Apie Ukrainos įvykius rašyti ir toliau man nėra čia jokios prasmės, bet va pas mus artėja sostinėje ir vėl eilinis kompiuterinių paikenų pasismaukymo festivalis “Įsilogyk! (arba – rąstas jau ten)“, tad infočigonai internetuose stumdo visokias sėkmingas sėkmes nulinkedinintiems lemingiukams, ką vadina įžvalgomis (jei taip išvertus trendus beigi vizionieriškas prognozes).

Anądien už pinigus bruka, matau, ir nusikniauktą (copy-paste-google-translate) iš Forbes straipsniuką, kurį originaliai į tą pseudoverslo savimylų pleibojinio glianco leidinuką parašęs šiemet Bernard Marr: The Top 10 Most In-Demand Skills For The Next 10 Years – nežinau kaip jums, bet man skaityti originalą visada kažkaip parankiau, nei vertimą net be nuorodų į autorystę, pateikiant tarsi savo intelektinių (sic!) pastangų produktą (todėl ir aš neduosiu nuorodos į tuos mūsų vietinius infočigonus).

Autorius tame straipsnyje mini, kad pats dar yra parašęs knygą Future Skills: The 20 Skills and Competencies Everyone Needs to Succeed in a Digital World, kur tų skilsų fjūčersui (nes kalbame apie skaitmeniukų pasaulėlį, todėl neišeina pasakyti “įgūdžiai ateičiai“) yra dukart daugiau – bet straipsniui užteks jums ir perpus mažiau, nes vis tiek iš tos pusės neprisiminsite nei pusės, tuo ir nepasiekdami sėkmės linkint tos sėkmingos sėkmės.

Straipsnį ir knygą galite pasiskaityti patys pagal mano įdėtas čia nuorodas, o aš tiesiog šį jo dešimtuką jums čia dykai (!) ir trumpai išvardinsiu su savo pastabomis, nes…

Nes toliau bus dar vienas lygiai toks pats dešimtukas – ir sudėliotas ten pat jau prieš kone dešimt metų (tiksliau, tai – 9 metus be 2 mėnesių).

Taigi, štai šie įgūdžiai yra pagal Forbes straipsnio autorių būtini ofisiniam planktonui bendrai ir programavimo beždžionėlėms (code monkeys, kuo iš esmės yra visas lietuviškas IT sektorius) konkrečiai:

* * *

  • 1. Skaitmeninis raštingumas.

Atrodytų, gi suprantama, nes kaip naudosiesi tuo, prie ko esi prisegtas, jei nemokėsi net tos programėlės įsijungti?

Čia todėl kiek juokina dabar mane tas susireikšminęs mūsų jaunimėlis, kuris savo CV pasipūtusiai teigia mokantis “dyrbti aity“, bet išties temoka tapšnoti savo kišeninius protelio proteziukus, nes jiems nereikėjo kaip gūdžiais 90-aisiais, jiems dar net negimus, tai mano kartai mokytis iš pasivogtų programų patiems ir dar angliškai, kad atsirinktume darbui tuos visus vordus, ekselius ir pauverpointus (mokate per šį audio konvertuoti į video?).

Realūs gi jų gebėjimai dirbti su šiuo Microsoft Office esminiu programų paketu, kaip matau, yra itin menki – kaip ir viskas būdinga šiai “35 procentų kartai“ (nes 35% žinių pakanka “teigiamam pažymiui pagal mūsų švietimo sistemą, todėl tokius net ne pusdurnius, o dvitrečdalinius durnelius ir išugdo).

Tad nelabai ir galima juoktis iš autoriaus, kad pirmu punktu įdėjo “savaime suprantamą“ profesinį reikalavimą, bet pagal Lietuvos realijas yra liūdniau, kad mano toji penkiasdešimtmečių karta yra visiškai darbo rinkoje nurašyta kaip nekalbanti užsienio kalbomis (nebent rusų, kurios nemoka jaunimas, o mes dar ir tūlas išmokę lenkų kalbą dėka sovietmečiu veikusio Suvalkuose TV retransliatoriaus) ar “nedraugaujanti“ su IT (mes dar flopikus pamename, kai dabar net CD į laptop nėra kur įkišti), kai išties viskas yra visiškai atvirkščiai, nes teko mokytis patiems ir išties išmokti visko.

Bet siunčiamus CV juk peržiūrinėja irgi tokios pačios į dukras šiai “lūžio prie Baltijos“ kartai tinkančios “talentų paieškos specialistės“.

* * *

  • 2. Duomenų raštingumas.

Ir priviso gi per pandemiją kaip parazitų tų visų duomenų mokslininkų ©… šiais laikais, kai google viską žino™.

Problema, kad ne pagal pirmą punktą tas “emotikonų raštingumas“ – jau ateina karta, kuri ne gūglina, bet jūtūbina “how to…“ (populiariausia paieška youtube!), ir tada vėpso, kaip kas padaroma – skaityti nebemoka.

O kaip nebemoka jau susirasti net banalių statitiskos duomenų jau mūsų kalbančiomis šiknaskylėmis dirbantys ir ant kokso užipozityvinę bankiniai propagandonai, melagingai save vadinantys “ekonomistais“, tai ir minėti net jau nebereikia, ir gal netgi padoriems žmonėms padoriose vietose nederėtų.

Tad verslui, kuriam vadovauja ne įprastiniai tokie patys čingačgukai, šis įgūdis gali būti kritinis, tačiau monopolizuotoje arba grantagraužių ir fondačiulpių rinkoje tas “duomenų raštingumas“ tikrai nėra tiek aktualus, nes paprastai reikiama tiesa yra suformuojama kaip įvadiniai duomenys iš anksto.

Ką akivaizdžiai dabar ir matome iš tą mums propaguotą liberalizmą iškart iš savo auksinių žuvelių atminties ištrynusių eurosorošėkų siekio atšaukti rinkos ir ekonomikos dėsnius angliavandenilių rinkose, nes taip jiems Baltanamis nurodė, o būtino kritinio mąstymo – lygiai nulis.

* * *

  • 3. Kritinis mąstymas.

Ne, šitas paminėtas įgūdis ne tik realiai neina jokiu trečiu punktu, bet ir turi būti sukištas taip giliai, kiek nebestirksotų jums darant karjerą – mažiausiai ko dabar reikia ofisiniame “versle“ ir bendrai visuomenėje, tai va šito to kritinio mąstymo, už kurį niekas pinigų papildomai nemoka (o veikiau atvirkščiai – atiminėja duonos kąsnį iš jūsų per kokią nors “kencelinimo chaltūrą“).

Nuedukuotieji pakalikai gi tik yra “aukštų pajamų“, o ne visokie kritišku mąstymu šiuos erzinantys “anarchistai“ kaip šio tinklaraščio autorius.

Nedarykite šios kritinės klaidos – mąstykite, ką ir kam kada šnekate!

Čia tik aš nebepataisomas, o jūs dar turite vilčių.

* * *

  • 4. Emocinis intelektas.

Dar vienas psicho-astro-logų susigalvotas ir abiejų lyčių bobų pasigautas vapspėjimui “konstruktas“.

Galima visokių prieštaraujančių vienas kitam bei sveikam protui sąvokų susigalvoti, kaip demokratijos citadelė, galimybių pišpasis ar dabartinė geriausia visų laikų vyriausybė, tačiau emocijos (kankorėžinė liauka) ir intelektas (neokorteksas) yra truputį kitos smegenų sritys – ir su visiškai skirtingomis funkcijomis.

Gebėjimas atjausti, paprastai vadinamas “empatija“, ar gebėjimas perskaityti “neverbalinę komunikaciją“ – ne visai taip jau ir apie intelektą, o veikiau tinkamą išauklėjimą, elgesio ir etiketo taisykles (įdedamas dar vaikų darželyje), mandagumą ir gebėjimą nekonfliktuoti dirbtinai suburtame kolektyve (įdedama mokykloje), kas nereiškia, kad jūsų kolegos bus tiek irgi praprusę tame “emociniame intelekte“.

Bet čingačgukams ir H(uj) R(eikalingoms), žinote, mažiausiai čia reikia nepaklusnių pavaldinių darbovietėje, todėl jų emocinga reakcija į nesusipratėlius “a tu durns?!“ – ir yra realiai viskas apie šį “emocinį intelektą“, kurio iš jūsų tikimasi ir reikalaujama.

* * *

  • 5. Kūrybiškumas.

“Tu sugalvok, o mes pasisavinsime“ – nors straipsnio autorius kūrybiškumo naudą dar įvardina ir kaip gebėjimą pagalvoti už save (pagal pareigas) ir už viršininką (nes kam šiam pavaldiniai, kad pats dirbtų?).

Tik nepamirškite, kad jūsų idėjos neturi kirstis su esama pagal faktą hierarchija – kūrybiškumas yra gerai, kai negriauna visuotinio stabilaus prisitaikėliškumo, nes bet kurioje ofisinėje kultūroje visada laimi tikrai ne joks “kūrybiškas destruktorius“, kaip tą bendrai ekonomikoje pastebėjęs Joseph Alois Schumpeter, nes juk nieko nesukursi nesugriovęs.

O va kūrybiškumu vadinti tai, kad adaptuotum kitų idėjas bendram tikslui, kad visiems įtiktum, tai ir 6-to punkto bendradarbiavimas, ir 7-to lankstumas (įskaitant viršininko pasturgalio bučiavimą), ir…

* * *

  • 8. Lyderystės įgūdžiai.

Reikalingi lygiai tiek, kiek nuimi darbo nuo savo viršininko ir nesukeli kitiems erzelio dėl tos savo iniciatyvos ir noro viskam “palyderiauti“.

Kaip sakoma sename vadybos anekdote (ne, ne tame, kur iniciatyva yra baustina, bet kur vadovas vadovauja, o lyderis lyderiauja – t.y. pats varo priekyje, ragindamas sekti jo pavyzdžiu), tai kitąkart tą lyderystę ir derėtų paaiškinti kaip parodytą inciatyvą apsikrauti papildomu darbo krūviu be papildomo apmokėjimo.

Įmonei ar organizacijai naudingas toks įgūdis?

Be abejo!

Todėl nekvaršinkite kitiems galvos bei išmeskite darbo laiko apskaitos žurnalą – štai ir visa šio patarimo esmė.

* * *

  • 9. Laiko planavimas.

Versle išvis anksčiau būdavusi aksioma, kad laikas yra pinigai, bet net ir be tuščiai iššvaistomo laiko ar darbų imitacijos, tai reikia suprasti – atėjo ne tik pamirštas ekonominio ir dar nesibaigiančio nuosmūkio metas, kuomet darbų krūviai ir užduočių skaičius vienam darbuotojui augs itin ženkliai, ir tas darbo veiksnys sąnaudose yra vienas paprasčiausiai išnaudojamų struktūrinių elementų, o paroje laiko yra tik tiek, kiek yra.

Todėl visokie multitaskingai ir taim-menedžmentai yra nauja čingačgukų mantra savo “apačiams“.

* * *

  • 10. Smalsumas ir nuolatinis mokymasis.

Čia yra gera savybė, be abejonės, kad ir ką sakytų apie kalakutą ir puodą ar smalsumo nužudytą katinėtį – jei tik žmogus išties naudojasi savo smegenimis.

Gal tik patarimas vadovams – jei pavaldiniui smegenis gerai atkrušite ir dar tą darysite per dažnai bei nuolat, tai ir smalsiausias iš jų nustos šiuos naudoti naujoms neuroninėms jungtims sudaryti, nes ir taip tas evoliucijos eigoje defekto būdu netyčia suformuotas (ačiū moterims!) neokorteksas išties yra labai tingus ir energijai imlus parazitinis homo sapiens organas.

Bet kam tie mano patarimai čia reikalingi, aha.

* * *

Juolab, kad, kaip rašoma Forbes nuorodoje, tai pats Bernard Marr yra tarptautinis gerai parsiduodančių rašliavų autorius, populiarus tezių plepėtojas, ypač buriant apie ateitį arba pripezant įmonėms bei valstybinėms įstaigoms apie naujų technologijų, kaip dirbtinis intelektas, didžiaduomenynas, madingasis blokčeinas ir daiktatinklis, be abejo, neišvengiamus gėrius (tad jei norite parduoti prie interneto prijungtą šaldytuvą, tai va tokie infočigonai visada jums paaiškins, kodėl tokio nieko jums tikrai reikia, nors nuo to šaldytuve maisto nepadaugės).

Na, ir, aišku, nepamirškite prisijungti entuziastingais lemingais prie jo linkedino beigi net instagramo paskyrų pavėpsojimui kartu su kitais banderlogais.

* * *

Kaip minėjau, šitas info niekalų apytakos ratas sukasi pasikartojančiai, tai ir kone prieš dešimtmetį tame pačiame leidinyje čiauškutė Susan Adams parašiusi labai jau panašų straipsnį: The 10 Skills Employers Most Want In 20-Something Employees – šis tik nuo aukščiau paminėtojo buvo, neva, labiau orientuotas į tą jaunimą, kuriam dabar per trisdešimt ir, ko gero, save jaunimu nebelaiko, kaip ir sociologai naiviai tikisi, kad jau subrendo vadintis “jaunaisiais suaugusiais“ (taip prieš gerą šimtmetį vadinti paaugliai).

Tai jau ta karta darbuotojų, kuri linksi savo galvomis, galvelėmis bei galvutėmis pagal aukščiau minėtojo autoriaus išdėstytą “šviežieną“, nes jie tuos įgūdžius jau gi pritaikė ir toliau taiko, ar ne?

Tai žiūrime, ką Zuzana išdėsčiusi dar iki Bernardo:

1. Gebėjimas dirbti komandoje

2. Gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas

3. Gebėjimas planuoti, organizuoti ir nustatyti darbo prioritetus

4. Gebėjimas bendrauti žodžiu su žmonėmis organizacijos viduje ir už jos ribų

5. Gebėjimas gauti ir apdoroti informaciją

6. Gebėjimas analizuoti kiekybinius duomenis

7. Techninės žinios, susijusios su darbu

8. Mokėti dirbti su kompiuterinėmis programomis

9. Gebėjimas kurti ir/ar redaguoti rašytines ataskaitas

10. Gebėjimas parduoti ir daryti įtaką kitiems

Faktiškai, viskas tas pats, tik kai kurie punktai perdėlioti pagal reikšmingumą ir autoriaus skonį ar truputį naudojant išsireiškimui kitokias sąvokas (pvz. darbo prioritetai laiko planavime), kurios anuomet buvo einamesnės, nei dabar.

Išskyrus mano pastebėjimą, kad prieš dešimtmetį itin populiarus trendas buvo “gebėjimas parduoti“ – save, idėjas ar įvairius niekus kaip produktą, įskaitant ir sėkmingos sėkmės pardavėjus, tapusius sėkmingai tais sėkmingais sėkmės pavyzdžiais.

Iš čia ir toks Leonardo DiCaprio filmo The Wolf of Wall Street populiarumas apie Jordan Belford, nuteistą sukčių akcijomis, kuris dabar veda jau etinio (o sako, kad kalėjimas nepataiso žmonių!) pardavinėjimo mokymus.

* * *

Kiek liūdniau čia dėl tos įvardintos įtakos darymo kitiems, ką dabar dažnai jau paslepia po neapibrėžtu ir esmę maskuojančiu “emociniu intelektu“ ne kaip tikėtiną žmogišką atjautą, bet kostiumuotiems babuinams būdingus psichopatinius gebėjimus manipuliuoti ir apgaudinėti pasipelnymo tikslais – bet tokia yra kapitalizmo prigimtis ir toks tas išties išgyvenimo tokioje visuomenėje gebėjimas.

Dar nesubrendusiems proteliams be tvirto moralinio stuburo, kuo ir yra visi tie įsiloginimo linkedininiai paikenos, šios savybės greta būtinų profesinių, deja, vis dar yra kelrodinės ir kitąkart esminės, neturint nei gabumų, nei reikiamų profesinių įgūdžių, kurie ir ateina tik su laiku ir darbu, o dirbti juk yra labai nepopuliarus “konceptas“ ne tik tarp startuperių ir kitokių entreprenerizmo pirdupelių šutvės.

Blogiausia, kad taip vyksta socialinė atranka, ir mūsų tautą visuomenės itin sparčiai vykstančioje evoliucijoje šioje toksine kloaka virstančioje šalyje toliau verčiant tik godžia, šykščia ir pavydžia vis labiau agresyvių kostiumuotų babuinų šaika, kur ir tas “emocinis intelektas“ reikš tik gebėjimą išskaityti silpnas aukos vietas ir jomis pasinaudoti pagal visus likusius kitus suskaitmenintus psichopatinius gebėjimus.

Tai kaip ir nieko naujo, jei ir Forbes tie straipsniai kartojasi – tas dirbtinės atrankos darbas, reiškia, ir toliau plačiai vyksta šiame dekadenso vis labiau į degradaciją stumiamame Vakarų civilizacijos pasaulyje.

Eikite, vaikai, pamokų ruošti – vis tik mokslo metai jau prasidėjo!

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-09-04, ir dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!