus – tai atsiras kokie nors du “durniai su iniciatyva“, kurie įkalbės likusius nuotykiams ant šiknos, o du būtinai bus grupėse tik “stabdžiai“ (gerai, kai alkoholis stabdžius nuima, tai nuotykių susiieško ir likę 6, tiesa?).

Ir t. p..

Kariškiai taip būrį karių irgi išskirstę į skyrius po 10 (mes išmuštruoti dabar dešimtainės sistemos pagal pirštų skaičių, nes ne visi krapšto mėgėjiškai savo nosį, profesionaliai kito pasturgalį ar renkasi ginekologų arba stalių profesijas), tačiau ir čia bus to skyriaus paskirstymas į grandis bent po 3-5 karius.

Savo ruožtu taip ir aukštesni vadai vadovauja irgi žemesnių vadų ir juos galinčių pakeisti pavaduotojų panašiam ir ne didesniam skaičiui, kuris, pastebėkite, labai artimas mūsiškio V. A. Graičiūno nustatytam.

Sovietinę “patrankų mėsos“ kariuomenę praėję man paprieštaraus, kad skyrius, vadovaujamas jaunesniojo seržanto su dviem juostelėm antpečiuose, iš 10 karių yra smulkiausias karinis vienetas, tad ką aš čia, natofcas prakeiktas, išsigalvoju dar pasmulkindamas į grandinius bei “jaunesniuosius eilinius“ (sic!), tačiau ir jiems priminsiu, kad skyriuje buvęs to jaunėlio dvijuosčio pavaduotojas su viena juostele, vadinamas jefreitoriumi (lietuviškai – grandiniu), ir šį paskirdavę vadovauti keliems eiliniams kariams, kai tuos iš skyriaus išskirdavę, reikalui esant.

Tad ir rusai nieko unikalaus šiuolaikinėje šaunamųjų ginklų karyboje neprisigalvoję.

Ir tie skaičiai, sumažėjantys po pirmojo ugnies kontakto, vis tiek, matote, vėl artimesni mūsų pamirštam vadybos klasikui, kurio vardo auditorijoje apsigyniau vadybos bakalauro darbą tuomet geriausiame Lietuvos praktiniame universitete KTU, kuriame pelnytai šaipytasi iš dabartinės PIŠ alma mater atitinkamo fakulteto “lygio“, sakant, kad “jei neapsigynei bakalauro kėtėūškėje, tai važiuok į Vilnių – magistrą gausi!“.

* * *

Ir kuo daugiau rinkėjų yra nusivylę rinkimų sistema bei nedalyvauja balsavime (ką matėme ir praeituose rinkimuose, kai aiški dauguma, t.y. daugiau nei pusė, rinkėjų taip nebyliai balsavo prieš šitą “demokratiją“, atsiprašant), tuo lengviau mažumoms užgrobti valdžią, kitąkart net neturint ir to artimo 15-20% skaičiaus.

Tai pas mus Seime dar tas 141 nario, prirankioto dviem būdais, skaičius truputį verčia burtis į koalicijas.

Bet jau šiame Seime matote, kaip nedidelė dauguma, suformuota net iš trijų politinių mažumų (nekalbant apie seksualinių mažumų “profesionalius“ atstovus, nelaimėjusius prieš “krikščioniškas“ ar “konservatyvias“ ideologijas atstovavusį oponentą), vos tesusigraibė pusę reikiamo formaliai daugumai kiekio.

Ir matote, kaip vis dar pavyksta prastumti įstatymus, neturinčius formaliai “konstitucinės reikšmės“, tik su mažuma Seimo pritarimo, kai kiti seimūnai arba nedalyvauja balsavime, o kvorumas vis tiek yra (o taip išvis neturėtų būti!), arba balsavimas įvyksta per “susilaikiusius“ (ir šito “trečio balso“ neturėtų būti!), kuomet pastarieji taip primena tas hormonų audrų apsėstas tūlas katalikes, kurios savo skaistybę santuokai saugo analiniu būdu (todėl ir dauguma mūsų įstatymų tokie yra, liaudiškai sakant, tik “per šikną padaryti“).

* * *

Čia jums gal kyla natūralus klausimas, o tai kodėl nėra tuomet ir opozicijos, kuri pagal skaičių atstovautų tuos 15-20% piliečių, ir kuri taip pat tuomet Seime efektyviai sugebėtų stabdyti visas paikas ir tautai bei valstybei nenaudingas šitokios valdančios mažumos stumiamas iniciatyvas?

Ir va čia išties galima ne tik paaiškinti banalia primatų biologija, pabaksnojant pirštu į visokius išverstaskvernius vien dėl valdžios ir jos teikiamų asmeniškai materialinių gėrybių prisiplakusius prie vienų ar kitų momentinės loterijos laimėtojų, nuostabiai imituojant “demokratus“, “krikščionis“, “liberalus“, “konservatorius“, “valstiečius“, “darbiečius“ ar “socialistus“ ir t.t. “vardan Lietuvos“ (sic! – jie dabar jau arba išnaglėjo, arba išdurnėjo, kad nebesislapsto), bet durti pirštu į esamą mūsų šalyje demokratijos sistemą, kuomet iš tų 15-20% nemaža dalis lieka už išrinkimo į Seimą galimybės, galėdami taip oponuoti ne iš Seimo tribūnos, o gal tik feisbukuose.

Nes dar ir žiniasklaida, iš visuomenės interesus saugojusio cerberio ir “ketvirtosios valdžios“, pavirtusi į dvaro jorkšyriukus (sic!), juk seniai ir ne vien Lietuvoje tapo tik quasi-valstybiniais propagandos ruporais, ir dabar yra mintanti ne iš kone sunykusios reklamos (dar dalį nučiulpus ir influenceriukams, kuriems trupinių pakanka, nes turi gerokai mažesnes veiklos sąnaudas, nei žiniasklaida) ir skaitytojų pajamų privačios rinkos, kaip buvę anksčiau, kai dar galėjo skelbtis “visuomenine“ ar “nepriklausoma“ (įvardindama kitąkart, kur dar buvo senos demokratinės tradicijos ir atitinkami įpareigojantys įstatymai, savo pagrindinius savininkus – atitinkamas partijas ar privačius verslo koncernus), o dabar galėdama tik pričiulpti dotacijų iš šitos lojalios šunaujos papirkimui valdančiųjų iššvaistomų iš jūsų nusavintų pinigų, ciniškai valdžiukės maskuojamų kaip kokie nors jų “viešųjų ryšių projektai“.

Bet jūs, kaip rinkėjai, išties juk praktiškai net negalite atšaukti jau jūsų apygardai (ar balsui, atiduotam už “partiją“) nebeatstovaujančio seimūno – leistina perbalsuoti pagal tą pačią sistemą tik tuomet, kai bus jau jums leistiną, kaip tą paniekinamai pasakė jums chamka PIŠ, viešai išvadinusi “debilais ir bukapročiais“ 9 piliečius iš 10 (ji pasakė skaičius atbulai, nes čia toks jos lėkštas juokutis, nors gi akivaizdu, kad pagal aukščiau paminėtas proporcijas, tai ji įvardino tokiais visą dvejojančią daugumą, minėtus oponentus ir netgi jaunesnius koalicijos parnerius).

Nes paėmus pavyzdžiu taip bent vieną “nekaltą“ barškutį, kurios sukalkėję riešuto dydžio smegenėlės, garbanas purtant, trankosi į vidines jos kaukolės sieneles, iš tos tiktokinės ministerijos esamos ekonominės ir politinės krizės, kurią šita šaika pati ir sukėlusi, sąlygoms, tai, mieli mano buvę kolegos emigrantai, sakykite – o tai kaip ji bent jau kaip seimūnė jūsų interesus atstovauja?

Ir kurie iš mūsų, net susibūrę į tą kritinę daugumą ir prisirašę visokių peticijų, šią akivaizdžią kvaišą dėl jos kenkėjiškų veiksmų ir kompetencijos stokos galėtume atleisti (jei jau taip šie valdžiažmogiai yra “tautos tarnai“, o ne tranai, nes šios sąvokos seniai išnykę iš viešumos)? O kitą kurią kvaišą, jei ne šią?

Sakote, niekaip. Nors čia lyg ir mūsų “dauguma“?

O juokingiausia, kad jūs per ateinančius rinkimus ir vėl jas rinksite. Nes jums ir vėl “nebus daugiau už ką“. Net jei nebalsuosite už šią ar kitą, tai prasmuks pagal sąrašiuką kaip “profesionalai“.

Kada nors užduokite sau klausimą, o kaip čia gaunasi, kad kai jau leidžiama rinktis, tai ir vėl “nėra už ką“?

* * *

Be taip jums senos “komunistinės“ ir naujos “landsberginės“ nomenklatūros prakištos partškolos “neturėjote“ net dukart (!) daugiau už ką balsuoti, o dabar jau, matau, neturėsite už ką balsuoti ir trečiąkart?

Laukiu su spragėsiais, kol per ateinančius kelerius metus iki rinkimų jai pagaliau įteiks jau ir Sausio 13-osios atminimo medalį.

Juk išties jau seniai laikas tinkamai įvertinti “savus“ visus tuos burokų partijos veikėjus ir visus šlapiankės “sąjūdiečius“, kurie anuomet puikiai imitavo tą kovą už mūsų laisves vardan tik savo gerbūvio (nomenklatūrinio visokių žirnelių raspredelytieliaus, ir dabar įteisintų žinybinių stolofkių su dotaciniais kotletukais, personalinių rentų, nugvelbtinų sklypukų, ir pan.).

Ir kurie bei jų mažorai įpėdiniai taip ir toliau “patriotiškai“ pasiryžę aukoti mus, dar nesievakuavusius į emigraciją, toje savo “mūsų“ kovoje (tai kurie politikai ir jų vaikučiai kariuomenėje tarnavę, kurie kariuomenės vadai generoliškus antpečius ne koridoriuose iš politikų pričiulpę, bet yra karinėse misijose tarnavę?) prieš visus įmanomus tradicinius (rusai ir lenkai) ir naujus (kinai, belarusai ir kas dar ten bus?) Lietuvos išorės ir vidaus priešus (menami antivakseriai ir kremlinai, bei valdžiažmogius nušvilpę ir aukoms padėkoję, skirtingai nuo valdžiukės, visi tie nežmonės su Trispalvėmis ir Vyčiais vietoje sovietinų desantininkų berečių spalvos nezabūtkių)?

Bet taip mūsų realiai daugumai dar ir nesupratus, kokį parazitinį tą “daugumą atstovaujant“ dabar mažumos elitą čia turime godžiai sau tarpstantį mūsų sąskaita.

Ir tada tik lieka beviltiškai laukti ir nesulaukti tos kritinės 10-12% aršių “revoliucionierių“ masės, kad už mus šią problemą išspręstų, tačiau nėra iš kur šioje tautoje tokiems atsirasti, ką dar vienuolio Soplicos lūpomis apie lietuvius poemoje “Ponas Tadeušas“ išdėstęs poetas Adomas Mickevičius.

Per daug čia tos mindžiukuojančios nykios daugumos, kitaip tariant.

Publikuota 2022-01-27 Patreon paskyroje – ačiū rėmėjams!