Tikiuosi, kad jau atsipaipaliojote, mano mielieji girtuoklėliai, nes šiemet 2022-ųjų ir 2023-čiųjų metų sandūra išpuolė savaitgaliui, tai va jau, žiū, pirmadienis, kuris dar ir pirmasis metų darbadienis.
Pernai nerašiau metų apibendrinimo, sutikęs Kalėdas kovidiniame ligoninės skyriuje (šiemet gi – masiškai visi aplink serga gripu), taip paleistas į namus prieš pat naujaką, į kurį, suprantama, buvo visiškai man nusišvilpti, nes šikšnosparnienos gurmanams priskiriamas koronavirusas truputį paskatino kiek kitaip pradėti žiūrėti į mane supantį pasaulį (pernai Naujieji – su kalvadosu, o šiemet – su konjaku, pagiringieji jūs mano, jei jau klausiate!) ir mane supančius artimuosius, kuriuos, anot šventraščio ir jo lyrinio herojaus, visiems doriems krikščionims dera mylėti ne prasčiau už save.
Tik va savimyla, nepaisant rašomo tinklaraščio (-čių), man būti ne itin ir sekasi (aš ir gitara tik sau pasigroju, o ne kitiems ant nervų, nes ir be gitaros galiu ant nervų pagroti), kad net iš snukiaknygės tinklo esu treti metai kaip išėjęs ir neparėjęs, kas reiškia, kad manęs nėra ne tik ten, bet daugumai ir išvis nėra.
* * *
O jei čia yra, tai apie ką kalba?
O apie tai, kad dar reiks man aptarti, be abejo, pernykštes mano politekonomiškai astrologines prognozes, pažiūrint, kas išsipildė, ir priprognozuoti jau šiems metams naujų pagal įvairius horoskopus ir zodiakus.
Šiam kartui gi, skirtingai nuo labai specializuoto ir nišinio teminio tinklaraščio, kuris yra Nr.1 Lietuvoje, aš lankomumo statistikos čia neapžvelginėsiu, nes jos ir pernai nepasigedote.
* * *
Iš reikšmingų 2022-ųjų metų įvykių, be abejo, mums yra sąmoningai čia įbruktas ir kasdien į makaules progandiškai kalamas nepaskelbtas karas Ukrainoje.
Net Europoje iš esminių temų šis ne visur tiek svarbus, kiek eskaluojamas nuolat čia (Vakarų pasaulio periferijoje Ukrainos tema nepakliūna net į dešimtuką, kaip antai pas kyvius), jau nekalbant apie tai, kad dviem trečdaliams pasaulio yra svarbesnių reikalų už “vienų rusų konfliktą su kitokiais rusais“ (mes jiems, beje, irgi tik “rusai“, ir tik labai praprusę naglosaksai mus gali pavadinti “kitokiais lenkais“, kaip vienas toks JAV ambasadorius Debesylos pavarde).
Ši Ukrainos tema pas mus ir toliau, deja, vyraus atėjusius 2023-uosius metus. Ir nemanau, kad turėsite gerų naujienų iš to fronto – na, nebent dėl kokių nors priežasčių esate už Rusiją, o tuomet, deja, jums ne šitame tinklaraštyje tų džiugių naujienų lankytis.
Ko gero, kitus du reikšmingus pasauliui ir ateičiai įvykius paminėčiau, tai Kinijoje įvykusį trečiai kadencijai patvirtinto silovyko Xi Jinping nacionalistų politinės valdžios užtvirtinimą, iš politinio olimpo pravalius kompradorinius libedrylų šanchaicų ir komsomolcų Hu Jintao pakalikus.
Todėl matau, kad ankstesnis nuvalkiotas posakis, kad saulė teka rytuose, o leidžiasi vakaruose, dabar skamba nebe taip užtikrintai, kad Vakarai čia vis dar turi lemiamą žodį, bet kone jau tiesmukai, kad saulelė jau leidžiasi Vakarams, o kyla ji Rytams.
Trečioji gi svarbi žinia 2022-aisiais ne tame, kad nabašnykės SSRS imperijos, kurios šiemet būtų šimtmetis, griovėjai turi pilnus “Tekančios Saulės“ namus pragare, atvykus į Belovežo-2 amžinąją konferenciją Gorbiui (ir kas dar ten iš tų mažiau reikšmingų dešrinių pimpačkiukų dar pastipo?), ar kad paskutinę metų dieną pas savo šefą į dausas iškeliavo 16-tasis Benas, bet kad ir žemiškoje karalystėje ir buvusioje imperijoje, kurioje ta saulelė anksčiau niekada nenusileisdavusi, irgi tokiu natūraliu būdu pasikeitė valdančioji karališkoji dinastija.
Na taip – vis dar formaliai Vindzorai, bet irgi rašiau, kad finansininkams palankesnius Vetinų Gliuksburgus pakeitusi dabar juodosios aristokratijos interesus atstovaujanti Oldenburgų atšaka su į britų sostą pagaliau įsėdusiu bei šiemet formaliai karūnuotinu Čarlzu, tapusiu Karoliu III-uoju.
Pokyčiai po pokyčių, kaip tauškėjo tokia plastikinė lėlė sintetinėmis garbanomis nuo vestuvinio merso kapoto, bet šiuo atveju pokyčius dar pastebėsite ne iškart – kaip su tuo susliku iš rusų filmo apie jų kariuomenę DMB (dabar tampa aktualu pažiūrėti karo Ukrainoje fone), kurio, anot dembelio posakio dūchui, čia nesimato, bet jis – yra.
Nors metai, anot kinų sidzinpinų, taigi ateina kraliko, o ne susliko, bet tai koks kebabe jums skirtumas?
* * *
Ta proga norėčiau jums čia parduoti optimizmo – du už trijų kainą, kaip įprastai.
Bet verčiau dykai palinkėsiu laimingų 2023-ųjų!
Nes tos sėkmės per visiškai nesuslikiškai išryškėsiantį ekonominį sunkmetį tikrai labai prireiks, nors toji laimė ir ne piniguose (o jų kiekyje), tačiau būkite sveiki, nestokokite meilės – ir bus jums pilnos rieškutės laimės!
Ačiū visiems 2022-aisiais čia skaičiusiems ir ypač komentavusiems (jau 1710 komentarų, palyginant su 313 metais prieš tai!), ir kurių aktyviausiems Seniux, Augustui, Jonui ir Vytautui Danilevičiui dėkoju čia ir asmeniškai!
Ir didelis ačiū rėmėjams Patreon (ypatingai – Tomui Už.!), kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-01-01, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!
Komentarų: 2
Comments feed for this article
2023-01-03 01:26
Jonas
Valio! Šiemet ir toliau stebėsim byrantį nuo valstybės fasado tinką, gal tik plytos kristi dar nepradės. Sėkmės tinklaraščiui, ir dar labiau Sinkopėms!
2023-01-03 09:50
Skipper_LTU
Ačiū! Ir mumi jumi to taip pat.
Dėl Sinkopių neaišku: ir man kalbėjimo laikas pjaunasi su darbu, ir radijuje ne viskas taip sklandu dėl išaugusių sąnaudų bei valdžios siekio pribaigti nekontroliuojamus informacijos šaltinius. Savo laiku tiek Vagnorius su spauda kovojo, tiek Kubilius su regionine – PIŠ yra tos pačios šaikos markitantė, nieko naujo.