Aš jau kažkur esu minėjęs tą anekdotą, paprastai priskiriamą Čikagos ekonomistui dr Milton Friedman, kur jis Deng Xiaoping ekonominių reformų laikais vieno vizito toje šalyje metu pasidomėjęs kinų, kodėl tie kanalo rausimui neatsivaro ekskavatoriaus vietoje čia plušančių darbininkų su kastuvais.

Ir jam atsakyta, kad tai yra valstybinė darbo sukūrimo programa.

Į ką, savo ruožtu, šmaikštuolis ekonomistas, esą, burbtelėjęs, kad jis klaidingai pamanęs, jog tiems reikia iškasti kanalą, bet jei tai darbo vietų sukūrimas, tai tuomet jų kastuvus derėtų pakeisti į šaukštus – taip bus dar daugiau darbo.

* * *

Šis anekdotas paprastai naudojamas kaip iliustracija pranašumui prieš dažnai sutapatinamą su socializmu keinsizmą tuomet JAV prastumtos per reigonomiką ir tečerizmą bei “Čilės ekonominį stebuklą sukūrusios“ neoliberalizmo ideologijos, kurios klasiku ekonomikoje (arba dar – neoklasikiniu ekonomistu, kur, suprask, Adam Smith ir jo bendraamžių liberalų kompanija yra klasikiniai klasikiniai, atsiprašant už tautologiją) yra vadinamas paminėtasis anekdote monetaristas Milton Friedman.

Monetaristas Milton Friedman išjungia infliaciją (ir aš esu buvęs šitoje dolerių spaustuvėje netgi prie šito konvejerio!)

Šioje liberalios ekonomikos (o ne planinės arba socialistinės ekonomikos) mąstymo paradigmoje, suprantama, daug efektyvesnis greitesniame rezultate yra tos siekiamos pridėtinės vertės (kanalo išrausimo) sukūrimas per išlaisvinimą darbo jėgos (tik va socializme tenka spręsti, kur ją po to dėti, siekiant visuotinio užimtumo, kai kapitalizme bedarbiai yra neišvengiama šio “progreso“ kaina, kurią apmoka pati visuomenė, o ne verslas, kuris darbo duoda pagal savo egoistinius poreikius), pakeičiant ją mechanizacija bei automatizacija.

Taip sąnaudų struktūroje išties žmogaus darbas už mechanizmus yra pigesnis tik tuomet, kai tas žmogus yra nupigintas jo veiklos išsunkime iki visiško vergo (privataus arba viešojo, taip vadinamo “valstybės“) arba netgi ir “vienkartinės“ darbo jėgos. Pastaruoju atveju, šis jau panaudotas darbo išteklius ekonomikoje ne tik nebereikalingas, o ir fiziškai likviduojamas, nepaliekant toje ekonomikoje po to valkiotis bedarbiu (nesibaidykite, bet gali būti ir išvytas į emigraciją – kodėl jau taip iškart nušaut?).

Be abejo, tokių pavyzdžių istorijoje, kaip tyčia būtent rausiant kanalus, yra apsčiai – vergai ar jais paversti karo belaisviai, katorgininkai, konclagerių kaliniai ir gulagai, ir t.t., nes bet kuri visuomenė, kurioje netgi demokratiškai renkama valdžia gali brangius įrengimus pakeisti greitai ir daug pigiau tik vietine įkalinta (pvz., katorgininkais) ar užgrobta išorine darbo jėga (pvz., karo belaisviai), tą ir padarys, nes tame veiksme irgi yra akivaizdžiai matomas ekonomikos efektyvumo siekis – taip ciniškai iš liberalo pozicijų žiūrint.

Tad nebūtinai tik socializme despotiška valdžia įkalina tą darbo liaudį, versdama juos vergais vardan savo merkantilinių (sic!) arba ideologinių tikslų, nes ir “laisvame“ kapitalizme ne tik oligarchų kaip vergvaldžių, bet ir valstybiniu mastu galimas lygiai toks pats įverginimo veiksmas, nes ekonomikoje, kaip esu nekart minėjęs, nėra tokių matavimo vienetų “geras/blogas“, “teisingas/neteisingas“ ir pan.

Homer Simpson rausia Belomoro kanalą

Ir jei tas “kanalas“ yra, tarkime, tokios mirusios respublikos demokratiškos ir rentų ekonomikos laisvos rinkos ideologija paremta šalies ekonomika plačiąja prasme, tai nenuostabu, kad merkantilizmas, prieš kurį kovojęs tarsi koks “marksistas“ dar iki paties Karl Marx gimimo jau minėtasis Adam Smith, anaiptol niekur savaime neprapuls.

O sudarys to pseudo-liberalaus (t.y. ne visuomenės ir jos valstybės reikalas, kaip privatus vergvaldys išnaudoja darbo jėgą) ekonominio modelio pagrindą, neretai melagingai net savo pradedančiai burbėti visuomenei pateikiamą kaip konkurencinis šalies ekonomikos pranašumas tarptautinėje prekybos sistemoje (“pigi ir kvalifikuota darbo jėga“, aha).

Tai aš apie tai jau nekart čia rašiau, o ir jūs per trisdešimt metų šitų blėnių nuo visokių laisvarinkinių institucininkų prisiklausėte iš savo politikų bei bankinių “ekonomistų“.

***

Todėl dabar minėtą anekdotą su Milton Friedman mes apsukime.

Tik net ne taip vadinamų keinsistų ar socialistų labui, tačiau keldami kitą itin svarbų klausimą politekonomikoje:

  • o va toji jūsų bendrinė ekonomika yra skirta kam?

Kas tie žmonės, taip vadinami beneficiarai (naudos gavėjai), ir kokiu būdu bei kieno sąskaita jie tą naudą iš ekonomikos sau išgauna?

Kitaip tariant, apie ką išvis yra toji jūsų ekonomika – t.y. kaip gi vyksta visuminis gėrybių kūrimas (įskaitant ir tą nuvalkiotą BVP) bei jų paskirstymas (ne tik per taip vadinamą valstybę, socialistai jūs prakeikti, bet ir, linkėjimai čia dar liberalams, per rinkos mechanizmus, kuriuos Adam Smith pavadinęs “nematoma ranka“).

Valdininkas Ron Swanson propaguoja libertarizmą (iš serialo “Parks and Recreation“)

Tiesa, šio politinės ekonomikos klausimo mūsų šalyje seniai nebekeliama, nes ir pati politekonomika, jos klausimus formaliai sukaišiojus į technokratiškąją makroekonomiką pagal neoliberalizmo dienotvarkę ir Godžiųjų 80-ųjų dogmas, pas mus (kaip ir JAV bei bendrai jų doktrina besiremiančiuose bendriniuose Vakaruose) jau faktiškai kaip mokslas yra seniai likviduota.

Ir jei dar aš Linksmaisiais 90-aisiais pamenu čia viešumoje vykusias diskusijas ne tik tarp senos kartos ekonomistų (profesoriai Kazimieras Antanavičius, Eduardas Vilkas bei Kęstutis Glaveckas – ir ne, “bankininkas“ G. Nausėda buvo tuomet ir dabar tame likęs tik nuobodyla, atliekantis vėliau žuvėdų nusebinto Vilniaus Banko kalbančios galvos funkcijas, kaip dabar tik puošmena dirbantis Daukanto a.), bet ir buvusios dar tuomet inteligentijos (nepainioti su dabartiniais fondačiulpiais!), vadintų intelektualais (pvz. rašytojas Ričardas Gavelis reiškęsis ne tik knygose, bet ir straipsniuose) apie naują post-sovietinės Lietuvos ekonominį ir socialinį modelį (pvz., “gyventi kaip Švedijoje“, “pamėgdžioti Vokietiją“, “praturtėti kaip amerikonai“ ir pan.), tai va dabar mes turime tik bankinius PRščikus, dirbančius prisukamais apelsinais, kurie melagingai vadinami kažkodėl “ekonomistais“, nors su tuo ekonomikos mokslu neturi absoliučiai nieko bendro, kaip juk ir mandriau “verslu“ vadinamos melagienų portaluose ekonomikos naujienos arba netgi “verslininkais“ pavadinami tik samdomi vadovai bei tuščiagalvės taip vadinamų socialinių tinklų čiulpailos (kas dažnai iš esmės ir sutampa, nepaisant jų lyties).

Matyt, kad taip su šiuo visuomeniniu politinės ekonomikos mokslu (kaip ir bendrai su visu mokslu ir švietimu Lietuvoje) nutiko čia pas mus ne vien todėl, kad politekonomiką sovietmečiu dėstęs muzikalkės (įsikūrusios šalia KGB) profesorius iš mokslinio komunizmo katedros yra persikvalifikavęs į muzikologus (tik to Vitui Gerulaičiui gal nesakykite, nes žmogus nuo to jaučia psichosomatinius skausmus) ir į čiurlionistus.

Ir į visus du čiurlionistus, patį “muzikologą“ taip įskaitant, dėl ko dabar vargsta MKČ anūkas grafas Rokas Zubovas, bandydamas lietuvių sąmonėje pagaliau atgauti savo senelio kultūrinį paveldą, gerokai sovietmečiu “nulandsbergintą“ ir parazitiškai (šiukštu – tik akademine prasme) iš jo ir visumoje mūsų visų, tų “nežmonių“, pasisavintą (kas tai giminei, deja, yra būdinga iki šiol, neapsiribojant tvarteliais, sklypukais ir kilnojamu nekilnojamu turteliu).

Tiesiog dar ir be parpiesoriaus kompradoriniams politikams svarbu vykdyti nurodymus ir direktyvas, o ne formuoti savarankišką klaidingai iš kvailo įpročio vadinamos valstybės ekonominę politiką, todėl viešos diskusijos ir ekonomistų politinės įžvalgos absoliučiai neturi jokios paklausos šioje “demokratijos rinkoje“.

Lietuvoje yra per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto

Ir taip dabar turime tokią situaciją, apie kurią esu ir anksčiau minėjęs, kad šalyje “ekonomistais“ save prisistatantys absoliučiai nesupranta ir šio mano aukščiau paminėto esminio klausimo, išties labai nuoširdžiai nustebdami, kad toks klausimas, o tai kam ta jūsų ekonomika skirta ir kas yra jos naudos gavėjai, išvis čia keliamas.

* * *

Deja, bet tie “ekonomistai“ todėl ir tapę jau neįgalūs paaiškinti, atrodytų, elementarių net pagal jų “mokslo“ ideologines mąstymo paradigmas ir sąvokas realios ekonomikos reiškinių (aha, pagaliau atrado žodį stagfliacija, nors jos ir nesupranta, o ištisi dveji metai vis dar nemato jokios ekonominės krizės šalyje – tai dabar bent suprantate, kaip išties pasisekė mano skaitytojams čia?).

Po ko net ir nereikia stebėtis, kad taip paraginti ir gavę iš jų tarsi alibi valdantys politikai atiminėja iš mokesčių mokėtojų jų pinigus, piktybiškai atiduodami kokiam nors FIRE sektoriui, jau turinčiam šių perteklių (taip auga finansinė infliacija, išpučianti finansinių aktyvų vertes tik tuščiu šių kainų augimu, nepagrįstu jokiu darbu bei žaliavomis), o po to jau kartu ir paniškai sureaguojant į šią infliaciją tarsi visuminę.

Tada jau užsimoja tarsi “gelbėtojai“ atiminėti šalies ekonomikoje pinigus iš likusių “varguolių“ – tame tarpe ir bendrąja prasme, nes jais gali būti ir realaus sektoriaus verslo įmonės, stokojančiais kreditavimo jų būtinoms investicijoms arba finansinio stimuliavimo jų pagaminamiems produktams rinkoje, kurių gali susidaryti rinkoje netgi deficitas, ir kurių stoka rinkoje taip išpučia toje rinkoje kainas, sukurdama vartotojišką infliaciją ir perkamosios galios smukimą.

Sutikite, tai yra elementariai net liberalios ekonomikos mokslu paaiškinami reiškiniai.

Bet kai matome “ekonomistes“ valdžioje lakstant tarsi vištas be galvos po kiemą, tai manęs tas pasimetimas jau nebestebina, nes juk jų nėra užduodamas tas aukščiau iškeltas klausimas, o iš ko atėmus kam atiduosi?

Ir tuomet – kad ką?

* * *

Labai buitiškas pavyzdys: jei šią savaitę jūsų čekyje išaugo vištienos kilogramo kaina bent euru, tai prisiminkite, kad dar ar ne praeitą mėnesį buvo juk atleidžiami darbuotojai iš Kaišiadorių ir Vievio paukštynų dėl… perteklinės produkcijos (šios gi prekybos tinklai tiek nenuperka, tai nereikia ir tiek gamybinių pajėgumų!), ir kuri, suprask pagal liberalią logiką, juk turėjo numušti kainas rinkoje, tiesa?

O dabar, matote, yra rinkoje vištienos, koks netikėtumas, bet jau trūkumas (ė… ką?), todėl taip “viskas tik brangsta, nu!“ (tai nors šita dalis, kad kaina rinkoje kyla dėl mažesnės pasiūlos – kaip ir puse makaulės suvokiama?).

Atmetus struktūrines infliacijos problemas (tas “žalias kursas“, žinote, sąnaudose kainų struktūroje irgi įsiskaičiuoja, ar manote, kad visi tie valdininkų žaidimai jūsų sąskaita niekaip per kišenę nekerta?), tai juk, be abejo, ir šios klaidingai vadinamos valstybės visokios žemės ūkio ir ekonomikos ministerijos taip pat “niekuo dėtos“ ir į rinkos procesus nesikiš (gal jas uždarome – tai pinigų jų išlaikymui taip bent sutaupytume?).

Nes jų tokius neveiksmus koordinuojanti iš Gedimino 11 “kalbančioji kojinė“ PIŠ jau nekart yra deklaravusi, kad ji kaip “partijos kareivis“ (tiksliau – markitantė, nes partijai nepriklauso, o tik kartu su gurguole iš paskos tąsosi) tik vykdo zadanijas iš aukščiau (kas tie jas duodantys žmonės?), o vienintelis dėmesys “paprastu žmogumi“ jos ir visos ją pasamdžiusios šaikos pasireiškia tik kerštinga neapykanta “mažiau sėkmingos“ ir paniekinamai visokiais buduliais bei runkeliais pravardžiuojamos tautos atžvilgiu.

Partinė linija nesikeičia

Galop, girdžiu pseudoliberalių lemingų chorą kvykiant, kad gi dabar juk ne planinės ekonomikos laikai! Todėl, suprask, tos ministerijos negali (argi?) kištis į rinką pagal joms tarsi ir priskirtas (?) kompetencijas (sic!)!

Tai tokiu atveju, atsiprašau, o kam mums jos išvis tuomet reikalingos, kai užtektų tik dviejų šimonyčių (PIŠ su finmin) ir vieno istoriko sekretorimi Krašto Apžvalgos Medžiotojų būrelyje Totorių g.? Ir ne, tos nuotakos iš VRM irgi nebereikia – tegul pagaliau ramiai susimetrikuoja, jei jau “konservatorė“ bei “krikščionė-demokratė“, ir vaikus “vardan tos“ augina, nes net tvoros tverti nesugeba.

Šiam ekonominių procesų supratimui, kas yra klaikiai ironiška, juk net, matote, tikrai nereikia mokytis kažkokios “ypatingos“ arba “tik man žinomos“ ir “labai slaptos“ ekonomikos – tam reikėjo bent jau sąžiningai studijuoti tą ekonomiką tame akademiniame lygyje, kurio diplomukus po to sėkmingai susirinko.

Bet kuriuos jau dabar, matyt, derėtų iš jų, kaip neturinčių jokios kvalifikacijos, išvis atimti, kad nebedarytų gėdos savo alma mater (nors ir “universitetai“ bei jų ekonomikos fakultetai ir verslo vadybos mokyklos seniai yra ne apie mokslus, o tik prekybą fiktyvios kvalifikacijos popieriais).

* * *

Jei pradžioje anekdote paminėtą kanalą dabar pavadinsime plačiąja prasme nacionaliniais aktyvais (kuo ir kanalas šiaip jau paprastai yra, dažnai įvardijamas kaip viešosios gėrybės, jei šis nėra privatus ir tuomet jau prieinamas tik už mokestį jo konkrečiam privačiam savininkui), tai Milton Friedman iškeltas klausimas, ką jie ten daro, ar rausia kanalą, ar kuria darbo vietas, tuomet irgi skambėtų perfrazavus taip:

  • o tai pelnas (nauda) iš šio kanalo atitenka kam?

