Karas karu, o pietūs – pagal tvarkaraštį.

Kitaip tariant, palikime tolimesniam aptarimui britų premjero Labradurniaus kiek ankstyvoką net pagal mano spėliones atstatydinimą dėl jo partinio moralės ir etikos prievaizdo amoralaus elgesio prisilakus graibsant anaiptol ne gvardijos husarų pasturgalius, ir kuriam pavymui dar ir britų kontingento prižiūrimos Estijos premjerė sorošėkė iš paskos buvo taip pat praspirta, nes verčiau jau pažiūrėkime, kaip laikosi tie visi finansai Vakarų finansiniame kapitalizme praėjus šių metų pirmam pusmečiui.

Aišku, JAV fondų biržų indeksų tiesioginė koreliacija su ekonomika yra panašiai tiek, kiek astrologijos su astronavigacija, bet finansiniame kapitalizme kitąkart išties finansų rinkos ir yra tos rinkos ekonomikoje, nei pati realioji ekonomika, nepaisant ką vietoje ekonomikos vadovėlių neoliberalios ideologijos brošiūrėlės svaisčioja, ir kuri, įvairiais skaičiavimais bei išvedžiojimais, sparčiai apie ketvirtį nuvertėja ne tik gamybiniuose aktyvuose, bet ir vartojime tos namų ūkių perkamosios galios smukime per augančią infliaciją anaiptol ne dėl augančių realiųjų pajamų.

Tai apie stagfliaciją aš jau rašiau, o ir bankinės papūgėlės kartais pakudakuoja, nors akivaizdu, kad ne tik komercinių bankų valdytojai, bet ir centrinių bankų galvos nebeišmąsto, ką toliau su tokia situacija daryti, nes kiekvienas jų ankstesnis pranešimas apie tuoj pasibaigsinčią natūraliai infliaciją baigėsi lygiai priešingai dar blogiau, o atitinkami veiksmai, keliant bazines palūkanų normas ir nesuvokiant, kas išties vyksta ekonomikoje ir kas yra struktūrinė infliacija, atvedanti į dar vieną šitokio kapitalizmo sisteminę krizę, tai bendrą makroekonominę situaciją tik blogina.

Kad mano gerbūvis nuo šitų kvaišų sapalionių ir lakstymo po kiemą tarsi vištai be galvos nepriklausytų, tai vietoje spragėsių smagiai sau gurkšnočiau kokį ąžuolinėje statinaitėje nuo vyno ilgokai užsistovėjusį vienasalyklinį etilo distiliatą, kurio ribotos serijos degustacinį egzempliorių neseniai gavau iš Ispanijos per Angliją (ačiū špokui!).

Pinigai jus tvirkina, rektifikuotas alkoholis yra blogai, o metilo – dar ir nuodai!

Bet kol matulai su verygomis dar nesulėkė į kompaniją anaiptol ne trečiu ir ne apie finansų indeksus pakalbėti, tai grįžkime mes prie temos, kuriai jau, įtariu pritariamai, kažką į stiklą šliukštelėjote šią lietingą ir darganotą lietuvišką vasarėlę.

* * *

Pusmečio pramoninis Dow Jones:

Pusmenčio NASDAQ:

Pusmečio Standard and Poor’s 500 rinkos žymekliais esančių įmonių:

Kaip bevartysite, bet jūsų aktyvai nuo metų pradžios apdegė taip nuo 15 iki beveik 30%.

Kitaip ir vaizdžiai tariant, jei manote, kad investavote į realią ekonomiką, tai vietoje bakso pasiimate tik 70-85 centukus.

Čia net apsišniojusių mauricų nereikia, kad koks bankinis propagandonas, melagingai vadinamas “ekonomistu“, paragintų verčiau pasidėti saugiai jų sąskaitose – visiškai kaip Southpark (gif iš gifer):

Bet mano tikslas ne atbaidyti jūsų nuo finansų rinkų spekuliacijų, kurias vadina investicijomis, kai tos užsitęsia laike, nes “nupirkau ir pamiršau, o žiū, kiek priaugo – pelnas lėtas, bet juk pelnas!“.

* * *

Verčiau pažiūrėkime, kas vyko per pastaruosius penketą metų, ir kodėl aš dar anksčiau rašiau, kad tikroji krizė pasaulio ekonomikoje išties prasidėjo nuo JAV, kaip įprastai, dar 2020-02-20, ką sutartinai parodo ir visi trys aukščiau paminėti indeksai.

Štai penkerių metų Dow Jones:

Štai penkerių metų NASDAQ:

Štai penkerių metų Standard and Poor’s 500 įmonių:

Ilgesnėje bent jau 5 metų retrospektyvoje žiūrint, tai indeksai žaliuoja, ir jūsų širdutes užlieja maloni šiluma kaip nuo minėtos vienasalyklinės rūšinės samanės.

Aš grafikuose netgi pažymėjau datą, kuomet taip lyg sutartinai “baigėsi“ tas drastiškas kursų kritimas – 2020-03-20.

Ir sutartinai nieko tartis nereikėjo – nes tuomet JAV Iždas ir Fedas sutartinai užliejo ekonomiką dykais doleriais, abiems dievagojantis, kad jokios infliacijos tai tikrai nesukels (sic!).

Ir tikrai nesumelavo – juk faktiškai visą tą fantikų masę tikrai sutartinai susiurbė šios finansų rinkos, nes akcijų kursai tuomet pradėjo ropštis aukštyn.

Šventė truko tik iki šiemet, deja.

* * *

Ir aš net galiu lažintis, jūs niekur viešumoje negirdėjote, ko gero, ne vieno “rinkų eksperto“ ar “ekonomisto“, kuris būtų ta tema kažką pyptelėjęs (skirtingai nuo šito tinklaraščio, bet kas aš toks?)!

Vieni ieškojo vakarykštės dienos, kurią pavogė pandeminiai legonjerai (kai kurie zombiais iki šiol šlitinėja, vis bandydama sugrįžti į tą ekonomiką, kurios ir Lietuvoje vienu ypu bent trečdalį per pirmąjį panikos sukeltą karantiną skvernelinė valdžia tiesiog nužudė), o dar kiti kvykavo džiugiai, kad pandemija neturėjo įtakos toms puikiosioms FIRE parazitų valdomoms ekonomikoms, kurios atlaikė smūgį (aha…), nes štai akcijų kursai ne krizę, o pakilimą juk rodo!

Ir vieni, ir kiti rėmėsi BVP augimo, NT kainų kilimo ar dar kokiais nors kitais sau parankiais statistiniais rodikliais, kurie be kontekstinio supratimo gali būti interpretuojami pagal konjuktūrą ar masinę gaslighting visuomenės nuomonės manipuliaciją.

Kai iš ekonomikos mokslo padarai iš pradžių astrologijos porūšį, o po to politinės propagandos tarnaitę, tai sunku tikėtis, kad išmokę neoliberalius naratyvus tinkamose vietose pagal poreikį įterpinėti valdžios ar finansinių institucijų funkcionieriai sugebėtų pamatyti realų vaizdą ir prognozuoti tolimesnes šios krizės vystymosi kryptis bei laukiančias perspektyvas, ir iš to pasidarytų išvadas, pagal kurias būtų galima imtis atitinkamų veiksmų.

Išsirenki klounus – gauni cirką (foto iš delfi)

Kol kas visi užimti svarbesniais reikalais – po pandeminių milijonų išsidalinimų, tai dabar dar reikia damušti ruskį Ukrainoje, kol dar jis nespėjo ten išmušti paskutinio priešiško jam ukrainiečio, Europos ir JAV ekonomikas aukojant šiam “kilniam“ tikslui, o juk dar reikia ir kinus užpulti vardant demokratijos, jei jau Kimerikai kaput.

Ir net mūsų paklusnių kompradorinė sorošėkų šaika aktyviai dalyvauja šio karo esklavime, provokacijomis iššaukdama ugnį ir į mus Lietuvoje, nors kariauti nei patys pasirengę, nei toms piktybinėms kvaišoms rūpi, kas nutiks su tauta ir šalimi, manydami, kad jie yra toji klaidingai vadinama valstybė, kurią galima bus bėgant išsigabenti į briuselius bei vašingtonus, viauksint ant būsimų okupantų tomis užjūrinėmis lietuviškomis cihanovskomis, kekšėmis atidirbus čia ir barakudomis išlaikomomis ten už savo tikrųjų šeimininkų pinigėėėėėėėlius.

Tai dabar jums likęs tik toks tikrai nelabai investicinis pasiūlymas – artimoje perspektyvoje patriotiškai užsitvoti į ruskio tanką “vardan tos“ (tik ne Lietuvos, o jų rentų sistemos, klaidingai vadinamos čia valstybe, kurioje elitui ir į ne jums surašytą Konstituciją seniai nusišvilpti).

* * *

Kuria linkme toliau vystysis ekonominė situacija, tai jūs maždaug galite sau patys ant pirštų primesti – kad ir pagal šį mano įrašą apie sąnaudų struktūrą, paaiškinant ant pirštų (atsiprašant už tautologiją).

Suprantama, kad infliacija yra struktūrinė, ir šias sąnaudas sumažinti reikia plačių sisteminių pakeitimų, be kurių jokių, anot tiktokinės tarškalynės iš ekonomikos ministerijos, “pokyčių po pokyčių“ nebus. O ir nemanau, kad būtent šita šaika ideologiškai yra pasirengusį eiti prieš savo prigimtį (t.y. ideologinį indoktrinavimą, pavirtusį jų politiniu modus operandi tarsi socialiniu instinktu – apvaginėti ir apgaudinėti yra jų esybėje).

Tad veikiau pamatysime visiškai priešingų veiksmų, kurie tą krizę tik gilins – ar pas mus, ar bendrai Vakaruose, nuo kurių ekonomikų priklausomi esame ir mes.

Galvojimas baustinas – tą kiekvienas JAV ar ES vogonas pasakytų (gif iš The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy)

Aš net esu skeptiškas, kad išvengsime to ekonominio ir socialinio laukiančio nuosmūkio (juk ir prie esamos “gerovės“ tiesiog “išnyko“ ketvirtadalis Lietuvos gyventojų!), ne mažesnio nei Linksmaisiais 90-aisiais (juk ir tada kažkas pralobo!), ir visiško Lietuvos namų ūkių esamo gerbūvio nusavinimo bei sunaikinimo, taip jau faktiškai išnykus dabar dar esamai vidurinei klasei, nes mus kaip dotacinį ES regioną perims mažiausiai nuo ekonominio karo nukentėjusi ir su BRICS savo ateitį susiejanti Rusija kartu su visais įsipareigojimais apmokėti ir toliau mūsų valdančiųjų atrakcionus – kam rusams šito pasturgalio skausmo mūsų asmenyje dar čia jiems reikia?

Tiesa, nesu tikras, ar nenorės prasivalyti tą baltiškąjį buferį tarp Kaliningrado ir Leningrado sričių, pasinaikinę ir tranzitui trukdančią laukinių čiabuvių teritoriją, permetus ją administruoti sąjunginei Baltarusijos valstybei, kurios tapinoidų nenuverstasis Prezidentas jau šiemet tarsi koks litvinistas savo kalbose prisiminė LDK kaip baltarusišką istorinį paveldą.

Mes čia tikrai mažiausiai rūpėsime NATO ir ES lyderiams, kuriems dėl milžiniškų ekonominių problemų teks spręsti šių tikrai nebe amžinų organizacijų tolimesnį likimą. Ir, perfrazuojant nušautąjį JAV Prezidentą JFK, tai neįdomu, kam mums jų reikia – o ką mes jiems galime duoti be vis didėjančių išlaidų ir stiprėjančio galvos skausmo?

Nes mūsų ekonomika yra per maža net šiuos jų smunkančius akcijų kursus kompensuoti.

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-07-09, ir dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal.