Kuomet rašiau prieš mėnesį apie galimus pokyčius Britanijos politikoje, pasikeitus monarchui Anglijos soste, kurį savu pripažįsta tos Jungtinės Karalystės vis dar Škotija (iki kitų metų spalį vėl numatomo referendumo dėl nepriklausomybės), kronprincinis Velsas (kas jų klausia…), nesurespublikonintas dar Ulsteris ir visokie kitokie Kornvaliai, kurių hercogienė Kamila jau tampa ir karaliene Ramune (gi monarchų vardai adaptuojami – nors ji yra tik konsortė, be abejo), tai jau tada faktiškai sudėliojau, ko galima laukti ir tikėtis.

Tik aš net nemaniau, kad tas įvyks gerokai sparčiau!

* * *

Taip, tankistė Lizočka, kuri vos prieš 44 dienas pakeitė Labradurnių Borisą, sugebėjo itin spėriai pranokti savo tiesiog neįtikėtinu bukumu net pliauska taburetei tetikusią kvanką Teresę ir pralaimėjo lažybas Tesco salotoms – nes pagaliau atleista iš katuko Lario ėdalo padavinėtojos pareigų Žemėjančios gatvės 10-tu numeriu pažymėtame tarnybiniame bute prie Parlamentų “už kampo“.

Nepaisant blondiniškos ir artimos Borisui ševeliūros tame tuščiame akligatvyje tarp vienų durų pasiklydusi mūsų PIŠ vis tik turi už psichavotą Lizočką gerokai daugiau supračiaus, nepaisant dabar dirbtinai eskaluojamo menamo konflikto dėl jos galimo atsistatydinimo, tame tarpe ir siekiant tarp mūsų glušių sukelti gailestį jos piktybinių nevykėlių komandos veiksmais bei galimos netekties jausmą dėl neprognozuojamų, suprask, pokyčių po pokyčių perspektyvos (kaip sakoma, juk konservatorių ministrų suolelis yra ilgas, tačiau tuščias kaip ir jų visi ikirinkiminiai pažadai), kadangi toji bent jau supranta savo epochinį markitantės vaidmenį šioje toksinių intrigantų šaikoje – dirbti Gedimino 11 tik kalbančia kojine ir jokių mygtukų, kaip tame anekdote apie beždžionę ir V. Tereškovą erdvėlaivyje, šiukštu neliesti.

O va salotoms pralaimėjusioji – tokios savo paskirties, panašu, nesuprato.

Nors rašiau minėtą kartą:

Bet apie dabartinę katuko Lario ėdalo padavėją 10-tų durų Žemėjančioje gatvėje pasakyti tegalima tik tiek, kad nuo šiol jau, akivaizdu, senoji landlordų aristokratija tvarkysis reikalus jau nušalindami tas bankininkų dar spėtas prieš pat senutės mirtį prastumtas į Baltasalės (angl. Whitehall) kalbančias kojines.

Vos per savaitę šioji faktiškai nuvarė Britanijos finansų rinką į defoltą – Anglijos Bankui, kuris ir taip nesupranta ką daryti dėl infliacijos, stumdamas ekonomiką link stagfliacijos (rašiau?), teko spėriai paleisti svarainių spausdintuvą ir gelbėti iš pradžių pensijų fondus, o po to ir iždą, dėl ko ir svaro kursas dribtelėjo smagiai žemyn (taip rugsėjo 25 dieną iki $1.08 žemumos nuo pernykščio spalio 22 dienos, kada rašau šį įrašą, buvusio $1.38, bandant pritempti atgal iki dabartinio $1.13).

Dėl iždo nesėkmių kabinetinė koordinatorė apkaltino savo pasekėją ir iždo kanclerį, kurį praspyrė atpirkimo ožiu tam nespėjus net pasiteisinančiai viauktelėti.

Bet jai sekretorių pakišamų šnibždžių, ką sakyti ir kuomet, svarbiausia, išvis nevapsėti, toji paikai net nepaisė – tad pastarosiomis dienomis, kaip rašė britiški tabloidai, toji ištisai pylė ugninius gėrimus už tečeriškos apykaklės ir paryčiui prip… gėrusi, tarsi pretenduotų į Lietuvos finmin pagal šį “profesinį kriterijų“, rašinėjo savo pažįstamiems visokius SMS tarsi nelaimingos meilės kankinama kalė (beje, tas jos biografijoje jau buvę, kai metė savo du vaikus ir persikraustė pas meilužį – kai jau tam atsibodo, sugrįžo atgal “į šeimą“).

Nepadėjo net jos bandymai papirkti britų elitą ir aristokratiją, siekiant tiems sumažinti pajamų mokesčius ir apkrauti mokesčiais čavzus, negailestingai tuo pačiu braukiant ir visas tų socialines lengvatas bei sunkmečio paramas (kurios šiaip jau palaiko vartojimo lygį smulkiam ir vidutiniam verslui, esančiam britų plebso gerovės garantu).

Tad nežinia, ar išsigandę pelnyto visuomenės pasipiktinimo (to akivaizdžias išraiškas dabar jau matome ritantis per visą Europą protestais ir riaušėmis), bet britų perai ir serai pasiūlė jai tą programą susivynioti triūbele ir, čia jiems netriūbijus, taip tyliai susikišti ten, ant ko sėdi ir kuriais pusrutuliais toji galvoja.

Ši jai primesta pramoga ilgai malonumo, panašu, neteikė, nes nespėjo net salotos nuvysti – o ji jau, pavymui kikenant susirinkusiems žurnalistams, padarė pareiškimą apie tai, kad laimėjo trumpiausiai britų premjeru buvusios visoje šalies istorijoje titulą.

 

* * *

Vis tik atkreipkite dėmesį į mano kitą tame įraše ištrauką:

Kol Britanijoje gyva buvo deimantinė Lizočka, tai ir atėjusi premjeriauti špižinė Lizka tiesiog būtų tęstinė Borios ir jo sėbrų politikos kalbėtoja burna.

Bet dar nespėjęs ne tik formaliai karūnuotis, o ir pradėti eiti karaliaus pareigas Karolis spėjo pareikšti, kad bus aktyvesniu monarchu politikoje. Gal niekam tas ir nekliuvo – ar maža ką pensininkas be karūnos čia eilinį kartą leptelėjęs?

Ir net niekam nekilo jokių “tolerancijos“ priepuolių, kad britams valdžioje geriau dabar jau premjeriaus “durna boba“, bandanti mėgdžioti bakalėjininko dukrą (tik va protelio ir talentų trūksta, kaip ir moralės, skirtingai nuo Geležinės Margo, politikoje ir šeimoje šioje prima-psichopatėje niekada nebuvę), negu prakutęs (tipinis FIRE atstovas!) indusas?

Britų elitas visada moka žaisti tą geopolitinio bridžo partiją ne laukdamas, kol pripirks krūvą tūzų ir visokių švietalų, o su tomis kortomis, kokias turi.

Ir tegul šita tankistė nėra švietalu tiek pagal jokio šviesaus proto turėjimą, tiek ir nėra jokiu tūzu kaip jos antikiniuose mituose apsišvietęs pirmtakas, tačiau pasakyčiau, kad aplink vakarykštį Velso princą susitelkusi aristokratija šią torių partijos kortą į savo žaidimo partiją paleis jiems laiminčios rankos kirčiui.

Taip, šita kvaiša buvo patvirtinta dar prie anos karalienės.

O dabar yra karalius. Ir tas neslėpė, kad bus aktyvesniu britų politikoje.

Ne, jis nesiims tiesioginio valdymo – ne karališkas tai reikalas šalį valdyti, nes tam ir yra Jo Didenybės Kabinetas, o prastuomenės (politkorektiškai Commons pas mus išverčiamos kaip bendruomenės) renkasi savo deputatus derinimui “savivaldos“ įstatymų, kaip ten jie tarpusavyje gyvens, kad monarchui ir aristokratijai, kuri šiuos iš viršaus prižiūri per Lordų Rūmus tame bendrame Parlamente, ramiai karaliauti tie netrukdytų.

Bet Jo Didenybės vardu veikianti vyriausybė visada atsiskaito monarchui tiesiogiai neformaliu būdu prie arbatėlės to ofise (Bekingemo rūmuose), o suderintus planus, vadinamus Jo Didenybės Vyriausybės programa, monarchas pristato savo perams ir likusiems paskirtiesiems nusipelnusiems nepaveldimiems lordams (kurių tarpe gali būti ir visokių darbiečių iš prastuomenės, kurie nusipelnė būti “prie elito“).

Tad ne tik elitui išties neįtiko dabartinė jau buvusi Kabineto vadovė, kuri net iš salės Parlamente paspruko, kad nereikėtų atsakinėti į opozicijos lyderio klausimą apie savo kanclerį – ji neįtiko, kaip manau, ir pačiam karaliui Karoliui III (neskaitant ir karališkojo pelėgaudžio Lauryno):

Ir čia, pagalvojau, turėtų būti priežastis, kurios paprastai ir net nepastebime mes, išties mentališkai “sugadinti“ tiek europinių Prancūzijos revoliucijos apie laisvę, lygybę ir brolybę (britai aršiai prieš tai kovojo ir, primenu, tą karą laimėjo – jų visuomenė iki šiol faktiškai luominė su feodalinio, o ne buržuazinio įprasto kapitalizme liberalaus, tipo labai ribotais socialiniais liftais!), tiek ir sovietmečio Rusijos Spalio revoliucijos, kurių bolševikai rėmėsi ir tais pačiais jakobinų šūkiais bei idėjomis.

* * *

Pasikeitė ne šiaip monarchas Anglijos soste – pasikeitė valdžiusi dinastija tame soste!

Taip, mamulė buvo Vindzorė, ir sūnelis yra formaliai Vindzoras, tai, atrodytų, ir toliau valdo Vindzorai.

Ne, ir net jūs savo giminėje tą galite pastebėti, jau net nekalbant apie metrikacinius dokumentus ar seną bažnytinį įprotį registruoti moteris pagal jų mergautines pavardes net ištekėjus – taip nepametama apskaitoje gija, kuriai giminės dinastinei linijai toji jungtinėje šeimoje priklauso.

Dabartinis tamsta karalius pagal pavardę yra ne joks Winsor, kaip jo mama, o… Mountbatten kaip to tėtukas Pilypas.

Šiaip dar ir tos dinastinės pavardės juk išties pakeistos sąlyginai neseniai: Vindzorai atsirado tik per Pirmąjį Pasaulinį karą 1917 metais, atsiribojant nuo vokiškų konotacijų, kaip ir Mauntbatenai tą padarę tais pačiais metais, taip pačiam dabartinio Anglijos karaliaus tėvui Pilypui tik persiregistravus Mauntbatenu 1947-aisiais iš iki tol buvusios jo daniškai-graikiškos “pavardės“ (apie kurią – tuoj žemiau).

Tačiau Vindzorai – tai išties yra Saxe-Coburg et Gotha dvaras (germaniškai ir angliškai vadinamas “namais“ – house) nuo karalienės Viktorijos sutuoktinio Alberto, kuris savo ruožtu dar kaip kadetinis priklauso Wettin dvarui.

Jei jums nieko nesako, tai šitie faktiškai yra protestantiškosios krypties (t.y. linkę sukišti nagus į finansus, o ne žemę kaip katalikai), kai katalikiškos krypties giminės buvę ir mūsų Abiejų Tautų Respublikos karaliais (taip, miela Saksonija anuomet bei saksų divizija kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1920 metais!), todėl nemanykite, kad mes kažkur čia ir šalia nestovėję, kai šių herbą rasite net “mūsų“ Gardine ant buvusių karaliaus dvaro rūmų priešais pilį, kur frontone dar vis puikuojasi ir 16, taip, šešiolikos, SSRS respublikų herbas. Iš šių giminės tai dabar valdantis tėra tik Belgijos karalius, bet ne apie belgus čia kalba ar #grodnonash.

Būtent nuo princo Alberto, o ne jo išties monarche buvusios sutuoktinės, taip ši dinastinė linija atėjo ir iki pat velionės karalienės Elžbietos II Vetinaitės.

Nes va velionės Elžbietos II sūnelis Karolis III, nors ir yra formaliai tas pats Vindzoras kaip mama, tačiau ne joks Vetinas kaip Sakse-Koburgas bei Gotas, o pagal tėvą Pilypą ir metrikus, jis yra Mauntbatenas (ko gero, tame irgi buvo priežastis, kodėl karalienė neskubėjo perduoti sosto).

Ir kurie, savo ruožtu yra ne kokie nors nedinastiniai persivadinę angliški vokiečių Battenberg‘ai, bet, pagal dinastinius metrikus, šis 73-ejų metų berniukas per tėvo liniją priklauso dinastiniam Schleswig-Holstein-Sonderburg-Glücksburg dvarui, sutrumpintai Gliuksburgams (t.y. Glücksburg arba Glücksborg bei Lyksborg, kur daniška Y yra iu kaip ü), kurie, savo ruožtu, priklauso Oldenburgams.

Kitaip tariant, Anglijos soste Vetinų giminės atšaką šiemet pakeitė, kad ir kaip dabar keistai skambėtų Oldenburgų giminės atšaka – pagal protėvius, tai net ne Gliuksburgas, bet Karolis III Oldenburgas.

O tai – visiškai ne tas pats pagrindinis dvaras su savo kadetinėmis atšakomis!

* * *

Pagal paveldėtą sostą iš mamos Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II Vindzorės (aha, skamba dabar feministiškai “madingai“ be priesagos, nes ji ir Vindzoraitė, ir Vindzorienė gaunasi) liniją, tai Karolio III seneliais buvęs Anglijos karalius Jurgis VI iš minėtosios Vetinų britiškosios monarchinės Sakse-Koburgų su Gotais atšakos, o jo senelė – tai to sutuoktinė karalienė Elžbieta “Mamulė“ iš Bowes-Lyon nedinastinės britų aristokratų giminės, nors tos protėvis yra buvęs ir škotiško Lijonų (Lyon) klano vadu.

Tad pagal mamą, kaip bežiūrėsi, bet Karolis III turi visas teises į Anglijos sostą kaip Vindzoras bei “mamiškos“ Vetinų giminės atšakos atstovas.

O va pagal savo tėvo Danijos ir Graikijos kronprinco Pilypo Gliuksburgo (iki 1947 metų santuokos liniją, kai ir tas tapo “mergautinę“ pavardę išsikeitęs į karališkąją Vindzorų, nors tarnybai Karališkame laivyne per aną karą reikėjo “britu“ Mauntbatenu pabūti pagal savo mamos pavardę), tai Karolio III senelis buvęs Danijos ir Graikijos kronprincu Andriumi iš jau minėto Schleswig-Holstein-Sonderburg-Glücksburg dinastinio dvaro, kurio tėvais buvę, savo ruožtu, Graikijos karalius Jurgis I ir rusų kunigaikštienė Olga Konstantinovna iš Romanovų giminės, kai pastarieji, primenu, juk yra dinastinė Schleswig-Holstein-Gottorp dvaro atšaka.

Ir jei čia dažnokai kartojasi tie “daniškame“ Jutlandijos pusiasalyje pietuose esantys Šlezvigas su Holšteinu, tai nesistebėkite, kodėl prūsokai Hohencolernai dėl tos teritorijos dar iki Vokietijos imperijos sukūrimo iš pradžių susidėję su austrijokais Habsburgais sumušė “Europos uošviu“ vadinto Kristijono IX Gliuksburgo danus 1864-aisiais, o po to ir davė į kepalą austrijokams 1866-aisiais – tame tarpe ir dėl tų “niekinių“ buvusių daniškų kunigaikštysčių, kur teritorija pati savaime jokios ekonominės vertės neturi.

Ar iki šios vietos aišku, kaip tos pavardės išties koreliuoja su kažkokiomis istorinėmis (sic!) kunigaikštystėmis, ir kieno koks sostas šioje senutėlėje Europoje?

* * *

Na, o per tėtuką Pilypą, tai Karolio III senele buvusi Vindzorų pilyje gimusi ir Britanijoje užaugusi karalienės Viktorijos proanūkė bei Heseno princesė (o va, beje, EK vadovaujanti moteriškų organų specialistė Uršulė, spėkite, iš kur pagal kilmę?) iš vokiškųjų (tiksliau – germaniškųjų) Batenbergų, tapusių, kaip minėjau, angliškaisiais (tiksliau – britiškais) Mauntbatenais, o prieš tai dar toji pabuvusi ir Graikijos ir Danijos princese pagal savo sutuoktinį, perdavusį paveldu titulus ir priklausymus dvarui per sūnų iki dabartinio anūko Anglijos soste.

Taip, karaliaus Karolio III abu gimdytojai išties buvę kraujo gimine, nors ir tolima, bet va todėl genetiniais reprodukcijos sumetimais tam reikėjo į žmonas paimti kažką jau “iš šalies“ mažiau karališko, nors velionė Diana Spencer juk buvusi irgi iš aristokratiškosios giminės kaip ir gerai žinomas seras Vinstonas, kuris pas mus Čerčiliu žinomas – ir čia taip pat daug ką pasako apie tą tikrą demokratiją Britanijoje.

Kaip bebūtų, jūs dabar jau irgi matote, kad valdžiusius nuo Kanadą prisijungusio ir JAV praradusio Jurgio III iš Hanoverio laikų pakeitusius Vetinus dabar Anglijos soste jau pakeitė Oldenburgų dvaro giminės linija, su kuria juk susiję ir minėti Romanovai, ir kurių paskutinis monarchas Rusijos caro soste buvęs Mykolas II yra mūsų “civilizuotais“ laikais paskelbtas šventuoju – prie tuos bolševikinius socialistus ir šių Spalio revoliuciją finale vis tik nugalėjusios buržuazinės ir šių Vasario revoliucijos revanšistų po anuomet Rusijoje vis tik pralaimėto Pilietinio karo.

Laikai pasikeitė, santvarkos iškilo ir žlugo, bet šalys ir jų valdymo interesai niekur nedingo.

* * *

O tai reiškia, kad dabartinės premjerės išspyrimą iš posto nulėmė net ne asmeninės naujojo karaliaus Karolio III simpatijos ar antipatijos ja, bet dinastiniai ir gerokai aukštesni monarchiniai interesai vardan tautos ir šalies.

Jau minėjau, kad mums, kadangi nepriklausome jokiai aristokratijai ar valdančiam finansiniam (liberaliam kapitalistų – pramonininkų ir finansininkų) elitui, dabar vyksta išties dar nematomas Europos perdalinimas.

Ir tai, kas tiko Vindzorams iš Vetinų giminės (ta nematoma veikianti senu šimtmečiais tarpusavio įtakų derinimo papročiu aristokratija) bei juos nuo imperinių karalienės Viktorijos iki dabar palaikiusiam finansininkų elitui (tas iš dalies per demokratiją matomas establišmentas) – nebūtinai taip jau tinka Vindzorams iš Oldenburgų giminės bei šiuos palaikančiai senosios aristokratijos grupuotei, turinčiai ne tik giminiškų, bet ir turtinių bei valdžios interesų visoje Europoje.

Aš nemanau, kad tankistė Lizočka tiesiog ėmė ir pati taip sau vienvaldiškai nuvarė į chaosą Britanijos finansų sistemą, tuo sunervindama savo šeimininkus iš britų FIRE sektoriaus, kurie priversti dabar stabilizuoti sistemą, nes praras ne tik savo turtus, bet ir turimą valdžią – tas nemažam jankių globalistų džiaugsmui juk būtų vis tiek nutikę ir prie Boriso, tik gal ne taip staigiai ir netgi savotiškai neparankiu metu valdantiesiems, įsivėlusiems ne tik į karą Ukrainoje, bet ir į didįjį žaidimą su persais, arabais ir kitais artimais bei viduriniais azijietiškais stanais.

Bet Liza Truss, nespėjusi susigaudyti situacijoje, buvo išspirta tuo pretekstu – gal todėl mergina ir užpylė savo spanges, suprasdama, kaip ją, netašytą paiką provincialę, čia ciniškai britų elitas dėl to pakišo.

Galop, plebsui irgi reikia loginio ir juos tenkinančio paaiškinimo, kodėl tiems gyventi darosi blogiau, ir kas dėl to kaltas, nei aiškinti sudėtingus aristokratijos bei valdančiojo elito intrigų geopolitinius žaidimus.

Gali būti, kad visi susitarimai tarp Oldenburgų aristokratijos ir valdančiojo “liberalų“ finansinio elito bei tuos palaikiusios aristokratijos jau sudaryti.

Suprantama, niekam nenaudinga destabilizuoti dar ir politinę padėtį (tokie premjerų pasikeitimai – tai audra stiklinėje ir yra skirti tik garui nuleisti, nes ten karalystė, o ne respublika), todėl valdančiai torių partijai perduota pasidaryti atitinkamas išvadas ir pasiskirti tokį premjerą, kuris bus priimtinas bendriniams oldenburgams, o ne sąlyginiams buvusiems vetinams.

Nors aš manau, kad toriai jokių galimybių dabar objektyviai net nebeturi – per FIRE sektoriaus spekuliacijas prakutusį indusą paskirti premjeru dabar irgi nėra jokia išeitis, o klouno Boriso sugrąžinimas ne stabilizuos esamą ir mums matomą bei klaidingai įsivaizduojamą tik vienintele esamą bendruomenių valdžios politinę suirutę, bet netgi paskatins išankstinius Parlamento rinkimus, kurie visada ir įvyksta, kuomet tos “demokratinės jėgos“, dažnai vadinamos partijomis, nesugeba susiderėti tame politiniame turguje prie esamo jėgų pasiskirstymo turimuose iš anksčiau parlamentiniuose mandatuose.

* * *

Tame kontekste mane kiek suneramino neseniai pasakyta Peterburge RF Prezidento Vladimiro Putino kalba, kurioje jis carą Mykolą II, buvusį visišku netikša ir prapylusiu karą bei visą valstybę, pavadino iškilia istorine asmenybe greta kitų po jo sekusių valstybės kūrėjų ir lyderių.

Rusai, aišku, pradėjo klykauti po to – marksistai už tai, kad taip į “kairę“ link CCCP ver. 02, pagal jų klaidingus lūkesčius, pasukti turėjęs V. Putinas dabar diskreditavo pačią tautinės vienybės idėją, aukštindamas Kruvinuoju Nikolaška vadintą carą, kariavusį prieš savo liaudį, o visokie liberalai džiūgavo, kad taip jų “buržuazinis prezidentas“ sutaiko raudonuosius su baltaisiais (pastariesiems čia laimėjus, aišku), ir jei ne monarchija bus atkurta, tai tas konservatyvusis posūkis, ypač po jų konservatyvaus filosofo A. Dugino dukters Darijos nužudymo, jau neišvengiamas link išsvajotos Didžiosios Rusijos (kur prašosi žodelis – imperijos).

Man gi dabar panašu, kad tas paminėjimas buvo tikrai neatsitiktinis – jau rašiau, kad Vladimiras Putinas tikrai viską daro ne atsitiktinai, kaip ir visada laikosi savo duoto žodžio, ir jo pasakymai niekada nebūna tušti. Taip yra, manau, ir šįkart.

Gali būti, kad karo Ukrainoje baigtis jau ne tik žinoma, nepaisant to, kiek ten jankiai dar kiš ginkluotės ir finansinės paramos, kvykaudami, kad menama Irano parama dronais pažeidžia kažkokius JAV ir Irano susitarimus, iš kurių JAV pati seniau išėjo. Juolab, kad JAV tuoj įvyksiantys jų parlamentiniai rinkimai pakeis jėgų balansą valdžioje iš demokratų į respublikonus, kuriems tas nelaiku, per Doncės užstabdymą, prasidėjęs dabar karas neduoda jokių esminių nei politinių, nei finansinių dividendų (kaip rodo prezidentinio sūnelio narkūšos laptopčikas, tai tie atkatų srautai keliavo tikrai ne GOPnykų pusėn).

Gali būti, kad ateinanti ir dar mums nelabai matoma britų valdančiojo elito grupuotė nuo Oldenburgų jau susitarė su “dvasiniu pasekėju“ nuo anos Oldenburgų romanoviškos atšakos – nors, kaip esu rašęs, RF Prezidento senelis buvęs Lenino virėju, tačiau anūko net į “Lenino anūkus“ (atsiprašant už kalambūrą apie pionierius) nepriėmė, o ir nekart šis yra pareiškęs, kad jokio sugrįžimo atgal į socializmą nebus.

Nes jam SSRS griūtis buvusi humanitarine katastrofa ne dėl ideologinių sumetimų, (jam mielesnis tas “spekuliantų“ kapitalizmas, sprendžiant iš kooperatyvo Ozero ir to, kodėl jį seni bolševikai išmetė iš KGB), bet dėl nacionalinių – t.y. prapilto Šaltojo karo sukeltų geopolitinių Rusijai pasekmių, kurias iki šiol jam tenka spręsti, tame tarpe ir kariniais veiksmais ne tik Gruzijoje 2008-aisiais, bet ir dabar Ukrainoje.

Gali būti, kad karas Ukrainoje baigsis taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjęs, ir tikrai ne pagal mūsų glušių šaikos ir jų užingridikų, tapinoidų ir kitokių pimpačkiukų lūkesčius – faktiškai, karas jau buvo baigtas Rusijos pergale antrą invazijos savaitę, kol aktyviai neįsikišo JAV su visa beprecedente iki tol istorijoje NATO karine parama ginkluote: tiek teikiama tiesiogiai, tiek ir naudojama iš šalies ukrainiečių labui, įskaitant palydovinę žvalgybą ir komunikaciją per Starlink, tiek ir finansais (lendlizui ruoštasi jau sausio mėnesį!) ir net savanoriais (karių rengimu NATO teritorijoje, siunčiamais karo instruktoriais bei netgi neteisėtais kombatantais).

Ekonomiškai Rusija irgi atsilaikė (net rublio kursas dolerio atžvilgiu pakiloa atgal į prieš 5 metus buvusį), ir po truputį Kremlius vykdo link nacionalinių, o ne globalistinių interesų, nukreiptas pertvarkas savo valstybinėje ekonomikos ir politikos sistemoje, valydamiesi be kraujo ir staliniško tipo represijų nuo visų penktakolonių kompradorinių libedrylų ir įvairių sorošėkų.

Ir karines susikaupusias ir dabar jau pasireiškiančias nesėkmes Ukrainoje pradėjo rimčiau spręsti savo naudai (per 10 pastarųjų dienų jau sunaikinta neatkuriamai 40% elektros ūkio infrastruktūros, ką nenoriai pripažįsta Ukroenergo, ir kas, matyt, yra gerokai daugiau), pravedė dalinę mobilizaciją, leidusią surinkti patirtį turinčių ir greičiau apmokomų karių daugiau, nei visa Ukrainos kariuomenė buvusi iki šio karo pradžios.

V. Putinas taip pat dar užsitikrino naujus ekonominius ir politinius sąjungininkų ryšius: Kinija net ne savo noru dabar faktiškai dengia nuo JAV Ramiojo vandenyno frontą; Turkija tampa rusiškų dujų pardavimo monopolistu Europai pietuose (Kiprui – kapiec); Iranas ir Saudo Arabija vis aktyviau įsijungia į BRICS+ bei Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijas, ypač kai turkų “sultonas“ Erdoganas dabar “caro“ Vladimiro yra užganėdintas ir bus užimtas savo reikalais, o ne jiems regione nervus gadins; kaimyninė mums Baltarusija, ne be mūsų glušių tapinoidų ir anglosaksinių masėnų pastangų, tampa ne šiaip Rusijos saugumo buferiu, bet patikimu placdarmu Baltijos regione prieš NATO; ir t. p.

