(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Šios krizės metu ne šiaip nuskursta (kaip anksčiau dar turėdama viltį, kad po ekonominės krizės prasidės pakilimas, tad atsigaus vėl), o dabar tiesiog nyksta išvis vidurinė klasė kaip mes ją iki šiol žinojome.

Vidurinė klasė visada pasižymėjusi juk savo nuosekliu ir uoliu darbu bei taupymu (išleisti mažiau, nei uždirbti), kaip ir sudariusi tos ideologiškai įdiegtos neoliberalaus kapitalizmo vartotojiškos visuomenės pagrindą per kreditavimą (“nuosavo“ būsto ir gyvybiškai jau nebūtinų prekių bei paslaugų vartojimo), paremtą jų gebėjimu ilgainiui taip šį apmokėti iš to darbo ir sutaupymo, yra griaunama va šitų pačių mano paminėtų procesų.

Nes juk darbas taip nebetenka vertės pinigine išraiška (toks tipinis anądien prie tsugaru shamisen man algoritų išmestas japonų socialinių medijų rinkos tyrimas, kur tiktokeršos ir jūtuberės dabar gali gauti pinigų daugiau, nei porno aktorė, tad pastarosios dabar irgi vaizduoja vlogeres – o tokių “portalinės žurnalistikos“ imitatorių gi ir pas mus žinote).

Vidurinei klasei būdinga ekonominė elgsena taip nebetenka daugiau išvis jokio etinio ir finansinio pagrindo.

Nes varguoliai ir turtuoliai mąsto ir elgiasi pagal visiškai kitokius, nei vidurinė klasė, etinius ir finansinius kriterijus bei principus (kai skurdas priveda prie intelektualios degradacijos, o perteklinis turtas priveda prie amoralios degradacijos, tai, kaip bebūtų ironiška, bet šios abi socialinės klasės visuomenės spektro priešinguose poliuose mąsto ir veikia labai panašiai).

O ir patys pinigai ekonomikoje dabar vis mažiau atlieka ne tik prekių ir paslaugų mainų tarpininko (iš čia irgi išpopuliarėjęs tas hipsteryno pripirštas tvarumas mainų ekonomikoje, kuo anksčiau vadinta tik skurdo paskatintais dėvėtų daiktų barteriniais mainais), bet ir darbu sukuriamų produktų vertės rinkoje nustatymo bei vertės išsaugojimo (taupymas) paskirtį.

Jau taip “investicijomis“ pinigų vertės išsaugojimui tapę spekuliacijos išvis beverčiais virtualiais ženklais, vadinamais menamai kriptovaliuta, kuri neatlieka išvis jokių pinigams būdingų mainų tarpininko, produktų ir darbo įvertinimo ar pinigų vertės išsaugojimo funkcijų.

* * *

Mes grimstame į stagfliaciją dabar ne vien tik todėl, kaip anksčiau panašių krizių metu aiškinta pagal neoliberalią ekonominę teoriją (neoklasikinę, taip netgi įskaitant ir marksistinę su keinsistine), kad, pagal monetaristus, dabar turime pinigų perteklių, sukėlusį infliaciją (suprask, “vyriausybė privalo taupyti, mažindama biudžeto deficitą ir transferinius mokėjimus socialinei rūpybai, kaip ir visus mokesčių mokėtojus dar labiau apmokestinti!“), ir tuo pačiu metu dar turime stagnaciją sukėlusį jau nusmukusį visuminį vartojimą, nes jau vidurinės klasės (tų taip vadinamų namų ūkių) yra išsemti pajamų ir paskolų limitai bei galimybės.

Tai yra tik laikina ir sąlyginai greitai, jei klaidingai vadinamos valstybės nesistengia savo pastangomis padėti tos būsenos nepratęsia, praeinanti ekonominė situacija, nes kiekviena krizė yra ir kažkam naujos galimybės rinkoje, ir tuo pačiu liberalioje ekonomikoje juk pravalo rinką nuo neefektyviai veikusių verslų bei tuščia verte paremtų produktų.

Šis ekonominis kapitalizmo modelis, manau, mums šiame vakarietiškos civilizacijos pasaulyje, kuriam vis dar priklausome, nors ir kiurksodami ES pakraštyje šalia besiformuojančio ir mums nelabai palankaus barbarų pasaulio, jau 2020-aisiais tiesiog išsisėmė.

Pandemija tik paskatino tai, kas ir taip greitu laiku vis tiek neišvengiamai turėjo nutikti, ir būtų gal taip tik šiek tiek ilgiau išsitęsę laike – gi ir Dow Jones indekso minėtasis kritimas juk faktiškai įvyko dar iki COVID-19 pandemijos panikos ir pradėtų karantinų!

Ir taip netgi iki šiol kai kuriems kvailiukams paikai džiūgaujant, kad dar šie niekuomet taip gerai negyveno (po kiek kokainas pas mus banku apsimetančiame šviestuvų salone?), o kitiems nuoširdžiai niekaip nesuprantant, kaip toji vakarykštė jų paveldėta arba anksčiau darbu ir buvusiomis galimybėmis susikurta pridėtinė gerovė iš pradžių po truputį, bet nuosekliai vis nyko, taip dar tarsi verdančiai varlei naiviai tikintis atsigauti ryt-poryt, bet paskui vieną dieną tiesiog akivaizdžiai sužlugo.

“Smuikininkas nereikalingas!“ – galima pacituoti dabar apie vidurinę klasę “Kin-dza-dza“ distopijos žodžiais:

“Caką užsidedi ir pepelace sėdi, pacake!“ (tenor gif iš filmo “Kin-dza-dza“)

* * *

Lieka tik establišmente geriausiai įsitvirtinęs elitas (kas sakė, kad ten yra ir jūsų pavardė?), laikantis save naujaja aristokratija (su visomis iš to išplaukiančiomis privilegijomis, kur pišpasiai dabar buvo masiškai išbandytas segregacijos modelis).

Ir dar lieka tik juos aptarnaujantis už normuotą davinį (kad ir UBI) būtinas personalas (ir nesvarbu, ar asmeniškai pasamdyti tarnai, ar bendrinė jų turtus apsauganti teisėsauga, bei jų asmenine sveikata, kaip brangiausiu turtu, besirūpinantys plebsui sunkiai prieinami medikai).

Ir apie kurio net leistiną natūralų skaitlingumą elitas pats nuspręs, kuriems dar suteikti galimybes daugintis (įteisintas ir populiarinamas homoseksualumas – kaip naujoji kontraceptika) pagal biologinės (genetika vardan reikiamų fizinių savybių) ir socialinės (paklusnumas tų visų “tikinčiųjų mokslu“ bei selekcinis paslaugumas ir pataikavimas, įskaitant tų visokių tapnykų ar užingridų, nes “valdžia žino geriau“ – absoliučiai niekuo ateinantis neo-feodalizmas tame nesiskiria nuo viduramžių feodalizmo su tokiu pačiu “visa valdžia nuo dievo“) žmonių atrankos kriterijus.

Individualių ir kažkokias, neva, pilietines teises turinčių supostatų iš vidurinės klasės, kuri iki šiol taip rinkosi sau valdžią kaip “tarnus“, ir kuriems savo mokesčiais sumokėdavę algas už tą tarnystę, seniai jau nebereikia.

Dabar juk “sėkmingi žmonės“ ir patys čiulpia fondukus ir vykdo projektėlius vardan menamos visuomenės siekiamo totalaus “progreso“, visuotinės tolerancijos viskam bei išsigalvotų mažumų prisigalvotų lygių teisių – taip jau šlapinimosi poza tampa svarbesniu “profesinės“ kvalifikacijos kriterijumi už anksčiau būtinus profesinius gebėjimus (ir netgi “socialiai atsakingas“ verslas nebeturi prabangos samdyti tinkamus jam darbuotojus, dabar aukodamas pelningumą ir efektyvumą, kad tik atsižvelgtų į šitas primestas kvailystes).

Bendrai jau šitų tik apsunkinančių pareigų, klaidingai vadintų pilietinėmis ar žmogaus teisėmis, nebereikia ir vis labiau paklusnia biomase tampančiai bei bukėjančiai (nes nebeturi kritinio mąstymo, kuris įmanomas tik priešgynų, o ne prisitaikėlių tarpe!) daugumai tų, kas iki šiol dar naiviai manosi esą vidurine klase, ir gal netgi nekukliai taip – gal ir prie elito establišmente.

Nes segi nezabūtkes, smerkia maršistus bei pareigingai rėmeliais prie nuotraukyčių feisbukėliuose atliepia “einamiesiems epochos momentams“ pagal vyraujantį politinį trendą, tik taip parodydami vieni kitiems savo įsivaizduojamą “individualumą“ bei “išsilavinimą“.

* * *

(kita dalis – bus čia)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-03-16, ir dėkoju dar balsuojantiems savo pinigais per PayPal!