(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Kalbant apie tai, kiek finansinio kapitalizmo JAV šiuolaikinėje globalioje ir neoliberalioje ekonomikoje yra svarbus doleris kaip pasaulinė rezervinė valiuta, į kurią pasaulyje tiesiogiai, arba verčių palyginimais, yra išmainomas visas visas darbas, žemė ir kapitalas (kaip ekonomikos gamybiniai veiksniai), tai verta pažiūrėti, o kokiu tik žaliaviniu priedu (arba benzokolonke, kaip pasakęs man irgi Vilniuje ranką spaudęs JAV Viceprezidentas Dick Cheney) prie Vakarų ekonomikų iki šiol buvusi Rusija.

Nes jei V. Putinui išties pavyks sėkmingai ištraukti Rusijos ekonomiką iš dolerinės priklausomybės, jam taip nuoširdžiai savo ekonominėmis sankcijomis padedant bendriniams Vakarams, tai mes pamatysime išties pasaulinio dolerio saulėlydį ir labai toliau sparčiai besisegmentuojančią pasaulininę finansų ir ekonomikos sistemą į JAV bei Europos bloką (ne faktas, kad mes jame taip ir išliksime, net jei esame eurozonos nariais – bet labai pašalpiniais nariais, kaip ir dar itin drastiškai nykstančios vidaus rinkos ekonomika bei kitų labui mūsų kompradorų šaikos politikos dėka atsisakančios eksporto rinkų!) bei BRICS bloką ir vienų bei kitų ekonominius užsienio prekybos satelitus.

Ir Huilo dabar net yra ypač dėkingas Vakarams už tai, kad tie atiminėja iš rusų oligarchų jų kapitalus, nes prieš kone du dešimtmečius jis pats tesugebėjo pasiekti su šiais tik kompromisą, kad tie nelenda į valdžią, o jis su piteriškais saugumiečiais ir savo “kooperatyvu“ nelenda prie šių Boriso Jelcino dėka nusavintų nacionalinių aktyvų – taip tik nesusipratėliai Borisas Berezovskis paspruko kovoti per atstumą į Londoną, kur neaiškiomis aplinkybėmis mirė, o Michailas Chodorkovskis atkalėjo, buvo paliktas be rusiškų aktyvų ir dabar tik irgi labai nespurdėdamas tupi tame pačiame Londone, saugomas lietuvių apsauginių.

Jo paties bandymas tą padaryti anuomet būtų pasibaigęs tik jo nušalinimu iš Kremliaus, kurio vis dar iki šiol naiviai tikisi mūsų bendriniai Vakarai, kur visi politikai yra parenkami ir yra išlaikomi stambaus verslo lobistų (faktiškai, juk irgi oligarchų, bet kitų oligarchų).

O va dabar rusų oligarchams buvo V. Putino pateiktas labai komercinis (sic!) pasiūlymas, kurio šie negali atsisakyti – t.y. tapti vis dar svarbia ekonomikoje ir jiems pelninga dalimi rusiško valstybinio (jei bendrinis Kremlius ir yra toji valstybė) kapitalizmo, nes pats V. Putinas jokio socializmo neatkurdinėja, net jei kažkada ir pavirkavo apie SSRS žlugimą kaip didžiausią humanitarinę katastrofą Rusijos istorijoje.

Todėl man labai juokingi ir rusų levakai, kurie iki šiol iš savo V. Putino vis dar laukia ne tik socializmo, bet ir SSRS atkūrimo, kuri juk de facto ekonomiškai sužlugo dar Jurijaus Andropovo laikais – beje, juk šis, kaip ir V. Putinas, yra iš tos pačios KGB, visada valdžiosios tikrą, o ne kompartijai teikiamą pagražintą informaciją apie ekonominę šalies ir jos soclagerio satelitų būklę, ir kas ką iš ko išlaikė bei link ko viskas rublinėje zonoje ritosi (kol jau visokie nacionaliniai landsbergiai ir sugriovė tą “blogio imperiją“, aha).

Reikia suprasti, kad esami oligarchai išties jau seniai yra tapę tik įgaliotiniais valdytojais tų visų milijardinių aktyvų, kurie jiems faktiškai net nepriklauso – tokia sena rusiška tradicija, kuomet caras dosniai apdalina titulais, ordinais, dvarais ir baudžiauninkais, ir taip gali vienu ypu viską atimti, pasiųsdamas savo nemalone bet kurį į tremtį arba išvis ešafotą, pakeliui dar ir su rusų “teisingumui“ būdingais kankinimais.

Rusų vargšeliai (sic!) milijardieriai stengėsi taip bent dalį šitų kapitalų kažkur saugiau nuo Kremliaus nemalonės pasidėti, ir savo vaikelius kuo toliau į užsienius išsiųsti – tai ne, matote, dabar dar ir Vakarai visa tai iš jų atiminėja, o tuos mažorikus spiria atgal į tėvynę!

Gi pats “caras“ ironiškai šypsodamasis primena, kad viską jis rusų oligarchams tik duoda, ir savo žodžio bei susitarimų visada laikosi, skirtingai nuo sukčių “anglosaksų“ – tiems rusų oligarchams ir jų turtams išties yra, kaip dabar matosi, saugiau namie, o ne ten, kur jokie ateivių oligarchai tų vietos elitų yra nepageidaujami.

Ir gal net galimą pučą, apie kurį vis pakliedi Vakarų propagandistai, jis sėkmingai apėjo kaip tik tuo, kad lojaliems oligarchams tų Vakaruose patirtus nuostolius labai dosniai irgi kompensuoja – tame jis nėra čia niekuo unikalus, nes rusų imperatorių sosto uzurpatorė ir savo sutuoktinio žudikė Kotryna II elgėsi lygiai taip pat, kuri dar ir, beje, savo numylėtinio grafo Grigorijaus Potiomkino dėka taip Rusijai Krymą prisijungė.

* * *

Man gi, žiūrinčiam iš ekonomisto pozicijų, tai šitų JAV suorganizuotų sankcijų pasekoje dar linksmesnė šito le ballet de la Merlaison dalis laukia po to, kai Europai nukertama rusų pasivogtų dolerių išvežimas iš Rusijos (kurios tie visi doleriai fiziškai net nepasiekdavę) į pačią Europą.

Paaiškinu ant pirštų, kaip toji tarptautinių ekonominių prekybos ryšių schemutė veikė iki šiol:

  1. už parduotus rusiškus angliavandenilius ir kitus Mendelejevo lentelės elementus rusų gauti valiutiniai fantikai, susimokėjus simboliškai į iždą (liaudžiai) ir Kremliui (carui), rusų oligarchų pasisavinami;
  2. tada už juos perkamas, tarkime, koks nors NT Europoje (realių aktyvų, kaip fabrikai, uostai ar geležinkeliai, stengtasi jiems neparduoti, ir net mūsų prietrankos dėl savo kvailybės ir godumo sugebėjo dalį nacionalinių aktyvų Lietuvoje taip nuo rusų išsaugoti);
  3. tuomet dėl perteklinių dolerių ir eurų to NT kaina pakyla, nors jokio realaus BVP taip nesukuria, nors tas prieaugis vertėje yra apskaitomas ekonominėje statistikoje, kad tos šalys pinigais čia “sukūrė“ kažką BVP (bet tai tėra tik kainos pokytis be produkcinės vidinės realios vertės – juk ten nebuvo įdėta jokio darbo ar žaliavų ir pan.);
  4. taip Europa pasiima dabar jau sau tuos rusų pasisavintus dolerius, kurie po to per paimtus taip padengiamus kreditus ir atitenka europiečių bankininkams ir finansininkams, kur, savo ruožtu, jau per visas FIRE rinkas (gi ne į perteklinę Europos per brangią sąnaudomis gamybą investuosi?) ir bendrinį Wallstreet jau iškeliauja atgal į juos pagindžiusias ir į platų pasaulį paleidusias JAV;
  5. ir JAV jau savo ruožtu fiksuoja, neva, dar irgi taip savo šalyje BVP pakilimą (gi jie taip irgi dolerių “uždirbo“, o ne išleido!);
  6. teoriškai, tie doleriai iš fondų rinkų patenka atgal į Fed, kur finale yra “sunaikinami“, uždarant debeto ir kredito balansą, bei kartu Fed taip JAV ekonomiką apsisaugant nuo monetarinės infliacijos;
  7. arba… nesunaikinami, o paliekami toliau apyvartoje (faktiškai, tik fondų biržose, kur taip yra išpučiamos akcijų vertės) – va tada ir turime tą monetarinę infliaciją;
  8. ir kuri faktiškai taip ir griauna JAV gamybą ir jų eksportą, nes tas neigiamas realių produktų užsienio prekybos saldo juk yra kompensuojamas tik va tokių jų pačių išleistų fantikų atgaliniu įsivežimu tarsi už įvykusį kažkokį JAV prekių eksportą, kurio gi išvis realiai čia jokio nebuvo, tačiau JAV ekonomika buhalteriškai, kylant BVP, taip uždirbo iš to, ką Rusija (ir panašios kitos šalys) eksportavo bet kam pasaulyje kitur už tuos JAV dolerius.

Sutikite, geniali finansinė schema, pavertusi po Antrojo Pasaulinio karo ilgainiui JAV tuo dabartiniu finansiniu kapitalizmu, kur vienintelė reali jų gamyba eksportui yra tik šie JAV doleriai.

* * *

Bet įdomiau čia kitas – dabar sankcijomis JAV taip uždarius tą finansinę srautų dalį tarp Europos ir Rusijos, gi antroji transatlantinė dalis tarp Europos ir JAV vis dar lieka atvira!

Ar reikia ant pirštų parodyti, kaip tas JAV dolerių siurblys iš Europos veikia sau ir toliau pilnu pajėgumu, bet juk dabar Europa jokiais doleriais iš Rusijos savo išsiurbiamų finansų jau nebepapildys.

Čia paradoksas yra, matyt, tame, kad rusų dujas gal išties europiečiams verta pirkti už rusiškus rublius, kaip tą geranoriškai minėtasis ždanovkės ekonomistas ir pasiūlęs.

Nes rublių dolerius spausdinantiems, aišku, jankiams išties nelabai reikia (ką jie veiks su rusų fantikais savo ekonomikoje ir fondų biržoje?), bet juk ir rublių net pasiimti iš anos kontinentinės schemos dalies jankiams taip pat nepavyktų.

Dar apsimokėtų rusams gauti rublius už savo dujas ypač su ta sąlyga, kad tos tuomet pagausėjančios rubliais investicijos surastų savo vietą Rusijos ekonomikoje.

Bet dėl to mane nuramina viena reali tiesa – juk visumoje šitas Kremliaus planas taip ir nepaeis jų ekonomikoje vien dėl to tautinio ruskių durnumo vadyboje. Aš dar nemačiau nei vieno rusų filmo, kur ekrane koks vadas arba vadovas isteriškai taip netrankytų kumščiu į stalą ir grasintųsi visus sušaudyti už tą bardaką – nes arba kokio smėlio į dykumą neatveš, arba rąstų miške pritruks.

Kaip tą matome ir kare Ukrainoje dabar, nors kariuomenė kaip karo mašina juk visada valstybėse yra etaloninis pavyzdys tikslaus organizavimo – štai užima kokį placdarmą elitiniai rusų desantininkų daliniai, o po to štabuose dėl totalaus bardako jiems nors dainuok tą jų dainelę, kur pagalba ir neatėjo, tad jau įprastai žūvančius didvyrius vėl apmulkino…

* * *

Va šitaip puikiai ekonomikose mums ir jų oligarchams Rusija iki šiol ir buvo tuo tik žaliaviniu priedu prie JAV ir jų europinio filialo.

Bet dabar JAV Fed ir JK BoE ėmė ir pasisavino tuos Rusijos sukauptus užsienio valiutos ir aukso rezervus Niujorke ir Londone – ir ne tik pati Rusija, bet ir kitos BRICS šalys gavo labai aiškią žinutę, kad nuo šiol (kam rūpi venesuelos su afganistanais?) doleris jau yra nebesaugi rezervinė valiuta.

Todėl prie tokių nedraugiškų JAV, kurios nebegali pasiūlyti nieko mainais, kaip anksčiau (afrikiečių korupcinės valdžios tuos pasivogtus naivių europiečių labdaros dolerius bent į JAV fondų biržas investuodavę), jau ne tik Rusijai tapo būtina ieškoti kitų alternatyvų, į tą dar esamą dolerinę sistemą užsukant tik iš reikalo, dar ir tų reikalų skaičių stengiantis suvesti iki būtino minimumo.

Taip, vis dar dviejų šalių valiutų vertes tarpusavio prekyboje lygins su jų vertėmis dolerio atžvilgiu, turėdami galimybę šias iškeisti į tą jų vertes ir apsprendžiantį dolerį.

Bet jei pakeisti jau nebegalėsi, nes JAV yra nebe tas nešališkas krupje globaliose finansų kazino, o tik kortas padalinantis šuleris, kuris bet kurį laimėjimą pats gali pasisavinti – ir taip jo net salūne revolveriu nenušausi, nes jis turi net du revolverius bei vinčesterį ir dar prisisegęs šerifo žvaigždę?

Prieš sėsdami prie tokio pokerio stalo, matyt, irgi gerokai pagalvosite, kur tuos savo dolerius geriau galite pralošti.

* * *

Mes išties gyvename įdomiais permainų laikais – pilnai pagal kinų prakeiksmą, taip mano kartai sulaukus ir socializmo žlugimo, ir perėjus per laukinio kapitalizmo laikus, ir jau šaliai įsiterpus į tarptautines institucijas bei globalias rinkas, ir…

Ir taip dabar viskam ir su visam riedant tik į tartarus, smagiai pasaulyje ekonomikoms per krizinius finansų kalnelius pasišokinėjant.

Rusų kalbą tai aš dar moku, aišku, bet vėl skaičiuoti kainas rubliais jau tikrai daugiau nesu linkęs, kai ir prie beveidžio (sic!) euro po tokio mielai šiugždančio anais viltingais Linksmųjų 90-ųjų laikais dolerio iki šiol nepripratau, kaip ir atičiupinėtas Anglijoje svaro monetas laikau pačiu geriausiu metalinių pinigų pavyzdžiu.

Ar mes galime tokią nedidukę savo ekonomiką pertvarkyti naujoms ir būsimoms pasaulio realijomis?

Ir čia kalbu ne apie kažkokį skaitmenizavimą, žalią kursą ir kitus paikenų “vaikų“ kartojamus užkeikimus, kaip tokį tipinį ano minėtojo tuščio valdininko, kur jis savo kelnytes betrynęs, ar urėdijose, ar transporte, ar šilumos tinkluose (tai gal laimėtume net olimpinį auksą, jei jį treneriu nacionalinėje krepšinio rinktinėje paskirtume, jei taip viską išmano, ką?), nes ten nebėra jokios minties tame jo žodžių kratinėlyje (cituoju):

“Bendradarbiaudami su profesionalia vadovų komanda sieksime veiklos efektyvumo, pasitelkiant skaitmenizaciją ir inovacijas. Taip pat peržiūrėsime strategiją ir kursime pridėtinę vertę akcininkui, darbuotojams, miškų sektoriui ir gamtai“ –

Ir tą čia minimą mišką bei gamtą galite nesunkiai tekste pakeisti bet kuriuo kitu ekonomikos sektoriumi ar verslu, jo vartotojais, tiekėjais, socialiniais partneriais ir t.t., dar ir papildydami socialine atsakomybe, tvarumu, misija, vizija, vertybėmis ir kitokiomis kvailybėmis pagal aukščiausius KPI standartus.

Be abejo, teoriškai tas atsakymas į klausimą būtų – taip (aš gi esu nepataisomas optimizmo pardavėjas – pirkite du už trijų kainą!), tačiau realiai (nes pragmatikas manyje dabar kikena cinišku juoku), suprantate, kad to niekaip nebus.

Nes kur jūs padėsite (ne, pavėsin vis tik netiks – šaulių sąjunga ne apie tai!) visą šitą šaiką ir tokius fondososikus mažorikus – juk net į Sibirą vizų dabar reikia, o ten jau kinai dirba, kuriems va tokių trukdysiančių tinginių tikrai nereikia, kai emigruoti gi, deja, būsite priversti tik jūs.

Na, nebent šitie kaip nusipelnę kompradorai gaus paskyrimą pas šeimininkus už rentą kokioje vakarietiškoje institucijoje arba egziliškai tupės cihanovskomis išlaikomi briuseliuose bei vašingtonuose, kol jūs čia prie rublio per prievartą taip pratinsitės (bet dujos jums vis tiek tuomet neatpigs – nesitikėkite!).

Ir ne, ukrainiečiai nekovoja dabar su rusais už jūsų laisvę – už ją privalote kovoti tik jūs patys.

Ir jei dar to jums dar reikia, aišku.

Justice and liberty
You can buy – but you don’t get free
In a world of steel and glass
We bury our past
On and on – we slept till dawn
When we awoke – we hardly spoke
On and on – we slept till dawn
When we awoke – it was… all the same

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-03-27, ir dėkoju dar balsuojantiems savo pinigais per PayPal!