Karas – visada yra daugiaplanis, ir vyksta ne tik mūšio lauke ar jį aprūpinančiame užnugaryje. Ir va dabar visuose šio JAV ir NATO frontuose prieš Rusiją, bet V. Putinas turi, kaip sakoma naglosaksiškai, “viršutinę ranką“.

O prie krentančios ekonomikos jokie karai nelaimimi, juolab, kad liberali ekonomika savo prigimtimi yra neįgali vesti jokio ilgalaikio karo prieš lygiavertį priešininką.

* * *

Jei prancūzų sorošėkas Makaronas dar prisiskambindavęs palialiakinti į Kremlių, tai Borisui, atkreipkite dėmesį, niekas išvis net tokios galimybės, nepaisant to įdėtų milžiniškų pastangų, nesuteikė.

O ir prie nueinančios tankistės, beje, neseniai virš Juodosios jūros perspėjimui raketą ore į britų naikintuvą paleidęs rusų naikintuvas britų gynybos ministro škoto velsiečio pavarde įvardintas tik kaip nereikšmingas “techninis incidentas“, kur, pirma, rusai parodė, kad nebijos šaudyti į tą NATO, jei reiks; antra, tai britų buldogas yra durnavotas šuo, aišku, ir spyrio į tą suplotą snukį nelabai paiso, tačiau į savo vietą atgal nueiti vis tik supranta.

Todėl gali būti, kad naujasis ir dar nežinomas bei neviešinamas (!) britų premjeras (manyčiau, kad tiek indusas, tiek ir Labradurnius tebus tik tarpiniai ir laikini, todėl jie net nebeįdomūs) gaus ne tik audienciją pabučiuoti Kremliaus caro žiedą, bet ir progą įteikti pasirašytus nuo Oldenburgo bendradarbiavimo protokolus.

Nes rusams ir britams Europoje, atvirai siurbiantis ES aktyvus per Atlantą, priešas dabar aiškiai yra vienas – Dėdulė Semas. O dar juk ir suamerikonėjusią per sorošėkus Vokietiją, kuri akiplėšiškai iki šiol plėšė Ukrainą tarsi savo koloniją kaip įpratusi buvo per abu pasaulinius karus, nors abu tuos pralaimėjusi tiems patiems britams (o to atleisti – neleistina!), pasidalinti tarpusavyje teks.

Tad ne šiaip Vindzoruose pasikeitė dinastinė giminė – keičiasi ir nematoma per aristokratiją valdoma Europos politinė konfigūracija, kurią greitu laiku turėtume pamatyti ir nacionalinių elitų pasikeitimuose, ką jau ir minėjau anąkart. Galop, net Vatikanui tas “libedryliškas satanizmas“ už Romos sienų gimtame Apeninų pusiasalyje irgi kiek pabodęs, kaip matome iš politinių pasikeitimų ir šioje italų respublikoje dabar – o aš ir aukščiau užsiminiau apie katalikišką, tėviškai vadintiną “vatikaniška aristokratija“, kurios ten dinastijos atšaką?

Ir visa tai – sparčiai smunkančios Vakarų ekonomikos ir ne tik pas mus nykstančios vidurinės klasės fone.

Į vakar dieną kelio nėra.

Ar mūsų elitukas pasiruošęs rasti kelią į naują rytdieną, ir kokią rytdieną mums čia ruošia – gal geriau manęs neklauskite, nes atsakymas jums nepatiks.

Bliss in ignorance.

* * *

Kaip jau įprasta, praeito antradienio Sinkopės su Laimontu Diniumi Šiaulių radijo RS2 eteryje:

Dažnesnis ir trumpesnis reagavimas į aktualijas nutinka mano paskyroje Patreon rubrikoje microblog, į kurį yra prestižinis užėjimas nuo €10 mėnesiui.

Ir didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-10-22, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement