O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.

Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.

Tik primenu, kad nėra tokių matavimo vienetų nei versle, nei ekonomikoje, kaip “geras ir teigiamas“ bei “blogas ir neigiamas“ (išskyrus matematines reikšmes, kur yra pliusai ar minusai) – nes finansininkų ar bendrai parazitinio FIRE sektoriaus (“parazitas“ ekonomikoje kalba apie ekonomines rentas, o ne ideologines nuostatas!) supratimas apie teigiamą pokytį ekonomikoje gali skirtis nuo realios ekonomikos dalyvių lūkesčių, kuomet, tarkime, brangstantis NT vieniems reiškia augančias pajamas, o kitiems, deja, tik augančias sąnaudas, jų pačių disponuojamas pajamas sumažinančias.

* * *

Tai ir lenkiame pirmą pirštą – “žemės“ veiksnio sąnaudų grupė.

Be abejo, pastaruoju metu ženkliai paaugo ne tik nuolatinės išlaidos patalpų nuomai, bet ir su jomis susijusios kintamos – augo elektros ir dujų kainos, paskui kurias pasitempė ir vandens kainos, o kur dar ir “žalio kurso“ ir godumo įtakotas kitų komunalinių paslaugų augimas.

Išdėliojus šios sąnaudų grupės kainų kilimo priežastis gali paaiškėti, kad ne vienas pabranginimas buvo išvis nepagrįstas, nors padarytas, naudojantis monopoline galia.

Kuo piktnaudžiauja juk ir neretas patalpų savininkas, kuris ir puikiausiai gali tas patalpas, jei reikia, dykai neišnuomavęs pralaikyti (“gi valgyti neprašo!“) – t.y. jam nenaudojamas turtas neneša didesnių išlaidų, kaip antai kone mūsų merui po darbo (nes gyvena sostinėje) langais kiurksančios ne vienos tuščios patalpos pačiame miestelio centre “laisvės alėja“ vadinamoje gatvėje tik pėstiesiems, kuri yra, ko gero, tuščiausia gatvė visoje rajono savivaldybės teritorijoje.

Nėra nei mistinės rinkos su jos “nematoma ranka“, nei klaidingai vadinamos valstybės, kuri per papildomus apmokestinimus skatintų tokio turto savininkus patalpas grąžinti į tą sąlyginę rinką – net jei jiems atrodytų, kad tuomet toji “rinka“ su savo paklausos ir pasiūlos dėsniais yra labai “neteisinga“ jo atžvilgiu, nes priverčia išnuomoti pigiau, ar net už simbolinį piniginį vienetą, kas bus pigiau (ir vėl atsiprašant už kalambūrą) už antraip primetamas jam išlaidas kokių nors baudos mokesčių pavidalu.

Vadinasi, rentininke, tavo turtui toje rinkoje yra tik tokia toji rinka, ir nemanau, kad tuščios patalpos nebe karantininiais laikais kur nors išvis turėtų stūksoti, kaip ir nuoma su papildoma ekonomine renta (liaudiškai – “viršpelniu“) turėtų būti valstybės per mokesčius efektyviai nusavinama visuomenės naudai.

Ne, tai ne marksizmas – tai klasikinis liberalizmas.

* * *

Na, o kad jau apie “marksistus“, tai ir apie “kapitalistus“.

Tiksliau – kapitalus, kurie yra verslo pasiskolinami tam, kad tas verslas galėtų turėti einamąsias lėšas, nes šita valstybė labai daug mokesčių išties susirenka ne tuomet, kai tos pajamos jau uždirbamos, bet avansu.

Ir net apie užsienio kapitalo bankus, kurie rinkoje veikia kaip finansus iš namų ūkių ir smulkaus bei vidutinio verslo išsunkiančios sistemos, tai būtų atskira kalba, kurie eilinį kartą pakelia savo veiklos mokesčius (“o bankomatas kieno???“ – anaiptol ne retoriškai klausęs vienas toks bankinis propagandonas, apsimetantis “ekonomistu“). O pakelia, nes gali – jie čia yra monopolistai, o antimonopolinės tarnybos ir priežiūros institucijos (kaip kotletistų “bankas“) turi “svarbesnių“ reikalų, nei vartotojus atstovauti (jiems algas moka “valstybė“, o premijas kyšiais – stambusis “verslas“).

Bet gal kažkaip gali čia toji tyčia neveiksni, kuo prisimeta ir einamoji PIŠ, ką nors padaryti?

Be abejo – tiek mokesčių politikos klausimais (beje, PIŠ prie tulpinės trepsės, kai toji dar tik finmin prie AMB tebuvo, kaip tik šia sritimi užsiėmė), tiek ir valstybės įtaka čia veikiantiems užsienio bankams!

Tikrai nemanau, kad tam neturima svertų, kai jau finmin pareigas einančioji dabartinė PIŠ tiesiog neįtikusį žuvėdų konkurentams banką po savo gimtadienio nusnorino (gerai pašventė, sakyčiau…).

Sakysite, kad dabartinė finmin, kuri yra antroji šimonytė, to nesupranta? Tai įpilkite ko stipresnio – mėgsta gi ji pavairuoti pakaušus, tai gal drąsos ir čia veikti atsirastų.

Juolab, kad ir sintetinių garbanų ir plastikinės lėlės galvos tiktokerša iš jai nesuprantamos ekonomikos ministerijos per visokias savo agentūras, fondus ir viešįstaiges pataško šimtus milijonų visokių verslų rėmimui – gal taip, žiūrėk, netyčia pataikytų šitą struktūrinę sąnaudų grupę pakompensuoti?

Ir tuo pačiu pakontroliuoti, kad gauta pašalpa verslui nebūtų pretekstu užsiimti dar didesne kainų diskriminacija.

Ir čia turiu omeny ne tik kreivas kompensacijas už elektros kainų šoką (atsiprašant už kalambūrą), bet ir tą patį PVM maisto produktams, ir, galbūt, degalams bei akcizų minimizavimą (jei jau manome, kad tos sankcijos prieš Rusiją yra ne šaudymas sau į kojas, o tik laikinas nepatogumas?).

Bet aš šiuos naivius lūkesčius, net ir nebūdamas finmin, matomai, taip aprašiau su kokio nykaus bordeaux taure po ranka…

Nesu “nacistinės parduotuvės“ klientas, bet “praktiški žmonės“ dar suranda raudono sausvynio iš nulinio meridiano provincijos ir iki €5, bet anksčiau geru vyno pasirinkimu garsėjusi “arčiai mūsių“ sėkmingai jau vejasi pikiruojančią “apie viską pagalvojusią“, kur šio vyno iki 4-to lygio parduotuvėse net išvis nėra, o sukišti Ispaniją su Prancūzija į vieną stelažą yra anaiptol ne pačio aukščiausio intelekto požymis (gif iš pinterest)   

* * *

Be abejo, rašydamas apie mokesčius aš peršokau ir į ketvirtą sąnaudų grupę (mano užvadintą mokesčiais), ir taip pat paminėjau žmones, nes nėra rinkos, verslo, ekonomikos, valdžios, politikos – yra visada tik konkretūs žmonės ir jų sprendimai.

Tad ir kalbant apie darbo jėgą, suprantama, kad verslas nebeišgali sunkmečiu kelti atlyginimų už tą darbą – juk ir taip brangsta kiti jo savikainą sudarantys elementai, o būtinybė palįsti po rinkos kaina tik aštrėja, tai ant ko dar pataupysi?

Čia ciniškas neoliberalas pavlovinio cūciko reflekso vedinas taip pagal savo naudojamą šnibždę vietoje ekonomikos vadovėlio iškart pystelės kongenialią mintį, kad “būtina sumažinti minimalią algą“ (ar bent jau ją laikinai įšaldyti, kai tik Trišalėje taryboje koks profsąjungietis savo ruožtu irgi pasiūlys už tokį pasiūlymą dantukus praretinti būsimam perprotezavimui).

Aš kaip “anarchistas“, aišku, pasiūlysiu ir vėl tam naglams snukiui Trišalėje taryboje, kuris apsimeta klaidingai vadinama valstybe, vis tik susimažinti savo plėšikiškus apetitus – mūsų verslas ir mūsų darbo jėga išties per daug sumoka visų pajamų mokesčių nuo darbo, o ir likusios po to namų ūkių disponuojamos pajamos drastiškai sumažinamos infliacijos bei papildomų mokesčių per pastaruosius keletą metų ekonominės krizės (taip, ji prasidėjo kaip ir žadėjau grumpy dzūkui™ jau 2020-02-20 – rašiau apie tai!).

Galbūt, reikėtų kelti klausimą, ne tik, kodėl NPG neprilyginus MMA, bet ir plačiau – o kiek tikslingas tas GPM, kaip ir kiek pagrįstas Sodros mokestis (kaip papildomas pajamų mokestis nuo pirmojo užsidirbto euro!), bendroje iždo pajamų struktūroje, dabar po PVM sudarantys labai svarbią jo dalį?

Aš suprantu tą iškart kylantį klyksmą, kad šitokie pasiūlymai yra prilyginami valstybės išdavystei, nes, suprask, apvagiamas biudžetas (kurį klykiantys valdininkai visada laiko tik savo nuosavybe be jokios atsakomybės ir atskaitomybės tą iždą mokesčiais sunešamą pačių mokesčių mokėtojų) – ir jei tai mokesčių mokėtojams nuskamba neįtikinamai, tai būtinai pasitelkiami įkaitais visi socialiai pažeidžiami asmenys (kurie paprastai pirmiausia visokių sociopatiškų ministrių yra apiplėšinėjami).

Kaip tik tokios krizės, ypač susijusios su fiskaliniais sukrėtimais, yra palankiausias metas reformuoti mokesčių sistemas, iš esmės keičiant principus – mokesčių mokėtojus piktina ne įvedami mokesčiai nuo disponuojamo turto, kuris net jokios rentos jiems patiems neatneša, bet tai, kad efektyviai mažinamos jų pajamos, nebeleidžiančios ne tik kurti sau gerovės, bet ir išlaikyti turimą gerovės lygį.

