Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Nes nėra jokių priežasčių, kad kas nors šitos šalies užsitęsusią ir toliau besivystančią agoniją pagaliau nutrauktų, kol dar ji netapo tik teritorija – kaip istorijoje su mūsų Lietuva paprastai nutikdavę.

Ir ne todėl, kad visi mūsų priešai buvę agresyvūs, stiprūs ir klastingi kebabiniai marozai, kai mūsų protėviai – tik taikūs (aha, pagal herbą matosi…), balti ir pūkuoti žaliavalgiai tolerastai, kaip antai klūpanti ant kelių jums pavaizduota už savo Lietuvą 1831-aisiais prie Lazdijų žuvusi vokiškos kilmės lenkų grafaitė Emilia von Broel Gräfin von Plater (foto iš Lygių Galimybių Plėtros Centro… ša, tikrai netrolinu!):

Kaskart taip nutikdavę, pripažinkime, nustoję pagaliau kaip aukos pirštukais badyti tik į “nenugalimas“ force majoure aplinkybes ir jau pažiūrėję į veidrodį, kad šita mūsų godi, šykšti ir pavydi tauta neišgali išsirinkti kitokių lyderių ir vadovų, kurie nebūtų dar labiau godūs, dar labiau šykštūs ir dar labiau pavydūs.

Kas ir pasibaigdavę jų užvaldytai valstybei visada vienodai, bet niekaip neatpratino lietuvių tautos likučius savo naujose kartose vėl laipioti ant to paties grėblio.

Jei jūs pats kasdien stengiatės nors truputėlį būti mažiau godūs, besitenkindami tik savo sąžiningu darbu, nors ir vergiškomis sąlygomis ar elgetiškai apmokėtu; būti mažiau šykštūs, nes empatija jus skatina dalintis net ir nesuvokiant, kad tos evoliucijos eigoje iš moterų dykai gautos smegenų sritys tampriai susiję būtent su intelektine veikla; ir būti mažiau pavydūs ne todėl, kad šventraštyje prisakyta mylėti kaimyną kaip save patį, net jei nėra iš kur tai meilei sau rastis, kad galėtumėte ja dar ir dalintis, kadangi jus pačius kasdien ir nuosekliai tik niekina įmantriais ir iš bendruomenės išstumiančiais pasišlykštėjimo kupinais pravardžiavimais, bei viešai jau ir valstybiniu mastu įteisintai tyčiojasi kaip iš visiško nevykėlio; tai…

Tai labai tikėtina, kad jūs neturėsite šitoje godžių, šykščių ir pavydžių drapanėlėmis vilkinčių raudonšiknkių babuinų šalyje jokios taip jų vadinamos sėkmės – nes būsite išstumtas į socialinį užribį, nuo kurio gelbėsitės, geriausiu atveju, tik emigracija į mažiau psichologiškai ir dvasiškai toksišką aplinką po šito visiško įsivyravusio psichočernobylio, pasireiškiančio agresija valstybiniu mastu jau ir kitų šalių bei jų tautų atžvilgiu.

Love thy neighbour as thyself.

Blogiausiu atveju – tai papildysite pasaulyje akis badančia lietuvių statistika dėl savižudybių ir alkoholizmo, kuris juk yra ta pati savižudybės, tiek socialine, tiek fizine prasme, vos lėtesne forma.

Oi, ir nereikia savęs apgaudinėti, kad visa tai negręsia “įtakingiems ir aukštesnių pajamų“ individams (JAV San Diego Priklausomybių Gydymo Centras bent jau tyrimą pasidarė):

* * *

Dar džiaukitės, kad neapskaito pas mus statistikoje atskirai visų tų psichozių, kurios tampriai susiję su šiomis socialinėmis nelaimėmis.

Ir kas irgi juk yra tiesioginė išdava visos šitos negailestingos biologinės atrankos, pridengtos melagingu “socialiniu progresu“, atvirai nukreiptu tik sunaikinti dar kažkiek egzistuojančią ir vis labiau mąžtančią šeimą ir tautą, kurios jau nebetaps jokios pilietinės visuomenės ir demokratiškai valdomos respublikos pagrindu.

Nes yra ne tik labai nemalonu tą įvardinti, bet ir neparanku pradžiai suregistruoti taip šios “valstybės“ kone visus tuos “sėkmės pasiekusius“ psichopatus ir sociopatus (taigi dar ir aršiausias formas jų turinčius tektų gydyti!), save melagingai vadinančius politikais, darbdaviais, verslininkais, vadovais, ar dar net ir tuos už algas pasamdytus prisukamus apelsinus, čiulbančius greta čiulpiančių įtakotukų bei “visuomenininkų“ taip visokiais “ekonomistais“ ar “žurnalistais“ bei “politologais“ arba “sociologais“, prisidengiant tokių pačių niekinių institucijų, išduodančių niekinius diplomus, visiškai niekinių profesorių vardais.

Visa tokia visuomenė gali turėti tik melu pagrįstą establišmentą, kuris turi sau išskirtinius privilegijuotus socialinius liftus pagal savo “kastą“ į rentomis pagrįstą išsunkiančių institucijų klaidingai vadinamą “valstybę“ bei jų taip pavadinamą “ekonomiką“, esančią čia niekuo daugiau, kaip tik nacionalinių aktyvų nusavinimu ir viešųjų finansų išvogimu vardan savo kišenės ir savo reprodukcinių partnerių bei jų beNdrų ir bendrŲ, ir dažniausiai niekam tikusių (nes gamta ilsisi ant vaikų, kai ant anūkų, akivaizdžiai matome, dar ir keršija!), palikuonių biologiniu padauginimu.

* * *

Tai kur jau pagaliau bent Nobelio premijomis atsispindintis visų tų oksfordus su kembridžais bei harvardais su princtonais baigusių arabų šeichų ir rusų oligarchų elitinių vaikučių proveržis moksle bei kultūroje, ką?

O pas mus, gausiai šaikos visais tais grupiokais užtūpus pelningas valdininkų kėdes, jau naujomis partškolomis tapę tik TSPMI ir MRU, kurių diplomai neverti net to popieriaus, ant kurio atspausdinti, ir kurių begėdišką finansavimą jūsų mokesčių pinigais seniai derėjo nutraukti kartu su visu valstybiniu tokių niekinių programų ir pseudo-akademinių laipsnių bei titulų akreditavimu, nieko bendro su jokiu akademiniu išsilavinimu ir moksliniais tyrimais neturinčiu, o kaip tik su – aukštojo mokslo diskreditavimu (čia ne jų logo, bet laaaaaabai jiems tinkantis):

Šalyje, kurioje yra per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, joks intelektas yra seniai nebereikalingas (gi post-sovietinis protų nutekėjimas vyko visur, tik va kažkaip ne Lietuvoje, nes išvyko tik degradai ir buduliai, ar ne?), o su juo supainiojami čia gabumai ir talentai yra būtent tie, kurie ir yra godumas, šykštumas bei pavydas – tad sėkmę čia garantuoja tik babuiniškas sugebėjimas atimti visus tuos sąlyginius bananus ir fantikus iš kitų žioplesnių vietinių šių socialinių džiunglių beždžionėlių.

Ne, jūs neišsirinksite ir kitąkart geresnių gyvulių prie to prakeikto, bet geidžiamo, valdžios “lovio“.

* * *

Jūs jau net nebeturite Vasario 16-osios kaip Lietuvos Nepriklausomybės dienos – dabar tai yra “valstybės atkūrimo“ šventė.

Šventės, kaip ir valstybės, kurią pagaliau iš tautos galutinai nusavino nezabūtkių šaika ir visas jai pataikaujantis tapsintis establišmentas.

Tai yra seniai nebe jūsų toji tarsi “pažadėtoji žemė“ mitinė valstybė – tai jau yra aiškiai jų valstybė, kaip įsižeidusi pareiškė viena jūsų sąskaita per makles pažymukėmis pralobusi sklypininkė, apsimetanti pedagoge, nes jie yra čia tikroji valdžia, kuriai jūs tik trukdote (šykšti netgi tą sumokėtą euriuką už kelių dešimčių milijonų vertės sklypuką iki šiol sugrąžinti – labai įdomu, kaip VMI, neradusi, ar nenorėjusi, prie ko prikibti, mokesčių pajamomis jį į iždą apiformino?).

Vasario 16-tąją jie sau leido švęsti tose jums, kaip tautai, anksčiau buvusiose simboliškose vietose – dabar jau comme il faut, kuomet į Signatarų balkonėlį atsivedi okupacinės administracijos kolaborantę iš aršaus ir prieš Lietuvos Nepriklausomybę kovojusio Mykolo Burokevičiaus partijos bei šios sovietinės kompartijos partškolos vedėją, taip jums nebe pirmą kartą prastumtą ir į užsienio reikalų funkcionieres (net kai amerikiečiai šią paprašė mūsų URM atšaukti, kol nedeportavo), ir į finansų ministres, ir į leftistinių eurokomsomolcų ES komisares, ir net dukart į Lietuvos Respublikos Prezidentes.

Visa tai – ir jums pritariant, balsuojant ir netgi džiugiai paplojant.

Vemsiu – E. Blažewicz foto iš propagandinio ruporo Liandzbergs Raša Tūtaj:

Gal muzikalkės šalia KGByno mokslinio komunizmo dėstytojo, į kurio pareigas sovietmečiu dar įėjo stukalinti kaimynystėje įsikūrusiems saugumiečiams, kurie ten būsimi “sovietinio realizmo“ mianinykai švenčia patyliukais bendrikuose religines šventes ar buvusią anos valstybės Nepriklausomybės dieną, tai jau nevimdo – skirtingai nuo tokio ne vieno, kaip ir aš, ištrinto iš istorijos savanorio, 1991 metais gynusio ginklu mūsų Aukščiausiąją Tarybą, viltingai tada visų vadintą Parlamentu (bet ir tą gi pervadintą taip kartu su visu konjuktūriniu istorijos perrašinėjimu į kažkokį mistinį “atkuriamą seimą“).

Jam gal tokia veikla buvo įprasta, pripratęs – matyt, kaip ir įskųsti klasės draugą Aloyzą, kad to Gražinutę savo antrąja žmona pasidarytum, nes kas jam iš tos laimės ir iš tos garbės, jei jis vienas tik džiaugsis, o kiti pavydės, kuomet koks ten sakalėlis atsimuš savo sparnelius į Sibiro žalią eglelę.

Iki trečiosios tarsi putiniškos kadencijos dabar ir šiai itin godžiai, šykščiai bei pavydžiai kompartinei ždanofkės “ekonomistei“ dar belieka per ateinančius kelerius metus jau ir Sausio 13-osios medalį įduoti.

Nes šis balkonėlis, panašu, jau estafete perduotas, ir joks pranašavimas iš Senojo Testamento Karalių 2-sosios knygos 9:33-37 apie Jezabelę nenutiko.

* * *

Bet šiemet švęsti toje apsuptyje tik surinktų naujųjų “komsomolcų“ ir “darbo kolektyvų“ šiai okupacine tapusiai valdžiai įmanoma tik dėka papirktos šunaujos – tiek kiauksinčių “influenceriukų“ jorkšyriukų, tiek amsinių “žiniasklaidos“ pudeliukų, tiek ir lenciūginių “statutinės teisėsaugos“ sargiukų (gif iš wxyyshop):

Atėmus šią šventę iš tautos, savo arogantišką dominavimą pademonstruoti tuo apgailėtinu imitaciniu šventimu, kol kas pavyko tik atsitvėrus nuo “nežmonių“ fiziniais užtvarais bei kordonais iš mentais vėl paverstos ginkluotos policijos ir ten pat irgi jau tempiamos pataikauti karinės policijos ir netgi šaulių.

Ir apsiėjus šįkart, pasirodo, be visuotinai įvesto šalyje “trumpo, bet griežto“ karantino, kurį vis dar nepripažinta antikonstitucine atsargine represine priemone, dėka pataikaujančio šaikos klapčiukais Konjuktūrinio Teismo, sau pasiliko – matyt, Kovo 11-tai ir Nepriklausomybės aikštei (foto iš Pilies g. prie Signatarų namų – Žymantas Balčiūnas):

Tai kas tuomet buvo surinkti po tuo balkonėliu tam “patriotiškam vaizdeliui“?

* * *

Aišku, jokios riaušės, kuriomis isteriškai gąsdinta ir kuriomis patys save panikiškai įsibaugino jau daugiau nei metai apsiausties sąlygomis prie tokio paties mentaliteto, persunkto neapykanta čiabuviams, taip ir neįvyko – jos ir negalėjo įvykti.

Žmonės, net ir išvadinti nežmonėmis, jau yra morališkai šioje šalyje pavargę, tarsi metai eitų už tris – gi taip nuo pernai kas mėnesį taikiai protestuoja, o teigiamo rezultato nepasiekė išvis jokio, tą savo visą susikaupusią nuoskaudą išlieję tik Sausio 13-tąją.

Tad dabar jų švilpimą šaikai ir skandavimą “gėda!“ propagandistai techniškai pakeitė per garsiakalbius paleistais iš anksto įrašytais, tarsi brežnevizmo laikais, “audringais aplodismentais“ (neskaitant “užsigrūdinusių“ artistų, kaip tas Sausio 13-tą provokatorius viena telniaške, taip mūvint pirštines žvarbiu oru?) ir lojalistine skanduote “ačiū!“, kuri nelabai tiko tame dubliaže prie transliuoto oficialaus vaizdelio, fonogramai nepataikant į vis tik dar sugebėjusios prasibrauti pro jų nuodugnias kratas (kiek anksčiau, skirtingai nuo dabartinių apsimestinių “patriotų“, aš ateidavau su vaikais ten – to niekada nėra buvę!) atfiltruotos (ypač nuo visokių žemaičių) minios, taip išties juk “gėda!“ skandavusių burnų krutėjimus (nebent atsivilkę nezabūtkių ir pišpasių religiniai fanatikai jas dengė kaukėmis) – ir ko dabar po ano karto jau šįkart tas Atviras Seimas nusprendė nebetransliuoti daugiau atvirai.

O pavienius taikius protestuotojus, kad tie išvadinti visokiais “jedinstva“, net kai buvo Sąjūdžio (to ne dabartinio “šeimų“, bet ano tautinio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, irgi atgaliniu ukazu jums pervadinto į “nepriklausomybės“) steigėjais bei aktyvistais, tai kaukėti neprisistatantys mentai jau sėmė netgi tolimose “šventės“ prieigose viešai – ačiū pasakykite, kad dar apsiėjo be “bananų baliaus“ toje pačioje vietoje kaip prie sovietų priešais VRM.

Nes ačiū tik užstojusiems žmonėms, kurie filmavo ir neleido nepareigūnams taip “pareigingai“ savivaliauti – įsikalkite į bukas tarnybines makaules, mentai: nėra jokių “teisėtų praeigūnų reikalavimų“, kol to nepatvirtins teismas, įvertinęs ir jūsų veiksmus, kiek jie atitiko įstatymams ir būtinam reikalingumui toje situacijoje!

Bet jau savivaliauti ir neteisėtai naudoti perteklinę jėgą ne kaip teisėtvarkos, bet represinės struktūros, jie ne tik įsidrąsinę jau daryti, bet dar ir yra skatinami, kaip pamenate šiuos atiminėjant Trispalvę iš mokytojos, kurią dar po to neteisėtai areštavę ir iškrėtę (taip, teismas tą, stebėtina, bet konstatavęs čia).

Todėl vėl mane tąso vemti bežiūrint, kaip štai čia A. Černiauskaitės nuotraukoje Lrytui, irgi labai dar vienoje šių metų Vasario 16-tai simboliškoje, yra minėtų mentų terorizuojamas ir bandomas pašalinti visokiais paikais “teisėtais“ ir visiškai putinistiniais apie “mitingą iš vieno asmens“ išvedžiojimais iš Katedros (sic!) aikštės Kazys Grabys:

Dar vienas toks kremlinas ir vatnykas – ar kaip ten, jūs nezabūtkiniai saldžiukai, užingridukai, tapnykai bei visokie šimašoidikai?

Tuo jedinstva taip tapo… ne, ne kokia nors burokinė partškola, bet buvęs anais išsilaisvinimo laikais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio skyriaus sekretoriumi, 1991-ųjų sausį gynęs mūsų Parlamentą, o vėliau dar ir priklausęs Tėvynės Sąjungai, kol toji dar neišsigimė į nieko bendro su Tėvyne neturinčia ir dabartine konservatoriais save melagingai vadinančia bei krikščionimis demokratais apsimetančia šaika.

Istorijos ironija yra tame, kad 1989 metų kovo 26 dieną būtent panevėžiečiai išrinko, kai dar renkama buvo ne “demokratiškai“ pagal sąrašus (kurių nenumato ir dabartinė mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija!) Vytautą Landsbergį TSRS AT “liaudies“ deputatu, o 1990-aisiais vasario 24-tąją – ir LTSR Aukščiausiosios Tarybos (žmonių neoficialiai vadintos Parlamentu) “liaudies“ deputatu, kuri ir paskelbė Kovo 11-tąją atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę.

Tai va čia dar 2020-aisiais savo prisiminimais dalinosi Panevėžio sąjūdiečiai, įskaitant ir minėtąjį “jedinstvininką“ ne iš balkonėlio chemine friziūra, bet su mentams užkliuvusiu “antivalstybiniu“ plakatėliu:

Ir kažkaip čia jie be savo rinkto “liaudies“ dukart deputato, ką?

Ir dar be burokinės funkcionierės, įdomu net, kurios valstybės ta “ekselencija“ buvusios?

Mirusi respublika seniai mirusi – ir vis mažiau eurozoliai sugeba užgožti tą pūvančio lavono kvapą.

* * *

Galbūt, taip ateičiai čia dabar tik sau užsirašinėju, kas ir kaip išties politiškai degraduojančioje Lietuvoje vyko Vasario 16-tąją tais 2022-ųjų viešpaties metais, nes atmintis visų yra trumpa, o daugelio – tai dar ir gerokai trumpesnė (net aš kartais paskaitinėju savo ankstesnius įrašus, nuoširdžiai sau stebėdamasis, kaip anuomet viskas išties vykę ir kaip protingai čia kažkas mintis užsirašinėdamas išdėstęs).

Tai nors čia turėsime priminimą mums, kuomet atrodys, kad blogiau jau būti negalėjo ir taip pamiršime šiandien vykstančią pačią svarbiausią dabar, mano galva, kovą už kiek geresnę Lietuvą, kurios siekė dar 1949-ųjų Vasario 16-os Nepriklausomybės Deklaracijoje matę reikalą įrašyti 19-tu punktu tai, apie ką per 30 metų politikai nematė jokio reikalo nei pyptelėti, ir konjuktūriniais kauleliais politikierių tąsomi 1944-1953 metų partizanai, anuomet buvę tuo pirmuoju Sąjūdžiu – LLKS:

Ne, laisvė vogti ir kitus žlugdyti yra nei demokratija, nei jokia laisva rinka – ponai apsimetėliai liberalai.

Ir taip, aš dabar kalbu apie iš mūsų visų “įteisintai“ pavogtoje buvusiam kompartijos funkcionieriui ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atstatymo Akto signatarui (sic!), laikinai 1992-1993 metais premjieriaujant, Jonavos Azoto gamykloje, taip pervadintoje į Achemą (tada toks pasisavinimas jau “nebesiskaito“?) ir dabar valdomoje šio nei kiek ne mažiau mūsų paminėtais tautos bruožais pasižyminčios rusės našlės bei jos pasamdytų profesionaliai godžių, šykščių ir pavydžių čingačgukų, vykstantį ten negausios ir niekaip įmonės veiklos nesustabdžiusios profsąjungos streiką.

Per visus daugiau nei 30 metų, tai jūs galite prisiminti tik prie Gedimino 11 paprotestavusius retkarčiais viešojo ir jūsų mokesčiais išlaikomo sektoriaus basakojus pareigūnus (kaip dabar – basakojes mamas) ar vis nuskriaustuosius algelėmis medikus bei prestižu gyvus mokytojus, kai dar ir laikinai pastaruoju pabuvęs šių akcijos “atsiimk savo ministeriją iš biurokratų“ metu net ir be dalyvavimo joje buvau jau peršertos ir, dar komisariaujant prezimentui, į esamus vėl mentus paverstos policijos užkardytas tarsi aršiausias riaušininkas.

Aš dar prisimenu kažkada bandžius įvykti streiką ir Švyturio aludarių, kuriems teismas (!) uždraudė streikuoti, motyvuodamas tuo, kad… alaus gamyba yra “strateginės ir valstybinės reikšmės“, todėl išpilstymo konvejeris negali būti jokiu būdu stabdomas – matyt, teisėjas buvo anoniminis alkoholikas (gi pamenate, kaip ir fūristams užpernai Europoje “baigėsi“ koronaviruso pandemija kartu su visu socialiniu Mobilumo Paketu, kai tik Briuselyje eurovaldininkams pritrūko tame jų nuotoliniame karantine krevečių, ikrų ir šampano?).

Po to godūs pelnų sau ir šykštūs darbininkams algų šeimininkai tą klaipėdietišką alų Nr.1 iškėlė gaminti pas uteniškius, parduodami visiškai “socialiai neatsakingiems“ danams visą gamyklą – dėl ko išlošė bendrai tik lietuviško alaus mėgėjai, nes Utenos aludariams sukilo “patriotizmas“, ir jie rinkai pateikė savo geresnį Utenos alų (ir atmestinai pradėtą gaminti svetimą Švyturio), ką pastebėjo net ir tie, kurie geria tik “etiketę“, o ne “skonį“.

* * *

Todėl iš esmės mes turime pirmąjį dabar atkurtos Lietuvos istorijoje vykstantį darbininkų streiką ne viešame sektoriuje prieš tą klaidingai vadinamą valstybę, bet jau privačioje įmonėje, kurioje reikalauti sau bent kiek žmoniškų teisių ir užmokesčio, pasirodo, yra šventvagiška!

Nes merkantilizmu tikinčių neoliberalizmo davatkėlių yra apsiputojus fanatiškai kvykaujama, kad “nuosavybė yra šventa ir šiukštu – neliečiama!“ (nepriklausomai nuo jos kilmės ir likusios visuomenės poreikių?), o verslo (?) savininkas yra antras po dievo, jei bent jau apsimeta į jį tikintis, nes antraip – jis pats yra tas pirmas numeris.

Štai dabar Achemos vadovai, visaip šlykščiai trukdę darbuotojų deryboms ir savivaliavę, kad profsąjunga paskutine savo teise negalėtų išvis pasinaudoti, dar savaitės pradžioje irgi buvo peršikę, kai sarmatlyvai išraudę prieš TV filmavimo kameras sumišusiai vebleno, kodėl jie taip laikosi nuostatos su savo baudžiauninkais nesiderėti, nes niekuomet ir nesiderėję (ir kuriuos mielai jau išplaktų kazokų nagaikomis, nes nuosavų tijūnų rykštės, matai, nebepadeda).

Šioje nuotraukoje iš Jūsų Panevėžio streikuojančių fone – toks labai tipinis ir niekuo ypatingu nepasižymintis tijūnišku čingačguku pasamdytas tik godaus, šykštaus ir pavydaus babuino egzempliorius, kurio vardo ir net neverta gūglinti (nes jų vardas – “nouneimų legionas“):

Bet dabar matau, deja, kad tie pasamdyti vadovais čingačgukai jau visiškai įsidrąsino ir suįžūlėjo, nes per tą laiką apsižiūrėjo, kad:

  • godi ir šykšti šeimininkė saltyčycha juos visokeriopai palaiko (ir netgi skatina – antraip, tuoj rubuiliai babuinai eis “ieškoti naujų gyvenimo iššūkių“ ir “karjeros galimybių“ kitur);
  • klaidingai vadinamos valstybės menamos priežiūros institucijos yra ne darbuotojų pusėje (ir ne tik neturi “motyvacijos“ aktyviai veikti, bet ir kompetencijos dirbti tą darbą, už kurį jūs jiems sumokate iš savo mokesčių pinigų!);
  • jokioms “liberalioms“, “krikščioniškoms“ ar “socialistinėms“ politinėms “partijoms“ nerūpi ši profsąjungos iškelta darbo santykių ir apmokėjimo problema, kuri pagaliau išlindo tik dabar po Jono vardu Algirdas “Prietaiso“ Butkevičiaus prastumto ir Dalios “Tulpių pašto“ Grybauskaitės pasirašyto Darbo Kodekso (oi, atsiprašau, dar yra “labai reikšmingas ir efektyvus“ rūpestėlis tik oro pavirpinimu iš briuseliuko šitos zombių socdemų orų mergaitės);
  • jokių už visokias tolerancijas ir teises kvykaujančių ir iždo pinigus iščiulpiančių leftistukų “visuomenininkų“ nedomina tokios neprogresyvios “proletarų“ bėdos (nes trende – tik tvarumas, žalias kursas, skaitmenizacija ir fondukų čiulpimas vietoje įprastinio pačiulpinėjimo vienas kitam, čmoki-poki į žanduką daug lajkų);
  • ir net “nuosava“ profsąjungų konfederacija yra labai pasyvi, neišnaudojanti absoliučiai jokių derybinių svertų ekstremaliu Trišalės Tarybos sušaukimu, ar netgi palaikymu fiziniu protestu, blokuojant streiklaužių patekimą į gamyklos teritoriją bei realiai suorganizuoti galimu visuotiniu nacionaliniu streiku (nes Vilniaus “savivaldybės“ viešojo transporto darbuotojų galimas streikas yra jau taip ir toliau tik “galimas“ dar gerokai iki Achemos realiai prasidėjusio, ir nieko bendro koordinacine prasme neturi išvis).

Man labai gaila, kad šis pirmasis darbininkų streikas, matau, pralaimės.

Nes Achemos darbuotojų profesinė sąjunga, reikalaujanti vėl (!) pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį, kovoja ne tik dėl savo narių geresnes darbo ir apmokėjimo sąlygas, kurias teoriškai (sic!) “garantuoja“ juk ir Darbo Kodeksas – jie kovoja dar ir už nepriklausančių jų profsąjungai narių tokį patį darbo užmokesčio ir darbo sąlygų užtikrinimą, kad nauji ar nepriklausantys šiai solidarumo organizacijai darbuotojai nebūtų išnaudojami ar skriaudžiami mažesniu atlygiu ir prastesnėmis darbo sąlygomis.

Naivu būtų tikėtis, kad likę Achemos darbuotojai patys susipras, už ką čia profsąjunga kovoja, ir prie jos prisijungs arba į ją ir patys įstos.

Atvirkščiai, dabar raudonsnukiai nebe iš gėdos, o jau įsiūčio čingačgukai pradėjo streikuotojų skalpų medžioklę atleidinėjimais kaip “lokdaunais“ bei atvirais grasinimais, ir jokia kavalerija neatjos gelbėti šių laukinės darbo rinkos “laukinių prerijų sodiečių“.

* * *

Naivu ir man būtų tikėtis, kad bus suprasta – juk šiandien Achemos profsąjunga kovoja ir už mūsų geresnes darbo bei socialines sąlygas visoje Lietuvoje!

Jie streikuoja ir prieš visą šitą godžių, šykščių ir pavydžių “verslinininkų“ ir “darbdavių“ įsigalėjusią ir įteisintą savivalę, priversto jiems dirbti bėdžiaus išnaudojimą, nuolatines patyčias ir nebeslepiamą panieką, kuri, kartu su jų tokiais pačiais godžiais, šykščiais ir pavydžiais politikais Lietuvą akis badančiais demografiniais bei socialinės gerovės katastrofiškais rodikliais yra jau gerokai “socialiai pravaliusi“ nuo tautiečių daugiau, nei kažkada čia siautėję maras, karas, tvanas ar “klasiniu“ bei “etniniu valymu“ vadintas genocidas, kuriuos juk irgi sekė ne tik į griovius suversti ar išdarkyti kūnai miestelių aikštėse, bet dar ir milžiniški pasitraukusių iš šalies žmonių nuostoliai.

Ir ta proga, kad iš tautos atimtą tautinę Vasario 16-tąją dabartinė šaikos valdžia jau pradėjo sau švęsti tarsi kokią bolševikinę Spalio Revoliucijos jubiliejinę šventę (o ateinanti Kovo 11-toji – bus pagal tokį patį sovietinį scenarijų jų Gegužės 1-oji?), tai aš ir vėl pacituosiu tokį škotų garbės muitininką ir klasikinės ekonomikos pradininką bei vieną iš liberalizmo tėvų Adam Smith, kurį anglai jau patraukė nuo savo £20 banknoto (nes, matyt, tas dabar jau tapo irgi “marksistu“ kaip ir mūsų “liberalams“, ir dar “komunistu“ – gerokai iki paties komunizmo teorijos kūrėjo Karl Marx gimimo 1818-aisiais), nes dar 1776-aisiais rašęs:

Sandėrininkų interesai … bet kurioje paimtoje prekybos ar gamybos šakoje tam tikru atžvilgiu visada skiriasi ir netgi yra priešingi visuomenės interesams … [Jie] paprastai suinteresuoti apmulkinti ir net pavergti visuomenę … Retai girdime kalbant apie šeimininkų susimokymus, bet, dažniausiai, tik apie tokius iš darbininkų pusės. Tačiau bet kuris, kas šiuo klausimu įsivaizduoja, kad šeimininkai retai tarpusavyje susimoko, yra visiškas neišmanėlis pasaulio suvokime. Šeimininkai visada ir visur yra tarsi tyliame, tačiau nuolatiniame ir vienodame susimokyme nekelti darbo užmokesčio daugiau, nei esamas … Tad yra nesunku nuspėti, kuri iš šių šalių privalo, įprastinėmis sąlygomis, turėti pranašumą šiame ginče ir priversti kitą sutikti su jų sąlygomis.

Prakeiktas komunistas!

O dar liberalu apsimetinėjo…

Mane vimdo prie viso šito dar ir užsupančios tarsi jūrligė melagystės apie “Lietuvoje dar niekada taip gerai negyvenusius žmones“ – tai kas tie žmonės, prašau, pavardėmis ir pareigomis?

* * *

Ir ar tikrai tai vis dar žmonės, o ne raudonšikniai babuinai, kurie ir toliau begėdiškai (o iš kur toji empatija jų neokortekse tam, ir dar intelektui, neturint reikiamų neuronų jungčių?) besivaipo ant tos iš jūsų atimtų proverbinių bepūnančių bananų krūvos – papėdėje tokioms pačioms godžioms, šykščioms ir pavydžioms beždžionėlėms jais nuoširdžiai žavintis?

Tad ne, šitos beždžionėlės nieko kito sau ir neišsirinks, kaip tik va tokius babuinus, kuriais pačios trokšta tapti.

Žinote, smegenys išvis yra ne šiaip tingus, bet ir parazitinis organas mūsų kaukolėje (ir kaip pasisekė tiktokeršai iš pokyčių inovavimo ministerijos – ši pilka susiraukšlėjusi riebalinė masė jos kudlų šaknų tikrai neapsunkina!).

Nes kol naudojiesi limbine iš beždžionių paveldėta sistema, tai užtenka tik patenkinti tris esminių instinktų nulemtus biologinius poreikius:

  • maitintis (nup*sk bananą iš artimo savo!),
  • reprodukuotis (atp*sk artimą savo!) ir
  • dominuoti (paišsip*sinėk prieš artimus savo, ir tolimus taipogi!)

Tada smegenys energijos naudoja minimaliai, vos daugiau nei miegant – taip ir “protas miega“, ir šiaip evoliucijos eigoje buvo gi nuolatinis maisto trūkumas, tad mes visi biologiškai esame labai tvarus (sic!) ir ekonomiškas organizmas, nepaisant savo tokio sudėtingumo.

O kai tik įjungi smegenis – taip ne mažiau ketvirčio mitybos išeigos unitaze yra to neokortekso veiklos rezultatas (kuo žmogus intelektualesnis, ironiška, tuo daugiau jo galvoje yra “šūdo“).

Todėl šiukštu – nereikia jums apie visa tai galvoti!

Konformizmas yra europiečio alfa ir omega be jokių deltų ir omikronų pakeliui, ir nenuostabu, kad smegenų masė jau fiksuojama (ar jūs mokslu netikite?) neišvengiamai homo sapiens civilizuotose populiacijose tik negrįžtamai mažėjanti (kas netrukdo tokiems “besmegeniams“ netgi suformuoti vyriausybę ne vien Lietuvoje).

Kadangi mes esame dar oficialiai nepaskelbtoje, bet jau vis labiau apimančioje ir dar struktūrinėje ekonominėje krizėje, kuri pasireiškia jau dabar stagfliacija, ir kurios pasekmes, kaip realių pajamų kritimo ir realaus pragyvenimo lygio smukimą, mus “vis puolantys“ rusai pradėjo justi dar gerokai dveji metai iki krymnašinimų, o mus “nuolat ginantys“ amerikiečiai pajuto bent keletą metų iki MAGAiškų savo 45-ojo baltanamukinio rezidento išsirinkimo, tai tik jokiu būdu dabar nepradėkite galvoti, taip naiviai manydami, kad mūsų čia visiškai neliečia jų tos krizės Rytuose ir Vakaruose (mes dar ir Kinijai tuoj ekonominę krizę sukelsim, nu)!

Kaip sakiau, smegenys imlios maistui, kurio vis labiau truks, ir jis bus mažiau įperkamas (taip ne veltui visokius “tarakonus“ jau plebsui į bado meniu įteisino ir ES biurokratai, patys kukliai apsiribosiantys visokiais moliuskais, sraigėmis ir išskrostų žuvų viduriais prie išpurslojimui prarūgusio fermentuoto vynuogių išspaudų gėralo), tai čia ir bepėvėeminiai lenkai ne visus nuo bado už savo auksinų fantikus išgelbės, net jei turėsite daug jogailiukų (ir nebus ten išleisti jų gaila):

* * *

Kam visas šias Lietuvoje einamąjį epochos momentą už gerą savaitę aprašančias raideles skaityti jau per sunku, nes trūksta tam reikiamų neuroninių jungčių smegenyse, o ir buvusios dabar apmirę kaip nebenaudojamos, tai galite paklausyti, ką mudu Šiaulių radijo stotyje RS2 su Laimontu Lainiumi Diniumi panašiai pakalbėjome jo vedamoje Sinkopių laidoje dar šių metų Vasario 16-osios išvakarėse:

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė kitądien po Vasario 16-osios minėjimo, ir dar balsuojantiems per PayPal!