(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.

O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.

Tiesą sakant, dabar tinklaraščiai iš dalies vėl atgimsta (bet daugiau “kalbančių galvų“ video podcast formate – nes skaityti nebemoka ne tik lietuviai po “tautinės švietimo reformos“) tik todėl, kad va kaip čia kol kas dar galima surasti tą alternatyvą, net jei jums toji alternatyvi nuomonė atrodanti tik kaip alternatyvi realybė,

Taip, tarkime, nekalbant apie užblokuotą internete kokią akivaizdžiai propagandistinę Russia Today, bet net negaliu palyginimui ir pats pažiūrėti iš lietuviško IP jokių oficialių pareiškimų apie įvykius net iš Rusijos Federacijos Gynybos Ministerijos tinklapio (man ko – pataloginio melagio ir apsimetėlio pederasto Liusės Karamelkino apie peremogas klausytis?):

Tad pagal anapus įlankos nuo mano mėgstamo Islay dūminio viskio daryklos rašiusio George Orwell distopijas – tikrai nesivarginkite patys mąstyti ir sau kelti netinkamus klausimus, kurie paverčia kažkokius jums brukamus teiginius po to tik jums patiems paneigti arba sau pasitvirtinti, nes visa jūsų “tiesa“ yra nepilna melas, o propagandinis melas yra jūsų tikroji tiesa bei išsilaisvinimas iš antivalstybiško klaidingo mąstymo, ir jau buvote išdresiruoti tikėti “mokslu“ per pandemiją.

Tai tiek, atmetus menamas savigyras savo tinklaraštyste, čia apie tai, kaip tuos pačius įvykius galima interpretuoti įvairiai, ir tą pačią interpretaciją pritaikyti skirtingiems įvykiams – tema ne apie tai, nors mane akivaizdžiai suerzinusi, aha.

* * *

Grįžtant prie abipusės meilės anuo IRA veiklos metu, tai šitaip juk ir pačių britų SAS parašiutininkai, kartu su ginkluota ir faktiškai sukarinta Ulsterio policija (kas, kaip žinia, visiškai kitose JK dalyse yra nebūdinga britų teisėsaugai, kur ginkluoti tėra tik specialieji firearms pareigūnai) ne vieną dešimtmetį Šiaurės Airijoje, kurią laiko savo britiška teritorija (kažkur girdėtas teiginys?…) vykdė specialią policinę operaciją karinėmis priemonėmis (ne ne, čia tik sutapimas sąvokose!).

Ir kuri pasižymėdavusi britų antiteroristinių skyrių pareigūnams įtartinų vietinių asmenų areštais, lydimais dažniausiai pertekline brutalia jėga (kareiviai elgiasi kaip kare net ir “policinėje operacijoje“) bei kratomis (net ir vidury nakties, išlauždama duris, išlupdami grindis ir griaudami sienas, ieškodami ginklų slėptuvių – kaip ryte vaikams po tokio vizito į mokyklą ramiai eiti?).

Tuo tarp Sinn Fein, kaip nacionalinio išsivadavimo idėjas taikiomis (sic!) priemonėmis deklaruojanti politinė “tautininkų“ (kitaip – nacionalistų) partija, tuomet buvo tarsi legalizuotas gi tokios nelegalios IRA politinis įrankis šioje britiškoje vietos politikoje, kurių tikslas buvo tiek ir visuomenės nuomonėje neutralizuoti tas susidarančias neigiamas nuostatas dėl IRA Ulsterio apylinkėse veikusių sukarintų ir pagal karinę struktūrą organizuotų pogrindinių “nacionalistinių batalionų“ (jetus, ir vėl kažkoks sutapimas!) veiksmų pasekmių nekaltų civilių atžvilgiu, tiek ir skleisti tą pozityvią žinutę apie visų airių bendrus tautos (t.y. laisvos Airijos Respublikoje, aišku, ir “pavergtos“ Šiaurės Airijoje Jungtinės Karalystės sudėtyje) siekius dėl jų laisvės ir nepriklausomybės (“Lie-tu-va! Lan-dz-ber-gis!“), pabrėžiant tą spec.operaciją vykdančių okupantų britų imperiškus siekius ir šių vykdomus, suprask, karo nusikaltimus prieš vietos taikius gyventojus (jums dar nekilo deja vu jausmas?).

Sinn Fein visus įtikino, kad bijoti tikrai nėra ko, nes už kampo – jūs visi saugūs! (foto iš providencemag)

Minėtasis 1998 metais pasirašytas tarp JK vyriausybės ir Sin Feinn (kaip de facto IRA legalių atstovų) neribotų paliaubų susitarimas buvo faktiškai įmanomas ir sutvirtintas vėliau sekusius sparčios ES plėtros, faktiškai toje eurokomunalkėje leidusioje kaimynams taip pasijusti šio bendrabučio sugyventiniais (su ne be trūkumų kaimynkos pakirkinime, šeimos galvų bendrame domino prie gramiuko ir krūvoje auklėjamais vaikais kaip visais savo).

Nes nors ir juridiškai išlikusi JK teritorija, bet Šiaurės Airija nebeteko buvusios valstybinės sienos, o ir bendradarbiavimas bei integracija su gimtąja Airijos Respublika vis labiau neformaliai taip plėtėsi ir gilėjo, kai nuo likusios JK šią Šiaurės Airiją skyrė tik jūros vanduo ir prarastas net toks buvęs nesveikas britų valdžios susidomėjimas šiuo dotaciniu ir vis labiau socialiai bei ekonomiškai atsiliekančiu regionu, kurio taip ir pati Airijos Respublika nepajėgi yra iki šiol juridiškai kaip savo airiško juk vystyti, net jei to labai ir siektų visos likusios Airijos ekonomikos ir socialinės gerovės sąskaita.

Primenu, kad tai stagnacinei ir prasiskolinusiai PIIGS šalių grupei Airija, kaip pastipęs keltų tigras, jau priklauso ir pati taip ne pirmas dešimtmetis – ir kas nors apie tai informuokite neparašyto ekonomikos vadovėlio su biografiniais memuariškais intarpais “Kaip pridobti šalies ekonomiką sunkmečiu“ dukart autorių Andrių Kubilių, prašau.

* * *

Deja, bet Brexit šiuos neformalios integracijos procesus drastiškai vėl atgal apsuko, sukiršinęs tarpusavyje abiejų tautų airius ir anglus.

Taip dabartinė britų valdžia dėl ES spaudimo faktiškai juk pažeidė savo pačių pasirašytus minėtus Good Friday 1998 susitarimus, įvesdama vėl sienų kontrolę, kas tikrai nebepatiko IRA veteranams bei naujai (taip save ir vadinančiai – New IRA!) adrenalino skatinamų ir nacionalizmo vedinai airių separatistų (nuo JK, be abejo) užaugusiai kartai, pagrasinusiai dabar jau pernai atnaujinti savo mein kampf šventą kovą už jungtinės airių tautos ateitį Respublikoje, o ne okupacinėje britų Jungtinėje Karalystėje.

Net ir probritiški unionistai nepritaria ES primestoms sąlygoms (foto iš vikės © Whiteabbey)

Be abejo, jau pernai ir atsinaujino vėl neramumai – nors nemanau, kad jie taip realiai ten kada buvo išties užsibaigę, net jei dalį riaušininkų galima nurašyti į antivakserių armiją, o ne IRA, neva, nepatenkintų veikiau karantininiais apribojimais, nei kokia nors nacionaline kova už nepriklausomybę nuo britų okupantų.

* * *

(kita dalis – bus čia)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas iškart visa apimtimi buvo publikuotas 2022-05-14, ir dėkoju dar atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!