* * *

Kitaip tariant, gal ir atrodo, kad produktų kainų neįtakoja tai, ar kažkas sumažės mažiau pajamų mokesčio, bet susimokės už gal ir tiek, kaip tūlas savivaldybės administracijos direktorius net ne iš sostinės už tą savo daugiau nei šimtą NT objektų, tačiau dera atminti, kad visas valdžios užgaidas, net prisidengus kilniais tikslais, visada apmoka galutinis to produkto pirkėjas, nes jos yra įskaičiuojamos į produkto pateikimo rinkai savikainą.

Aišku, patogiausia iškart užsipulti ir iš sukčiaujačio (sic!) verslo tuos pelnus atiminėti (kas būtų penktoji sąnaudų grupė), apšaukiant tas visas verslininko pajamas kaip būtiną apmokestinti pelną (geriau tiktų patikslinimas – nusavinti klaidingai vadinamos valstybei labui dalį efektyviai veikusio verslo uždirbtų pajamų).

Aš šiaip esu išvis skeptiškas bet kokio pelno (nepainioti su lupikavimu, kas yra ekonominės rentos gavimo būdas!) apmokestinimu, nes tai veikiau yra gero buhalterio gabumų ir kompetencijos požymis, nei kažkiek objektyvi finansinė apskaitomybė, kuriai ir samdomas buhalteris (kuris Lietuvoje dar ir faktiškai dirba VMI naudai už verslininko pinigus).

Juk mokesčius, kaip anąkart citavau Milton Friedman, išties moka ne nuasmeninta “įmonė“ ar abstraktus “verslas“ – visada sumoka konkretus žmogus. Tai va tą žmogų ir dera tuomet apmokestinti, jei jis išima “kapitalus“ iš to savo verslo.

Taip, aš jau vėl girdžiu viešumoje iš opozicijos tokius pasiūlymus dėl pelno mokesčio peržiūrėjimo, tačiau pasigendu tų siūlytojų supratimo, kam ir kodėl siūloma, ir kas iš to visuomenei, kurią apsimestinai atstovauja klaidingai vadinama valstybė?

* * *

Prieš dešimtmetį buvusio sunkmečio metu visų prekybos tinklų pelnai ženkliai paaugo. Per pandemiją ir karantinus, faktiškai nudusinus trečdalį šalies ekonomikos – nutiko ir vėl tas pats. O mūsų turčių matavimosi kapitalo myžtukais reitinguose, žinia, būtent prekybcentrių savininkai kažkaip užima alfa babuinų pozicijas.

Tai čia matau milžiniškus rezervus apmalšinti tą įsivyravusį šių verslų savininkų ir jų valdytojų godumą, šykštumą ir pavydą, neribotai nukreiptus į vartotojų pajamų išsunkimą begėdiškomis (nes kalbame apie alkį ir skurdą) priemonėmis.

Jei beatodairiškai yra lobstama kitų skurdo sąskaita, tai kalbame ne tik apie ekonominės rentos likvidavimo būtinumą, bet ir piktybinius tiek tokio sociopatinio verslo, tiek ir apatiškos valstybės veiksmus, nukreiptus prieš tautą ir šalies ateitį. Juk ir dėl to esame ne veltui sparčiausiai Europoje (čia ES kaip gerovės sistemoje!) nykstanti tauta, o ne todėl, kad lietuvaitės “neduoda“, o lietuviai nemoka ten kažkaip “kur reikia“ savo linksmakočių įkišti (atsiprašant už tokį vulgarumą, kuris peršamas politikos demagogų, bandant manipuliacijomis išsukti mūsų valdžias nuo atsakomybės).

Galbūt, jums tai tėra tušti žodžiai, nes, ko gero, jūs dar tiesiog nepravalgote daugiau nei pusės savo disponuojamų pajamų.

Bet tie “nevykėliai“, žinokite, yra jau nebe vartotojai ekonomikoje, ir nebėra jokia menama vidurine klase – jie šiandien vergauja už maistą, tačiau jūsų produktui rinkoje, labai tikėtina, jie dingę. Vaikšto tokiais zombiais, kurie kartais užkemša eiles prie prekybcentrio kasos, pirkdami vietoje padoraus maisto tik visokį, atsiprašant, šūdą jūsų požiūriu, dėl ko tik gaišina jūsų, brangiausiųjų, tą brangų laiką.

Bet kai dingsta vartotojai rinkoje – ilgai neužtrunka, kai dingsta ir jūsų pajamos.

Ir dingsta pajamos biudžetui, tad greitai jau ir jūs susimokėsite už jas papildomai.

Nes jums gi nerūpi, kad vis daugiau žmonių šitoje brangioje savo kainomis tėvynėje jau pereina nuo maisto vartojimo tik prie kalorijų? O numestas kruopų ar makaronų paketas į “Maisto banko“ krepšelį sąžinę apmalšina tik trumpam.

Galop, tos kainos juk kyla ir jums, tiesa?…

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-06-06, ir dėkoju dar atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal.