Publikuota 2022-03-16 iš anksto ir visa apimtimi Patreon paskyroje –

o tądien, kai rašiau, ėjo jo jau 21-ta Rusijos karo Ukrainoje diena, apsiaustasis Kijevas paskelbęs dviejų parų ištisinę komendanto valandą, mūsų kariuomenė pasikvietė net (sic!) 600 rezervistų atnaujinti karybos žinias, kai valdančioji šaika™, prasitęsusi eilinėje Seimo sesijoje nepaprastąją padėtį, ir toliau paikai kėlė tik, atsiprašant, bobų turgų anaiptol ne šalies gynybos ar bent ekonominės krizės klausimais.

* * *

Aš nežinau, koks dešrinis čiupačiupsas mūsų bankinių propagandistų burnelėse, ir kokios sukalkėjusio kvarcinio smėlio vietoje smegenėlių dykumos be oazių, kur mintis pasirodo retai kaip kupranugaris, yra mūsų politikų galvelėse, bet gi jau nekart čia tinklaraštyje vis rašiau ir rašiau, kad dabar jau gaunasi dveji metai, kai mes visi gyvename pasaulyje didelėje ekonominėje ir finansinėje krizėje, ir to per glušumą nepastebint, deja, šios krizės pasekmės yra tik dar labiau valdančios šaikos veiksmais gilinamos, iš ko išsikabaroti užtruks ilgiau laiko ir kainuos gerokai brangiau net įprastinėmis aplinkybėmis.

Mes išties gyvename vis labiau gilėjančioje ekonominėje ir finansinėje krizėje, apie kurią aš, 2018-aisiais grįžęs iš Anglijos ir pradėjęs laikinai dirbti anglų kalbos mokytoju Matuizose, savo per Grybų šventę Varėnoje pažadėtame išskirtiniame interviu Romui Sadauskui-Kvietkevičiui (juokaudamas, kad kur tik įsikuriu – ten taip ir krizės prasideda…) jau išpranašavau ateisiančią čia pas mus 2019 metų gale arba 2020-ųjų pradžioje – ir nelygu kokių veiksmų jai nustumti tolyn į ateitį imsis tuometinė prezimento Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama vyriausybė.

Ir ką valdantieji valstiečiai faktiškai tuomet ir padarė, pasistengdami įvairiomis priemonėmis (įskaitant pajamų mokesčių pakeitimus, faktiškai sumažinusių verslui darbo samdos sąnaudas) išties pastūmėti tą susitvenkusią čia krizę tolyn pasimatyti jau po Prezidento ir Seimo rinkimų – ir kas juk taip yra ne pirmąkart tokia praktika Lietuvos politikos istorijoje.

* * *

Ir faktiškai šis planas-chuliganas buvusio mento sėbrams tikrai būtų netgi sėkmingai pavykęs, jei ne toji labai netikėtai atėjusi čia ir į Lietuvą COVID-19 epidemija.

Bet juk visose šalyse rezultatai tuomet buvo gi panašūs, kuomet valdžia visur buvo pasimetusi, nežinodama ko griebtis, tad rinkėjus erzindama arba pasyvumu (švediškas “bandos imunitetas“), arba lakstymu kaip višta be galvos po kiemą, kad rejke kaška dariti, kuomet į rinką buvo greitai išmesti viruso simptomus turintys palengvinti cheminiai preparatai, apgaulingai pavadinti politikams įtikti “skiepais“ (nuo dar ir jų poveikio toliau paskatinto mutuoti koronaviruso, todėl nereikia čia tos sąmokslo teorijos apie placebus ir išgalvotą virusą, nes teko prasirgti sėkmingai, bet neišgalvotai Alytaus apskrities ligoninės koronavirusiniame skyriuje praeitoms Kalėdoms).

Taip ne tik pas mus Lietuvoje, bet visur demokratiškose šalyse supanikavę ir persiutę rinkėjai keitė valdančiuosius, net jei tie išties iki tol gerai tvarkėsi – kaip JAV su MAGAnomika bei Pax Trumpana ar Lietuvoje su pakitusiu į teigiamą demografiniu balansu, sumažėjusiu nedarbu, paaugusiu darbo užmokesčiu ir realiomis pajamomis, krašto apsaugai skiriamais pagaliau bent 2% nuo BVP bei tuo pačiu sumažintu biudžeto deficitu ir valstybės skola (šitiek visą kadenciją prakritikavęs, matote, jau tuos skvernelinius čia pradėjau girti…).

* * *

Labai dabar nesileisiu į mano pateiktas tuomet priežastis ir požymius, kurie signalizavo vis tik krizę dar gerokai iki viso šito pandeminio marazmo jau labai greitai ateisiant (kaip antai naujųjų varguolių socialinės klasės spartus gausėjimas).

Bet užtikrinu, kad šios krizės tomis priežastimis nebuvo nei niekieno nenuspėjama pandemija, kurios metu faktiškai buvo sustabdytas daugumoje liberalių ekonomikų šių pagrindą sudaręs kone visas smulkusis ir vidutinis verslas, nei dabar Ukrainoje Rusijos sukeltas karas, kuriam jau nurašoma ir visos ekonominės bėdos, dar ir per tą laikotarpį prisikaupę bei prisidėję dėl pandeminių karantinų.

Tai dabar šis kilęs karinis konfliktas tarp dviejų panašių ir kartu konkurencinių sistemų yra šios gilios ekonominės krizės pasekmė, o ne jos priežastis, kaip ir iki tol dėmesį užgožusi pandemija tiesiog tą finansinę griūtį ekonomikoje išjudino, nors buvo ir smagu išvakarėse ironizuoti apie tai, kad antai “seniai karo nebuvo“ arba “kur jau ta krizė visą dešimtmetį užtrukusi, kai dar niekada taip gerai negyvenome, chi-chi.“.

Aha, chi-chi.

Kad mūsų prisukamiems bankiniams apelsinams, sugebantiems ore persimauti kelnėmis pagal konjuktūrą, šiuo metu vis dar yra neduotas nurodymas pagaliau jau oficialiai paskelbti atėjus tą ekonominę krizę, tai tikrai nepergyvenkite – tai jau tik dienų klausimas, kai ir JAV valdantieji bei jų pakalikai iš TVF ir pan. institucijų tas savo nesėkmes ir nebepaslepiamą klaikią ekonominę būklę turės pagaliau kažkaip ir kažkuo pateisinti.

O kol dėmesį nuo koronaviruso paglemžęs dabar karas, ir tai tikrai nereiškia, kad visa tai, ką dabar patys ir čia Europoje bei Lietuvoje imame patirti dėl įvestų sankcijų prieš Rusiją, dabar tėra tik “laikini sunkumai“, kurie, būtinai jau patikėkite tarsi tuo pseudo mokslu apie buvusius “skiepus“, mūsų visų priešus veikia labiau, kad tie faktiškai jau vakar kapituliavo, tik dėl sankcijų jiems elektrą atjungus dabar nebeturi kaip prisijungti prie interneto, kad mums tą pagaliau ymeilu praneštų, o nususę pašto karveliai seniai badu išstipo.

* * *

Nors jūs jau seniai taip gyvenate ekonominės krizės sąlygomis, į kurią pagal prastėjančius pragyvenimo bei pajamų galimybių rodiklius dar ir iki tol pamažu ėjome, manipuliatorių prikoučinti stengdamiesi “mąstyti pozityviai“ (bet ignoruoti realybę yra glušiaus, kurį ir bažnyčioje muša, požymis) ir dėl savo nesėkmių šiukštu niekaip nekaltinti aplinkos (kaip ir išžaginta auka turėtų susimąstyti tik apie savo sijonuko ilgį?).

Jei taip konkrečiau, tai aš jus tikrai galiu paguosti, kad štai rusai tą ekonomikos stagnavimą ir su juo susijusį gyvenimo lygio smukimą ėmė akivaizdžiau jausti jau nuo maždaug 2012 metų – t.y. kone ketveri metai po karo Gruzijoje ir ne mažiau kaip dveji metai iki tas prakeiktas Krymas “sugrįžo į gimtąjį uostą“.

O ir Euromaidanas 2014 metais įvyko Ukrainoje anaiptol ne vien todėl, kad jų vagiliaujantis šalies Prezidentas Viktoras Janukovičius persigalvojo taip Vilniuje, pamatęs tuose Valdovų rūmuose mūsiškę partškolos ekselenciją, pateikti oficialų prašymą stoti į ES (ir šį prašymą pripažinti kandidate ir pradėti derybų procesą pateikė, primenu, tik vos prieš savaitę ir jau karo metu Vladimiras Zelenskis!).

Tada dėl iš kone į pilietinį karą panirusių ukrainiečių nemandagiai “mandagių žmogučių“ nusavinto Krymo euforijos apimti rusai tą iškilusią būtinybę susiveržti diržus sau pateisino tik prieš juos susimokiusių Vakarų ekonominių sankcijų pasekmėmis, jų vyriausybei vis tik patriotiškai savo liaudį nuraminant, kad finansinių išteklių turima užtektinai, o minkštakiaušių vakariečių sankcijos liečia juk tik valdininkus ir elitą.

Tad ir ši situacija Rusijai suteikė progą pagaliau įgyvendinti didesnį šalies ekonominį savarankiškumą per importo pakeitimą savos gamybos prekėmis – kitaip tariant, rusų imperinis elitas savo veiksmus dar ir pateisino nacionaliniam elitui būdinga retorika, kuri, kaip “tautinė“ ir “patriotinė“, remiasi itin stipriais bendragentainių biologiniais instinktais.

Ir išties, taip nepaisant korupcijos ir įprastinių jiems prirašymų bei veiklos imitavimų, bet Rusija labai greitai tapo ir viena didžiausių antros rūšies grūdų eksportuotoja, o ne vien tik iki tol įprastinių jai angliavandenilių, kurių dar ir kainos juk patyrė didelį kritimą 2020-ųjų kovą (ir neatsitiktinai taip nutiko).

Naftos statinės kainos svyravimai per pastarąjį dešimtmetį – anaiptol ne “šaunantys į kosmosą“, kaip isteriškai pezama: nuo kovo 8 dienos vėl krenta į įprastinį vidutinį lygį (kovo 15-tąją buvo $96.44), kai pernykštė aukščiausia kaina $84.65, o 2012 metų vidutinė kaina $94.05.

Netikėta, tačiau tąkart į jokią įprastinę finansinę krizę (defoltus!), kaip iki tol du tokie naftos kainos staigūs kritimai, lėmę SSRS griūtį 1991-aisiais bei ekonominę ir mus palietusią krizę 1998-aisiais, jau šįkart Rusijos nebeįvarė – todėl ir dabar girdimi vėl pakvarksėjimai apie ateisiantį Rusijos defoltą dėl šito karo jau nelabai turi pagrindo, pastebėsiu.

* * *

(kita dalis – bus čia)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-03-16, ir dėkoju dar balsuojantiems savo pinigais per PayPal!