Lietuviškasis pseudoverslinis tabloidas “Verslo Žinios“ dabar, matomai, jau net nebe honorarus moka (kaip tokia viena jų vabybininkė pareiškusi man, kad ims mano straipsnius dykai, o man už tai bus “garbė ir žinomumas“ – kurio ne tik čia aš ir taip gaunu, ir net naudojimasis FB, kai pastaroji platforma ja naudotis dykai galimybes atiminėja, tapo neaktualia), o tiesiog paprašo susimokėti, jei nori ką nors publikuoti, idant jiems tai atrodo kaip product placement.

Naivu būtų ieškoti ten kokios nors makroekonominės analitikos, net nepaisant to visuotinio bukumo ekonomiką vadinti “verslu“ – jokios analitikos, aišku, seniai tame leidinyje nėra, nes šito gėrio kartais bent jau čia rasite dar ir pramoginiame įvalkale (smagumas tame su sąlyga, kad smegenys neatbukę skaitymui, nes visas “raštingumas“ dabar tėra tik idiograminiai idiotų paveiksliukai).

O kai per savaitę pasaulyje nieko verto mano apžvalgos čia neįvyko, tai ir nuobodžiaujantis žvilgsnis nukrypo bent jau pasmalsauti jūsų palinksminimo dėlei pasižiūrėti, o tai kuo užimtas minėtasis suportalintas (nuo žodžio – paverstas portalu) leidinys, kai kitų propagandinių portalų išvis net atsidarinėti neverta.

Oi, va ir matau: pramonė nol ketur?

Mikliai žvilgterėsiu, sakau, į vikę, apie ką ta mandroji sąvoka.

Bet ten lietuviškai apie tai nieko nėra – be abejo, mes gi esame “praprususi IT bei pramonės inovacijų šalis“, ar kaip ten pagal tą paiką vestuvinio merso slaviškos puošmenos kapoto lėlę plastikinėmis garbanomis?

Tad teks jums dabar pacituoti angliškai su žemiau pateikiamu google translate (artikelis the pridėtas mano, nes pramuša manyje tas #grammarnazi) – o į minėtimus švabizmus galima šįkart net nekreipti dėmesio:

The Fourth Industrial Revolution, 4IR, or Industry 4.0, conceptualizes rapid change to technology, industries, and societal patterns and processes in the 21st century due to increasing interconnectivity and smart automation. The term has been used widely in scientific literature, and in 2015 was popularized by Klaus Schwab, the World Economic Forum Founder and Executive Chairman. Schwab asserts that the changes seen are more than just improvements to efficiency, but express a significant shift in [the] industrial capitalism.

* * *

Ketvirtoji pramonės revoliucija, 4IR arba Pramonė 4.0 reiškia greitus technologijų, pramonės šakų ir visuomenės modelių bei procesų pokyčius XXI a. padidinti tarpusavio ryšį ir išmanųjį automatizavimą. Terminas buvo plačiai vartojamas mokslinėje literatūroje, o 2015 m. jį išpopuliarino Klausas Schwabas, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas. Schwabas tvirtina, kad pastebėti pokyčiai yra daugiau nei tik efektyvumo pagerėjimas, bet išreiškia reikšmingą [pramoninio kapitalizmo] pokytį.

Sakyčiau, labai gerai susitvarkė šitas automatizuotas vertėjas su pramoninės ketvirtos kartos iššūkiais – jau va ir mokėti kitos kalbos nebūtina, ir jokie biorobotukai su baigto mokslo diplomukais ir išsilaikytais profesiniais sertifikatais nebesamdytini, o ir nuosavas smegenis galima paskirti kitai, gerokai produktyvesnei veiklai (t.y. jokiai – o pagal biologinius instinktus tik ėsti, kruštis ir išsidirbinėti).

* * *

Mums gi svarbiau visose šiose dūzgėse tai, kad faktiškai procesai ne šiaip standartizuojami, tačiau ir automatizuojami, pavedant juos vietoje nušautinų galvose ir ofisuose vabybininkų™ jau tipinių algoritmų valdymui, kuriuos savo ruožtu irgi valdo algoritmizuotas jų parinkimo virtualusis (ro)botas, klaidingai vadinamas “dirbtiniu intelektu“.

Odinis robotukas pakeistinas į išmaniąsias programėles (gif iš giphy)

Vadinamas klaidingai, nors, tiesą sakant, juk ir taip daugumos “nuedukuotų didesnes pajamas gaunančiųjų“ supostatų smegenėlės net iki tokio “intelekto“ netempia, o ir dar mokslinis faktas tame, kad čia tiesiog didesnė išankstinių algoritmų aibė prie didesnės duombazės, atrankos procesui paspartėjus paspartintu procesoriumi, atsiprašant už tautologiją – o algoritmai yra, nuvilsiu, ne iš intelekto, kuris ir yra būdingas neokorteksui, kasdien suardančiam ir kitaip perdėliojančiam neuronines jungtis (kur jūs matėte kompiuterį, kuris kasdien persikraudamas perlituoja laidukus savo lustuose?), bet tik iš limbinės sistemos srities, kuri ir veikia tokiais standartiniais algoritmais.

Šiaip cinikas pastebėtų, kad vis daugiau sėkmingų vadovių “sėkminga sėkmė“ politikoje ir versle būtent ir remiasi šiuo menamu “paradoksu“ – tais jų išmoktais algoritmais prie didesnio lytiškumo skirtumų smegenyse nulemto adaptyvumo, t.y. gebėjimo greitai pritaikyti reikiamą iš anksto žinomą sprendimą ar atsakymą chaotiškai sukrentančiose problemose (kas ir yra dirbtinio intelekto esmė), užuot “kūrybiškai“ tame savo intelekte taip ieškojus naujo sprendimų varianto (bet nuo žmogbeždžionių iki homo sapiens 6 milijonus metų užtrukusi evoliucija dar ciniškesnė, tik užtvirtinusi primatuose sudėliotus reprodukcinių uždavinių sprendimus kartu su taip vadinama “moteriška“ empatija ir “vyrišku“ intelektu į tą pačią kaktos sritį neokortekse).

Tad labai norint, ne tik galima kone visas išmaniąsias biorobotukes, menančias save esant didžiomis vadovėmis ar politikėmis (kaip anksčiau minėjau nekart – bobos būna abiejų lyčių, nes smegenys mažai siejasi su įprastine šlapinimosi poza), nesunkiai pakeisti dirbtiniu intelektu (ar atitinkamais vabybos skaitmenizuotais sprendimais, kaip matysite žemiau), bet taip ir absoliuti dauguma homo sapiens veikia juk tik tais baziniais trimis jau paminėtais įgimtais biologiniais bei, smegenims vystantis iki dauginimosi programos paleidimo lytinei brandai prasidedant, išmoktais socialiniais instinktais (t.y. papildomais patinėlių “skaičių žaidimu“ kabinant ir įtinkant patelėms, o šioms mokantis patinėlių priviliojimo “flirtavimu bei pozavimu“ ir genetinio kodo užnešėjų, atsiprašant už eufemizmą, atrankos algoritmų, tai tame protelio intelekto prasme irgi juk nerasta, o veikiau jau atvirkščiai, nors bet kuris asmeninių finansų konsultantas pasakys, kad ne tik piniginis išskaičiavimas šiame sandėryje ir tolimesniame santykyje yra ne mažiau svarbus būsimos sėkmės pagrindas).

Sakysite, tai kam tokia didelė įžanga apie algoritmus ir skaitmeninimus į kažkokį ketvirtosios pramoninės revoliucijos paminėtą straipsnį “Verslo Žiniose“?

* * *

Ką prirašė ir, kaip įtariu, už ką suportalintoms neverslo žinioms susimokėjo publikavimui Mindaugas Venckus, pats sau IT įmonė Alldevice su vienu automobiliu ir pernykštėmis €221’195 pajamomis, tai bandžiau skaityti iš pradžių nuo pradžių, o į galą nuo galo, ir vėl atgalios nuo pradžios: “Pramonės 4.0 paradoksai, realybė ir neišnaudotos galimybės“.

Jei kas ir neišnaudojo tame “įžvalgų“ kratinyje minėtinos galimybės, tai pasipublikuoti dykai ofisinio planktono nerštavietėje LinkedIN, kur blėnis pakiliai publikuojančių urbi et orbi set liurbi non korgi visokių self-made entrepreneur, visionier and influencer knibžda ne mažiau, nei encefalitinių erkių šimasostinės nešienaujamose pievose.

Bet viltis pasirinkodarinti kiek plačiau juk nemiršta, ir tikrai negaila susimokėti už savo įmonės parduodamus CMMS (Computerized Maintenance Management System) ir susietus SaaS (Software-as-a-Service) IT sprendimus pramonės įmonėms (kaip pats tame planktonyne teigia tuo prekiaujantis).

Ir nenuvilia, nes jau pirmu sakiniu nukala skaitytoją į sąmonės aptemimą:

Žaliavų ir tiekimo krizės akivaizdoje Lietuvos pramonės akys vėl nukrypo į skaitmenizacijos ir automatizacijos temas.

Taip ir matau:

– Jonai, sandėly atsargos baigiasi! Naujų neužveža. Ką darom?
– Nu davaj kompus apsigreidinkim, ar ką…

Pyst! – ir sandėlYs prisipildęs, ir skaitmenizacija sukūrė teigiamus “inovacinius pokyčius po pokyčių“.

* * *

Na, su dabartine mūsų švietimo sistema, tai tikrai naivu būtų tikėtis logikos rašinėliuose, kai visi žinių patikrinimai dar mokykloje, kuri nieko nemoko, o tik kaip nesimokyti, jau susiveda į “pažymėkite teisingą atsakymą teste“.

Todėl, paliekant gražbyliaujančius humanitarus, į kuriuos iš aukšto žiūri rišlaus sakinio nesurezgantys mūsų “tiksliukai“ aityšnykai bei visokie kompų gykai, antai kinai šeštadienį pasibaigusioje tarptautinėje matematikų olimpiadoje paėmė 6 aukso medalius iš 6, dar ir surinkę 42 galimus taškus (duodama po 7 maksimalius įskaitinius balus už 1 konkursą) iš 42 įmanomų (rusai dėl sankcijų dalyvavo be konkurso, ten šįkart likdami antrais, kurių vietą formaliai atidavė korėjiečiams, o bronzą gavo JAV komanda, supirkta iš… siauraakių plačiapročių azijietukų), o va mūsų švietimo ministrė problemą, kad daugiau nei trečdalis mūsų abiturientų net neišlaikė baigiamojo matematikos egzamino, “išsprendė“ tiesiog dviejų labiausiai neišspręstų uždavinių atšaukimu ir masiniu taip galutinių rezultatų pagerinimu va tokiu banaliu būdu.

Be abejo, Alldevice ir panašios IT įmonės šią vis labiau atsiveriančią bukumo visatą Lietuvos “auksiniuose protuose“ užkamšys savo “dirbtinio intelekto“ IT SaaS ir CMMS sprendimais, dar ir dosniai apmokamais mokesčių mokėtojų pinigais (kaip ten su tuo pišpasio skaitmenizavimu, kur šį riebų užsakymą iš tiktoko ministerijos taip pasipylavojo šios ministerijos “lėlės“ draugelka?).

Nuorodą į patį straipsnį aš jau daviau aukščiau – neapsiribokite tik mano komentaru po pacituoto pirmo sakinio. Ten rasite daugiau įžvalgų ir komercinių tiesmukų užuominų, apie ką vė zė taškas el tė portalo redakcija net atsiribodama galop prirašiusi:

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

O tai toji skelbimų lenta pas mus dar ir kažkokią savo poziciją turi?

* * *

Žinote, aš nenoriu net diskutuoti su tame tekste pateikiamais autoriaus teiginiais – antraip kiekvienam jų prirašyčiau po straipsnį, net jei nebaksnočiau pirštu į akivaizdžius (bent jau man) bandymus prastumdinėti savo ir kolegų produkciją urmu arba nors po biskutukėlį.

Pardavinėja savo paslaugas tokiu būdu – ir mat jį šunes, jei yra nusiperkančių, o toji virtualioji riba tarp infočigonų ir IT sprendimų pardavėjų čia, manau, dar neperžengta.

Aišku, aš pats dar šyptelėjau nuo jo sakinio “neretai rastume tokių paradoksų kaip greta brangios naujos sistemos slapta tebenaudojamas Excel“ – taip iškart prisiminęs pernykštį darbą transporto įmonėje Vilniuje, kurioje būtent šia programa kaip pagrindine nuolat yra dubliuojama “išmanioji“ logistikos InfoTrans, ir nekalbant apie kitus ten stebėtus tobulinimo besiprašančius vadybos ir darbo organizavimo “paradoksus“, kuriuos net aš pasakiau tarsi čia cituojamas straipsnio autorius, kad tiesiog iš esmės visus šiuos darbuotojus galima tikrai banaliai pakeisti “dirbtiniu intelektu“ (ko gero, nuobodesnio darbo nesu dirbęs – dėlioti Londone “tetrį“ cash&carry sandėlyje, belaukiant SIA licencijos, ar studijuoti buhalterinę apskaitą Pačiolyje, man buvo gerokai smagesnis užsiėmimas).

Bet darbo veiksnys sąnaudose yra lengviausiai manipuliuojamas “optimizavimo“ linkme, tik visiškai ne taip, apie ką kalba straipsnio autorius, o tiesiog kuo pigiau iščiulpti ir po to ciniškai išmesti – va jums ir tekste autoriaus paminėtas pasibėdavojimas, kad:

“Lietuvos pramonės produktyvumas, Eurostato duomenimis, išlieka arti ES galo. Vadinasi, nepaisant milijoninių priemonių ir subsidijų, kažką tikrai darome ne taip.“

Kai itin žema įmonių vadybos kokybė Lietuvoje prie to dar irgi prisideda (rašiau čia), bet aš čia jokių vadibos™ produktų nepardavinėju (net savęs nepardavinėju, nes nei jūs mane pirksite, nei jums šis “produktas“ aktualus).

Tai ne vadovams įrankių sprendimams priimti trūkumas, net jei išties dalį jų operatyvinio valdymo sprendimų tikrai galima algoritmizuoti (pakeičiant gyva “boba“ arba dirbtinio intelekto “botu“), kaip ir pats autorius savo tekste užsimena (tik va ne faktas, kad turi omeny tą patį, ką ir aš, aišku).

* * *

Kaip sakė senovės etruskai, suma summarum et finalisare finalis, tai jokie IT ir visokie skaitmeniniai ar algoritmais paremti automatizacijos sprendimai nėra ekonomistų požiūriu jokiu gamybiniu veiksniu (siūlant tokius sprendimus kaip “veiksnį“ pramonės įmonėms derėtų truputį gerbti klientų intelektinius pajėgumus ir nelaikyti jų totaliais durneliais mikroekonomikoje).

Jie tėra tik įrankiai, taip perkeliant jų naudingą atliekamą darbą (kaip pasakytų marksistai, dabar vadinantys save liberalais: “sukuriant pridėtinę vertę“) nuo vis labiau brangstančio darbo veiksnio jau kapitalo veiksniui tokiomis jų mažesnėmis sąnaudomis (įskaitant dar šių ir palankesnį apmokestinimą).

Pats įrankis, kad ir koks jis išmanus bebūtų, jokio stebuklo nepadaro – medvaržtį, aišku, galima ir plaktuku įkalti, tačiau juk patogiau įsriegti atsuktuvu, bet vis tik nepamirštant, kad tas pats atsuktuvas dar jokio vinies nėra įsriegęs, ir jei įkalęs, tai tik panaudojant jį kaip tą patį nelabai patogų plaktuką (šiuo požiūriu Nokia 3310 gerokai pranašesnė už paskutinės laidos iPhone).

Tai va tiek apie IT sprendimų “atsuktuvus“.

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-07-17, ir dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal.