(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Kokia nauda iš šito verslo sąnaudų struktūros, išdėstytos taip ant pirštų, suvokimo?

Be to, kad dabar turėsiu į kur vis nuorodą būsimuose savo tinklaraščio tekstuose, aišku, įdėti.

Pirmiausia, tame, kad labai greitai ant pirštų, atsiprašant už kalambūrą, galima susiskaičiuoti, ar apsimoka investuoti savo laiką ir, dažniausiai, svetimus pinigus į vieną ar kitą veiklą – atsipirks ar ne.

Antra, labai nesunku suprasti, ar rinkoje jau veikiantys konkurentai nedempinguoja savo kainos kažkurių sąnaudų pasukčiavimu:

  • gal slepia mokesčius (bevardis pirštas),
  • gal išsunkinėja negailestingai darbo jėgą (smilius),
  • gal turi nuosavą kapitalą (vidurinis pirštas) arba patalpas (nykštys), kurių nusidėvėjimą ar susijusias tam kartui sąnaudas išties ignoruoja (apleistos patalpos komunaliniais arba kokiais aplinkosauginiais mokesčiais taip gali kainuoti daugiau, nei jų “neracionalus“ panaudojimas tame versle),
  • o gal laikinai nusprendė atsisakyti pelno ne iš moralinių paskatų, bet kad jį perskirsto kaip investiciją užeiti mažesne kaina į rinką (permesta prie kapitalo sąnaudų), ir pan.

Stebuklų nebūna – viskas turi logišką ir labai racionalų paaiškinimą.

Kai ir taip esi tik asiliukas (iš a/f Winnie-the-Pooh)

Antraip, toks konkurencinis jums verslas tiesiog per tą dempingą (žemesnę kainą už bendras sąnaudas) banaliai subankrutuos, net jei laikinai ir turi tą dirbtinį pranašumą jam suteikiančias kokias nors technologines naujoves arba patentinius apribojimus (pastaruoju atveju, būtų didesnis “žemės“ ekonominis veiksnys išnaudojamas rinkoje, kuris turi išties didesnę finansinę vertę, tačiau buhalteriškai yra sumažinamas ir neįskaičiuojamas pajamų ir išlaidų srautuose, taip dirbtinai sumažinus produkto pagaminimo ir pardavimo rinkoje savikainą).

Trečia, ko aš pasigendu mūsų menamoje valstybėje, bumbėdamas, kad neturime verslo patirtį turinčių ir per tą suvokimą strategiją formuojančių valdininkų.

Ir prašome čia dabar neprikaišioti aukščiau paminėto “verslininko“ energetikos ministro poste – joks verslininkas negali būti prileidžiamas, ir ypač prie strateginių ir sisteminių sprendimų, viešame sektoriuje ir valdžioje!), nes antraip ir turime pasekmėse tik arba išsunkiančias institucijas kuriančius sprendimus, arba mokesčių mokėtojų ir viešųjų finansų švaistymą bei pasisavinimą.

Jau minėjau, kad mokesčiais, kaip balastu, verslą galima tarsi laivą arba stabilizuoti audringoje jūroje, arba paskandinti netgi ir stovintį uoste prie krantinės.

Svarbu, laiku išlipti (gif iš k/f Pirates of Carribean)

Ir lygiai taip pat, suvokiant bent ant pirštų tų esminių sąnaudų struktūrą, šalies “namų ūkius“ tais mokesčiais, kas paprastai yra fiskalinė politika (bet ar galite blaivių sprendimų tikėtis iš dabartinės “antrosios šimonytės“?), galima tiek ir nuskurdinti, ciniškai net išvejant iš tėvynės, tiek ir sukurti kuo didesnei šalies žmonių masei, o ne tik rinktinei oligarchiniais bei kompradoriniais ryšiais susijusiai šaikai, ekonominę ir socialinę gerovę jų gimtoje šalyje.

Nes pastaruoju atveju bus galima suvokti, kur infrastruktūrinės investicijos kaip viešosios gėrybės leis sumažinti ir šalies viduje pagaminamo produkto savikainą, nes tose verslo sąnaudose pasmulkintos sąnaudos medicinai, švietimui, socialiniam draudimui, būstui, maistui ir t.t. bus gerokai mažesnės, o ne įskaičiuojamos versle į jo veiklos sąnaudas, nebeleidžiančias jau palįsti pasaulinėje rinkoje po vyraujančia kaina, net jei darbo jėgą kaip vergus, tarkime, gautų išvis dykai per kokius gulagus ar konclagerius.

Tad ant pirštų galima susidėlioti juk dar ir šalies masteliu tas struktūrines sąnaudas, be kurių ekonomika jokio BVP nesukuria – kaip ir pagaliau imti gal suprasti, kodėl toji infliacija Lietuvoje dabar didesnė nei ES, kuomet prie struktūrinės dar paikai imi ir pridedi dar monetarinę, taip gesindamas ugnį “skysčiu sprogstančiu babynkšt!“

Bet tam reikia realios nacionalinės ekonominės politikos, o ne tokių kalbančių kojinių Gedimino 11, tad iš kur išvis tokiai politikai dabar imtis, kai tokia godi, šykšti ir pavydi glušių tauta renkasi savo politikais tokius pačius sociopatiškus sukčius, kurie savo rinkėjus ciniškai ir telaiko tik mulkiais, o patys laikosi iš užpakalio jiems įsikibę už atlėpusių ausų abejomis savo kibiomis rankutėmis, per prievartą platindami tokiu meiliu būdu beždžionių raupus, nepamiršdami paraginti laikytis tvirčiau įsikibus savo čiurnų.

Ši tauta – ne tik už pišpasius! (gif iš k/f Secretary)

Aš nemačiau be šūkių kratinio nei vienos “partijos“ programoje, kaip ir šios svarbiausios, mano galva (nes bazė apsprendžia antstatą, anot minėtojo Karl Marx), programinės dalies viešos diskusijos su visuomene ir tarp pačių politinių partijų, nes šalies ekonomikos sąrangos klausimai ir ekonominės partijų programos yra pačios nuobodžiausios ir mažiausiai dėmesio sulaukiančios.

O ir kaip neišmanėliai savo glušiams (nuo angliško žodžio ignorant – sąmoningai pasirinkę negirdėti) kažką išaiškins bent ant pirštų?

Bet bent jau savo versle ar jam artimoje individualioje profesinėje veikloje (kaip entrepreneur) sugebėkite ant pirštų tas sąnaudas primesti.

Ir tai iš mūsų, kaip tautos likučių šioje mirusios respublikos™ išmirštančioje ir išsivažinėjančioje šalyje, gal pirmai pradžiai pakaks.


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas iškart visa apimtimi buvo publikuotas 2022-05-29, ir dėkoju dar atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!