Tai negi apie dabar praėjusius tarpinius (nes tarp prezidentinių) kongresinius rinkimus JAV rašyti, kai jie tik gruodį rezultatus susikaičiuos, kada jau demokratų naudai suskaičiuos?

Antai Senatą jų naudai jau pagaliau suskaičiavę, tik dar neaišku dėl Kongreso Atstovų rūmų valdantiesiems reikiamo vietų balanso, kadangi rusų hakeriai šįkart į rinkimus kažkodėl nesikišo (visiškai prarado kvalifikaciją, kai “Kremliaus virėjas“ dabar samdiniais iš kompozitorių sąjungos užsiima!).

Apklausos ir visų įsitikinimas rodė visišką GOPnykų pergalę, kurią iš anksto net DEMonizatorių melagienasklaida isteriškai vadino “raudonąja banga“ (aha, pas juos “antikomunistai“ yra raudonos spalvos, bet anapus vandenyno, mūsų paiku supratimu, ir taip apsčiai visokių keistenybių), o gavosi kaip mūsų kalbančios kojinės iš Gedimino 11 pravardė – didelis piššš.

Cirkų, kai lyginame su mūsų rinkimų organizacija, ten ir vėl užteko: ir du demokratiškus lavonus (ne politine, o tikrai numirusius) išsirinko, ir tiesioginiame TV eteryje vedėjai už nugaros matėme, kaip kažkoks vyrukas rinkimų apylinkėje taip intensyviai pluoštą balsavimo biuletenių žymi nelabai ir slėpdamasis, ir atėję balsuoti rinkėjai nustebdavę, kad už juos jau prabalsuota iš anksto, ir skaičiavimo mašinos gedo, ir net biuletenių apygardose pritrūkdavę (turėkite omeny, kad JAV iš anksto turi užsiregistruoti konkrečiame balsavimo punkte, tad – “trūkinėjo tiekimo grandinės“?), o ir stebėtojų niekur nepastebėta, todėl rinkimų pažeidimų irgi nepastebėta.

Mūsų šalyje tokie rinkimai tiesiog būtų pripažinti negaliojančiais, bet tai ar mes galime mokyti demokratijos tokią didelę valstybę, kuri pati visus kitus jos moko (o kas neklauso – atsiunčia, kaip sakė jų nukvakusi “viena iš trijų“, lėktuvnešį į bulvių lauką)?

Ta proga, nors ir kažkaip čia niekaip nesusiję, bet jus dar pralinksminsiu: jei mane patvirtins, tai galite paspėlioti, nuo kurios partijos, nes… esu pasiūlytas ateinantiems mūsų savivaldybių rinkimams stebėtoju į vietos komisiją!

Aha, labai juokinga kaip menamam anarchistui.

Aišku, ta partija man kaip ir pagal faktą yra žemiau reprodukcinio organo, nes labiau gerbiu mane į ten prišnekinusį draugą, vedusį mano bendraklasę, kuris šiame dievo užmirštame rajone su “nuosavu“ meru iš sostinės bando vardan tos kažką dar vis nuveikti, kaip ir dirbdamas neatlygintinai savo seniūnijos bendruomenės labui (įsivaizduojate, yra ir tokių žmonių!), ir, turbūt, jis yra Lietuvoje vienintelis savivaldybių seimelio narys, kuris nepriklauso jokiai partijai, kas juk yra unikalus atvejis, nes pagal mūsų įstatymus, kurių nutolimą nuo Konstitucijos vis prasčiau įgalus pateisinti Konjuktūrinis Teismas, į savivaldos sovietus renka tik nuo politinių susivienijimų, o ne paskiras asmenybes – tai čia taip kalbant apie cirkus šiapus ir anapus Atlanto.

Todėl įprastiniam tinklaraščio reguliariam pirmadieniniam įrašui, nes mano gimtadienis Lenkijos nepriklausomybės dieną niekaip mano kūrybinių pajėgumų neįtakojo, be abejo, šįkart aš panaudosiu gal per retai čia naudojamą formatą, kuomet pats pakomentuosiu savo skaitytojo komentarą.

* * *

Nors tie komentarai ir taip kitąkart išsiplečia iki tinklaraščio įrašo apimties, todėl primygtinai rekomenduoju ne tik mano įrašus, bet ir komentarus persiskaityti, net jei žodžiaspaudė gal ne itin pritaikyta tų komentarų peržiūroms šioje templatė_je, kol nepasiūlėte parankesnės vietoje čia išėjusios iš galiojimo Tarski.

Į skaitytojo Seniux komentarą aš daviau saviškį, kuriame rasite nuorodas į mano ankstesnius įrašus tinklaraštyje jūsų bendram išsilavinimui, kuriuose vienaip ar kitaip kalbėjau apie kriptovaliutas, nes ta tema jį domina, o ir prie esamos ekonominės situacijos visa tai, kas joje buvo “jau savaime aišku“, yra ne visai taip jau ir aišku savaime.

Gali būti, kad vėliau vis tiek man teks parašyti išsamiau, kai man pačiam makaulėje tinkamai šia tema susidėlios neuroninės jungtys ir kitokios ekonominės išvados – galop, gal prieš tai netgi jau reikėtų sudėti čia skaidres pagal mano vienos iš [verslo] ekonomikos paskaitų devintokams apie pinigų prigimtį ir jų paskirtį, idant supratimas ir apie kriptovaliutas būtų adekvatesnis be viso to apsineštinio haipo, reivo ir feiko.

Bet jei jau perskaitėte mano komentarą, tai čia komentarai į Seniux komentarą, kurį žemiau jums čia ir cituosiu:

* * *

Tik man neaiškus toks dalykas apie žemės rentos mažinimą apmokestinant mano 6 arų sodą.

Čia mes kalbėjome apie rentą, kuri ekonomikos moksle prie liberalizmo klasikų ir tos “astrologijos“ kaip visuomeninio mokslo pirmeivių britų škoto Adam Smith (~1723-1790) bei britų žydo David Ricardo (1772-1823) atsirado kaip sąvoka ekonominė renta, taikant šią ne tik žemės, bet ir kitiems gamybiniams veiksniams (dar: darbui ir kapitalui – “paskaita“ čia).

Renta – tai yra nedarbinės pajamos iš žemės nuomos (tai ne tik tiesiogiai finansinė – nes gali būti ir baudžiava, kaip minėtų klasikų laikais dar būta kone šimtmetį mūsų šalyje prie caro valdžios), tą nuosavybe valdomą žemę perleidžiant “arti bei akėti“ konkrečiai ją dirbantiems, neperleidus šiems teisių į tos žemės nuosavybę.

Nesiplėsiu į kitas ekonominės rentos rūšis, kurias jūs po-prostu esate girdėję viešumoje įvardinant dar ir kaip visokius “viršpelnius“, bet šiuo atveju 6 arų sodo sklypas naudojamas privačioms reikmėms ir nėra joks aktyvas, kuris būtų skirtas uždirbti pajamas, o veikiau tėra tik pasyvas, kuris reikalauja jo aptarnavimo sąnaudų (ne tik mokesčių valstybei ar bendrijai, bet ir jūsų neatlygintino darbo bent jau žolę sklype nupjaunant).

O nėra pajamų – nėra čia ir galimybių tai rentai gauti. Netgi jei pats tą žemę dirbsi ir savo triūso vaisius pardavinėsi, tai žemės rentos savo atžvilgiu taip pat nesukursi, nes tai yra tavo nuosavybėje esantis gamybinis veiksnys, kurį naudoji pagal paskirtį darbinėms pajamoms gauti.

Nes negi pats save apmokestinsi, persidėdamas pinigus iš vienos kišenės į kitą (arba dar blogiau – į tūmbočkę, prie kurios priėjimą turi švaistūniška sutuoktinė)?

Ir dar, atkreipk dėmesį, tas rentos nebuvimas sumažina taip pat ir tavo produkto sąnaudas, todėl gali turguje (laisvoje rinkoje) konkuruoti pardavimo kaina su kitais tokiais pačiais žemdirbiais, kurie tokio pranašumo neturi (tarkime, kaimynu, kuris nuomojasi tokį sodą ir patiria papildomas tos nuomos sąnaudas, mokėdamas rentos mokestį to sodo savininkui).

Jei tą sodą išties jau išnuomosi (paversi iš pasyvo aktyvu) – tai tau atsiras jau ir nedarbinės (nes ne tu jame “drapakuosi“ tuos arus) pajamos, kurios ir bus minėtina tiesioginė renta iš tos žemės.

O čia mes jau einame toliau į ideologinius arimus, atsiprašant už kalambūrą, kur keltinas klausimas:

  • ar gali toks ekonomikoje natūraliai ribotas veiksnys kaip žemė (jos daugiau neprigaminsi) priklausyti privačia nuosavybe kitiems, kurie jo dėka (užvaldę patys paveldo, pirkimo arba smurto būdu) pelnosi iš svetimo darbo?

* * *

Trumpa kontekstinė paskaita ta tema, ir kas bei kada tokį klausimą ne šiaip iškėlė (kam neįdomu, galite tiesiog prašokti į kitą citatavimo pastraipą).

Pamenate, neseniai čia “pasveikinau“ visokius marksistus Rusijos Spalio revoliucijos proga (kuri pačių bolševikų iki 1927 metų buvo vadinama tiesiog perversmu, o ir dabar kai kurie istorikai tas Vasario buržuazinę ir Spalio socialistinę revoliucijas vadina tiesiog bendriniu 1917-ųjų metų Rusijos antrosios revoliucijos vardu, kai pirmoji buvo 1905-1907 metais, dėl ko glušiams atrodo, kad tai Leninas carą nuvertė)?

Tai bolševikų per prieverstinai sušauktą II-ąjį Visos Rusijos Darbininkų ir Kareivių Tarybų Deputatų Suvažiavimą (iš čia tuomet ir šaliai duotas ironiškas pavadinimas – Sovdepija) prastumtas jau kitądien po Žiemos rūmų perversmo lapkričio 8-tąją vienas iš pirmųjų dekretų (iškart po dekretų dėl valdžios ir taikos) buvo jų šūkio liaudžiai kaip duoto pažado įgyvendinimas: žemę – valstiečiams!

Ir tą teisę į žemę iškart įteisino, atsiprašant už tautologiją, tiems, kas ją išties dirbo – pagal faktą gavosi tradicinėms kaimo bendruomenėms (kitaip tariant, komunoms, iš čia – komunizmas arba lietuviškai toks sąmoningai išstumtas iš vartojimo žodis bendruomeniškumas), kurios dar nuo Vasario revoliucijos ir taip pagal faktą vis tiek užsiėmė nuo ponų sostinėje ir didmiesčiuose tokiu “juodu“ žemės nuosavybės persidalinimu jėga, kurį tuomet laikinoje valdžioje esančios partijos (kadetai, eserai ir menševikai) tiesiog ketino vėliau po karo peržiūrėti ir išties teisiškai sugrąžinti atgal, skirtingai nuo “marozų“ bolševikų.

Čia aš jums ne istorines pamokas dabar dėstau, nes vis dar kalbame apie ekonomiką – t.y., kokias pasekmes turėjo tiek šitas šūkis nuo kruvinų liepos įvykių, kuomet Laikinoji Vyriausybė, kurioje daugumą sudarė formaliai kairieji socialistai ir socialdemokratai, susikompromitavo, o socialdemokratų frakcijos bolševikai buvo valdžios apkaltinti ir tapo oficialiai vėl šalyje uždrausta partija.

Pirma, tai visiškai agrarinėje Rusijoje, kur virš 90% gyventojų buvo ta valstietija ir kaimiečiai, taip apie vos 18000 narių teturinti politinė šutvė sugebėjo pasekoje ne tik “buržujų“ sukeltą pilietinį karą laimėti, mobilizavę viename karo etape net iki 5 milijonų raudongvardiečių prieš vos pike turėjusių tik pusę milijono įvairaus plauko baltagvardiečių (santykis fronte buvęs 1:10 raudonųjų naudai, o jiems atėjo tarnauti ir “cariniai“ kariniai specialistai, kaip antai 1916-ųjų metų Ryto fronte kontrpuolimo organizatorius kavalerijos generolas Aleksėjus Brusilovas ir pan.).

Bet, antra, šitas perleidimas nuosavybės teisių į žemę ją dirbantiems be teisės perparduoti ir gauti rentą iš žemės (kuo ir užsiėmė buožės – aha, pasekite man tas kvailas pasakaites apie baltarankius darbštuolius kaimuose), o taip pat samdyti darbo jėgą (kitaip tariant, pagal marksistus – išnaudotojiškai pasisavinti darbuotojo sukuriamą pridėtinę vertę, kas irgi yra ekonominė renta nuo darbo veiksnio) taip tiesmukai banaliai panaikino tą “viršpelnį“ arba “rentos antkainį“ prie žemės ūkio produkcijos.

Nes dabar gi valstietis už naudojimąsi žeme nebemokėjo jokiam buožei ar dvarininkui jokios rentos, pasekoje tik nustatytomis pyliavomis atsiskaitydamas su nauja valstybe, kas labai pagerino aprūpinimą sąlyginai pigiai pagaminamu maistu pilietinio karo apimtoje ir labai nukentėjusioje nuo pasaulinio karo šalyje – antraip iš bado jau visi “revoliucionieriai“ su visa savo “revoliucine liaudimi bei proletariatu“ būtų išstipę dar 1918-aisiais metais iki žemiau minimo pirmojo atėjusio masinio bado.

NEPas su vėl įvestais “rinkos“ santykiais bei taip atkuriamu kapitalizmu gi ėmė atkurti vėl rentininkus kaime (taip vadinamus buožes).

Ir NEP iš esmės netgi sukėlė Rusijoje badą prie užėjusio tuomet masinio nederliaus (Ukrainoje žinomą kaip Golodomoras – ir tarsi lygiai tokio paties bado dėl nederliaus nebuvo visame rusiškame Pavolgyje), kuomet rinkos logika diktavo nenorą išsiparduoti deficitinius produktus nustatytomis žemesnėmis už “rinkos“ kainomis, kas faktiškai ir prišaukė tą paspartintą stalininę žemės ūkio kolektyvizaciją, nes esama “socialistinė NEP rinka“ kooperaciją kaime griovė, o ne ją skatino (kuo baigėsi NEP autoriams dėl šito 1937-1938 metais nenorite pasidomėti?).

Jums propaganda viską paaiškins atbulai (na, ir dar Stalinas, aišku, kraugerys be jokios politinės logikos – ką jo ir partinis slapyvardis sako), o ir sovietinė propaganda aiškinusi iš savo pusės tik tai, ką pagal politinę konjuktūrą tuomet norėta pateikti:

  • tai Stalino represijos,
  • tai Chruščiovo durnystės,
  • tai išmintinga kompartijos politika sunkiomis ekonominėmis sąlygomis ir pan.

Nors, kaip minėjau, tas masinis badas, nepaisant vietinės reikšmės bado dėl nederliaus, tai SSRS buvęs triskart:

  • 1: 1921-1923 metais – pasaulinio karo ir po to sekusio pilietinio karo pasekmės, po ko dirvonavo žemės plotai dėl klaikaus per šiuos karus žuvusios darbo jėgos trūkumo.

To pasekoje šios ekonominės problemos sprendimui bolševikų ir buvo priimta NEP – Naujoji Ekonominė Politika: tame tarpe, taip pakeitusi valstiečių vykdytas pyliavas jau mokesčiais; buvo atlikta pinigų reforma 1922-1924 metais, rublį, ar tiksliau – červoncą, padarius konvertuojama valiuta, nes tada šis buvo susietas su aukso standartu; įvedus laisvos prekybos (komercinius) santykius tarp pramonės ir žemės ūkio; įteisinus privačias gamybines arteles, skatinant kooperaciją žemės ūkyje; ir pan.

  • 2: 1931-1933 metais – Ukrainoje žinomas Golodomoru, nors toks badas buvo ir rusiškuose Pavolgio bei Dono regionuose, taip pat Kazachstane ir Baltarusijoje, tačiau ne visus dvejus metus, o tik po vienerius, nes buvo skirtingai 1931-1932 ir 1932-1933.

Dėl NEP komercinių ir rinkos santykių taip pasekoje susidariusios naujos buožių klasės kaime, kurie labai logiškai pagal visus rinkos dėsnius sukėlė prie sutapusio (t.y. pasinaudojo situacija) tuomet dėl gamtinių sąlygų (itin šalta žiema žiemkenčiams ir užklupusi sausra vasarą) nederliaus dar ir papildomą maisto produktų deficitą (ar jie turėjo altruistiškai kaip kokie “komunistai“ tiems bolševikams pusvelčiui žemiau savikainos atidavinėti savo maisto produktus?).

Todėl ir buvo tuomet Stalino iniciatyva paspartinta kaime prievartinė kolektyvizacija (kaip liūdnai juokauta, kad kolhozas – savanoriškas reikalas: arba įstoji savanoriškai, arba sušaudome), kas, tenka pripažinti po tokių žmogiškų nuostolių (ar manote, kad prie caro jokio bado niekuomet nebuvo su analogiškais rezultatais be jokio sprendimo iš esmės, kad nepasikartotų ateityje, o ir airiai bei indai britus taip pat myli dėl tų ekonominės “laisvos rinkos“ politikos organizuotų masinių bado “genocidų“?), jau nuo 1936-ųjų metų išties visiškai aprūpino maistu SSRS, ir kas leido sovietinei valstybei ne tik jau ir eksportuoti grūdus, taip užsidirbant valiutą sekančiam industrializavimui, bet ir nesužlugti paskesnio karo metu (kaip nutiko Rusijos Imperijai 1917-aisiais), net kai plačios SSRS žemdirbystės teritorijos buvo jau okupuotos vokiečių.

  • 3: 1946-1947 metais – kaip pirmojo sovietinio bado atveju, taip ir čia antrojo pasaulinio karo išdava, pritrūkus masiškai darbo jėgos žemės ūkyje ir dar vėl prisidėjus klimatinėms sąlygoms (sausra).

Bet valdžia jau buvo pasimokiusi, todėl kilusio bado problema išspręsta kombinuotu būdu (t.y. artelės kaip po pirmojo bado bei kolhozai kaip po antrojo bado), tad SSRS maisto kortelės buvo panaikintos jau 1947-aisiais gruodį.

Palyginimui akutėmis nepatikliai klapsantiems: iki Antrojo Pasaulinio karo pirmąja ekonomika buvusi laisvos rinkos Britanija korteles benzinui, ko išvis nebūta SSRS (nelabai to privataus autoparko ir būta, aišku), panaikinusi tik 1950-aisiais; cukrui ir saldumynams, ką iš savo vaikystės prisimena biografinėje knygoje rolingas Keith Richards, tik 1953-asiais; o mėsai – išvis tik 1954-aisiais liepą.

Čia gal ir nukrypau į šoną su bolševikine propaganda atsakymu apie tą rentos panaikinimą žemės ūkyje, ir kaip istoriškai ekonomikoje yra jau tai vykę ir kas pavykę arba nelabai.

Bet pastebiu, kad labai daugėja žmonių, kurie visiškai neturi kontekstinio mąstymo ir tik labai siaurą suvokimą, suformuotą vienokios ar kitokios propagandos, o juk net ir sovietmečiu apie badmečius mokykloje per istorijos pamokas nemokyta, tai labai įdomu, iš kur taip atsiradę čia pas mus visi tie “ekspertai“ šiame klausime?

* * *

Jau daug metų kalbama apie NT/žemės mokestį, kaip ir aš daug metų tiesiog žemės mokestį moku. Ar valstybei nusprendus įvesti visuotinį žemės / NT mokestį, tada aš jau legaliai mokėsiu šitą mokestį VMI?

Lietuvoje mokesčiai įvedami dėl to, kad “taip reikia“ arba “taip liepė ES, TVF“ ir pan.

Mokesčiai yra, bet išties jokios mokesčių politikos čia – nėra. Atsiradę po Kovo 11-osios rudimentai – sunaikinti įstojus į ES (kaip ir nepavykusi per vagnorkių indeksacijas visa ta monetarinė politika – įvedus Valiutų Tarybą ir susiejus litą su doleriu, o vėliau euru, o po to jau tiesiog įsivedus ir patį eurą).

Todėl finmin gali labai sėkmingai ir būti tokia pati nuo promilių apspangusi “ekonomikos mokslų daktarė be mokslinių publikacijų“ (ir pusantro įrašo savo tinklaraštyje per 5 metus po tos “disertacijos“ mentūros akademijoje) kaip antroji šimonytė, kokią turime dabar. O kalbėti apie sintetinių garbanų plastikinę lėlę nuo vestuvinio merso kapoto dabar ekonomikos ministerijoje – net nebėra ko (toji pagal savo kompetencijas yra “magistrė“ lopatologijoje).

Mokesčiai be jokios ekonominės logikos yra ir dabar tiek NT, tiek ir žemei, bet visi yra su tokiomis išlygomis, nes šitie vietiniai save elitu laikantys rentininkai negali gi tai klaidingai vadinamai valstybei kažokius dar ir mokesčius nuo savo rentų mokėti, tiesa?

O ir kas juos čia tą daryti priverstų?

* * *

Kaip taip gaunasi, kad sodininkai pagal vakarų pasaulyje įprastą praktiką moka mokesčius, o miesčionys tik kalba, kalba, kalba. O kur tos teisių lygintuvės (nes vyrų lygintuvų nėra toje kontoroje).

Jei pasirinktume mokestinę ekonominę politiką apmokestinti įvairias rentas (nedarbines pajamas ir visokius “kapitalizacijos prieauglius“ ir “viršpelnius“ bei pan.), tuomet klausimas būtų ne tame, kas pagal gyvenamąją vietą turi kiek mokėti, bet – už ką ir kas susimokėti, ir kam bei kodėl to mūsų visuomenei reikia (be to, kad represinis valstybės aparatas turi užsiimti legalizuotu reketu, politkorektiškai vadinamu “mokesčiais“).

* * *

Gaila, bet blockchain tebus pagrindinė funkcija tik spekuliacija. Yra jau produktų, už kurių uždarbį tik netiesiogiai galima nusipirkti duonos, tai yra mokėjimo kortelės, kurios tiesiog konvertuoja iš kripto į fiat.

Labai tipinis tos spekuliacijos ir įteisinto finansinio sukčiavimo pavyzdys – tai dabar bankrutavusi FTX birža: ”kur babkės, Zose?“

Tik ir “tradicinė“ kriptovaliuta dabar prarasdinėja savo vertes rinkose, skaičiuojant fantikais, tiek dar ir visi išpūsti virtualūs aktyvai (“įmonių kapitalizacija“) tas būtas vertes rinkose ir biržose taip pat praranda.

Ir dar infliacija, be esamos monetarinės (kai printer go brrrrrr) – tai juk čia irgi vertės praradimas jau fantikuose, tik dabar realiomis prekėmis ir realiais aktyvais skaičiuojant.

* * *

Šimašcoin įdomus pavyzdys. Man irgi kildavo utopinių minčių, kodėl pvz. neperkėlus valstybinių kai kurių dalykų į blockchain. Pvz. kokio registrų centro. Bet to nebus.

Labai norint, tai tikrai padaroma – turime ir registrus, ir e-sveikatą, ir tuos pačius skaitmeninis pišpasius.

Klausimas kitas – o kam ir kodėl to reikėtų?

Sekantis logiškas žingsnis tuomet gaunasi – jau socialinis kreditas. Kova su grynaisiais fantikais yra vienas iš judėjimo to linkme indikatorių.

* * *

Kaip JAV vykdo demokratijos plėtrą geopolitiniame kontekste, taip ir skaitmeniniame pasaulyje vykdoma plėtra, pradžiai duodant nemokamas licensijas studentams, univerams, na o paskui atsiima finansus per licensijavimą. Apie Evil dalykus nerašysiu, tai atskira tema ką daro M$ ir gūglė (gal ir kitos korporacijos, bet šių žinau keletą nešvarių darbelių). Dėl to net ne egzotiniai blockchainai neprasimuš, bet netgi nemokamas plačiąja prasme (ne vien pinigai yra sumokama kaina), kartais daugiau nei pakankamas tam tikrom užduotim, neprasimuš.

JAV bendrai plačiu mastu vykdo skaitmenizaciją tik vienu tikslu – užsitikrinti finansinių srautų ir tikrų aktyvų kontrolę, nes MAGA šūkis, aišku, yra puikus (ir net dabartinis zombis POTUS poste tą politiką iš esmės vykdo), tačiau ekonomiškai nebeįgyvendinamas – dėl rentų ne tik trijuose gamybiniuose veiksniuose, bet ir ketvirtuoju kartais vadinamoje infrastruktūroje, JAV pramonė yra visiškai savo realiomis sąnaudomis nekonkurencinga pasaulyje.

Kol visi tie hi-tech ir skaitmenininkai savo inovacijomis ir rinkų kontrole sugeba dar ta gerove pasidalinti su savo plebsu – tol JAV šią politiką, ypač išnaudojant dolerio kaip rezervinės valiutos pranašumus, dar irgi toliau gali kurį laiką tęsti.

Bet globalios ekonomikos jau nebelieka – pasaulis fragmentuojasi ir de-dolerizuojasi. BRICS viduje tarp trijų esminių ekonomikų (Rusijos, Kinijos ir Indijos) dabar vyksta labai intensyvios derybos jų bendros rezervinės valiutos, atsisakant dolerinio fantiko kaip vertės ir mainų mato, nes JAV labai agresyviai ir trumparegiškai parodė, kad jokie užsienio rezervai nebegali būti pas juos saugūs “tarsi Fort Knox“ (kitąkart – ir tiesiogine prasme ten).

Nors Iranas su laiku prisitaikė, bet niekas nenori pakartoti Venesuelos likimo, kuomet JAV ir JK buvo nusavinti šios šalies valiutiniai ir aukso užsienio rezervai (suma pagal perkamąją galią 15 kartų viršija Maršalo planą po karo Europą atstatyti!) ir įvestas naftos eksporto ir užsienio prekybos embargas, baksnojant pirštu į komunistuojančią šalies valdžią, kad štai, žiūrėkite, kokie locheliai, iškart taip jie (o tikrai – jie?) šalies ekonomiką ir visus finansus nuvarė į komą, aha-ha-ha, kaip čia mums, liberaliai demokratiškiems, yra juokinga, kad čiabuviai badauja.

Čia galėčiau vėl paskaitą atskaityti dar ir apie buvusį “pervedamą rublį“ prie SSRS, kas leido socialistinio lagerio ekonomikoms būti visiškai nepriklausoma ir autonomiška ekonomine ir finansine erdve taip gerokai dar iki visokių ES (o pastaroji dar ir nėra autonominė – susieta per tą pačią Bretton-Woods sistemą su doleriu, ir kaip žaviai dabar JAV savo buvusį pasaulinį konkurentą globaliose rinkose per įsivestas sankcijas pridobė ir išsiurbinėja visus syvus).

* * *

Tai dėl keletos priežasčių:
– sociumo konservatyvumas. Visuomenės labai lėtai vystosi.
– tikėjimas. Valiutų kontekste tai tikėjimas pvz. valiutos padengimu anksčiau auksu, dabar netgi kripto (stable coin) – rezerviniu doleriu. Kažin ar rastume žmonių, žino kaip už tą dolerį gauti tų aukso dulkių.
Visai kaip anekdote:
– Nusipirkau forex prekyboje naftos. Kur man jos užsipilti?

Tos išvestinės finansinės priemonės nuo išvestinių finansinių priemonių ne tik remiasi tikėjimu bei visuotiniu susitarimu, kad čia bus “pinigai“ plačiąja prasme, bet ir yra vienas įdomiausių žmonijos istorijoje fenomenų, vertų ne vien psichiatrų patyrinėjimo.

Iš šalies žiūrint, tai mūsų civilizacija šitą babuinišką vieni kitų apmulkinimo žaidimą tikrai užsižaidė, kur finansinis “aktyvas“ nebeturi jokių sąsajų su realiais aktyvais. Patinka ar ne, bet dabar išties gaunasi, kad ekonomiką ne dėl diplomo kaip mūsų trepsė iš partškolos studijavęs V. Putinas šiuo teiginiu tampa teisus.

Kaip rašė toks evangelistas Matas: “ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ – taip ir su šitais “pinigais“ gavosi.

Jau dabar religiniai fanatikai mane tikrai kaip “marksistą“ nudobs už piktžodžiavimus.

* * *

Aš kaip utopistas, norėčiau piniginių vienetų, grįstų matematika (pvz. esamu momentu baigtinis kiekis, ar prie “laiko” pririšta), o ne kostiumuotų dėdžių sprendimais. Liūdesiukas po covidinių euriukų – supratau, kad pagreitintas fantikų spausdinimas atima iš manęs…. laiką. Tai yra tam pačiam įsigyti turiu ilgiau dirbti. Gavosi (mano) darbo nuvertinimas.

Laikas yra pinigai ne veltui, atsiprašant už kalambūrą čia, ir tai yra sparčiai nykstantis bei neatsinaujinantis aktyvas, kuris užsibaigia kartu su tavimi.

Jei čia prie šv. Mato paminėtas Karlas, kuris Marx, vertės matu (atsiprašant ir čia už kalambūrą) laikęs darbą, tai darbas pagal fiziką, kuris matuojamas džauliais, o ne fantikais ar valandomis, yra, supaprastintai, į objektą nukreiptos jėgos ir to pasekoje objekto poslinkio sandauga – kas reiškia, kad… dyrpk daugeu vardan poslinkių, bo tau babkių nebus!

* * *

Blockchain įgalino atsirasti web3:
https://frontlinesmedia.in/wp-content/uploads/2019/07/9.jpg
Grubiai – tavo duomenys yra tavo, ir cenzūratorius gali tave išcenzūruoti, o tavo duomenų – ne.

Nepamenu jau pats, ar esu čia apie tai rašęs, bet asmenių duomenų privatizavimas (sic!) ir tuomet jau gavimas rentos iš kitų (bankų, valstybės ir pan.) už jų pasinaudojimą yra verta dėmesio skaitmenininkų idėja, kuriai ir aš iš esmės netgi pritarčiau.

Tada labai įdomiai finansine prasme atrodytų tie dabartiniai visi siūlymai autorizuotis per e-bank sistemas.

Ir vien už CV siuntinėjimą darbdaviams gautum centukų, nes tuomet jų HR turėtų susimokėti, kad įgautų teisę tavo CV perskaityti, ir jei išsireikalautų skaityti dykai, tai VMI vis tiek tuos apmokestintų už “pajamas natūra“, nes to skaitymo į apmokestinamą pelną mažinančias sąnaudas nurašyti nepanoro (linkėjimai buhalterėms, neseniai atšventusioms savo profesinę šventę).

Dabar tai atrodo juokingai, bet nenustebčiau, jei iki to ateityje išties prieitume.

Bent jau tas mano beprasmis ir dykas CV siuntinėjimas iš dalies atsipirktų, nei kad dabar.

Tik va su tinklaraščiu neaišku – ar aš jums turėčiau susimokėti, kad peržiūrėtumėte čia mano tekstus, ar vis tik jūs (ką ir dabar galite padaryti Patreon)?

* * *

Įdomu būtų stebėti, kai pajamas gautų visu brutto sumą, ir reiktų patiems pervesti visokiems reketininkams VMI ir sodroms. Arba dar geriau – turi pervesti tam tikrą procentą institucijų išlaikymui, pašalinant tarpininką VMI. Norėčiau pamatyti tavo transaction pvz. Europos komisijos pirmininkei.

Ta pizėkrapštė Uršulė eitų ir vėl dirbti pagal savo profesiją, kurios dar ir diplomą gavo kaip mano apsimetėlis grupiokas G. Kirkilas, tai ją į tą darbą nepriimtų lygiai taip pat, kaip dabar ir iš to pypkoriaus nėra jokio tarptautinės prekybos magistro.

Tavo pasiūlymas yra labai libertariškas arba anarcho-kapitalistinis. Ir kuris garantuotų absoliučią demokratiją, nes tokių sorošėkų ir ypatingai kvaišų teoriškai galima valdžioje būtų išvengti.

Bet mes jau dabar matome, kaip šita “liberali“ valdžia ne tik Lietuvoje iškart visą “laisvą rinką“ užbaigia, kai tik toji ima trukdyti jų primetamai politikai (pvz., dabar ekonominės sankcijos, kainų lubos ir pan.).

* * *

Tai kripto gali būti irgi – tavo skaičiai, tu ir tik tu juos valdai.
Civilizacijos tęstinumui ir suklestėjimui sociumo mąstysena pagal web3 “trafaretą” turės įvykti, arba vėl į viduramžius.

Dabartinę priešokio ekonomiką (gig economy) Yanis Varoufakis pavadinęs techno-feodalizmu – ir dėl to, kad tuos mūsų duomenis kaip baudžiauninkus valdo feodalais tapę skaitmeninės įmonės.

Tai iš esmės mes grįžtame į tuos tavo minimus viduramžius, nors aukščiau minėtas barzdyla Karlas (1818-1883) ir sakęs, kad istorijoje laikas yra vienakryptis vektorinis, tad neturėtume grįžti į praėjusias visuomenines ekonomines ir politines formacijas (“nepasuksi istorijos rato atgal!“).

Bet tuomet tai – irgi “tikėjimu mokslu“ reikalas gaunasi.

* * *

Ar dar kitokie lūžiai įvyks, nes pinigai jau nebe tie, veikia vis dar “iš inercijos”. Ir kažkur rašei panašiai – kad politinis anstatas neatitinka realybės. Dar pridėčiau biurokratinis.

Biurokratija yra to antstato dalimi, be abejo.

Tik kai klaidingai vadinama valstybė perima vis daugiau valdžios, kas pastebima prie tokių struktūrinių ir globalių krizių kaip dabar, tai einama link to dviem alternatyviniais keliais: per komunizmą arba per fašizmą.

Kaip anksčiau rašiau, tai nepanašu, kad pas mus šalyje eitume komunistiniu (bendruomenių prasme, nuo žodžio komuna, o ne būtinai bolševikinės ideologijos) keliu – ir kol kas mūsų stiprėjančioms fašizmo tendencijoms tetrūksta tik fiureriuko.

Ar vėl iš naftalinu prasmirdusio kuparo ištrauks tą buką boulingo kamuolį su trimis skylutėmis trečiai kadencijai, nes KT išaiškins, kad kadencijų skaičius neribotas, jei ne daugiau kaip po dvi vienu ypu?

* * *

Tiesiog neveikia jokiais pjūviais – nuo fiskalinių sistemų iki socialinių. Netgi integracijos kursuose knygoje aiškiai parašyta, kad pensijų sistema neveikia. Vokietijoje, Karlai!

Lietuvoje pensijų sistema pajungta visokių kuodipezų labui per taip ciniškai vadianmas “asmenines sąskaitas“: iš pradžių išlaikėte činovnykus, mokėdami jiems algas ir rentas, o po to išlaikysite juos pensijoje, mokėdami rentas (sakykite ačiū, kad dar ir algų nebereikės susimokėti, tai jie nebedirbs).

Labai daug Vokietijoje nuo Lietuvos čia skirtis neturėtų, nes mes kūrėme pagal ES ir Vokietijos pavyzdį, visokiems sorošėkams iš LLRI destabilizuojant sistemą, sukant ją link naglosaksiškosios.

* * *

Yra “globalistų”, kurie stato viską ant tarpusavio susitarimų, panaudojant blockchain (smart contracts), bet tai utopistai, nes daugumai tiesiog reikia vado, o kai tas blogas, mums reikia naujo vado ir pasaka be galo iki grabo lentos. Paradoksas, bet kontraktai per blockchain išsprendžia diskriminaciją (net nežinai su kuo kontraktas, viskas vyksta automatiškai), eliminuoja institucijas (steitistai, kumščius pasilaikykite kišenėse, tai nekalbama apie valstybės sunaikinimą kaip tokios, o visų realiai ne tik nereikalingų, bet kartais ir žalingų institucijų naikinimas), atpigina(!), nors atrodo brangu.

Taip, faktiškai tą komentavau ir aukščiau.

Idėja patraukli – praktinis įgyvendinimas nebūtinai bus toks pozityvus.

* * *

Čia dar vienas įdomus momentas- bitcoin “kasimas” yra brangus reikalas. Yra paskaičiuota, kad elektros suvartojama tiek, kiek užtektų kokia mažai valstybei. Transakcijos, lyginamos su doleriu, irgi brangios. Tai yra brangus dalykas. Bet yra vienas bet. Kiek kainuoja bankinė sistema? Nelabai kas užduoda tokį klausimą, nes “nemokamai”. Mačiau neseniai skaidrę apie bankinės sistemos elektros suvartojimą. Bitcoin kasimas rūko kamputyje – kažkur iki trečdalio, kiek sunaudojama bankinėje. Klasikinė bankinė sistema vis daugiau nedidelių mokestėlių įveda, tuo tarpu blockchain sprendžia transakcijų greitį ir kainą, ir išsprendžia, pvz. yra level 1 (pagrindinis, “brangus”) ir level 2 (pigus) blockchain viduje blockchain. Tai svarbu yra tuo, jog prie blockchain vystymo dirba žmonės, sprendžiantys problemas, o sociume biurokratė auksiniais dantimis, gintariniais karoliais prie liumenescinio apšvietimo sėdi ant kėdės, pratrynusios linoleumą, ir “vykdo įstatymus pagal pareiginius nuostatus”.

Šiandien Telia atsiuntė grasinantį laišką, kad jie panaikins mano paskyrą pas save, taupydami taip CO2 pėdsaką, nes aš prisijungimu nesinaudoju.

Kad jei prisijungsiu ir elektros kainuos jiems ir man daugiau, tai “nebesiskaito“?

Manau, kad neprisijungsiu. Nes ir taip nesinaudoju. Nes sąskaitas pareikalavau persiuntinėti į el.p. (teisiniai dokumentai gaunasi iš tų pdf), o nesusipratimus galiu išspręsti telefonu arba tiesiog nueidamas į čia pat esantį pardavimų saloną.

Bankai išvis dabar tapę nebe bankais – net apiplėšti nėra kurio, kadangi nedirba su pinigais. O visai neseniai šitokie dalykai, kad bankai ne apie pinigus, ar kad telefonu fotografuotum ir pan., atrodė absurdiški savo esme.

* * *

Konkrečiai apie vieną kripto dalyką:
Nuomoju disko vietą ir išeinantį interneto srautą. Iš tokių dalykų (atskiri “lašiukai”) padaromas high-end saugojimo debesis (S3 storage). Duomenys yra visur ir niekur. Tai šio blockchain founderio (satelitas) atžvilgiu tie “lašiukai” yra skolintas kapitalas, už kurį jis moka kripto. Bet ar egzistuoja “žemė” tokiose išsklaidytuose debesyse? Satelitas tiesiog atliko darbą (blockchain sukūrimas, keleto centrinių servų paleidimas “lašiukų” koordinavimui), bet tai irgi būtų tiesiog kapitalas (patalpos, servai). Ar nereiktų perrašyti debesiniai technologijai ekonomikos pagrindų?

Nereikia perrašinėti, tik gal galima diskutuoti, ar tai yra žemės, ar tai yra kapitalo veiksnys – taigi tu išnaudoji išties gamybos veiksnį, kuris susiveda į labai realų aktyvą – tavo kompiuterinį diską.

Ir gauni nedarbines pajamas – aukščiau minėtą rentą.

O mikropinigai (ironiškai, kad prie infliacijos – dar labiau pasmulkinti smulkiausi fantikų vienetai) bei algoritmizuota jų apskaita padeda šituos “nubyrėjimus“ sukaupti į konkrečius realius pinigus.

Kuriuos labai greitu laiku mokesčių inspektoriams tikrai kils pagunda iš tavęs, kaip buožės, gyvenančio iš nedarbinių pajamų (rentos – disko nuomos), pasiimti bent jau kažkokia dalimi, įprastai vadinama mokesčiais.

* * *

Ir Seniux antrasis komentaras, papildantis aukčiau pakomentuotą – į kurį atsakinėti nebuvo būtina, nes:

Tai nėra prievolė tskant niekas nieko neskolingas, išskyrus mokesčių inspekcijai.

Ir apie įžangą “ne į temą“:

Rinkimai, nesvarbu, ar tai JAV, ar LT – dėl išrinktųjų, bet neišsirinktųjų, abiejuose svetima gėda. Jei kas nesupranta, tai tevyksta iš inercijos demokratijos žaidimas.

Kaip sakoma JAV patarlėje: demokratija – tai kai valdo demokratai, o liberalizmas – tai kai valdo bankininkai.

Gyvename liberal-demokratinėje santvarkoje, be abejo, nes mes gi čia jau atsisakėme “proletariato diktatūros“ vardan šviesios kapitalizmo ateities.

Tiesa, šios “diktatūros“ ir “visuomenės hegemono“ atsisakė SSRS dar faktiškai Nikita Chruščiovas (1894-1971), o galutinai SSRS kaip tarybinę (nuo – kolektyvinio valdymo per tarybas) santvarką pribaigė Michailas Gorbačiovas (1931-2022), bet tai ar jums dar vienos čia paskaitos tyčia ištrinamos istorijos tema reikėtų, po ko “mokslu tikintys“ gluši lemingai kvykautų, kad esu ne tik vatnykas, bet ir skleidžiu kokią nors “bolševikinę propagandą“, o liauni proteliai jų makaulėse yra neatsparūs tokiai pravdai?

Aišku, labai juokingi tokie užvažiavimai mano adresu, kai 1991-aisiais su ginklu, puikiai pamenu, kuriame Neries krante buvau ir vardan ko, ir kaip man nuo vaikystės atgrasus yra kolektyvizmas, be kurio tas “tarybinis bendruomeniškumas“, arba kitaip – sovietinis komunizmas, net neįsivaizduojamas.

Aukščiau paminėtame kontekste, dera tiesiog žinoti, kad labai neišsilavinęs ir žemo intelekto N. Chruščiovas vardan savo “komunizmo“ panaikino arteles (kurios tokia privačia iniciatyva ir laisvos rinkos sąlygomis savalaikiškai bei reikiamais pagal paklausą rinkoje kiekiais prie Stalino aprūpinę iki 80% visų vartojimo prekių), kas to pasekoje ir išvirto į totalų šių prekių deficitą jau prie Leonido Brežnevo (1906-1982), valstybei nepajėgiant perskirstyti ribotus išteklius tokioje perdėtai planinėje ekonomikoje su neekonomišku (t.y. neracionaliu ir neefektyviu) jų vartojimu (kaip šis ir sakęs: “ekonomika turi būti ekonomiška!“).

Ir kai jau angažuotas libedryla M. Gorbačiovas 1987-aisiais dar su savo menku ir tokiu pačiu neišsilavinusiu kombainininko proteliu pabandė išgelbėti padėtį ekonomikoje per tą savo naująjį NEPą (atsiprašant už tautologiją), leisdamas šalyje privačius kooperatyvus, tai nebesuvaldė jo tik destabilizuotos situacijos, nes partiniai funkcionieriai irgi panoro tapti buožėmis, faktiškai ne tik stumdami visą šalies politiką to link, bet ir prie pirmos progos prichvatizuodami tuos nacionalinius aktyvus ekonomikoje (taip mes turime čia ciniškiausią to pavyzdį su Jonavos “Azotu“: įmonės direktorius Br. Lubys “lūžio prie Baltijos“ metu tampa laikinu premjeru ir privatizuoja, naudodamasis tarnybine padėtime, savo naudai jo administruojamą gamyklą, persivadindamas į “Achemą“).

Ta nepavykusio socializmo tema susipažinimui esu dar ir rašęs.

* * *

Ir tai dėl amnezijos. Pati demokratija kaip pirminė buvo (taip, būtasis laikas), geras dalykas po feodalizmų (demokratija truputį daugiau konkurencijos suteikė tarp valdovų, iš esmės vietoje vieno karaliaus daugiau atsirado, tik karūna ne ant galvos, o ant institucijos), socialinis draudimas irgi geras savo idėja buvo (vienoje kalnakasių bendruomenėje atsirado dėl pavojingo darbo, žūstančių, negalinčių senatvėje dirbti (aha, mentai negali dirbti po kiek ten 42 metų pensija), našlės ar taip jau ligoti vyrai, ir bendruomenė sugalvojo kaip socialiniį draudimą – dalį uždarbio neišgalinčiom TOS BENDRUOMENĖS šeimom), pirminis feminizmas irgi gerai, kai išgujo kas buvo galima vyram, negalima moterim.
Tai buvo kovos. Rimtos kovos, išlaisvinančiios žmonių grupes, sukuriančios stabilumą visuomenėje ir teigiamos.

Kalbant ne apie bruzdėjimus (kaip mūsų “šeimų maršas“) ar riaušes (kaip “geltonosios liemenės“ Prancūzijoje), kaip sakęs toks revoliucijų ne tik teoretikas, bet ir sėkmingas praktikas Leninas, tai revoliucinei situacijai susidaryti būtinos trys sąlygos:

1. Viršūnės nebegali valdyti kaip anksčiau.

2. Apačios nebenori gyventi kaip anksčiau.

3. Ženkliai padidėjęs kritinės piliečių masės aktyvumas (t.y. vien anų dviejų punktų nepakanka – reikalingas ir veiksmas, ne tik norai).

Ir vėliau jis dar pridėjęs ketvirtą būtiną sąlygą:

4. Dar šalyje yra politinė jėga, kuri šitą judėjimą įgali nuvesti į revoliuciją.

Pastaroji sąlyga paaiškina, kodėl prie esamų trijų “revoliucinės situacijos sąlygų“ visokie BLM ir “liemenukai“ gali nusiaubti miestų kvartalus, tačiau jau kone kitąryt viskas lieka kaip buvę iki tol – nebent elite opozicija ta situacija pasinaudos savo labui ir pakeis vyriausybę, padarydami kokias nors nuolaidas protestuotojams.

O apie mūsų “maršistus“ jau irgi rašiau – jokios čia kovos rimtai išvis neįsivaizduojamos (kas nors istorijos mokęsi, kas Lietuvoje tuo klausimu vykę 1934-1937 metais?).

Ir dabartinis didžiausias tos vietinės “socialistinės revoliucijos“ aktyvistas, kurio diedukas čia mums “Stalino saulę“ parvežęs, dabar padarytas išvis “rusų šnipu“, kuris kaip vlogeris veda savo podcast iš “europinės“ cypės, tačiau tik tarsi koks “liberaliai-buržuazinis“ menševikas.

Kadangi pas mus yra demokratija, tai kompartija yra uždrausta, primenu. O ir komunistai “komunistams“ nelygu – dabartiniai ir toliau čia mus valdo.

* * *

O dabar tiktokerių kartos pamiršę dėl ko visie tie pirminiai geri socialiniai konstruktai sukurti, ir prieš 100-150 metų kovoję dabar karstuose vartosi dėl tokių demokratijų, sodryčių ir t.t. Sušiko mūsų kartos reikalus, plaukė pasroviui žaisdami demokratiją. Ir toliau žaidžia, bet net ir atsiradus atseit “prieš srovę”, niekas net negalvoja apie struktūrinius ir būtinus sociumo pakeitimus. Tai yra realybės ignoravimas. Ją galima ignoruoti, tačiau pasekmės jau beldžiasi į duris. Vakar užmačiau prisuko mandarino reportažą, tai jau net tas sakė, kad pyzdės dėl emigracijos ir ji tik didės vis didesniu pagreičiu. Realybę gali ignoruoti, pasekmių – ne.

Man tik įdomu, kur tas glušius siūlo emigruoti?

Nes tikrai tampa ne tik man aktualu.

Žmonės dabar iš Lietuvos jau nebe emigruoja, o tiesiog bėga į niekur. Klaiku.

* * *

JAV rinkimai daugiau toks dėl popcorn. Nes vistiek ar prie Doncės, ar prie demensinio, ar prie dar ko – JAV politikos traukinys važiuoja link Azijos, ten reikalų yra, nepriklausomai ką išrinks. Kitom šalim reiktų pasimokyti iš JAV politikos tęstinumo, jų problemų sprendimo.

Taip, pritariu – gali jie ten drambliniai GOP su DEM asilais (sic!) ginčytis iki užkimimo dėl niekinės vidaus politikos, kurie mokesčių mokėtojų pinigus teisingiau ketina pavogti, tačiau bendrai JAV užsienio politika niekaip nesikeičia.

JAV yra didi valstybė – tai yra kiekvieno amerikiečio idee fixe.

O tai reiškia – bučiuokite žiedą, netikšos!

Arba antraip bus šalyje pakeistas politinis režimas, suradus pažeidimus žmogaus teisėse ir demokratijos stoką (t.y. nepakankamą lojalumą JAV nurodymams bei JAV primetamai jų taisyklių tvarkai).

* * *

Deja, ir kripto nieko nepramuš sociume, nes tai turės būti viena didelė kova. Kaip kažkada prieš vergiją, kaip prieš moterų teisę ne vien reprodukcijai, kaip už tikrą socialinį draudimą išsprendžiant savo(!) bendruomenės (globalistai jau šiaušiasi) problemas, kaip prieš Kafkos proceso mašinos sraigtelius – biurokratus, egzistuojančius paralelinėse, atitrūkusiose nuo realybės, visatose.

Kriptovaliutos apimtis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo perpus – tradicinis FIRE globalusis sektorius pastebėjo tame grėsmę jų valdžiai ir turtams, ir su šia visa bankine alternatyva ėmėsi nuosekliai kovoti (gal todėl įdomus yra dinastinis pasikeitimas dabar Anglijoje, nes Karolis III tikrai ne iš buvusios globalios “finansininkų aristokratijos“).

Jie išvien suėjo tik per praeitus JAV prezidentinius rinkimus, kuomet tiems sąlyginiams finansininkams ir bendriniams skaitmenininkams reikėjo išstumti iš valdžios realų sektorių atstovavusį MAGA šūkio atstovą.

Kas jiems ir pavyko.

O tada FIRE ėmėsi ir visokių kriptovaliutininkų su socialinių tinklų valdytojais.

* * *

Deja, tebuvo tik bandymai kurti bitnation (dabar pavirto tik eiliniais straipsniukais apie kripto). Turbūt žmonės dar nepribrendo, vis dar tinka demokratija. Aš pvz. nenoriu būti privatizuotas LR valstybės, nes nuo gimimo esu užkoduotas lietuvišku asmens kodu, dėl mano gerovės, aišku. Aš noriu man priiimtinos valstybės (valstybė netinkamas žodis, bet iki revoliucijos gerai bus) kodą turėti. Apie “jūs esat privatizuoti” pats kažkur esi parašęs pinigų kontekste, kai tu negali tiesiogiai gauti pinigų iš juos leidžiančių institucijų, o viskas per mūsų / jūsų atstovus.

Gali būti, kad alternatyvi finansų sistema alternatyviai paslaugų ekonomikai atsiras savaime dėl užgriūnančios globalios struktūrinės krizės, nors ji irgi bus savotiška – pamename gal dar sovietmetį, kai tikra valiuta prekių ir paslaugų mainams buvęs degtinės puslitris, o visi proletarai turėdavę chaltūrkes savo pajamų prisidūrimui.

Vidurinę klasę jau Vakarų ekonomikose sparčiai dabar keičia naujieji varguoliai.

Tarp kitko, tai irgi yra priežastis, kodėl klasikinė socialdemokratija neturi jokių šansų savo “socialistinėms revoliucijoms“ politikoje – labai menka ir sunykusi visuomenėje yra proletariato klasė, o tūlam prekariato atstovui “frylanceriui“ visos tos proletaro dar turimos socialinės garantijos, normuota darbo diena, apmokamos atostogos bei pastovus darbo užmokestis yra nepasiekiama karjeros svajonė.

* * *

Utopinė sistema, kurią įgalina jau sukurtos technologijos, bet neįmanoma, kol žmonės eilinį kartą nepraeis pragaro kaip karo, maro, bado:
1. atstumų nebuvimas. Tu gali perduoti vertę visur, kur tik yra internetas. Vienoda perdavimo kaina, be išeiginių. Darbo dienos neaktualu, kaip “nemokamuose” bankuose. Viename jau veikiančiame blockchain produkte buvo klausimas, kodėl jūs nemokate iš karto doleriais? Priežastis banali – bankiniai pavedimai tarp skirtingų žemynų yra brangūs ir ištysę laike. Tai išspręsta kripto.
Netgi ir spausdintą variantą galima perduoti, tik jau reikia pasitikėjimo;
2. pasitikėjimas irgi labai įdomus dalykas. Darkmarket perki iš simbolių derinių, atsiskaitai skaičiais kompiuteryje, sukurta escrow (kripto užšaldymas pardavėjui ir pirkėjui, kol negausi prekių / paslaugų) sistema, reputacijos “savaiminiai” posistemiai, ir visame tame yra mažiau sukčių, nei “tradiciniame” internete. Retorinis klausimas, ką veikia institucijos, kai netgi tame pačiame FB sukčiai reklamuojasi ir pinigus vagia? Beje, normalių žmonių pasaulyje pasitikėjimas, kai žmonės suinteresuoti uždirbti, kiti gauti rezultatą, ir nereikia jokių biurokratų “gynėjų, reguliuotojų, ir kitokių rūpintojėlių” veikia ir be krypto – perku TV, o dėve dėve, iš Rusijos kažkokios chebros, sumoku avansu dešimtis dolerių, parašau, kad sumokėjau, po kelių minučių sąskaita papildyta. Tai yra atpiniginimas, be abejo nelegalus, o tą IPTV puslapį Lietuvoje blokuoja, tiksliau gintariniais karoliais, turinti du auksinius dantis, kabinete su “dienos šviesos” jau nuo senumo pageltusiomis ir truputį mirgančiomis lempomis biurokratė įsivaizduoja, kad išsiuntėjus interneto tiekėjams vykdomąjį raštą, ir šiems atlikus reikalavimą blokuoti puslapį, tai ėmė ir užblokavo, aha. Iš esmės tai pažeidžiama transliacijos licensijos – piratiniai retransliuotojai neturi licensijų mokesčių naštos. Kaip veikia transliacijos licensijos, nežinau. Bet bedrai apie tai šiek tiek:
3. blockchian išsprendžia, be visokių fantiniais pinigais šeriamų lygių teisių lygintuvų, diskriminacijos problemas. smartkontraktuose visiškai nesvarbu tavo odos spalva, tėvynė, amžius, biologinė ar socialinio konstrukto prisilietus aštriam chirurgo peiliui, lytis, t.y. visiškai “pobarabanu” kas tu esi, koks esi – jei tai naudinga abiems pusėms, sudarai kontraktą ir tiek žinių. Emigravus teko susidurti su diskriminacija iš gūglės pusės – šita uzurpatorė korporacija nustatė, kad aš “neteisingame” regione esu, ir kai kurie čia reikalingi dalykai man tapo prieinami tik dėl šiokių tokių IT žinių. Paskui pavyko regioną pakeisti į “teisingą”, bet bitnation atveju tai net nebūtų tokio diskriminacinio pagal regionus klausimo. Kaip ir Netflix. Kai kada licensijavimas, kai kada net nežinau kodėl pvz. negalėjau parkingo programėlės instaliuoti, ko taip gūgle nusprendusi.
4. netgi išspręstų pvz. Lietuvoje kokio nors per gudraus vystytojo (nuvystė Vilnių, kai nei naujų darželių / mokyklų, nei parkingų prie dešimtaukščių, bet čia kita tema), turinčio savo teisėjus ar kitaip juos įtakojančius (kompiuteriai atsitiktinai parenka teisėjus, aga), kai atsiskaitymas vyktų per blockchain, ir jei pamatai, kad nėra babkių po savaitės, susirenki įrankius ir atitinkamai pakoreguoji vystytojo reputaciją, tai yra informacijos mainai:
5. atviri duomenys. bitcoin, kaip ir dauguma kitų kripto, yra pseudo anoniminės, nebent specialiai sukurtos anonimiškumui užtikrinti (yra tokių keletas), ir prieš pasirašydamas kontraktą, galėtum pasižiūrėti kitos pusės reputaciją, taip sumažinant riziką būti a-3,14-3,14-stam (skaičius pasikeisite į raides).
6. bendruomenė.

Gal ir daugiau problemų išsprendžia technologiniame lygmenyje, čia “greituku” kas jau buvo “skausminga”, bet žmonių problemų joks kripto, kaip ir jokie ginklai neišspręs, kol ignoruos žmonės realybę.

Įdomiai aprašyta ir su daug kuo visiškai sutinku, bet įsivaizdavimas apie tas proverbines biurokrates seniai nebeatitinka tikrovės – ne tik valstybės tarnyboje dabar pagal statistiką jau seniai yra didesni atlyginimai nei privačiame sektoriuje, bet ir činovnykų socialinė klasė yra pagrindinis šios visuomenės hegemonas su visomis iš to išplaukiančiomis jų materialinės gerovės ir netgi išvaizdos pasekmėmis.

Kitaip tariant, jie sau tą “socializmą“ tikrai susikūrė, o buko plebso konkurenciją apmalšino indoktrinavimu, kad “viskas, kas blogai, yra komunizmas, o komunizmas yra dar blogiau“ – kas nereiškia, kad yra geriau, bet tiesiog mane erzina bukas ir primityvus brukamas naratyvas, jau įdiegtas mūsų žmonėse iki reflekso.

Ir elitas dabar, atkreipk dėmesį, yra nebe verslo, kaip nuo Linksmųjų 90-ųjų vis dar iš inercijos klaidingai įsivaizduojama (nes tada tie raudonšvarkiai su cepūromis ant kaklo turėję babkių!), ar koks akademinis (akivaizdžiu pavyzdžiu tame “lygesnių gyvulių ūkyje“ esančio kotletėdos kuodipezos realiai alga akademinėje srityje, kur vis tik galiojo kažkokie profesiniai standartai, buvo dešimtkart mažesnė už jo dabartinę lito buhalterijos valdyboje – tad jis čia akivaizdžiai dabar gauna rentą mūsų sąskaita), kultūrinis (“pupyčių“ neskaitant) ar inteligentija (ne apie fondososikus sorošėkus kalbant) kaip prie sovietmečio – būtent valdininkai, įskaitant visus nuvalstybintų įmonių igničių funkcionierius rokus masiulius.

* * *

Tai vat man asmeniškai įdomu būtų revoliucija pakeičiant valstybes iš klasikinės jų reikšmės į smartcontraktais grindžiamas, kuriose žmonės patys pasirenka prie kokios chebros šlietis, kad patys galvotų ir atstovautų save. Niekad nebus, kad viską gali pats, ir to nereikia, visą laiką reiks išmanančių ir koordinuojančių tam tikros srities specialistų (jo, kai rekordiškai daug įstatymų per dieną pakeičiamą, tai tikrai ne utopija), reiktų galbūt ir per ką tos pačios fiat valiutos perskirstomos ir t.t., kaip aš asmeniškai į žemo lygio (pagal hierachiją, nežeminkit iš karto ) vadovus nenorėčiau, nes man geriau atidirbti valdandas ir jokio daugiau galvos skausmo, viskas gerai su hierarchija, tik blogai, kai po nesąmonių negali pasiųsti šunims šėko pjauti vado, ir čia galbūt būtų dar viena blockchain neišnaudota galimybė:

Kol buvo finansinių išteklių perteklius visose tose gerovės valstybėse, buvo palaipsniui einama link visuotinų bazinių pajamų plebsui vienokia ar kitokia forma (“nemokama“ medicina, švietimas ir pan.), kad tik tas netrukdytų elitui valdyti šitos jų klaidingai vadinamos valstybės.

Dabar ištekliai Europoje baigiasi, o pagal naudingus gamtinius išteklius ir realius aktyvus į jokį pasaulinį dešimtuką Europos valstybės niekaip neįeina, nes parazitavome (mes – Vokietijos, o Vokietija – dėka klaidinančiai vadinamos “aukštesnės sukuriamos pridėtinės vertės“, kas yra ekonominė renta, taip ir neuždavus to esminio klausimo, kur ir kodėl ta “pridėtinė“ išties susidariusi) Rusijos žaliavų, JAV finansų ir Kinijos piguvos gamyboje sąskaita.

Tai, kas dabar čia ateina, yra gerokai savo pasekmėmis daugiau, nei vadintina tai, ant ko sėdime.

* * *

6. balsavimas ne už gerai pareklamuotą aCtovą (net rūgštu, nuo aCto turbūt), o už konkrečius sprendimus. Vos ne kaip Šveicarijoj kas kažkiek ten laiko įvairūs balsavimai atskirose Kontonose. Pala, kuri šalis geriau gyvena – deleguojanti savo atstvous ketveriems metams, ar dažniau sprendimus priimanti tauta?

Ten gal ne tiek dėl savivaldos formos, bet dėl kitų ekonominių priežasčių jie pasekoje prakutę – šiaip buvę visiškais kaimiečiais su violetinėmis karvėmis pievose už kalvos, kad kitiems giminaičiams “inžinieriams“ vokiečiams ir “kultūrininkams“ austrijokams netrukdytų. Ir dėl tų varguolių, kurdami savo imperijas, per daug nekvaršinę tiek vieni, tiek kiti.

Kad mes čia realiai turėtume valdžioje atstovus, tai nepastebėjau – išvis turime kompradorinę kolonijos administraciją. Iš pradžių mes tam elitui trukdėme į Europą patekti, o dabar trukdome savo pretenzijomis valdžiai, nes juk “dar niekada taip gerai negyvenome“ (tai nėra ko ir pradėti).

* * *

Yra temų daug, bet gyvename stagnacijoje, nors informacijos mainams nerealios technologijos, vis lipa žmonija ant tų pačių grėblių. Vien jau kitokių struktūrinių sprendimų reikia, nes tiesiog neveikia klasikinės sistemos, ko pasekoje bus eilinis karas kaip rezultatas demokratinės utopijos.

Esame tiesiog kostiumuotos beždžionės, kurie yra valdomi trijų instinktų: mitybos, reprodukcijos ir dominavimo.

Todėl ir mūsų godi, šykšti ir pavydi tauta pasirenka tik tokius pačius kaip jie patys aCtovus™.

* * *

O kam dar buvo per mažai čia šito teksto mūsų dispute, tai va jums kita diskusija Šiaulių radijo stoties RS2 eteryje praėjusį antradienį – laida “Sinkopės“ su jos vedėju Laimontu Diniumi:

Dažnesnis ir trumpesnis reagavimas į aktualijas nutinka mano paskyroje Patreon rubrikoje microblog, į kurį yra prestižinis užėjimas nuo €10 mėnesiui.

Ir didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-11-13, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement