(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Naivu tikėtis, kad tikrai taip savaime ir greitai užsibaigs ši dabartinė krizė, kurios vis dar nematote jau dveji metai (!) vien dėl ją užgožiančios pandemijos sukeltų politinių perturbacijų bei tikrai dar ne paskutinio karo (deja, bet Rusijai šio buferio tarp Kaliningrado ir Leningrado sričių nereikia, kaip tokio žemaitiško buferio tarp Šv. Petro žemės teutonų ordino ir Švč. Mergelės Marijos žemės Livonijos ordino kryžiuočių nereikėjo anuomet), ir kuris yra šios skylančio post-globalistinio pasaulio ekonominės visaapimančios sisteminės krizės pasekmė, o ne “laikinų“ ekonominių sunkumų priežastimi.

Išsivystęs šis mūsų kapitalistinis liberaliai demokratiško ekonomikos pasaulio modelis jau nebeturi kur toliau plėstis (Mėnulis išties nykus, o žmonijai Marsas – dar per toli), taip pradėjęs dabar ryti savo paties išteklius ir naikindamas silpnąsias grandis.

Trečiojo pasaulio dalis jau irgi, panašu, išnaudojo mūsų civilizacijos ir ekonominio modelio suteiktas vystymosi galimybes, ir nebenori būti tik neokolonialiniu priedu prie mūsų įprastinio biurgeriškos gerovės pasaulio.

Visa ekonomikos sistema jau prašosi perkrovos – bet ne tos sąmoksliškos švabiškosios, link kurios taip įtartinai ir grobuoniškai vis aktyviau juda šis mūsų finansinio kapitalizmo ekonominis modelis, ir kuris jums duos tik tą UBI “valiuta“ apmokamą patarnaujančio darbo bei socialiniu kreditu paremtą sistemą be jokių socialinių liftų, ir kuris savo demokratijos (kuomet atsižvelgiama į vidurinės klasės interesus) nebuvimu niekuo juk taip ir nesiskirs nuo už tos būsimos skilimo ribos atsidūrusių barbarų pasaulio.

Šv. Jono iš Patmos apokaliptinėse vizijose minimi keturi raiteliai, panašu, jau čia:

  1. užkariavimas (tik tuo antikristu, kaip supervalstybės valdovu, yra ne “demokratų“ prakeitas Donald Trump, o veikiau dabartinis Joe Biden – apsimetėlis pasaulio valdovas),
  2. maras (kaip COVID-19 pandemija ne tiek savo mirtingumu, kiek naikinančiu poveikiu ekonomikoms),
  3. karas (Rusija jau dabar manosi kovojanti Ukrainoje su NATO, tad kovoti tiesiogiai su NATO psichologinis barjeras perženktas) ir
  4. badas kaip šio karo pasekmė (ir žinant, kiek svarbios grūdų eksportu Rusija ir Ukraina, bei savo gaminamo maisto išteklius eksporte jau ribojančios dabar Vengrija, Argentina ir pan.).

Toliau jo Apreiškimo knygoje aprašomas iš esmės branduolinis karas, bet aš norėčiau išlikti optimistu.

Dar gal ne patys apokaliptiškiausi šios ekonominės apokalipsės pranašai (iš Toronto Star)

Ir todėl noriu pasiūlyti mūsų ekonomikų perkrovimui paskelbti Jubiliejinius metus, net jei ir būčiau dabar apkaltintas kokio marksizmo propagavimu pagal semitinį Senąjį Testamentą ir babilonišką Hammurabi kodeksą.

Ir net jei cinikas manyje sako, kad šita godi, šykšti ir pavydi tauta, besiremianti ne protu, kurio šioje šalyje stebimas vis didesnis trūkumas, o tik primityviais 64 milijonais metų evoliucijos suformuotais trimis baziniais instinktais (maistas – nup*sti; reprodukcija – išp*sti; dominavimas – paišsip*sinėti), tikrai nerizikuos vardan geresnės visų ateities savo susigvelbtu ar susitampytu turteliu, skirtu ateityje savo mažorikams palikuonims, net jei sakysi, kad jokios ateities jiems nebus, o praras šį visą jau artimiausioje ateityje (kaip nekart juk būtent šiame krašte istorijoje buvę).

Net ir karui Ukrainoje pasibaigus “mūsų“ pergale, deja, bet mes niekas ir niekaip jau nebegrįšime į vakarykštį pasaulį.

* * *

Ir pasaulyje ši krizė yra sisteminė, ir savaime dėka jokios “nematomos rankos“ rinkoje ar net klaidingai vadinamos valstybės įsikišimu į rinką ankstesnėmis priemonėmis, deja, jau nebepataisoma – nei veržtis diržų nebeišeina, nei dalinti dykų pinigų kas iš to gaunasi.

Kostiumuotų beždžionių, naiviai laikiusių save progresyviomis mąstančiomis homo sapiens būtybėmis, ekonominiu modeliu laikomas žaislas jau sulūžo – kaip sulūžo ir ankstesni žaislai, vadinti socializmu (įskaitant sovietinį, nacistinį ar pan.), merkantilizmu, feodalizmu, vergovine santvarka, ankstyvosiomis demokratijomis bei respublikomis ar net primityviomis anarchistinėmis bronzos bei akmens amžiaus visuomenėmis.

Metas jį išmesti ir susirasti visiems kitą, kuriame bus aiškiai atsakoma, kas yra laimėtojai bei kiek jų ir kieno sąskaita, kiek tas žaidimas trunka iki perkrovos iš naujo, ir kam toji ekonomika iš viso yra reikalinga.

Vis tik greičiau pamatysime ir toliau segmentuojantis šį ne pirmi metai vis labiau eižėjantį mūsų ekonomikų pasaulį. Taip netgi ironiška, kad praeito tūkstantmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje įvykusio lūžio prie Baltijos tauta gyvena kaip tik naujojo lūžio zonoje.

Man tai kas – aš juk moku anglų, lenkų ir rusų kalbas, kad ir kas čia benutiktų, ir su kuo čia tektų tada susišnekėti kaip žmogus su žmogumi (nes su okupantu – tai kalba trumpa: du į krūtinę, vienas į galvą).

Gyvi būsim – nenumirsim!

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-03-16, ir dėkoju dar balsuojantiems savo pinigais per PayPal!