Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.

Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).

Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.

Airiukų džigi-džigi džigas brituliukams (iš a/f The Simpsons)

Taip bent dviem balsais aplenkdama opozicinę konservatoriškąją (o gal ir krikščioniškai demokratiškąją, nors ir protestantiškąją – nesuprasi, kaip ir mūsų žvygių šaikos pozos ideologinėje kamasutroje) DUP (londoniškai – Democratic Unionist Party), kuriai atiteko “tik“ 25 vietos iš tų 90.

O trečioje vietoje liko su “vos“ 17 vietų liberalių centristų jungtinė Alliance partija (panaši buvo pas mus anksčiau iki pradėjo liberalai aiškintis, kurie tikresni liberalai, po ko turime dabar čmiliamasiulinius liberoblius bei progresyvius išlaisvėnus armoškinius šimašoidus).

Tad vien šiomis žiniomis jūs jau dabar orientuojatės Šiaurės Airijos politikoje, ko gero, geriau už bet kurį delfienų apžvalgininką bei lopatologijos instituto magistrą.

Tačiau nesustokime ties šiuo ne itin realiai taip jau ir įspūdingu dabar jūsų už nacionalinių ribų išeinančios politologijos išprusimo pasiekimu, nes dera atsakyti į mums nacionaliniu mastu vis tiek aktualų klausimą, t.y. – o tai mums kas iš viso to, kad jau taip?

O tam reikia pažinti gerokai platesnį kontekstą, kas ten išties darosi, ir kuriuo šonu ten mes rausvu bantuku prie viso to dar stovime.

* * *

Pirma, tai Sinn Fein iki 1998-ųjų Belfasto, arba taip vadinamo Didžiojo Penktadienio (Good Friday Agreement), susitarimų tarp britų vyriausybės ir pogrindinės paramilitaristinės IRA (Irish Republican Army), yra buvusi šios IRA legalizuotu politiniu padaliniu.

Čia patikslinsiu, kad IRA (Irish Republican Army) taip išties kovojo dar prieš šimtmetį už Airijos nepriklausomybę nuo britų imperijos, bet jau pripratome, kad taip IRA vadinama ir jų istorišką vardą perėmusi Provisional IRA, kurių kovotojai pravardžioti The Provos – tai čia visur rašydamas IRA, aš pastaruosius ir turiu omeny.

Dvi žemos socialinės atsakomybės airės intymiai žaidžia su keistų pomėgių turinčiu anglų klientu dominuojantį feminizmą, madingą ir mūsų URM (iš reddit)

Taip anuo neramiu britų saloms laikotarpiu, žinomu kone tris dešimtmečius anglams kaip The Troubles, o airiams Na Trioblóidí, pati airių IRA veikė diversijomis, riaušėmis ir teroristiniais aktais, arba, kitaip tariant, pagal britų įstatymus – tai buvo net ne šiaip kriminalinė (nusikalstama pagal baudžiamąją teiseną), bet ir teroristinė organizacija.

Būtent teroristine britai IRA yra įvardinę (kaip ir sovietai tokiais banditais teisiškai vadinę ir mūsų pokarinį LLKS 1944-1953 metais), nes IRA nekovojusi kariuomene prieš kariuomenę, bet savo “nekarinių kovotojų“ dėka siekusi likviduoti britų valstybinius ir ypatingai teisėsaugos veikėjus, kaip ir labai aktyviai veikusi prieš civilius gyventojus, jau nekalbant apie masinio smurto aktus, riaušes ir pogromus tarp katalikiškų airių ir vietinių protestantų, kurie palaikė Šiaurės Airijos buvimą Jungtinės Karalystės sudėtyje.

Čia dėl IRA veiklos kalbame tiek ir apie jų nekaltas aukas, nukentėjusias “netinkamoje vietoje netinkamu laiku“ nuo IRA įvykdomų sabotažo, diversijų ir teroristinių aktų (pvz. sprogdinimų tame pačiame Londone, kur buvo “britų vyriausybės sprendimų priėmimo centrai“ – jau kažkur girdėta?), tiek ir įbauginamus (kas ir yra terorizmo tikslas pagal pačią sąvoką), luošinamus ar net nužudomus britų valdžios ir Jungtinės Karalystės kolaborantus.

Taip, tarkime, baudžiamieji IRA būriai (tarsi koks net ukrainiečių jau 2015-aisiais nuteistas Tornado batalionas už karo nusikaltimus prieš civilius, ar vis tik dabar atgijęs vėl Krakeno vardu kitas spec.padalinys – ko dar ten ir mūsų visokie pancerovai yra neprišlovinę?) ypač mėgę peršauti arba plaktuku sutrupinti kelio girneles (oi, irgi jau kažkur dabar matomas elgesys su belaisviais?).

Aišku, vietiniai “separatistai“ (airių požiūriu), nors jei jie vadinasi “unionistais“ (britų požiūriu) – gi yra “nežmonės“, todėl toks elgesys “tikrų airių patriotų“, taip kovojančių už vieningą (sic!) Airiją, jūsų gi taip stebinti neturėtų.

Provosiniai IRA vaikinai traukia į taikų šeimų maršą prie vietos parlamento (foto iš jamesgibbon)

Nors pala pala…

O čia taip apie “nežmones“ yra išsireiškęs dabar Azovstal požemio instagraminių verktinių nac.bataliono Azov, su Waffen-SS 2-ros šarvuočių divizijos Das Reich simboliu Wolfsangel, vienas steigėjų ukrainietiškojo nacional-socializmo ideologas Андрі́й Євге́нійович Біле́цький, dar kaip lyderis ir bendrasteigėjas tokių “visiškai ne nacionalistinių“ pravosekiškų (nepainioti su provos!) padalinių kaip Social-Nacionalinė Asamblėja bei Patriot Ukraini, irgi taip visai atsitiktinai naudojančių tą pačią “vilko spąstų“ visiškai “nenacistinę“ simboliką, ar vis tik šių metų Sausio 13-tąją prof. Vytautas Landsbergis, ir anksčiau mus panašiomis savo “patriotinėmis“ kalbomis džiuginęs?

Oi, gal jau nesisarmatykite to, berniukai, juk viskas čia suprantama – moskaliaku na giliaku (t.y. “maskolį – ant šakos!“) ir seig heil Slava Ukraini!

Na, o jei norite, tai istorija moko, kad ji nieko neišmoko jos mokytis nenorinčių – taip va plačiau apie viską Šiaurės Airijoje per požiūrį iš IRA vidaus, tai jums parekomenduosiu pasiskaityti Martin McGartland autobiografinėje ir jo patirtimi paremtoje knygoje Fifty Dead Men Walking. The heroic true story of a British secret agent inside the IRA (ISBN 978-1-84454-751-7, 2009 metais išleista Croydon, iš kur aš iš Londono į pietus prie jūros važinėjau 2015-2018 metais).

Yra ir knygos ekranizacija (filmo plakatas iš imdb)

* * *

(kita dalis – bus čia)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas iškart visa apimtimi buvo publikuotas 2022-05-14, ir dėkoju dar atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!