(Tęsinys)

Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.

Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.

Labai taip laisvu traktavimu, tai distributizmas yra ekonomikos politikoje (nes kalbame ne šiaip apie krikdem) išties savotišku tokiu “katalikišku marksizmu“, ko gero – tik tuomet jau ir pats Karl Marx yra liberalas, ir Adam Smith jei ne marksistas, tai veikiau dar ir distributizmo pirmtakas.

Bet va kaip apie mano paminėtą geoizmą (arba džordžizmą, kurio dėka atsirado žinomiausias stalo žaidimas Monopoly, skirtas parodyti, kaip rentos finale pavergia visuomenę vieno oligarcho naudai), taip ir apie distributizmą jūs net vikėje nerasite dabar jokių straipsnių lietuvių kalba.

Visi džiugiai ir optimistiškai čia pradeda kaip “legionas kapitalistukų“ – o viskas žaidime visada baigiasi kaip ir laisvos rinkos ekonomikoje

Kas jau nenuostabu, kad bent manęs, kaip matau, tapusio gal jau išvis vieninteliu rašančiu tinklaraštį politinės ekonomikos temomis (nors aš nei pro kur nesu joks politekonomistas – aš juk studijavęs tarptautinio verslo ekonomiką ir vadybą bakalaurui bei tarptautinę prekybą magistrui!), ir stebėtina, kad bent jau čia Augustas to užklausė, o dauguma, skirtingai nuo Socrates, paprastai juk net nežino, ko jie nežino, ir labai gerai dėl to jaučiasi, nes bliss in ignorance arba pasirinktinis glušumas yra palaima, net jei, patarlėje sakoma, glušą ir bažnyčioj muša!

Bet man gal toje tūkstantmečių (sic!) sandūroje išties pasisekė truputį tą ekonomiką kaip socialinį ir politikos mokslą pastudijuoti Lietuvoje dar palankiu tam laikotarpiu (įskaitant ir savo sričių korifėjus, kaip Lietuvos logistikos “tėvą“ prof. Ramūną Palšaitį, audito – prof. Joną Mackevičių, visuotinės kokybės vadybos – prof. Juozą Ruževičių, marketingo guru Saulių Urbonavičių, finansų – dr Margaritą Starkevičiūtę bei dr Arvydą Paškevičių, ir t.t., nekalbant apie užsienio universitetų dėstytojus), kai jau tos ekonomikos literatūros ir “trumpųjų“ (t.y. ne magistro tezių ir ne daktarinių disertacijų) akademinių darbų buvo jau po sovietmečiau pagaliau prisikaupusi dėstymui išties pakankama masė, tačiau pats ekonomikos dėstymas dar netapo kaip dabar tokiu nususintu ir tik konjuktūriniu dalyku, nes man net pavyko išklausyti politekonomistės dr Aušros Maldeikienės ekonominės minties istorijos kursą, kuris anksčiau buvęs privalomu ekonomikos bei verslo administravimo studentams ir Vakarų universitetuose, bet jau ir ten yra sunaikintas, kaip tą įvardinęs ir prof. Michael Hudson.

Tiesa, ji pati save vadina “politekonome“, taip, mano galva, netiksliai lietuvių kalboje vartodama šią sąvoką, t.y.: economics, kaip mokslas, ir economy, kaip šalies ūkio sistema, o ekonomas gi yra ūkio prievaizdas (pranc. majordome, angl. buttler) arba dvaro ūkvedys, ir čia tas žodis “dvaro“ dabar skamba kitame kontekste irgi kiek ironiškai…

Todėl man tik homerišką juoką sukelia visi tie mūsų melagingai apsimetinėjantys bankiniai “ekonomistai“ dėl savo nemokšiškumo (tas jų akademinis “ekonomikos mokslo“ traukinukas seniai buvo prie Vievio, anot čia tik ką paminėtos dr A. Maldeikienės) ir siauraprotiškumo, kas, deja, net nebepagydoma – nes indoktrinavimas nieko bendro su intelektu išvis neturi, kai jie ir vapsi kaip prisukami apelsinai.

Nes visi tie “maušuliai“ jie yra tiesiog žuvėdiškų kolonialinių bankų PRščikai ir propagandonai, todėl tokiomis temomis plebsui viešumoje niekada ir nepeza (juk už šitą jiems algos žuvėdai šeimininkai gi nemoka!), o parpiesorių akademinius laipsnius banaliai pričiulpę “lygesni gyvuliai“ taip tik kuodipezena tose beprasmiškose pseudovalstybinėse institucijose, kaip jus dar labiau apmulkinus ir godžiai taip savo “asmenines sąskaitėles“ pasipildžius “pinigėliais pensijėlėje“ tame jūsų išteklius begėdiškai išsiurbiančiame “papudruotame lavonėlyje“.

Todėl dabar suprantate, kad tokioje mūsų “akademinėje“ aplinkoje negali būti nei jokio viešojo disputo, nei jokių lietuviškai jokių panašių straipsnių net wikipedia.

* * *

Tačiau gal irgi daugiau taip nebesistebėkite, kad to disputo apie distributizmą jūs visiškai nematote pas mus viešumoje netgi tarp politikų, kurie turėtų, atrodytų, varžytis savo politinėmis idėjomis ir strateginėmis šalies ekonomikos bei socialinės raidos vizijomis.

Juk kaip jau anksčiau nekart minėjęs, bet “konservatoriais“ save paikai vadinantys mūsų lietuviški Tėvynės Sąjungos akiplėšiški melagiai ir begėdiški vagys tik apsimeta iškaboje tais krikdemais, nors nei ten krikščioniško (labiausiai nekenčiantys savo tautos, paniekinamai juos “runkeliais“ pravardžiuojantys!), nei demokratiško (savo sitz-pirminYką pasiskiria ir pasitvirtina, net pastarųjų rinkimų nesistengė imituoti!) nerasite su žiburiu, kadangi šios koncepcijos jų tikrai prigimčiai yra visiškai svetimos.

Kaip kompradorai, tai TS-LKD yra veikiau ne GOP (kokie dar koncervatoriai, jei JAV respublikonai, nebent išskyrus RINO, jiems tik tulžį sukelia, kaip antai jų tituliniam anūkėliui – Doncė?!), bet JAV “demokratų“ leftistinės, rasistinės ir finansininkų partijos pimpačkiukais.

Todėl ne savo krikdemišką think-tank čia jie turi (nekeista jums – šalyje, kurioje 80% tautiečių apklausose save melagingai katalikais pasivadina?), bet yra viena iš trijų sorošėkinės “neoliberalios“ LLRI šaikos atmainų dabar koalicijoje greta konjuktūrinių “liberalų“ (t.y. wanna-be nomenklatūra arba geltonieji “bebrai“ šalia raudonų socdemiškų bei mėlynų krikdemiškų) ir progresyviųjų “laisvėnų“ (t.y. LGBT propaganda nuo mažens, vienalytės santuokos, narkotikų legalizavimas, dvipasystė, skaitmeninis gulagas per pišpasius ir panašus “švabiškasis progresas“).

Tą turėjau čia priminti, kad nepradėtumėte mintyse sau su beprasmiškomis pastangomis pritempinėti mūsų “krikdemų“ prie to, ko nėra net teoriškai, o aukščiau paminėti kridemiški popiežiai, padėję pagrindus distributizmui politekonomikoje, dabar dausose tik žegnojasi ir nuoširdžiai meldžia šv. Petrą taip vos vis tiek vieną dieną pasirodysiančią mūsų šaiką iškart urmu nukreipti tiesiai į Liuciferio kanceliariją prakuroms.

Kartu su visais už juos balsuojančiais, perfrazuojant antikinius graikus – idiotais.

Amen.

* * *

Nors dar ne amen, nes Augustas komentaruose davęs nuorodą į John C. Médaille straipsnį “Įžanga į distributionizmą“ (An Introduction to Distributionism), kurį žemiau cituoju google išverčiamą iš anglų kalbos su savo atitinkamais komentarais:

Distributyvizmas, dar žinomas kaip distributizmas, yra ekonomikos teorija, kurią suformulavo Hilaire’as Bellocas ir G.K. Chestertonas daugiausia reaguodamas į socialinio teisingumo principus, išdėstytus Leono XIII savo enciklikoje Rerum Novarum.

Aukščiau aš apibrėžimą išdėsčiau pilniau ir išsamiau, manyčiau.

Ir atleisite, kad aukščiau sąmoningai nepaminėjau kolegos buriuotojo (!) Hilaire Belloc – nes čia dar būtų keliems tūkstančiams žodžių nesibaigiančio pliurpimo šia tema, kam vis tik yra atskiras mano tinklaraštis SkipperLTU ir Dermod MacCarthy knyga “Sailing with Mr Belloc“.

O mes čia vis tik apie ekonomiką, tiesa?

Pagrindinis principas yra tas, kad nuosavybės teisė į gamybos priemones turėtų būti kuo plačiau išplitusi, o ne sutelkta kelių savininkų rankose (kapitalizmas) arba valstybės biurokratų rankose (socializmas).

Labai primityvus ir nususintas, o gal ir sąmoningai politiškai angažuotas, čia pateikiamas abiejų po to įvairiai vartaliojamų sąvokų apibrėžimas.

Kapitalizmas – tai kuris?

Ar ankstyvasis dar vadinamas merkantilizmu (Adam Smith et al), ar tradicinis pramoninis (Karl Marx et al), ar dabartinis finansinis (John Maynard Keynes et al)? Ir kodėl tuomet liberalizmas kaip “laisvos rinkos“ ekonomikos teorija čia įvardinamas tuo bendriniu “kapitalizmu“?

Socializmas – tai kuris?

Ar pereinama fazė į komunizmą ir tuomet irgi kuri (rusiškas NEP labai skiriasi nuo industrializavimo epochos), ar “išsivystęs“, o jei taip – irgi kuris (brandus stalinizmas vs brežnevinė stagnacija)? Ir kodėl tuomet technokratija kaip ir “planinė ekonomika“ čia pavadinama tuo bendriniu “socializmu“?

Su sąvokomis, manyčiau, derėjo tiksliau apsibrėžti, nes autoriaus socializmas visiškai nesutampa su mano praktine patirtimi tame socializme gimus ir pagyvenus, jau nekalbant apie aiškiau nusistovėjusias tuose akademiniuose disputuose šias sąvokas, vietoje propagandinių naratyvų (t.y. “kapitalizmas yra dieviškasis gėris, o komunizmas yra šėtoniškasis blogis!“) jau iškraipytų sąvokų vartojimo.

Bellocas netikėjo, kad kuria naują ekonomikos teoriją, o aiškino seną ir plačiai paplitusią prieš kapitalizmo ir socializmo naujoves.

Na taip – vartojo manipuliacines sąvokas apie “kapitalizmą“ ir “socializmą“, kurių pats iš esmės net nesuprato.

Arba juo besiremiantis šis autorius tame irgi nesigaudo – nuo žodžio visiškai.

Marksizme (jau kaip iš manęs marksistas… kaip iš anekdoto: “įstočiau į komunistus, bet Lietuvoje yra demokratija, todėl ši partija yra uždrausta!“), beje, tas jo pradininkas ir klasikas Karl Marx aiškiai atskiria bazę (bendrai – ekonomiką) nuo antstato (bendrai – politikos).

Pagal jį bazė apsprendžia antstatą (pvz., vyraujanti liberali ekonomika nulemia ir esamą buržuazinę santvarką, kuo mes įsitikinome pereinamuoju laikotarpiu iš socialistinės ekonomikos Linksmaisiais 90-aisiais), kaip ir antstatas įtakoja bazę (t.y. turėsite “liberalią“ ekonomiką prie buržuazinės “demokratijos“ arba “planinę“ ekonomiką prie “proletariato diktatūros“ – čia kabutės kaip nuorodos į citavimą, ne vien sarkazmas).

Suprantama, turime ir pavyzdžių istorijoje toje pačioje šalyje, kaip bazės ir antstato teorija veikia praktikoje:

  • taip 1917 metais po perversmo bolševikai visiškai pakeitė ekonomiką iš pofeodalinės ir ankstyvosios kapitalistinės dar agrarinėje šalyje į socialistinę, šalį paversdami industrine ir netgi aukštų technologijų (kosmosas, atomas ir pan.),
  • taip ir dėl nevėkšliškos politikos susikaupę ekonominės problemos Godžiaisiais 80-aisiais privedė SSRS prie 1987-ųjų Perestrojkos bei kooperatyvų įteisinimo bei paskesnių visų “socializmo iškovojimų“ žlugimo, gi tiems partiniams funkcionieriams akiplėšiškai išsivogus į savo nuosavybę buvusią valstybinę, kartu savo, kaip naujųjų buržujų, naudai pakeitus ir buvusią politinę santvarką iš socialistinės (ekonomika) ir tarybinės (politika) į liberalią (ekonomika) ir buržuazinėms diktatūroms būdingą “valdžios vertikalę“ (politika).

Plačiau galima tomis temomis paskaityti, ką jau esu rašęs, tarkime, apie nebaigtą socializmą ir apie pamirštas stagfliacijos pamokas.

Nors susidomėjimas socializmo bendrai ar konkrečiau sovietine istorija mūsų šalyje yra kažkur taip arti grindjuostės, kad ir aš parašau čia tik bendram pažinimui, nes mano makaulėje dar yra kažkokie kontekstinių sąsajų rudimentai, o va jaunimo dabar – tai tik dykuma be oazių, kur mintys pasirodo retai kaip kupranugaris (© mano klasės auklėtoja Angelė – kirtis ne ant A, tai jau tikrai!).

Kai šis aptariamas autorius sąmoningai ar nesąmoningai neapibrėžia tiksliau jo vartojamų sąvokų, tas neapibrėžtumas sukelia nemažą įtarimą, kad – arba jis yra pats mulkis (nes banaliai net neskiria antstato ir bazės!), arba išties taip mulkina mus (apeina marksizmo, komunizmo, liberalizmo, fašizmo ir pan. sąvokas, o kitas, kaip “kapitalizmą“ ir “socializmą“, panaudoja manipuliatyviai).

* * *

(kita dalis bus čia)

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas vienu įrašu jau 2023-01-28, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement