Ilgai cinikų lauktas įvykis pagaliau Anglijoje (nors jei tiksliau pagal Balmoro pilies vietovę, tai Škotijoje) nutiko: Jungtinės Karalystės kronprincu arba, jei formaliai, tai Velso princu, tapo Kembridžo kunigaikštis Viljamas, o šio tėtukas iš Čarlzo jau pavirto į Karolį III “pereinamąjį“.

Gal tas trečias kartas ir nemeluoja, ir į gerą, kaip sakoma: I-masis tiesiogine prasme begalviu tapęs demokratiją užsižaidusių religinių radikalų dėka, po ko Anglija netgi iš karalystės respublika buvusi, o va to po to sūnus jau II-asis – tai yra pirmasis istorijoje žinomas buriuotojas, surengęs užfiksuotą pirmąją jachtų, kurias pamėgo tremtyje Nyderlanduose, regatą Temzėje nuo “žaliakaimio“ Greničo (angl. Greenwich) iki Kapagalio (angl. Gravesend), prieš savo nuobodylą brolelį Jorko kunigaikštį Džeimsą, kai pastarąjį jau Jokūbu II po to iš karaliaus sosto (nes linksmasis karalius, pravardžiuotas Merry King, Karolis II turėjo daug meilužių, kurių vardais savo jachtas vis pavadindavęs, bet nei vieno sosto paveldėjimui vaiko su nuosava teisėta žmona) dar anglų oligarchai vėlgi praspirė tos Šauniosios Revoliucijos (angl. Glorious Revolution) metu, pasisodinus tris karus priešais buvusių olandų turėtą karalių Vilių iš apelsininių Nassau (beveik mano pavardė…) dvaro su to angliška žmona Maryte, buvusia Jokūbo dukryte.

Giminiški turtelių dalybų sąmyšiai, žinote, ne tik lietuviams būdingi, ir ko jūs, manote, taip visa karališka šeimynėlė į tą apsamanojusią Škotiją ne tik iš apipelėjusios Anglijos sulėkė?

* * *

Aristokratija bendrai ir karališki dvarai, žinote, yra kontaktinis sportas, žinote.

Ir nemanykite, kad ta miela uci-puci dabar paskutinį kvapą Balmoro pilyje išleidusi senutė Elžbieta II-oji buvusi mažesniu plėšrūnu, nei jos protėviai, užsigrobę ne vien senutėlę Linksmąją Angliją su Britanija ir visomis šios dominijomis, kolonijomis bei užjūrio teritorijomis prie to, kur vienuose pavaldiniai gedi mylimosios Lilibeth, o kitose ir šampę šauna iš džiaugsmo dėl nekenčiamos Lizard Liz mirties.

Ir taip, valstiečiai, turėkite omeny, kad protokoliškai monarchų vardai yra išverčiami į čiabuvių kalbas, ir jei nenorite iki šiol būti Rusijos Imperijos dvaro pavaldiniais, tai ir carų bei rusų imperatorių vardus taip pat derėtų pagaliau išsiversti – todėl ne Nikolajus, Pavelas, Jekaterina ar Ivanas, o Mikalojus (dar geriau – Mykolas), Paulius, Kotryna, Jonas (pikturnėlė ir taip save Joanu vadinęs ne vien dėl mamkos-litvinkos).

Beje, Aleksandras tai ir taip Aleksandras, nes tokius ir pas save turėjom, įskaitant perkrikštytą į jį Vytautą, kuris lenkų istorijoje būtent tokiu žinomas ir taip pirmuoju numeruojamas. Bet, atkreipkite dėmesį, kad Petras yra jau įprastinis vietoje kokio Piotro – gal todėl, kad šis išties Šiaurės kare prieš žuvėdus buvęs mūsų sąjungininku, ir realiai prieš Lietuvą nėra juk nieko nedoro, berods, nuveikęs, išskyrus po Poltavos mūšio paliktą politinį testamentą, kaip šitą Abiejų Tautų Respubliką dera per savo “sorošėkus“ įtakoti.

* * *

Tai, grįžtame į senutėlę Angliją, kur ne šiaip sau pasikeitė monarchas natūraliu gamtos ritmu pasimirus karališkai senutei nuo svarų banknotų (vėl prašys jankių U.S. Bureau of Engraving and Printing spausdinimui matricas pergraviruoti, nes savų graverių seniai nebeturi) ir pašto ženklų – priėmė velionė eiliniame pasauliniame kare nugalėjusią šalį iš tėtuko su premjeru seru Winston Churchill, o paliko dabar 73-mečiui sūneliui vietoje pensijos su agresyvaus bukumo įsikūnijimu “tankiste“ Liz Truss.

Našlaitėliu likęs admirolas Karolis III dar belaukiąs oficialios teisės pagaliau užsivožti savo velionės mamulės inkrustuotąją kepurę (foto iš FT)

Aristokratijoje šaltienos krušlio Silikoninio Deivo kursiokas bent kaip sugėrovų šutvėje savu jautęsis Labradurnius galėjo praščiokų vardu nuo Parlamento Bendruomenių rūmų kažkokius reikaliukus vardan tos ir dar monarchijos sutvarkyti, o ir iš tų pačių klano buvusi net Kvanka Teresėlė, nors ir netašyta kaip pliauska kazarminei taburetei.

Bet apie dabartinę katuko Lario ėdalo padavėją 10-tų durų Žemėjančioje gatvėje pasakyti tegalima tik tiek, kad nuo šiol jau, akivaizdu, senoji landlordų aristokratija tvarkysis reikalus jau nušalindami tas bankininkų dar spėtas prieš pat senutės mirtį prastumtas į Baltasalės (angl. Whitehall) kalbančias kojines.

* * *

Taip, mums atrodys kurį laiką, kad britų politika niekuo nesikeičia – naglosaksai ir toliau įvairių čiabuvių sąskaita spręs savo reikalus, dulkindami kiekviena palankia proga buvusius savo jankių kolonistus.

Ką mes jausime Europoje ne vien karo frontuose Ukrainos šalyje, jei tokia ne šiaip teritorija mažų, senų ir naujų Rusių išvis dar yra ateityje bendrai kaip šalis (ir atsiradusi kaip pakraščiu Okraina lenkiškuose žemėlapiuose po Kijevo pardavimo rusams minėtojo Petro I ir jo bendravaldžio įbrolio Joano V dėka, o Lenino ir bolševikų teritoriškai per SSRS įkūrimą dar ir pagaliau į atskirą valstybę suformuota, nepavykus okupantams vokiečiams su jų marionetiniu hetmanatu, cirke pasiskelbusiu valstibe™ su atbula dabartinei švedų spalvų vėliava).

Šiuo metu vyksta labai akiplėšiškas ir begėdiškas per jankių bankininkus senutėlės Europos aktyvų ir finansų išpumpavimas Užatlantėn, ir nors visur valdžioje įstatyti šių “liberalai“ sorošėkai, tačiau pietinė senoji aristokratija (kurios centras Romos Vatikane) su šiaurine jau minėta aristokratija (šių centras Londono City) neturėtų likti rankutes susidėjusi bežiūrėdama, kaip vieni “liberalų“ bankininkai plėšia kitus “finansininkų“ bankininkus, nes patys per pasyvumą gali pakliūti aukomis vieniems ir kitiems, užuot pasinaudoję senu patarimu, kur du pešasi – trečias laimi.

O ir ne jų prigimtyje tyliai kiurksoti už šimtametes rentukes tuose savo tituliniuose dvaruose tik taurius gėrimus gurkšnojant ir pakeliui savo mitrias savo valstietukes krušliavojant, špagoms bei rapyroms rūdijant natūraliuose natiurmortuose (sic!) ant mūro sienų.

Aišku, ES buvo Habsburgų projektu, bet savo paskirtį, matomai, šis darinys istorijoje ir ekonominėje realybėje atliko, ir nedaug (istoriniu požiūriu, aišku) jam beliko šioje Europoje veikti kaip valdžių ir pinigų balanso sistemai.

Nes tas balansas jau finansininkų dėka yra neatitaisomai pažeistas – jei nebūtų pandemijos ar kokio Putino, tai juos ar kažką panašaus vis tiek jums būtų išgalvoję.

Ir joks Jėzus Kristus vėl čia jokių Jubiliejinių metų dėka to nebeskelbs, nors apie katalikus dar bus žemiau – kantrybės, broliai ir sesės hipiai.

* * *

Kol Britanijoje gyva buvo deimantinė Lizočka, tai ir atėjusi premjeriauti špižinė Lizka tiesiog būtų tęstinė Borios ir jo sėbrų politikos kalbėtoja burna.

Bet dar nespėjęs ne tik formaliai karūnuotis, o ir pradėti eiti karaliaus pareigas Karolis spėjo pareikšti, kad bus aktyvesniu monarchu politikoje. Gal niekam tas ir nekliuvo – ar maža ką pensininkas be karūnos čia eilinį kartą leptelėjęs?

Ir net niekam nekilo jokių “tolerancijos“ priepuolių, kad britams valdžioje geriau dabar jau premjeriaus “durna boba“, bandanti mėgdžioti bakalėjininko dukrą (tik va protelio ir talentų trūksta, kaip ir moralės, skirtingai nuo Geležinės Margo, politikoje ir šeimoje šioje prima-psichopatėje niekada nebuvę), negu prakutęs (tipinis FIRE atstovas!) indusas?

Britų elitas visada moka žaisti tą geopolitinio bridžo partiją ne laukdamas, kol pripirks krūvą tūzų ir visokių švietalų, o su tomis kortomis, kokias turi.

Ir tegul šita tankistė nėra švietalu tiek pagal jokio šviesaus proto turėjimą, tiek ir nėra jokiu tūzu kaip jos antikiniuose mituose apsišvietęs pirmtakas, tačiau pasakyčiau, kad aplink vakarykštį Velso princą susitelkusi aristokratija šią torių partijos kortą į savo žaidimo partiją paleis jiems laiminčios rankos kirčiui.

Jei naglosaksų finansininkams ES bendrai ir Vokietiją, kuriai toji ES ir dirbo, konkrečiai reikia sugriauti ir išsidalinti, tai provatikaniški katalikų aristokratai pagaliau rado sąjungininkų Europos dalybose ten, kur karaliavo, atsiprašant už kalambūrą šiame kontekste, atrodytų, vieni aršiausių protestantiškųjų bankininkų ir finansininkų.

Ir dabar tiesiog net nerašytai jau sutarus, kad britų žemvaldžiai su palūkininkais patys tarpusavyje savo užsiimtose teritorijose pagal būsimą antrąją Vestfalijos taiką išsiaiškins, tai juodoji europinė žemvaldžių aristokratija dabar taip va turi net dvi jiems papildomas palankias jėgas iš Šiaurės barbarų prieš šiame žemyne dar vis vyraujantį europinių liberalų “progresyvistų“ spekuliantų elitą – neskaitant realių pajėgumų ir netgi kitų potencialių pašalinių sąjungininkų, bet čia trys prieš vieną bukmekerišku požiūriu yra neblogas kortų išsidalinimas.

Vat ir nereikėjo jums išmesti dievo iš ES konstitucijos, nevidonai! – taip supaprastintai rekonkistos obalsį įvardinus.

* * *

Nepamirškite, kad mes gyvename Europos pakraštyje, ir probritišką politiką vykdžiusi bei su jankių “demokratais“ dabar užsižaidusi Lenkija gali savo politikoje labai nesunkiai vėl “prisiminti“ konservatyvią savo esmę – katalikybę.

Šiaip mes Europos elito požiūriu esame to lenkiško “tarpjūrio“ dalimi – angažuoti katalikai, kurie didesni šlėktos už pačius lenkus, bet vis ne “stačiai tikintys“ įvairiataučiai (balti, maži, nauji ir pan.) “rusai“, kuriais sovietmečiu kone vėl tapome kaip anuomet po Trečiojo Padalinimo prie caro.

O tai reiškia, kad mes esame ne šiaip ES ir NATO forpostas Rytuose tame niekuomet nesibaigusiame Vakarų kryžiaus žygyje prieš Rusiją ir visą šių “netikrų europiečių“ (balti žmonės rasiškai, norintys tapti tikrais vakariečiais mentališkai, bet…) civilizacijos Russkij Mir dabar arba tą jų imperinį Panslavizmą anksčiau.

Mes čia faktiškai taptume žemvaldžių senosios aristokratijos (vadinamos juodąja arba vatikaniška) placdarmu… kovai visai į kitą pusę ir kitais tikslais (o Rusijos užlaikymu, tikiuosi, nebe mes kaip antrasis užsimušėlių į ruskių tanką ešelonas, bet ir toliau kol kas taip bus užimti ukronacikai, zelebobikai, porošėkai – iki paskutinio ukrainiečio, kaip išsireiškė kadenciją bebaigiantis NATO sekretorius Jens Stoltengerg).

Ir va čia netgi ironiškai sutampa anksčiau buvę tokiais priešingais, bet dabar naujojo karališkojo Londono (be City!) bei sąlyginio bendrinio (kaip Vakarų Romos) Vatikano interesai (beje, prisiminus tovariščiaus Stalino pašaipą apie popiežių, tai tų divizijų neturi ne tik Vatikanas, bet juk dabar ir Londonas).

Tai nereiškia, kad mus nuo ruso dabar apgins britai, ir su popiežiaus palaiminimu bei kartu su lenkais eisime vėl teutonų idealus išdavusių bambizų vokiečių mušti! Galvojate, iš kokių pagirių dabar taip netikėtai lenkai prikibo reketuoti vokiečius, reikalaudami trilijoninių kompensacijų už praeitą karą, kai patys pasiėmę vokiečių istorines teritorijas ir tarpvalstybine sutartimi tų pretenzijų anksčiau atsisakę? Bet manęs nebenustebins, jei neužilgo taip ir mūsų valdančiame elite įvyks “netikėti“ (jūs jau čia esate perspėti, tai jums belieka tik spragėsius atsinešti ir patogiau įsitaisyti fotelyje) pokyčiai – keisis marionetės, retorika ir naratyvas, o kai kam atsiras netgi socialiniai liftai.

Jei mūsų elitukas pasirodys neįgalus atsiliepti naujiems epochos iššūkiams, tai visą šitą klaidingai vadinamą valstybę su visa šalimi kaip nenaudingą balaganą atiduos net nebe lenkams tvarkytis, kaip tas buvęs Abiejų Tautų Respublikos laikais, o tiesiog kaip išpirką rusams, kuriems tikrai nereikalingas “laisvu ir nepriklausomu“ visas šitas buferis tarp Kaliningrado ir Leningrado sričių, virtęs toksine kloaka ir agresyviu sparčiai besimilitarizuojančiu ir fašistėjančiu (ne iškart dar taip nacistėjančiu, kas pavyko Ukrainoje – dėl anksčiau čia mus jau instaliuotos tautinės žydžaudystės kaltės) placdarmu.

Tad net ir nevykėliškas mūsų kompradorinis elitukas gali pasitarnauti išmainoma korta su visa tėvyne Lietuva šitoje naujoje geopolitinio žaidimo partijoje.

* * *

Pernai gruodį, primenu, ir apie ką kalbėjau nekart savo komentaruose, dar ėjo diskusija dėl antrosios Jaltos, ir kur eitų NATO siena – grįžta į 1997 metų ribas, kaip Kremlius siūlė, ar mes čia gauname tą neformalią sieną prie Kalvarijos (1999-ieji – NATO su Lenkija) arba Medininkų (2004-iejis – NATO su Baltijos šalimis).

Deja, po pastarojo pusmečio dabar jau kitiems metams dėl to mūsų niekaip sparčiai nelaimėto karo Ukrainoje nauja derybinė ZOPA tokia, kad Kremliaus statyme yra Berlynas, Varšuva ir kolektyvinė Ryga (t.y. mūsų ir estų sostinė tipiniu rusų geografijos supratimu, todėl niekas nušiurusio šimašoidinio Vilniaus, kuris tai vis lenkų, tai jau dabar dar ir gudų, čia nemini).

Jeigu jūs manote, kad mūsų užsienio politikos strategas bankinis ekselencijus bei tos užsienio politikos koordinatorius titulinis anūkas yra pajėgūs šias pasikeitusias mūsų tolimesnes egzistencines problemas bent jau suvokti, ne tai, kad pagal užimamas tas jų pareigas suderinti įtakas ir kompromisus bei partnerystės garantijas su lenkais, popiežiniais bei “teisingais“ britais, tai reiškia, kad visuotinė stiprių kvaišalų ir kosminė programa vestuvinio merso kapoto lėle dirbančios sintetinių garbanų tiktokeršos dėka jau čia įgyvendinta, ir nei Hjustonas turi problemų, nei sputniko pypsėjimas amerikiniais balsais neužglušintas.

* * *

Nors dėl vienos senutės natūralios mirties, kuomet išties pasibaigia viena istorinė epocha, čia aš gal tas ateities prognozes ir būsimus pokyčius kiek prinostradaminau jums per anksti.

Nes pats net be lyties keitimo ar netradicinės orientacijos deklaravimo jau atrodau kaip labiau kvalifikuotas užimti ekonomikos ir inovacijų ministro postą, o gal netgi ir tapti PEN vietoje PIŠ, kuriai jau ir “recesijos nebus“ (nes nėra ką nusnorinti gimtadienio proga?), kadangi toji “recesija“ šiaip jau dveji metai ir taip vyksta (tad ji tikrai nemeluoja – tik ne taip supratote veiksmažodžio laikus).

O tamkart, tai – amžinąjį atilsį Elžbietai II-rai, ilgiausių metų karaliui Karoliui III-čiam, ir melskitės už abu ir dar vardan tos, broliai ir sesės Kristuje, amen.

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-09-10 Grybų (sic!) šventės proga, ir dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!