Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.

O kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą (nors žemiau paminėtas Augustas ir teigė komentare, kad aš maudausi šampane, o miegu ant čiužinio, kimšto pinigais, ir todėl nėra ko manęs pinigais gadinti, idant mane lepinančios ir aplink besitrinančios pusnuogės ilgakojės gražuolės nesubarakudėtų).

Jei nuo akademinių tekstų apie ekonomiką užmiegate, tai dar ne faktas, kad būtinai užmigsite ir nuo šito – čia jums ne kokiatais (© AMB) miego klinika (sic!), o rimtai pramoginis tinklaraštis politikos ir ekonomikos temomis!

Arba ne.

Na, ne – tai ne, jeigu taip ir jūsų nuobodžiaujantis protas ieško vis dar sau kažkiek naudingų žinių bendro konteksto suvokimui ar platesniam pasaulio pažinimui, o nebe įperšamų ir primetamų nubukinimui pramogų – kaip jau antai Insta su FB pažadėjo nebedrausti papų spenelių vardan transvestitų lygių teisių ir Azov ukronacikų vardan europietiškų vertibiu™ propagandos (dėl ko turėtų džiūgauti čia toliau minimas bendrai Vatikanas ir konkrečiai popiežius Pranciškus, nes juk gal kokie Michelangelo darbai bus nebecenzūruojami, ir gal net kardinolai ką nors pikantiško iš savo podėlių išvilks į viešumą…).

Štai skaitytojas Augustas, kaip tikras katalikas, dabar ieškodamas ryšio tarp dvasinio pasaulio ir labai materialistinės ekonomikos bei populistinės politikos, susidomėjo distributizmu, nors šventraščio žinovas Tomas Už. iš Airijos jam, ko gero, tiesiog patartų tokiu atveju veikiau pasiskaityti Senajį Testamentą, taip dažnai gi katalikų ignoruojamą (nes yra naujesnis gi!), ir ypač atkreipti dėmesį į Jozuės (politika) bei Kunigų (ekonomika) knygas (kur mane šiaip jau jis ten ir nukreipė).

Ir bus jums laimė bei gėris! Aleliuja, broliai ir sesės hipiai!

Tai, pala-pala, apie ką aš čia?

* * *

Apie Augusto užklausą dėl to, ką manau apie distributizmą, į kurį jis davė nuorodą (bus žemiau!), ir į ką aš atsakiau labai trumpai:

Va matai, kaip marksizmą, kurio, greičiausiai, nesupranti, pabandai perpasakoti savais žodžiais, išvengdamas žodžių “marksizmas“ ir “komunizmas“, iškraipydamas sąvoką “socializmas“, nepatikslindamas sąvokos “kapitalizmas“, o Karl Marx pakeiti popiežiumi Leonu “iks ir trys pagaliukai“.

Atskirai teiginiams aptarti prireiktų triskart daugiau teksto, kaip supranti.

Faktiškai, toliau galima ir nebeskaityti, jei jau čia pradėjote knapsėti.

Arba jei pagalvojote, kad čia bus kažkoks religinis disputas biblijinėmis temomis, kai visi nevykę išmušti troliukai puikiausiai žino, kad jokio disputo čia būti iš principo juk negali, kadangi čia mano žodis yra galutinis, lemiamas ir uber alles, be abejo – my way or highway!

Ir šio teksto čia nebūtų, nes kaip ciniškasis liberalas™ aš gi negaliu dykai dirbti – ideologiniai įsitikinimai gi man to neleidžia!

Bet jau paminėtasis Tomas Už. šį mano triūsą apmokėjęs Patreon, todėl turėtumėte, nedėkingieji, bučiuoti jam žiedą (tokį 5 karatų auksinį su tamplierių monograma).

* * *

Tai kas yra tas distributizmas?

Nes jei taip “iš bendro išsilavinimo“, tai ir Tomas Už. man dar prieš pradėjus rašyti pajuokavęs:

“Tu kritikuoji distributorius (kontekstui: jis pats dirba tarptautinėje distribucinėje įmonėje – mano past.), kas lietuviškai yra “platintojas“? Distributizmas – tai “eikit špekuliuot, nes visi špekuliuoj. Va, ir kaimynas Šarauskis – tas irgi špekuliuoj, tai ir jūs eikit…“

Kaip sakoma, kiekviename pokšte yra dalis pokšto.

Nes pagal apibrėžimą, tai – ekonomikos (sic!) ideologija (o kitaip – tai būtų netgi politinės ekonomikos teorija, tačiau aš taip pasakyčiau, kad veikiau tik politekonominė koncepcija, nes iki pilnavertės ekonomikos teorijos dar trūksta), pagal kurią gamybos priemonių nuosavybė turėtų būti plačiai paskirstyta (iš čia ir tas angliškasis distributed).

Kitaip tariant, pagal distributizmą, tai jų įsivaizduojamoje ekonomikoje knibžda didelė masė smulkių savininkų su panašiomis gamybos priemonių nuosavybėmis, o ne koncentruotai sukaupta [klaidingai vadinamos] valstybės (t.y. “niekieno“) arba pavienių privačių asmenų (t.y. “buožių“ arba “oligarchų“) rankose.

Kaip matote, abu kraštutinumai, anot distributistų (kurių nedera painioti su tokį verslą vykdančiais distributoriais!) yra blogis visuomenei – todėl tai ne šiaip ekonomikos teorija, bet veikiau politinės ideologijos objektas, apie ką bus irgi toliau, ir taip labai pritemptai dėl to distributizmas patenka ne šiaip į makroekonomikos (kuri šiam išties rūpi mažai, kaip išvis nerūpi mikroekonomika), bet būtent į politekonomikos disputo lauką.

Bet tuo pačiu distributistai teigia, kad privati nuosavybė gamybos priemonėmis vis tik yra visuotinis gėris – ir todėl turėtų būti visuotinai valdoma tiesioginiu būdu pačių asmenų, kuomet namų ūkiai tampa verslu: suprask, suskubkime, o broliai ir sesės krikščionys (!), kuo plačiau paskirstyti (t.y. “padistributinti“) tas gamybos priemones visiems doriems žmonėms ekonomikoje vardan socialinio teisingumo!

Osana!

Na, gaunasi tarsi toks legionas kapitalistukų, aha.

Jų legionas, bet… kapitalizme visiškai ne ten!

* * *

Ši distributizmo teorija atsiradusi Europoje XIX a. pab., ir vystėsi kaip alternatyva socialistinėms (ir komunistinėms – t.y. visumoje marksistinėms, neskaitant visokių aršių nebūtinai marksistinių socialistų bei anarchistų, ideologijoje aršiai konkuravusių su marksistais arba komunistais) bei liberalioms teorijoms XX a. pradžioje (tuomet tai – dar smulkiaburžuazinis liberalizmas ir mažų tautų išsivadavimo nacionalizmas, o ne libertariškieji “austrijokai“ su kapitalistiniais anarchistais bei šiuolaikinis stambaus kapitalo neoliberalizmas).

Kaip ir geoizmas (arba džordžizmas, kuris prašosi gal atskiro aptarimo, nes irgi buvęs tarsi alternatyva amerikietiškam socializmui ir nukreiptas prieš rentas ekonomikoje), taip ir distributizmas yra maždaug pusamžiu jaunesnė ideologija už klasikinį marksizmą, kai šis gi, primenu, yra XIX a. vidurio socialinių ir nacionalinių revoliucijų Europoje politekonominės minties produktas.

Tad laikmetį ir konkurencinį ideologijų kontekstą apsibrėžėme.

O distributizmo susiformavimui tuomet esminį pagrindą padėjo dėl įsibėgėjusios pramoninės revoliucijos paaštrėjusiais (juk karalienės Viktorijos laikais britų buržuazija kaip niekada istorijoje praturtėjo, tačiau darbo klasė ir toliau likusi visiškame skurde kaip iki tol) socialiniais klausimais pradėjusi viešai labai aktyviai (kas juk nenuostabu, turint omeny tuometinį socialinį kontekstą – masinius streikus pramoninėse šalyse ir net kilusias revoliucijas Europoje) reikštis Romos Katalikų Bažnyčia jau ne kaip “visa valdžia nuo dievo“ konservatyvios ideologijos palaikytoja, bet tarsi tuomet susocialistėjusi – nors dabar šias Bažnyčiai jau mums įprastas nuostatas veikiau pavadintume tiesiog krikščioniškomis arba krikščioniškai demokratiškomis.

Tam labai iliustratyvus pavyzdys čia yra net ne amerikiečių socialisto Uptain Sinclair kūrinys “The Jungle“ (juk ir apie lietuvių imigrantus Čikagoje, todėl keista, kad nenagrinėjimas mūsų mokyklų literatūros programose; nors gal ir nekeista – dėl iki šiol nuo sovietmečio besitęsiančio propagandinio naratyvo apie “tobulus“ Vakarus ir “blogiečius“ socialistus bei visokius komuniagas), bet labiau britų rašytojo Charles Dickens kūrinys “A Christmas Carol“, kurį šis sąmoningai yra parašęs būtent va tam “socialistinio humanizmo“ arba krikščioniškos atjautos propagandos labui visuomenėje, kurioje iki šiol gajus mentalitetas viešai nesiskųsti ir stoiškai pakelti nepriteklius, ko tikimasi ir iš kitų “nevykėlių“ – stiff upper lip.

Todėl Romos Katalikų Bažnyčia su savo taip išreikšta “socialistine“ pozicija tuomet tikrai nebuvusi kažkuo išskirtiniu ar labai unikaliu reiškiniu tame bendrame visuomeniniame humanizmo paskatinimo kontekste – net jau nekalbant apie įvairias įsikūrusias krikščioniškas profsąjungas, kurias mes siaurai siejame tik su socialistais.

Ir aš ne veltui paminėjau abu anglosaksiško pasaulio socialinės realybės aprašytojus, kuomet Britanijoje buvo legalizuota (taip sąmoningai katalikų Vestminsterio katedros, kurios nedera painioti su anglikoniška Vestminsterio abatija, tuomet pastatytas bokštas netoli Bekingemo rūmų ir Parlamentų taip iki dabar styro demonstratyviai išsiskiriantis tame urbanistiniame landšafte Vestminsterio “miestelyje“ ir iš toli matomas) Romos (!) Katalikų (!) Bažnyčia jau dariusi tikrai stiprią įtaką net ir britų to meto pasaulinei ekonomikai Nr. 1 – t.y. visai ne katalikiškiems britams, tarp kurių paminėtinas čia būtų William Cobbett, kuris pasireiškė dar iki tol (faktiškai jis ir paruošė dirvą distributizmo idėjoms, nes kartu su katalikiškuoju distributizmu taip įtakojęs ir bene žymiausią distributistą ir publicistą Gilbert Keith Chesterton).

Aišku, RKB padariusi įtaką ne vien tik Britanijai bei profsąjungų judėjimui (taip vadinamam treidjunionizmui – prisitaikėliškam prie santvarkos, o ne marksistiniam kaip klasių kovos), bet ir kitoms to meto sparčiai augančioms pramoninėms Europos valstybėms, kur savo šiomis “krikščioniškos ekonomikos“ idėjomis RKB faktiškai dar iki šiol tą daro (kai mūsų tautiečiai “velykiniai katalikai“ tiesiog tame yra absoliutūs glušiai!).

Tą ženklų RKB poveikį matote ir dabar tame didesnio socialinio teisingumo siekyje – kaip antai ir velionio popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos arba esamo popiežiaus Pranciškaus dar iki pontifikavimo skiriamas didelis dėmesys skurdžioms bei socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, dėl ko šį net pravardžiuoja “socialistu“ (ir jis išties atrodęs priešybe konservatyviajam pirmtakui Benediktui XVIII).

Ne vien RKB dėka, aišku, bet taip išties yra padarytas spaudimas ir tolimesniam Europos demokratinių valstybių ekonominės bei socialinės politikos formavimui: pvz., visuotiniam socialiniam draudimui bei jau įprastinėms “europinėms“ socialinio solidarumo idėjoms, kas juk dabar, atrodytų, nebeatsiejama nuo krikščionių bažnyčių mokymo – ir todėl dabar nebesistebite, manau, kodėl Augustas, savanoriaudamas Caritas, labai natūraliai pats susidomėjo tomis nuo RKB atėjusiomis distributizmo idėjomis, nors galiu lažintis, kad jei savo parapijos kleboną apie tą “bažnytinį“ distributizmą užklaustumėte, tai jis pasiūlytų pagarbinti Švč. Mergelę Mariją tris kartus po tuziną rožinio sukalbėjimu ir nebekvaršinti jam galvos, kol negavote dar nuo jo skaudžiai kantičkomis per kvailą makaulę, kurioje knibžda velnio gundymams pasiduodančios nedoros mintys, ir amen!

* * *

(kita dalis bus čia)

Ir – praeito antradienio Sinkopės:

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas vienu įrašu jau 2023-01-28, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement