Praeitą savaitę geopolitinis turgus dėl Ukrainos pardavimo pasipildė dar vienu prekeiviu ja – dabar jau ir prancūzų Emmanuel, kartu su Jean-Michel bei Frédéric, Macron pabandė įsiūlyti Huilo pasiimti tą visiems ES ir JAV įsiėdusią tik besarmačiu kaulinimu ir gautų dolerių bei eurų išvogimu žlugusią teritoriją.

Kuri net valstybinio vientisumo nei dabar turi, nei kada sugebėjusi jį užsitikrinti (mes bent jau savo istorines “nuo jūros iki jūros“ LDK žemes galime objektyviai įvardinti, kol dar jų galutinai gudų imperialistai sau su visa istorija nepasisavino), nei pati jau turi kažkokią šalies ir tautos ateities vystymosi viziją bei seniai apie tai išdalintus ir galutinai išsemtus pažadus, kad pagal tą viziją ims vykdyti ir atitinkamą nacionalinę strategiją (jei ten dar nacionalinė valstybė išvis kada buvusi).

* * *

Bet ir vėl Kremlius neima to, ką nuo pernai gruodžio propagandos žviegliai, ir mums ausis savo baimės isterijomis praspiegę, jam vis perša ir neįperša.

Matyt, savo diedų pobiedas “pasirengę pakartoti“ ruskiai bus kokio graikų Homero prisiskaitę, kad saugojasi “danajų, dovanas nešančių“ – nors antikinės pasakos išties yra Labradurniaus iš Žemėjančios gatvės 10-tų durų Londone oksfordinė specializacija.

Bet dabar suspurdėjusį prancūzų nevykusį prekeivį suprasti galima – jam ir nesėkmė tose apsimestinėse “derybose“ su rusais labai apsimoka, nes jis dalyvauja savęs perrinkimo vėl į Eliziejaus laukų patampioną čempionate.

Ir jei jam nebesiseka vidinėje šalies politikoje – tai galima apkaltinti savo premjerą nevykėliškumu (be google, matyt, to net pavardės neįvardinsite, tiesa?).

O va dėl užsienio politikos, suprantama, kad sėkme laikomas jau bet koks žestas, kaip gestus prancūzai vadina, “vardan taikos ir stabilumo tame regione“, kaip ir jų užsienio prekybai (rusai gi buvo uždraudę net prancūziškus šampanus vadinti šampanais, jei tie pagal kilmę yra ne rusiškas putojantis vynas!) tokie prancūzų prezidento veiksmai yra palankūs (ko mūsų piktybiški kvaišos užsienio politikoje jau visi metai demonstruoja jūsų finansine ir prastėjančios gerovės sąskaita nesuvokiantys).

* * *

Ką Emanuelis galėjo išgirsti kitko, ko Volodia ir taip nėra jau pareiškęs Miegaliui Džo, kai pastarasis pats, labai dabar tikėtina, to “rusų ultimatumo“ ir paprašęs savo demencinio feiso išsaugojimui viešumoje dar iki susitikimo deryboms Ženevoje?

Juk ne pirmi metai ir ne nuo vakar JAV išeina iš Europos: tiek užsienio politika prie NObamos su “didesniu savarankiškumo mūsų sąjungininkams europiečiams“ (suprask, žinokitės patys), ar prie Oranžinio Doncės “MAGA, o jūs susimokėkite už karybą patys“ – ar dabar, kai ir toliau išvedama jau perpus sumažinto per dešimtmetį JAV kontingento kariuomenė.

Tai čia kai jums, naivuoliai, visokių “karibos saldžiūnų“ vis pezama apie JAV karių laikiną (sic!) perdislokavimą arčiau rytinių NATO sienų, tai tuo pačiu “pamirštama“ pasakyti, kad šie yra tik labai nedidelė dalis iš okupuotos Vokietijos perkeliamų JAV karių, ir kurie iš esmės yra iš ten perkeliami į Ispaniją bei Britaniją (toje daugiau nei dukart daugiau dislokuota, negu Lenkijoje dar tik numatyta rotuoti!) – suprantama, iš ano Europos pakraščio juk po to Dėdei Semui yra arčiau pasiimti kokiam eiliniam lokaliam karui su trečių šalių čiabuviais.

Toje situacijoje, kuri prasidėjo ne šioje POTUS kadencijoje, ir, kaip suprantate, netgi ne praeitoje, o gerokai iki didžios Amerikos vėl darytojo ©, tai JAV turėtų kuo nors būti Europoje pakeista.

* * *

Pirmas stryktelėjo, kaip anksčiau jau keliskart rašiau, britų Labradurnius – nes jų dar imperijos laikų gebėjimas vykdyti ne pagal savo realų svorį geopolitiką yra tradicinis ir niekur elite nepradingęs, net jei tie daugiau ir nėra formaliai ES nariais.

Ir į AUKUS pas jankius vis tik įsiprašė, pasinaudodami katorgininkų palikuonių korta kengūrijos žemyne, pažadėję ir škotų aviganių išeivius naujesnėje Zelandijoje su laiku nukopenhaginti ir užšanhajinti (du miestai, kurie anglų kalboje yra su jų laivynu susiję ir vartojami kaip veiksmažodžiai).

Vienintelė Labradurniaus Boriso klaida dėl Ukrainos yra tame, kad jis nesupranta jau trečiąkart dabar JAV Valstybės Sekretoriaus Anthony Blinken siekio šią savo senelių iš Blynų kaimelio Blenchenų tą buvusią jų giminės gimtą šalį prakišti Rusijai – kad toji taip ir paspringtų ne vienam dešimtmečiui ne tik finansiniuose ir ekonominiuose sunkumuose atgal “mažarusius“ integruodama, o ne apginti vargšus benderofcus, kurie padėjo jo giminaičius į nacių konclagerius suvaryti, nuo galimo karo su Rusija, nes, suprask, juk toks karingas, kadangi yra balsavęs ir už 2003 metų Irako invaziją, kai buvo jaunesnis ir dar aršesnis “geostrategas“.

Jūs gal Senąjį Testamentą laisvalaikiu pasiskaitinėkite, ir taip prie progos pagaliau pagalvokite, iki kelintos kartos ant žydams nusidėjusios tautos jų dievo prakeiksmas krenta, o po to ieškokite čia pas mane kažkokių antisemitiškų ar priešiškų ukrainiečiams apraiškų, kaip po savo šikną smegenų, kurių galvelėse nerasta, gerai?

* * *

Karas gal ir būtų gerai, nes ukrainiečių oligarchai ir jų marionetinis politinis elitas visiškai neturi kito būdo, kaip atidirbti seniai nukniauktus amerikiečių ir europiečių pinigus “demokratijos ir kapitalizmo statymui“, jau nekalbant apie kažkokią mums suvokiamą europietišką teisinę valstybę bei tautos gerovę (jau kaip mes, viena sparčiausiai nykstančių tautų, jiems pavyzdžiu galėtume būti, aha).

Juolab, kad vakariečių globalistai į velionės Ukrainos, su ar be SSR priedėlio, turto dalybas gerokai pavėlavo – gi rusų oligarchai nuo 2014-ųjų jau išsivežė viską, kas prastai dar ten užsigulėjo pramoniniuose Ukrainos rytuose užsilikę nuo sovietmečio, o rusai dar ir savo marozų tautos džiaugesiui prijungė Krymą (su, aišku, ne už ačiū ir ne dykai taip irgi pajungdami dar vieną rusų mokesčių mokėtojų pinigų nusavinimo šaltinį šio pusiasalio “integravimui“).

Rusijai, kaip Kremliui bendrai ir Huilo konkrečiai, dabar nebeimti Luhansko su Donecku yra naudingiau ilgoje perspektyvoje – juk šios sritys, nekalbant jau apie de facto atimtą Krymą, apie kurį Galycijos nacionalistai iki šiol svaigsta, yra girnapusės prie kojų Ukrainai, jei toji vis dar norės patektį į ES ir NATO puotą (o su tokiomis neišspręstomis teritorinėmis girnapusėmis ten išvis nepraeinama per face control).

Netgi Kremlius tos Ukrainos išvis nekooptuotų į Rusijos Federacijos sudėtį – užtenka bendradarbiavimo modelių kaip su Baltarusija arba Kazachstanu. Juolab, kad dar ir joks trečiasis atamano Bogdano Chelnickio vardo maidanas už amžinus saitus su maskoliais neįvyko, o rusiškas totorių Krymo pusiasalis ir taip yra atgautas pagal grafo Grigorijaus Potiomkino-Tauriečio pravardinį titulą.

* * *

Tad klausimas yra toks: koks tame visame dabar kieno interesas?

Rusija imtų dykai Ukrainą tik jei jiems už tai dar ir primokėtų – nebūtinai grynaisiais, bet užsitęsusių sankcijų panaikinimas ir gerų santykių atstatymas būtų pradžiai jiems taip irgi gerai grynai moraline ir tolimesnės geopolitikos vykdymo prasme, kai esi pilnateisis ir garbingas G-7 narys, o ne kažkoks pravytas maršistas be pišpasio.

Nes per daugiau nei septynerius pastaruosius metus jau rusai ir patys priprato prie visokių parodinių “sankcijų“, ir jų elitiniai vaikučiai nesankcionuotus užsienio pasus turi visam tėtukų turtui užsienyje valdyti, ir net tos šalies ekonomika prisitaikė veikti kone embargo sąlygomis.

Ir kuo toliau, tuo akivaizdžiau net JAV (dar tik bankininkystėje buki vokiečiai kol kas nespėjo susigaudyti, tad puolė į paniką, kad teks mersus su bemsais į dujas barteriu keisti), kad pačiai Rusijai, atjungs nuo SWIFT ar vis tik neatjungs, jau greitu laiku apsimokės savanoriškai iškristi iš dolerinės zonos, vos tik Iranas (“be dolerio“ jau nuo 1979-ųjų gyvenantis) ir Kinija (nespėjanti sukaišioti perteklinių “išorinių“ dolerių, kurių jos pačios ekonomikai nereikia) susiderins bendras savo a-la bretonvudso sistemos taisykles, pradžioje, matyt, netgi paremtas aukso standartu (o va aukso per dešimtmetį rusai su kinais prikaupė rezervuose kaip niekada modernioje neoliberalizmo gyvavimo istorijoje).

Jei su laiku prie šios geopolitinės Maskvos-Pekino-Teherano ašies (įskaitant visokius Šanchajaus satelitus, kaip pašonėje mūsų esanti Baltarusija) prisijungs dar ir pusantro milijardo vartotojų turinti Indija (o jų premjero Narendra Modi palankumą dar pernai Huilo amerikiečiams kone ant lėkštutės žydrais krašteliais atnešė), tai tuomet išlieka klausimas, o tai per kiek laiko ir vokiečiai su prancūzais, apsimestinai spyriojantis britams, lekiantiems tų priešakį pro užpakalines duris, taip nuves ir mus su visa ES paskui šitas rinkas, amerikiečiams ne tik pasitraukus iš Europos, bet ir likusiems pasekoje išvis be didesnio susidomėjimo jais toje pačioje Europoje?

* * *

Tad šiame kontekste Emanuelis ne tik dirba savo rinkėjams (ko niekada tokiu tikslu neturėjo mūsų elitinė “patriotų“ šaika), bet ir bando prancūziškai galantiškai (sic!) pakeisti imperinį Londoną, kuris agresyviai, bet ne į taktą bando įtikti pasitraukiančiai JAV kaip tų vietininkas ir šiame regione, ir kuriems tuomet turėtų nusilenkti kontinentiniai Paryžius su Berlynu.

“Pasilenk pats, o pirmąkart – nesiskaito, antrąkart – ir nebeskaudės, o po to jau – ir priprasi!“ – instruktuoja prancūzas ukrainietį Huilo santykių klausimais (iš DT Next)

Manau, kad dabar Londone tie Baltasalės funkcionieriai ir netgi Vakarų Šventyklos garbingi džentelmenai yra labiau sunerimę dėl Paryžiaus šio vyresnių pedagogių mylėtojo veiksmų, nei kad dėl savo Žemėjančios gatvės karantininių dūzgių, surengtų Anglijos karaliaus žudikų partijos lyderio už tų 10-tų durų, kurias net ir mūsų PIŠ sugeba pro šalį praeiti.

* * *

Vis tik tame Ukrainos pardavinėjimo rusams turguje pasigedote kažkaip naujojo vokiečių kanclerio Olaf Scholz, tiesa?

Tai nėra taip, kad Berlynas atsisakęs savo turėtos prie Mamulės Angelės ES lyderystės – tiesiog Olafas pateko į labai nepavydėtiną geopolitinę situaciją, kurios neįgali intelektualiai niekaip išspęsti ir jo užsienio reikalų žalioji kvaiša, vieną dieną siūlanti subombarduoti Kremlių branduolinėmis bombomis (iš JAV arsenalo, aišku), o kitą dieną jau tarsi niekur nieko kaip kokia mūsiškė armoškė apsisukus suokianti apie draugystės ir prekybos stiprinimą su Rusija vardan taikos (manyčiau, kad Annalena Baerbock irgi TPSMI bakalaurą baigusi?).

Olafas ir jo bendrinis Berlynas išties nenori jokio karo, ir netgi aktyviai to karo kurstytojus blokuoja: tiek britų lėktuvams neleido su ginkluote vokiečių oro erdve naudotis (aha, NATO valstybė…), tiek ir estams neleido perleisti netgi senų dar socialistinės Vokietijos haubicų, tiek ir jų politikai ne vienas ir ne kartą pareiškė, kad ne tik neduos, bet ir blokuos bet kokius bandymus tiekti karinę ir mirtino pobūdžio ginkluotę (nežinau, ar yra “taikių“ tankų bei “civilinių“ bombonešių, kaip mūsų glušdelfiai vis parašo apie karinius karo ginklus?).

Ir jei reiks – tučtuojau netgi pakeis nesukalbamus karo vadus, kaip neseniai savo laivyno vadą, kurie gali demaskuoti melagingus ir imitacinius politikų žaidimus (dabar pasikeitę vokiečių kontingento Lietuvoje vadas, kažin, prie lojalių ar profesionalių?) su ta menama grėsme nuo rusų taip ir neįvykstančios agresijos Ukrainoje.

Jau, žinote, net Baltarūmių pyarščikė Psaki pasakė, kad pakeičiama JAV oficiali retorika iš “grėsmė neišvengiama ir tučtuojau galinti įvykti“ (t.y. imminent) į bendro pobūdžio pasvarstymus, kad Rusijos grėsmė regione išlieka (tarsi būtų išnykus?).

Berlynas yra save tame realpolitik grindų dažyme užspietęs į kambario kampą – karo atveju juk užstringa dujų tiekimas per Ukrainą į Vokietiją, o vokiečių biurgeris jau dabar dėl dirbtinai sukeltų visiškai ne dėl V. Putino (bet to kaltinamo – ne pirmas kartas, nebūtinai ir neteisingas, aišku), dujų kainų ir taip yra šią “klimato atšilimo paskatinto šalčio“ žiemą be gailesčio apiplėšinėjamas savų funkcionierių, uždarančių atomines bei anglies jėgaines, bei viso feikinio “žalio kurso“ ir importinių angliavandenilių biznierių (nesidomėjote, kur ES daugiausia milijardierių – ar tik ne krikščioniškai bei socialistiškai demokratiškoje fricų bundesrespublikoje?).

Ir netgi pastatyto Nord Stream 2 vis dar pasileisti negali, nes iškart vokiečiai taip smagiai gautų kuoka per galvą nuo JAV, tad pasiliktų netgi išvis be dujų – JAV nedelsdami be gailesčio iškart įvestų sankcijas formaliai Rusijai, o realiai gi vokiečiams (pakelkite ranką, kurie dėl to labai čia verktumėte, turėdami omeny visą pastarųjų dešimtmečių jų bismarkinę realpolitik su rusų Gazprom?).

Tai Berlynas dabar, atsiprašant už fakto konstatavimą paryžietiškai, yra iškruštas per visus galus ir padžiautas – todėl ne pas Huilo kaip Emanuelis, bet Olafas taip nubėgo pasiguosti Miegaliui Džo, o šis prabudo ir iškart tarsi kokį generolą ir POTUS Ike Eisenhower susapnavęs perspėjo Verboten! ir Kaputt!, kad taip su neadekvačiomis sankcijomis “rusams“ liuobs, jog mažai vokiečiams nepasirodys!

Verstein?!

Jawohl! – Olafas paskubėjo užtikrinti, kad santykiai su JAV kaip niekada geri ir puikūs.

Ir dar yra dalykiškai bendradarbiaujama tiek ekonomikos ir energetikos srityje (vietoje Nord Stream 2 skubiai įrengiamas terminalas priimti gerokai brangesnes amerikietiškas suskystintas dujas), tiek ir siekiant taikos Europos rytiniame regione (turintis apraminti aistras vokiečių karių kontingentas į labiausiai agresyvią Lietuvą įvestas, o Ukrainos atidavimui rusams vardan taikos, tssss!, vokiečiai juk išties niekada ir neprieštaravę – aha, durni britai, o prancūzai dar ir šiaip juokingi).

* * *

Ką derėtų šiame kontekste daryti ukrainiečiams, kai amerikiečiai derybose su rusais ne tik juos, bet ir europiečius už durų paliko?

Kaip ir anksčiau jau sakiau – pragmatiškai tiesiog parduoti rusams tą nelaimingą Krymą velniop ir suderinti, kiek ir kokiomis sąlygomis galima atgauti arba parsiduoti už skolų nurašymus tas rytines ichtamnietų okupuotas teritorijas (kiek iš jūsų dabar galandate kirvius, kalavijus aštrius, kad atsiimtumėte “lietuviams teisėtai priklausantį“ Gardiną, kaip kone prieš šimtmetį mūsų šauliai pasiėmė sau Klaipėdą?).

Galbūt, ukrainiečiams pavyktų suderėti Luhanską atsiimti visą, o Donecką atiduoti rusams jei ne visą, tai bent tą grynai Krymo irigacijai reikalingą teritoriją su kanalu, nes susisiekimo prasme rusai jau turi Kerčės tiltą, ir geografiškai Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos išsisprendė (metas mums pagalvoti, kaip jie jungsis Kaliningradą, kai mes jau dabar per savo geležinkelius atjungėme Baltarusiją nuo Baltarusijos uosto Klaipėdoje!).

Tik toks ukrainiečių politikas, kuris bandytų šį klausimą išspręsti “nacionalinių interesų išdavimu“, labai greitai išlėktų iš valdžios, arba išvis būtų nudėtas – bet taip pat dar gali būti, kad jau antroje save kadencijoje dabartinis “tautos tarnas“ Volodymiras Zelenskis pabandytų kažkokius veiksmus šia linkme, kaip mes pamename jų “išdavystę“ tiesiog išmainant visus belaisvius ir pasirašymu paliaubų, faktiškai atsisakant karinių veiksmų ATO.

Realiai taikos nori visos suinteresuotos pusės, ir būtų tikrai puiku čia mums visiems, jei ukrainiečiai tokiomis sąlygomis, kartu atsisakydami ir siekio tapti NATO, taip mainais suderinę su Kremliumi, vardan savo nacionalinių interesų ir, mat jį šunes, parodytos tuščios pagarbos tiems pagal paniatkes (primenu, kaip keikiamas buvo ir mūsų Prezidentas AMB, kai atsiprašė žydų tautos Izraelyje), leidimą įstoti į ES (nes tai – tik ekonominė sąjunga).

Bet tai neįmanoma dėl jų mentaliteto – ir netgi tokio paties mentaliteto mūsų pačių “sirgalių“, nukvaršintų propagandos.

Rusijos grėsmė nei jiems, nei mums niekur nedingsta, bet karo galimybė ten arba čia pas mus juk sumažėtų iki taikos bendro būvio.

* * *

Toliau Rusija savo spaudimo patraukti NATO iš mūsų regiono, aišku, neatsisakys.

Bet, atsiprašau, jums (kaip ir bulgarams su rumunais, kurie iš esmės yra Ukrainos “fronto“ mūsiškis užnugaris, o ne labdara užsiimantys švediškai irgi mėlynai-geltoni jonai) nebūtų ramiau, jei artimo ir vidutinio nuotolio raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą, išties grįžtų į JAV ir Rusijos 1997 metų sutarties sienas, o NATO ir Rusijos bei Baltarusijos karinės pratybos apsiribotų brigados dydžiu, kaip to pareikalavo savo “ultimatume“ dabar iš amerikiečių Kremlius?

Nes tai reikštų, kad ir palei mūsų sienas niekas nesitreniruoja jų kirsti, kai iki tol atsirasiančios ir nukreiptos į mus raketos čia plėninis taip paleistų visas jūsų mokesčių investicijas į brangiai kainavusius, bet beverčiais virstančius bokserius?

Bent jau abramsų už dviejų bokserių kainą arba panašiai už tiek pat merkavų (kartu su atsikratytu žydšaudžių tautos vardu) būtų tie visi godūs auksinių šaukštų liolekai mūsų kariuomenei pripirkę vietoje tų ratinių trimetrinių vokiškų seniai morališkai pasenusių (nes tinkami tik taikos misijoms prieš šūdo drėbtų trobelių čiabuvius su sandalais ir kalašais) nesusipratimų, kurie niekaip jokio tanko neatstos, o mechanizuotų pėstininkų taktiniai uždaviniai išspręstini gerokai pigesnėmis ir realiau mūsų teritorijai bei galimam karo pobūdžiui pritaikytomis transporto priemonėmis.

Kadangi geopolitinio suvokimo dėl Ukrainos konkrečiai ir Europos ateities bendrai pritrūko ne tik mūsų šaikos strategams, bet ir seniesiems europiečiams, tai dabar Ukraina netiesiogiai tiesiog, atsiprašant už tautologiją, suteikė progą amerikiečiams prieš atsisveikinant dar suderėti civilizuotas, ne kaip A-stane, pasitraukimo sąlygas su, deja, sugrįžtančiais rusais, paliekant Europoje savo vietininkais nors kiek naudingesnius jiems britus, prancūzus arba vokiečius.

Kol kas Londono pasišiaušėlis sėkmingai taip bando mums visiems čia iškaišioti savo jau ir toliau mažinamą kariuomenę, kurios breksitinis iždas nebeįgalus finansuoti, o karališką jų laivyną išlaikyti gaus australiečiai (tegyvuoja AUKUS!) dar su kyviais – tad kaip barbėdai laiku sau į respubliką pasiplovė (nors komunistinei Grenadai netrukdė būti Anglijos karalienės pavaldiniais iki amerikiečių demokratiško jų išlaisvinimo).

Jei taip neformaliai, bet faktiškai JAV pasitraukia iš NATO, sutelkdama karinius išteklius į Ramiojo vandenyno regioną, tai visų europiečių dabartinis karingumas prieš Rusiją užsibaigia jau kitądien: prancūzai prisimena, kad jie kaip ir nelabai NATO, o tik prie kompanijos, kai vokiečiai švenčia JAV okupacijos po Antrojo Pasaulinio karo pabaigą, kaip tą atšventė po sovietų-rusų kontingento išvedimo iš rytų Vokietijos ir Berlyno.

Britai gi tuomet vėl jaučiasi buvusia imperija kaip prieš Pirmąjį Pasaulinį karą, kurios ekspedicinės pajėgos tiek nebetuština mokesčių mokėtojų piniginių, tačiau saulė beveik ir vėl nenusileidžia virš jos didenybės pavaldinių (ar tuomet – jau jo didenybės, kuris kol kas tik Velso princas ir Sandraugos vadovas).

Man tik klausimas kyla: o su kuriais mes tuomet?

Ir kas tie “mes“?

* * *

P.S. apie tą jau ryt-ryt beprasidedantį karą ir mūsų aktualijas, kur savi marškiniai labiau šildo.

Taip paklaustas dėl būtino energijos kainų sumažinimo bent jau klaidingai vadinamai valstybei atiminėjamų pridėtinių mokesčių už juos apribojimu, anksčiau iš ekonomikos ministrų išmestas už supainiojimą “valstybinės“ ir nuosavos kišenių (vadinkime paprasčiau – vagiliavimą, nes Dekaloge tokių įmantrių schemučių pavadinimų jo Bažnyčia nesugalvojusi), dėl ko itin tiko “skaidrią ir nekorumpuotą“ vykdančios šaikos vyriausybei dabar administruoti labiausiai korupcijai ne vien dėl natūralios monopolistinės padėties paveikią šalies energetikos sritį, Dainius Kreivys pareiškė, kad (cituoju):

“Neaišku, kaip ateinantys trys-keturi mėnesiai ar pusė metų atrodys. Karo atveju gali būti, kad valstybei apskritai iš biudžeto reikės didžiules lėšas skirti kompensavimui visko. Geopolitinei rizikai nurimus, energetinių resursų kainos grįš atgal“.

Išversiu iš jo tokios opusdėjinės “biznio“ kalbos į žmonių kalbą:

Nu tai labai jam asmeniškai netgi gaila tas klaidingai vadinamos valstybės formaliai kontroliuojamas kainas sumažinti, nes juk teks atiduoti dabartinį “viršpelnį“, kurio nemenką dalį išsitąso visokie igničių ir panašių “nepriklausomų tiekėjų“ parazitai, o jei dar ir to vis laukiamo Ukrainoje karo nebus, tai ne tik nepavogs viršpelnių jau dabar, bet ir ateityje nebus kaip pasivogti, jei kainos tuomet sukils ir mes dar labiau jums tarifus pakelsime!

Na, skaudu šitam žmogui, jau už tai kartą visiškai pelnytai nubaustam, dabar kaip savo atiduoti jums jūsų pinigus iš tos jūsų klaidingai vadinamos valstybinės kišenės, kurią, panašu, jis laiko visiškai nuosava.

Šita godi, šykšti ir pavydi tauta negali irgi išsirinkti kitokių politikų, kaip tik lygiai tokių – jos vertų.


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė dar 2022-02-09, ir balsuojantiems per PayPal