Paprastai tokie nacionalinės ar regioninės visuomenei reikšmės objektai ekonomikoje turi natūralios monopolijos požymių – net šio kanalo atveju bet kas, kas turi kastuvą arba net ekskavatorių, neišraus juk sau dar vieno “konkurencinio“ kanalo šalia esamo, taip pasekoje numušdamas (dempinguodamas) paslaugos kainas rinkoje.

Netgi pagal liberalios ekonomikos logiką, tačiau natūralios monopolijos sąvoka yra apibrėžiama kaip monopolija (t.y. išskirtinis ir be konkurencinis prekės arba paslaugos tiekimas vartotojams), kuri atsiranda natūraliai (nu logiška, aha) dėl aukštų įėjimo į rinką barjerų (tokios paslaugos infrastruktūros sukūrimo – pvz., kanalo išrausimo kainos), kurie taip apsaugo dažniausiai pirmą atėjusįjį į rinką nuo galimos paskesnės konkurencijos šiuo anksčiau įgytu tokiu pranašumu rinkoje prieš galimus konkurentus (t.y. antras kanalas kainuos tiek pat, o pajamas teks dalintis perpus – gali ir neapsimokėti finansiškai), o ir kartais šie barjerai yra dirbtinai sukuriami valstybės (tarkime kaip čia – nėra ko čia kraštovaizdžio gadinti keletu kanalų, kai užteks išrausti tik vieną).

Ekonomikos ministrės monopolijos nedomina

Mes tokių natūralių monopolijų, tapusių dar ir viešomis gėrybėmis (kaip automobilių greitkeliai, geležinkeliai, oro uostai ir t.t.) matome apsčiai… kaip, deja, ir godų bei vis mažiau slepiamą tik oligarchinį siekį jas iš mūsų visų pasisavinti, t.y. privatizuoti – ir juk suprantama kodėl, ar ne (juk kito kanalo paprastai taip neišrausi, sugriaudamas monopoliją, tiesa)?

Ta monopolija savo pavadinime teigia, kad paslaugos tiekėjas turės išskirtines sąlygas rinkoje, būdamas apsaugotas nuo galimos konkurencijos.

Kaip ir šis apsauginis barjeras konkurencijai taip pat nebeskatins paslaugos savininko tobulinti savo paslaugą bei ją atpiginti, investavus į jos pagaminimo bei pardavimo sąnaudų sumažinimą (kaip kanalo atveju – tunto darbuotojų su kastuvais pakeitimo į vieną ekskavatorių, kurio dar ir pirkti gal nereikia, nes pigiau bus išsinuomoti tik kuriam laikui).

Nors masto ekonomija išties dar gali ir leisti monopolistui kainą rinkoje nudempinguoti, taip apsisaugant nuo galimos konkurencijos, jei ta apsauga nesirūpina vietos įstatymų leidėjai (bet juk dažniausiai yra tiesiog pigiau nusipirkti vietos politikus, kurie ir įves įstatymais apribojimus, apsaugančius nuo galimų konkurentų).

* * *

Suprantate, kur čia aš taip dabar lenkiu?

Kai jau atleistas už savo neteisėtą veiklą ūkio ministro poste, nes neskiria privačių interesų (naudos sau visuomenės sąskaita) nuo valstybinių (naudos visuomenei už jos pinigus), be abejo, visiškai ne savo naudos (pelno) išdalinimo visuomenės labui veikimu, o atvirkščiai – iš mūsų taip pasisavina (pagal Dekalogą – tiesiog pasivagia) sau, bet vis tiek po to tarsi niekur nieko (!) tampa dar ir energetikos ministru (sic!), kuris pertvarko nacionaliniu aktyvu buvusią natūralią monopoliją, taip vietoje vieno viešojo “parazito“ pasodindamas ant to paties elektros laido jau septynis privačius “geradarius“ (ir visuomenės nekontroliuotinus!), tai Milton Friedman klausimas dėl to kanalo išties skamba dabar tik šitaip:

  • tai jūs čia elektrą tiekiate ar elektros gavėjus dabar apiplėšinėjate?

Juk bet kurio privataus verslo tikslas yra gauti pelną! Ir jei verslas nesiekia pelno, tai yra ne verslas, o labdaros organizacija, dėl ko iš valstybės kaip “labdaros organizacijos“ visada šaiposi visi Linksmųjų 90-ųjų moralės “liberalai“.

Nepastebėjau, kad kokios nors ten labdaros organizacijos dabar būtų įsikibę į tą bendrą mūsų visų elektros kabelį, savo visus pelnus atiduodamos jei ne atgal vartotojams (na, rinkoje perkamos elektros kaina nukrito, tai ko ir nepritaikius nuolaidėlės buitiniam vartotojui?), tai bent tų vartotojų bendrinei valstybei, kuri taip gautas šias iždo pajamas perskirstys viešosioms reikmėms: socialinėms, krašto apsaugai, teisėsauga, švietimui arba medicinai, ir pan.

Tai yra sugrąžintų ten uždirbtus pelnus irgi tokioms pačioms natūralioms monopolijoms, kurių dar iki galo nesugebėta privatizuoti, ir kurias kaip viešąsias gėrybės dar vis paikai priimame tarsi savaiminę duotybę.

* * *

Bet šitas vietos politikų šaikos taip legalizuojamų valstybiniu mastu vagiliaujančiųjų prasisukėlių nuo žodžio “sukčius“ konsorciumas būtų tik vietinė apkvailinamų čiabuvių bėda – na, glušą ir bažnyčioj gi muša.

Tik va turėkite omeny, kad per JAV sankcijų karą Europai prieš Rusiją, bet JAV ne tik sėkmingai išsiurbinėja aktyvus iš mūsų visų ne tik Lietuvoje (tik kol mūsų šaika dar gauna tas ES ir ECB duodamas pašalpas iš vokiečių, tol labai čia sau galvos nesuka), ir vieną vis labiau artėjančią čia dieną ateis klausimas, o kuo Dėdei Semui už tokią jų karinę paramą mes patys toliau apmokėsime?

Europa, aišku, moteris dar ta… bet Dėdė Semas nori žinoti – tai kur tie jo doleriai?

Klausimas kils dar ir patiems amerikiečiams (taip vis labiau artėjant tarpiniams Kongreso rinkimams jau šių metų lapkritį!), kurie juk iš savo pajamų savo šalyje turi patys tiesiogiai susimokėti už tą pačią mediciną (tik Obama[doesn’t]care), socialinę apsauga (tik privatūs pensijų kaupimai per 401k), švietimą (aukštasis mokslas ten išties mokamas, kaip ir geresnės privačios ar čarterinės mokyklos) ir netgi kartais savo saugumą (ginklai savigynai bei privati apsauga), kaip ir daugumą pas mus viešomis gėrybėmis dar priimamų infrastruktūros objektų (greitkeliai, tiltai, tuneliai ir pan. – jau mūsų ir Europoje tai nebestebina).

Ir tas klausimas, vis labiau smunkant jų gyvenimo lygiui dėl stagfliacijos, bus amerikiečių mokesčių mokėtojų suformuotas kaip, jų požiūriu, visiškai pagrįsta pretenzija tinginiaujantiems europiečiams – o tai kodėl jūs mūsų sąskaita turite tą savo “socializmą“, kai mes už viską susimokame patys iš savo uždarbių?

Jei manote, kad tokio klausimo dar nebuvo iškilę, todėl nekils ir toliau, tai nuliūdinsiu – gi dabar prisiminkite, kaip Donald Trump visai veltėdžių europiečių NATO govėdai tiesiai pasakė, kad daugiau JAV už tų saugumą Europoje nemokės, todėl dabar nuo šiol teks patiems europiečiams savo stagnuojančių ekonomikų (o tai reiškia – esamų socialinių gėrybių!) sąskaita susimokėti už būtinas didesnes karines išlaidas, kurias prisiimdavusios Europoje JAV.

Na, pabandykite įsivaizduoti, kaip vokiečiai su ispanais skubės užkamšyti tą milžinišką žiojėjančią skylę NATO organizacijoje, kai JAV galop jau perkels savo išteklius iš čia į AUKUS (sakote, užkišime švedais su suomiais, ir vėl toliau bus saugu ir ramu?). O tam būtinų pinigų, perkamąja jų galia, ne ECB atspausdintinų fantikų kiekio prasme, visose Europos ekonomikose yra tik tiek, kiek jų dabar yra, ir dar nuolat mažėja (o ir rusų oligarchai išvogtų už eksportą dėl sankcijų jau nebeparveža atgal į Europą).

Ir va toliau jau iš europiečių smunkančio BVP reikės dar papildomai atsidėti bendrai gynybai, nekalbant jau apie būtiną dabar atnaujinimą turėtų arsenalų, kuriuos išdalino ukrainiečiams karui prieš rusus.

Artilerija – karo deivė: arbūzu į marmūzę!

* * *

Jūs tiek į priekį negalvojote, nes to jūsų 19% balsų dabar išrinkta čia šaika jums nepasakė, kadangi tie mūsų “vertybinę politiką“ melagingai deklaruojantys kompradorai labai nuoširdžiau sau iki šiol mano, kad jie gauna savo algas bei rentas iš Vašingtono ir Briuselio darbdavių, o ne turi jas užsidirbti kažkokiais “tautos tarnais“ ir iš vietinių mokesčių mokėtojų, kurie visiškai realiai tokius nevykėlius ir kvaišas gali tučtuojau pakeisti į kompetentingesnius ir tautai bei šaliai dirbančius politikus bei valdininkus?

Pasvajojom – ir praėjo, aha.

Tai va kai JAV nuosekliai jau ne pirmas dešimtmetis traukiasi iš Europos, dabar jau teks Europai pačiai vėl išmokti būti pačių savęs saugumo garantu.

Ir tuomet neatmestina galimybė, kad ir vokiečių biurgeris apsižiūrės, kas jo vardu daroma, ir netgi paklaus savo vyriausybės – o tai kodėl jis turi išlaikyti savo karius kokioje nors Lietuvoje, kuri dėl to jausdamasi saugi sau leidžia išsikalinėti prieš kaimynus ir didesnes bei karine galia stipresnes valstybes, su kuriomis toji ES pakraščio šalis jau kuria ne draugiškus prekybinius, bet tik priešiškus ir agresyvius bei ekonominiu karu grįstus santykius?

Aš suprantu, kad koks nors aršus anūkas čia mūsų tautiečius tarsi avinų bandą koks girtas škotas mėnesienoje gali atkrušti, bet ar jis tikrai taip sugebės tokią savo geopolitinio susireikšminimo karinę idėją parduoti vokiečių mokesčių mokėtojui?

Ar jūs tikrai manote, kad NATO taryba, svarstydama šios sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimą, neužduos mūsų tam URM va tokio visiškai pelnyto ir logiško klausimo, o ką mes padarėme, kad išvengtume to užpuolimo?

Ką toks titulinis anūkas tuomet jiems lementų – vėl kaip anąkart dėl Taivanio kuriam ten užsienio TV žurnalistui, kad “mes nepadarėme nieko neteisėto, todėl nesuprantame, kodėl mus čia skriaudžia?“

Aha, nu tikrai, kaip čia taip nutiko… atudurns?!

Paskiepytas durnačioku™ – triskart ir dar būsteriu (foto iš 15min)

Tai gal jau metas, kol dar nevėlu, vis tik pakeisti tokį neadekvatų ir su realybe nebedraugaujantį ne tik ministrą, kuris neįgalus net savo veiksmų ir jų pasekmių suvokti, bet ir visą jo “lyderiaujamą“ partiją su visomis priskretusiomis prie valdžios aptarnaujančiomis markitantėmis, politinėmis prostitutėmis ir visa ta šaika naglų vagių?

Juk ne tik vokiečiai dėl mūsų konkrečiai, bet ir patys amerikiečiai dėl “tikros“ Europos vėl užduos sau tą klausimą kaip ano amžiaus pirmoje pusėje: o kodėl jankių vaikinai turėtų galvas čia vėl guldyti jūsų tame Flandrijos dirvožemyje bei Normandijos paplūdimiuose, kaip pasauliniuose karuose, jei jūs patys net nenorite savęs apginti, ką?

O tas noras, jei vis tik sukyla, tai kainuoja labai didelius pinigus, kuriuos teks paimti iš visos susikurtos europietiškos gerovės.

Ir kuriuos dabar JAV mieliau jau pasiims, nei toliau duos, kad europiečiai taip atliekamus savus eurus smagiai, kaip ES institucijose įpratę, ištaškytų ne tik šampei ir krevetėms, bet ir bendrai savo šalių gerbūviui palaikyti, nes JAV mokesčių mokėtojas dabar dar apmoka ir už šių akiplėšų veltėdžių saugumą.

Balius baigtas – kū***s namo! ©

Baras užsidaro…

* * *

Ir tai reiškia, kad europiečių vyriausybėms, siekiant prasimanyti pinigų karui, kaip ir mus įskaitant, jau išsiparduoti teks taip pat visas natūralias monopolijas – jei taip tęsiant toliau ekonomikų plėtrą pagal neoliberalizmo paradigmą.

Todėl pas mus dabar tie sutūpę septyni privatūs parazitai ant vieno viešojo elektros laido, deja, yra tik pradžia to, kas laukia jūsų visų Lietuvoje, ir ką mes jau matome: ofšoriniai dujų terminalai ir oligarchinis komunalinis bei šilumos ūkis su vandentiekiu; tūkstantmečio mokyklos ir vaikystės sodai švietime; pradingusios verslininko nuotakos paieška instagraminio komisaro, sukėlusio ant kojų visą policiją, ir visiškas abuojumas kitų piliečių skundams ir prašymams; milžiniški nereikalingos šioms platumoms ir karo pobūdžiui ginkluotės kontraktai su atkatais ir kariuomenė, tapusi tik šėrykla, kartu sabotuojant visuotinę karinę prievolę ir realias investicijas į gynybą; optimizuojama medicina vis labiau už pinigus, kaip tas padaryta jau seniau odontologijoje; asmeninės valstybinių pensijų rentos įvairaus plauko valdininkams, apmokamos iš atimamų einamųjų lėšų “paprastų mirtingųjų“, kurie vis mažiau įgalūs skirti savo vaikams ir savo gerovei sukurti; ir t.t.

Dabar jau net nėra tokios srities, kurios nebūtų įmanoma pasisavinti privatizuoti, taip išsunkiant visų namų ūkių ir vartotojų pajamas kartu su ekonomine renta (taip vadinami “viršpelniu“), ir iš bet kurios esamos ir vartotojams antraip neišvengiamos natūralios monopolijos.

Kaip anuomet sakęs dabar jau velionis Gruzijos ekonominių reformų caras Kaha Bendukidzė:

  • privatizuoti galima viską, išskyrus sąžinę…

… ir tai dėl pastarosios jis suabejojęs.

Libertariškų reformų Gruzijos ekonomikoje caras Kaha Bendukidzė kažkokių kanalo rausėjų fone (foto iš Georgian Journal)

* * *

Todėl, mielos mano tautinės godžios, šykščios ir pavydžios uci-puci beždžionėlės, taip jums pasakysiu, kad dar labiau godūs, dar labiau šykštūs ir dar labiau pavydūs bei jūsų fiktyviu balsavimu šioje mirusioje respublikoje legalizuojami visi tie raudonšikniai babuinai, apsimetantys homo sapiens, jau seniai čia susidėlioję, kaip jus masiškai ir legaliai apvaginės.

Jiems šis nebekeliamas ekonomikoje klausimas yra seniai čia išspręstas, ir atsakymas yra nebe metodikos ir ideologinio pagrįstumo, o tik laiko klausimas.

Tad pradžioje paminėtame anekdote Milton Friedman nebe kinų, o jau mūsų valdininkams, matyt, pasakytų tarsi koks “socialistas“ (kurį tokiu va ir apšaukė mūsų LLRI ideologiniu patriarchu dabar esantis “austrijokas“ ekonomistas Ludwig von Mises):

  • maniau, kad jūs čia kanalą išrausti norite, o ne kuriate viešųjų aktyvų išvogimą per natūralias monopolijas.

Ir tai tam net kanalo gal ir rausti nėra būtina, kastuvais, šaukštais ar ekskavatoriumi, nes visuomenei išties bus pigiau iškart tas duokles susimokėti.

O ir įmantrių bei suktų išvogimo schemų nereiks gudrašikniškai dar kurti bei po to tik korupcine joga bei demagogine akrobatika (aha, leftistinė ES čia jiems taip direktyvose nurodė mus atkrušti ir padžiauti – galima gauti nuorodą į tą paliepimą?) akiplėšiškai legalizuoti, net kai dabar įstatymus leidžiančiam Seimui pirmininkauja jau išteisintos dėl korupcijos partijos pirmininkė.

Vsio zakonno! ©

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-04-21, ir dėkoju dar balsuojantiems savo pinigais per PayPal!