Pastebėjote, kad žodis demonetizacija skamba pradžioje tarsi demonizacija – t.y. tarsi demonų aktyvizacija?

Faktiškai, pati idėja atitiktų ir abiejų užsienio įtakos agenčių bendrapavardžių PIŠ ir finmin promilinės Šimonytės-2 nuostatą grynųjų pinigų atžvilgiu, apie ką esu rašęs beveik prieš dvejus metus:

– Kysa, kam jums pinigai? Juk jūs neturite fantazijos! Ne, ne, pinigų aš jums neduosiu – tai lepinimas.

Tai jums gal jau ir buvo “labai seniai“ (bet nesunkiai surandama šiame tinklaraštyje, kuris tampa savotišku mūsų šalies ekonomikos ir politikos skaitmeniniu metraščiu), ir, aišku, todėl niekas neprisimena.

Bet aš net neabejoju, kad greitu laiku vėl pamatysime šitą samdytų kompradorinių kvaišų užsispyrusį kadrilį ta Lietuvos ekonomikos demonetizacijos linkme, ir vėl mums mulkinamai demonizuojant grynuosius pinigus (visuotinė PIŠ įvesta dar prie anos krizės esant finmin turgų kasos “aparatizacija“ juk sukontroliuoti fantikų apyvartų nepadėjo).

Ir net nereikia lažintis, kad jos nepasimokys, prie ko priveda tokie neapgalvoti ir aktyvūs šitos užvaldytos klaidingai vadinamos valstybės veiksmai prieš savo šalies žmones, kurių šita mūsų šaika™ ir taip nuoširdžiai nekenčia (juk ir taip per praeitus rinkimus, priminsiu, už šitą visą IVA+ Vėlinių raganų koaliciją tebalsavę vos 19% apmulkintų rinkėjų) ir prieš savo šalies ekonomiką (juk per sorošėkinę ir oligarchinę LLRI šios statytinės ir taip neturi nieko bendro savo profesinėse patirtyse su verslu ir ekonomika, o pripažintas anksčiau kaltu tiesiog vagiliavęs, jei taip pagal katalikiško Dekalogo 7-tą punktą, iš viešųjų finansų į privačias savo ir sėbrų kišenes tik dar vienas lygiai toks pats užsienio įtakos agentas ir kreivas opusdėjus išvis ciniškai mus visus, kaip lochus, plėšia per dirbtinai sukurtas ir nusavintas ekonomines rentas energetikoje).

Išvis naivu būtų tikėtis, kad kompradorams kažkiek rūpėtų jų bendrapiliečiai ir tautiečiai čiabuviai – save, skirtingai nuo “budulių“ ir “runkelių“, taip jie patys laiko “elitu“, ir ilgesingai žiūri į galimybę pasprukti iš šito provincialaus ir nykaus krašto į “civilizuotus“ (sic!) Vakarus pas savo šeimininkus, jei ne kaip buvęs LB valdytojas ir užsienio įtakos agentas V. Vasiliauskas, kuris visiškai žuvėdų naudai monopolizavęs Lietuvos bankinę sistemą, taip išvyksta į TVF vadavietę prižiūrėti Baltijos regiono bankinių sistemų, tai bent tų begėdiškų rentų prisičiulpti tradiciškai į Europarlamentą.

Ir kaskart, kai į tą akivaizdų faktą skausmingai jiems bedi pirštu, tai iškart kyla isterija, putojantis jiems kvykaujant, kad esi tik vatnykas, tad kraukis čemodaną į Rašką, aha (nors ten pradėtų piktintis, o jiems tai už ką toks anarchistas-teroristas).

* * *

Tik va, skirtingai nuo jų, mano simpatijų trūkumas tai deržavai nuosekliai atsispindi ne tik ankstesniuose čia įrašuose, bet ir konkrečiuose veiksmuose vardan šitos Lietuvos, nors ir nebe jų nusavintos valstybės, kurią jie bando manipuliatyviai sukergti į vieną.

Nes kai ateis laikas ginti nuo to ruskio jų čia iš mūsų pasisavintus sklypus, paežeres, miškus ir nacionalinius (t.y. jūsų!) aktyvus, tai jums iš metropolijos, į kurią per kokį Suvalkų koridorių bus laiku kudašių išnešę, viauksės, kad tai ir yra toji gintina “tėvynė“.

Bet aš, užuot tiesiai ėjęs prie temos, taip vėl čia priverstinai nukrypstu į akivaizdžių faktų konstatavimą, kuriuos masinėje propagandoje jums bando gaslighting metodu persukti priešingai – o priminti būtina ir šią temą nagrinėjant, nes ne tik didelė tikimybė, kad bus atnaujinta demonetizacija Lietuvoje (gal pavadinta kaip kokia “finansų skaitmenizacija“ ar “digi-euro“, nes e-Lito nėra šio elito dėka, atsiprašant už kalambūrą), o ir primityviai ir bukai užsispyrusiai bus brukama per prievartą, nes pirmieji žingsniai, kaip tą rašiau nuorodoje aukščiau ir gana neseniai turėjome čia diskusiją komentaruose apie “skaitmeninį buožę“, juk jau yra padaryti.

Ir niekas mokytis iš svetimų klaidų čia nenori (nors pasistraksint nori pridaryti savų ir nebeatitaisytinų).

Arba kompradorams išties to net ir neleidžiama, jei jie nori likti toje mitybos grandinėje, nes paprastai yra tik nykūs maumai užaukštintomis ambicijomis, per kurias juos užverbuoja ir stumia karjeros eskalatoriumi aukštyn – rašiau gi apie sorošėkus čia.

Vis tik jums, mieli skaitytojai, gal bus įdomu čia mano apibendrinimai apie tą nevykusį ir privedusį šiam momentui prie tragiškų pasekmių šalies ekonomikai Nigerijos demonetizacijos eksperimentą – juolab, kad pas mus apie tai propagandienose samdyta žurnaliūgų bei įkakotukų į smegenis šunauja nieko neamsi, idant jums nekiltų netikėtai pagunda pačių pasidarytose išvadose taip imti ir suvesti nuosekliai Nigerijos pamokas su galimomis pasekmėmis ir brangioje (savo kylančiomis kainomis ir smunkančia perkamąja galia) Lietuvoje.

Taigi, o kas nutiko Nigerijoje, kuri irgi savo ruožtu nepasimokė iš dirbtinai dėl demonetizacijos sukeltos panašios finansinės suirutės Indijoje 2016-aisiais?

* * *

Nigerija, jei pristačius trumpai, tai buvusi JK kolonija (vadinasi, angliakalbė šalis, kur veikia mutuojanti, jei ne degraduojanti, anglosaksiška teisės sistema), politiškai prezidentinė valstybė ir federalinė respublika iš 36 valstijų, iš kurios sukčiai, siūlantys milijoninį palikimą paikenoms, paskambina +234 telefono kodu, esanti vakarų Afrikoje prie Ginėjos (“jūrų kiaulyčių“, kurios nors ir jūros, bet vis tiek kiaulytės…) įlankos, kur ta žemyno iškarpa iš “kairės“ (šaliai ji pietuose, kur iki 1991 metų buvusi sostinė ir uostamiestis Lagos), su 213.4 millionų gyventojų 2021-aisiais (daugiausiai gyventojų turinti Afrikos šalis) ir US$9,148 BVP gyventojui 2022-aisiais ekonomika (didžiausia Afrikoje ir 31 vietoje pasaulyje), kurios pagrindinis eksportas yra nafta ir dujos – faktiškai, tai tokia Raška Negryne.

Nenuostabu, kad būtent tokia valstybė ir buvo pasirinkta šiame žemyne šio “hunveibiniško“ (kiti vadintų – “švabiškojo“) eksperimento taikiniu – kaip ES matome dabar taip Prancūziją “per didelės“ europinės socialinės sistemos griovime, ar niokojamą per primestas sankcijas Vokietiją deindustrializavime arba netgi katalikiškąją (sic!) Ispaniją totaliniame lytinių iškrypimų legitimizavime, ir pan., kurių “geroji praktika“ kaip know-how ar netgi standartinė veikimo procedūra bus po to nesunkiai pritaikyta ir mažesnėse to geopolitinio regiono valstybėse.

Šalies nacionalinė valiuta yra naira (rašymo momentui, šios kursas yra 496.33 nairos už 1 eurą), o Nigerijos Centrinis Bankas 2021-10-25 įvedė į apyvartą skaitmeninę nacionalinę valiutą eNairą (galima parsisiųsti per Google Play nuo 2021-10-28), kurią esamasis šalies prezidentas Nr. 7 ir Nr. 15 Muhammadu Buhari palydėjo džiugiu šūkiu: “Same Naira, More Possibilities“ – ta pati naira, daugiau galimybių (tik taip ir nepatikslinęs, kuo ji “ta pati“, ir kam tų galimybių čia dabar tampa daugiau).

Nigerietiški fantikai – naira

Ties šiuo momentu mūsų nuedukuoti libedrylos džiugiai apsiseilėjo, o tas faktas, kad pernai gruodžio viduryje Nigerijos CB pradėjo išiminėti stambias 200, 500 ir 1000 nairos kupiūras, priverstinai liepdamas gyventojams jomis atsikratyti iki š.m. sausio galo, taip siekdamas itin greitu laiku jau pilnai pereiti nuo grynųjų nairų visiškai tik prie skaitmeninių e-nairų, turėtų suteikti orgazminę būseną ne tik mūsų buhalterinėms šimonytėms.

Bet ties šiuo visas perdėtas džiugesys ir baigiasi.

* * *

Nes, paaiškėjo, pagal TVF 2022 metų pranešimą, kad per tuos dvejus metus šitą skaitmeninį nesusipratimą parsisiuntė vos 0.5% gyventojų (palyginimui – skaičiais, aišku, faktiškai tiek pat durnelių, kiek gautųsi čiabuvių Estijoje, kur itin žavimasi visokiomis panašiomis e-paikystėmis), o naudojosi išvis tik vos 8% šio apps vartotojų.

Kas visiškai net nenuostabu – juk Nigerijoje daugiau nei pusė gyventojų ir taip neturi prieigos prie bet kokių (!) bankinių paslaugų (kalbant apie mūsų “kaimiečius, tai va pabandykite taip pas mus kokioje Varėnoje tiesiog įnešti grynų pinigų į savo sąskaitą didžiausiame šalyje SEB banke!), o šiems apps reikalingus įtaisus išmaniukus teturi taip tik nuo 25 iki 40 milijonų gyventojų iš aukščiau minėtų dabar maždaug 215 milijonų, kas irgi tesudaro, geriausiu atveju, tik vos 11.6-18.6% nuo visų šalies gyventojų skaičiaus.

Ką tokiu epic fail atveju daro tipinės piktybinės kvaišos?

Visiškai tą patį (o ko ir ne, kai, tarkime, vardas kaip Nigerijos CB valdytojo yra tiesmukai “dievas laimi“ – Godwin Emefiele?), ką ir pas mus taip su pišpasio “galimybėmis“ pamenate padarius ir mūsų tiktokeršą – priverstinai įbrukamas privalomas naudojimasis!

Taip iškart privedęs prie smulkių verslų žlugimo (net antrasis pasaulio aludaris čia vasarį Heineken NV patyrė didžiausią pardavimų smukimą per 15 metųšioje šalyje!) ir pačių gyventojų elementarių kasdieninių piniginių atsiskaitymo galimybių netekimo, dėl ko daug jų buvo priversti tiesiog elgetauti ar prašinėti, kad kiti sumokėtų už juos, kaip tą konstatavo ne tik šalies civilinių advokatų asociacija, bet ir Nigerijos Aukščiausiasis Teismas, skirtingai nuo mūsų Konjuktūrinio Teismo pišpasių atžvilgiu, tokius Nigerijos CB veiksmus išvis pripažinęs nekonstituciniais ir nurodęs tučtuojai atšaukti!

Sukrėtimus patyrė ir šalies medicinos, švietimo bei socialinė sistemos, kurios valstybinės ten netgi faktiškai nėra (tai vadinama ne “atsilikusi trečio pasaulio ekonomika“, bet liberalizmu – nesupainiokite!), kur medicinos paslaugos, tarkime, absoliučiai daugumai gyventojų tapo neprieinamomis, ir net jei gautų jas dykai, tai juk už vaistus vis tiek neturėtų kuo praktiškai susimokėti (gydytojai taip ne tik liko be kyšių, bet faktiškai ir be algų, nes nebeliko ir legalių pajamų, iškart sutrikus šalyje finansiniams srautams).

Mūsų “konservatoriai“ savo “sėkmės“ receptą žino: jei persišovei koją, tai persišauk tuomet ir galvą – kulka vis tiek gyvybiškai svarbių organų nepažeis, o bėgti, anot jų strategų, taip galėsi gerokai greičiau, aha.

Analogiškai ir Nigerijoje tame dirbtinai sukeltame fizinių pinigų deficito chaose, taip dar pakeliui gi Nigerijos CB išėmė kone pusę visų grynųjų pinigų masės iš ekonomikos, ir dar rekvizavo būtent šias stambias seno pavyzdžio nairos kupiūras, matyt, vadindami taip pat paikai, kaip ir pas mus tokiais atvejais, kokia nors “pinigų reforma“ – aš nemačiau patvirtinimo, bet man net atrodo, kad Nigerijos CB vėliau susizgribo maskuoti savo šį idiotišką veiksmą “būtinybe“ pakeisti senas kupiūras naujesnio pavyzdžio, neva, ir dėl šių padirbinėjimo.

Kas, be abejo, taip tik sukėlė masines gyventojų nepasitenkinimo riaušes ir bankų filialų, kurie daugiau nebegalėjo net iš turimų indėlininkų sąskaitų aprūpinti šių prašomais grynaisiais pinigais,  tiesiog fizinius suniokojimus.

* * *

Be abejo, kad pastarojo veiksmo argumentacija buvo tiek politinė (t.y. “kova su korupcija“ ir “šešėliu“, kas jau kažkur čia pas mus girdėta retorikoje), teigiant ten, kad net papirkinėjimas, tame tarpe ir rinkėjų balsų, vyksta tik stambiomis kupiūromis, kurios, žinia, pagal mūsų kursą mums sukasi tik vos apie pusę, eurą ir kiek daugiau dviejų eurų, tiek ir ekonominė (t.y. “kova su infliacija“ ekonomikoje).

Labai juokinga, kad infliacija ten panaši dydžiu į mūsų lietuvišką (pernykštis vartotojų kainų indeksas pas mus pakilo 21.7 procentinio punkto, o dar metai iki tol kilo 10.6 procentinio punkto!), bet nuo 2005-ųjų Nigerijoje po šių CB veiksmų (primenu – tiesiog banaliai išėmus pusę grynųjų pinigų iš apyvartos!) infliacija išaugo dar vasarą rekordiškai iki 21.91% metinės.

Tai čia, kaip sakoma, mano komplimentai – ir mūsų glušavotiems libedryliniams monetaristams, kurie siauraprotiškai įsitikinę, kad infliacijos priežastis yra tik “nepadengtų“ fantikų kiekis ekonomikoje.

Nes tai dar vienas pavyzdys, kad ne tik Nigerijoje (mūsų tėviškėlę irgi liečia, kad ir ką du bankiniai M+M klounai, ryžas Ž. Mauricas ir jo kolega baltas N. Mačiulis, jums pezėtų), bet ir bendrai esama globali ekonominė krizė yra nebe cikliška (kiek painiavą sukelianti pavadinime taip vadinama sisteminė, nes būdinga kapitalizmui su periodiškai ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklais), o struktūrinė, kuri šįkart todėl ir atveda į stagfliaciją (t.y. ekonomikos nuosmukį bei ilgalaikę stagnaciją prie tuo pačiu metu esančios ilgalaikės didelės infliacijos ir aukšto nedarbo, nors reigonomiškos Lafero servėtėlės “ekonomistai“ pasakytų, kad pastaruoju atveju nedarbas būna žemas prie aukštos infliacijos ir atvirkščiai).

Džiugiai ta proga su jums čia sveikinasi praeito amžiaus “egoistiškieji“ 70-ieji (anot Tom Wolfe – “me decade“) ir neišmoktos, dėka kitą Godžiųjų 80-ųjų dešimtmetį sėkmingos JAV įvykdytos POTUS Ronald Reagan neoliberalios ekonomikoje ir antisovietinės geopolitikos, pamirštos istorinės stagfliacijos pamokos (tame tarpe, ir pas mus sovietyne, kuomet pirminio brežnevizmo metu tie 70-ieji čia buvo socialine prasme išties “auksiniu dešimtmečiu“, atsiprašant už kalambūrą, kuomet Bretton-Woods sistemoje JAV atsisakė aukso standarto, pakeisdami tą pasaulinį dolerį į “rezervinius fantikus“).

Kita vertus, ne tik ekonomikoje, bet savotiškai tie visuomenės fragmentizacijos bei instagraminio narcisizmo ir JAV pasaulinės galios bei prestižo smukimo 70-ieji vėl sugrįžę, nors einamąjam POTUS Joe Biden gerokai kognityviniuose gebėjimuose toli iki tuomet atstatydintojo POTUS Richard Nixon, iki POTUS Donald Trump vadinto “blogiausiu istorijoje JAV prezidento“.

Istorija moko tik to, kad jos niekas nesimoko.

* * *

Nigerija, atsainiai sau rankute numosite, gi yra nuo mūsų tikrai labai toli, ir mūsų ekonomikos niekaip nesusiję (sic!), ir visos tos glušų niger(ieč)ių problemos čia mums, (nu)edukuotiems ir (per)aukštas pajamas gaunantiems ES piliečiams, suprask, neaktualios.

Aha, tikrai tikrai.

Tarsi mes nesame bendroje 114 šalių, kurių ekonomika sudaro net 95% viso pasaulio BVP, ekonominėje ir finansinėje globalioje erdvėje, ir kur, anot dar 1961-aisiais JAV įsteigtos ikisorošėkinės Atlanto Tarybos (Atlantic Council), visos G-20 šalys imasi priemonių dėl CBDC įsivedimo – t.y. “skaitmeninių valiutų“, susietų su nacionaline valiuta, bet skaitmeninėje formoje (arba tiksliau, kuo skiriasi nuo privačiai išleidžiamų cryptocurrency, tai čia Central Bank issued Digital Currency – centrinių bankų išleidžiamos skaitmeninės valiutos).

Šioje vietoje jau turėtumėte suklusti, nes kalbame ne apie papildomą piniginių vienetų išraiškos formą, bet jums nespėjus net apsižiūrėti – pinigus pakeistiną naujojo pasaulio tvarkos (kas pasakė Klaus Schwab???) formą.

Ir jei ne “lėtapėdžiai“ estai, tai mūsų Lito Buhalterijos kotletiniai “ekonomistai“ su visa savo govėda tų per brangiai apmokamų jūsų sąskaita lygesnių “gyvulių ūkio“ specialistų tikrai pasiskubins šioje šalyje pirmiausia ES tą euro-CBDC įdiegti, ypač turėdami visokeriopą paramą iš Gedimino 11 poliarizuotų stiklų kontoros anapus jų bendros tašytais akmenimis grįstos gatvės nuo Katedros iki parlamento.

Juk limitrofu paversta mūsų šalis su kompradorų šaikos užvaldyta klaidingai vadinama valstybe seniai atsisakiusi valiutinio suvereniteto (turint omeny pastarųjų dešimtmečių glušpetrius Lietuvos politikoje, tai ačiū už Valiutų Tarybą, kuri taip neleido tiems kišti nagų prie lito vertės kaitaliojimo pagal užgaidas), todėl kaip ECB nurodys – taip melagingai save centriniu banku vadinanti toji LB kontora kaip filialas tučtuojau imsis viską paknopstom vykdyti.

* * *

Ir tai įvyks gerokai anksčiau, nei jūs to tikitės!

Štai taip paituojam ECB vadovę sorošėkę Christine Lagarde, kuri, kaip ir mūsų Žvygis, išpliurpęs dirbantis užsienio įtakos agentu su visa šaika™, irgi viešai prasitarė dviem rusų troliams, kad jau šių metų spalį bus nuspręsta dėl skaitmeninio euro įdiegimo!

O va kokie jos tie “argumentai“?

Kuriuos, net neabejoju, irgi čia išgirsite iš mūsų visų propagandinių ruporų, taip jau totaliai būdami nubukinti dėl Rusijos agresijos ir Kinijos grėsmės (nepaisant to, kad politinė rizika nacionaliniam saugumui visada Lietuvoje ir iki tol buvusi – esu 2015-aisiais net visą ciklą parašęs nušviesti seniai pas mus vykstančiam quasi karui).

Ir link ko mūsų kompradorinė šaika jau prieš Lietuvą (šalį ir žmones, o ne tą jų užvaldytą klaidingai vadinamą “valstybę“ – toje jų valstybėje jūsų sąskaita jiems viskas tikrai puiku, apie ką čiauška prisukamais apelsinais visi tie aukščiau paminėti ne tik bankiniai klounai!) atlikusi radikalių veiksmų – taip juk esame visiškai išmesti (tiesiogine prasme išbraukti iš muitinės registrų kaip valstybė!) iš Kinijos rinkos, o sankcijomis, kone privedusiomis prie karo dar pernai, juk patys išsibraukėme nuo Baltarusijos ir Rusijos prekybos, nors dar iki vos prieš keletą metų (koks sutapimas – kaip tik šiai įtakos agentų šaikoms ir prasiveržus į valdžią!) nuo pat nepriklausomybės pradžios buvo vapsima apie Lietuvą kaip “tiltą tarp Rusijos ir Vakarų“ (pamenate gal dar tokį Linksmaisiais 90-aisiais AMB buvusios kompartijos funkcionierių kuruotą kauniečių koncerną EBSW – East/Baltic States/West?).

Šioji ECB valdytoja Kristutė (nepainioti su bufetava, nors nepainioti kitąkart darosi sunku) štai ką pareiškusi:

“Aš nenoriu, kad Europa būtų priklausoma nuo nedraugiškų šalių valiutų, kaip Kinijos arba Rusijos“

Maža to, ji šį argumentą netgi šiuo metu nurodžiusi kaip pagrindinį!

Per kurią vietą ECB čia atstovauja ES šalių, verslų ir piliečių interesus taip gauti kuo pigesnes žaliavas iš Rusijos, kaip žaliavinio priedo prie Vakarų ekonomikų, ir kuo pigesnes prekes iš Kinijos, kaip pasaulinių dirbtuvių, ir tuo pačiu savo užbrangintomis “pridėtine verte“ europinėmis prabangos prekėmis užversti tų čiabuvių vidaus ir augančios perkamosios galios rinkas, tai aš nesuprantu – bet gal aš kažko nematau?

Nes kol kas akivaizdžiai tematau, kad ECB ne tik bruka mums priverstinę pinigų skaitmenizaciją, šią pasekoje tikrai po to susiejant su kokiu nors “socialiniu kreditu“ ir taip visiškai užvaldant individo kaip homo economicus laisvę ir valią priimti vis mažiau laisvoje rinkoje savarankiškus sprendimus pagal savo asmeninius poreikius – tačiau ir dirba tikrai ne ES naudai.

Jei taip esantis Ukrainoje dabartinis Ukroreichas nebūtų marionetinė naglosaksų “valstybė“, sukurta kaip Antirusija dabar ten vykstančiam karui, tai įtarčiau, kad Kristulė tame mūsų bendrame ECB dirba išties kaip kokia chochlo-agentė Ochoroniatko.

* * *

Todėl nenustebkite, kad jau artimiausiu metu jums bus pradėtas aktyviai diegti melagingas naratyvas apie skaitmeninio euro privalumus – be abejo, tie tradiciniai nuvalkioti blėnys dar apie kovą su korupcija ir šešėliu (čia šiukštu klausti, o tai crypto – ne apie terorizmo finansavimą, ir kaip tas valdiškas crypto įveikia tuos visus “šešėlius“?).

Ir nei žodeliu neužsimenant, kas dėl demonetizacijų, po to atsakomybę dėl dirbtinai sukeltos suirutės pasekmių pridengtų denominacijų “poreikiu“, yra nutikę Indijoje 2016-aisiais (kai premjeras Narendra Modi kone pernakt buvo panaikinęs 90% visų pinigų apyvartoje, dirbtinai taip sukeldamas ekonominę krizę šalyje, prasitęsusią iki pandemijos dar papildomos krizės), ar kas dabar analogiškai vyksta Nigerijoje – bet kaip jums visiems dabar bus privalu pareigingai atsisakyti turimų nuasmenintų piniginių euro fantikų, pilnai pereinant prie “išmanesnių“ atsiskaitymo prekių mainuose skaitmenizuotų vienetų.

Prisimenant bežlungantį sovietmetį, tai žmonės tą nevykusių Libermano-Kosygino reformų sukeltą pinigų trūkumą būtinuose prekių ir paslaugų mainuose dažnai kompensavę kokiu nors alkoholiniu barteriu (kuomet degtinės puslitris buvo einamiausia ir stipresnė už “medinį rublį“ to meto valiuta), ir su kuo kovojo po to andropoviška “blaivybė“, vėliau klaidingai susieta su jo protege Gorbiu.

O lietuviai po to jau ir posovietinę vagnoriškos indeksacijos įsuktą hiperinfliaciją neutralizuodavę, taip išsaugodami pinigų vertę (viena iš 4 pinigų funkcijų ekonomikoje), ne tik kainų skaičiavimu doleriais ar doičmarkėmis (automobiliai ir butai), bet ir “investicijomis“ į šiuos paminėtus apčiuopiamus (o ne jokius menamus skaitmeninius!) materialius dalykus.

Nes taip sovietmečiu tam šių piniginių funkcijų ekonomikoje išsaugojimui “spekuliantų“ ir “farcofščikų“ būdavo investuojama dažniausiai į auksą, kadangi už valiutą grėsė baudžiamoji atsakomybė, o papildomus per blatą ir gudrias įstatymų apėjimo schemas įsigytus kooperatinius butus ar užmiesčio dačias bei volgas ar žiguliukus galėjo konfiskuoti OBHSS (sovietinė ekonominė policija ir FNTT viename).

Jei stebitės, kaip nutiko, kad dar “prie ruso“ toje planinėje ekonomikoje neplanuotai taip faktiškai susidarė artima situacija kaip dabar Nigerijoje, tik labiau ištęsta laike, tai pasakysiu, kad:

  • a) SSRS irgi iki 80-ųjų taip buvo galutinai prieita prie “negrynojo“ rublio visuose atsiskaitymuose tarp įmonių ir įstaigų (analogiška nacionalinės valiutos vidaus atsiskaitymuose dabartinei skaitmenizacijai ekonomikoje tame “versle“ ir “valstybėje“) – įmonės pinigų kasoje turėdavę tik algų dieną;
  • b) o namų ūkiai ir smulkusis verslas (“chaltūrščikai“) dirbtinai centrinio banko trūkumą realioje jų laisvos rinkos (sic!) ekonomikoje kompensavę tais minėtais “surogatiniais rubliais“: puslitriu vodkės (pvz. santechnikui) ar konjako buteliu (pvz. gydytojui), deficitinėmis ar importinėmis prekėmis barteriu (tiesioginių prekių mainų ekonomika), paslauga už paslaugą (ryšiai ir kyšiai) ir pan.;
  • c) o šitaip sukauptus jau “perteklinius“ rublius pogrindiniai milijonieriai neturėjo kur viešai ir legaliai investuoti, taip faktiškai nenoromis patys iš apyvartų šalies ekonomikoje ir išimdami tuos rublius, kurie SSRS Gosplano ir Centrobanko buvo formaliai vis dar įskaityti “liaudies ūkio“ apyvartoje kaip vaikštantys, todėl “padengti“ jei ne valstybinio aukso ir užsienio valiutos atsargomis, tai menamai sukuriamomis prekėmis (arba BVP, kaip dabar pasakytume).

Čia nukrypimas į kontekstinę istoriją tik parodo, kad toks ir pas mus vyraujantis primityvus ir siauras ekonomikos bei šalies finansų vertinimas trukdo pamatyti gerokai platesnį ekonomikos pasaulio vaizdą, net jei ten priskaičiuojama ir toji “šešėlinė“ jos pusė, ir po to dažniausiai priimami visiškai ekonomiškai nepagrįsti politizuoti sprendimai.

Tad ne viskas taip supaprastintai įvykę su ta eNaira ir čia aptartoje Nigerijoje.

* * *

Tūlas [nu]edukuotas ir aukštesnes [už nevykėlius] pajamas gaunantis lietuvYs, savo išmintį besisemiantis iš feisbukų, o visą kiultjūrą™ iš instagramų, ir, aišku, gyvenantis didmiestyje bei savo reguliarią algą gaunatis į banko kortelę, kuria atsiskaito prekybcentryje, susimoka už būsto paskolą bei automobilio lizingą (jei darbdavęs nedavė asmeniniam naudojimuisi tarnybinio prie to “atlyginimo paketo“), retkarčiais nueina su chebra į barą pasėdėti, kur irgi atsiskaito kortele, nes “taip patogiau“ nepalikti arbatpinigių, ir kuris bent dukart per metus išvyksta į atostogas, kur labai patogu pinigus persivežti toje kortelėje, automatiškai konvertuojančioje į vietos valiutą atsiskaitant, ir t.p. – tikrai nemato jokios problemos skaitmenizuoti eurą, nes jis ir taip naudojasi iš esmės tik pagal faktą tokiu skaitmenizuotu euru.

Ir jis netgi visokeriopai pritars tokiam sprendimui – juk taip ne tik atkris tas visuomenės spaudimas jam palikti paminėtus arbatpinigius padavėjai, tačiau netgi pikdžiuga apima pagalvojus, kaip autoservisai, kirpyklos, visokios mokyklinės ir darželių rinkliavos, vaikų būreliai ir panašios jį aptarnaujančios ir iš jo malonės gyvenančios liumpenų sritys bus tiesiog priverstos “civilizuotis“ (sic!) ir pereiti prie tokio skaidraus pinigų apskaitos ir jų srautų būdo!

“Net Gariūnuose gi kasos aparatus privertė pasistatyti!“ – kvyktels tą argumentuodamas užingridas.

Aš taip suprantu, kad šešėlis po to Lietuvoje išnyko, ar kaip ten nutiko?

Nes… taip nenutiko? Oi, a kudė tep, pons?

Aš verčiau pacituosiu aukščiau paminėtos Nigerijos, kad per ją kalbu apie Lietuvą, civilių advokatų asociacijos (Nigerian Bar Association) prezidento Yakubu Maikyau vertinimą dėl priverstinės jų nacionalinės valiutos nairos netgi dalinės (smulkesnių 5, 10, 20, 50, 100 nominalo kupiūrų iš apyvartos net neišiminėjo) demonetizacijos pasekmių (visa jo kalba čia – paryškinta mano):

Tai, kaip Nigerijos Centrinis Bankas ėmėsi įgyvendinti demonetizaciją, beveik neatsižvelgdamas į akivaizdžias žmonių kančias, kurias buvo galima stebėti visoje šalyje, ėmė kelti klausimų dėl tikrojo grynųjų pinigų pertvarkymo politikos motyvo. Nigeriečiai neturėjo mirti dėl to, ir neturėjo būti prarasta nuosavybė, kad būtų įgyvendinta nairos pertvarkymo politika.

Deja, ir liūdna konstatuoti, bet būtent tai ir pamatėme. Nigeriečiai mirė. Turtas buvo sunaikintas ir prarastas. Daugelyje namų jaučiamas badas, nes žmonės negali panaudoti savo sunkiai uždirbtų lėšų, kurias priverstinai įnešė į bankus dėl akivaizdžiai per didelio reikalavimo. Kaimo ekonomika buvo sužlugdyta. Ekonominė veikla sumažėjo, o daugelis ūkininkų sausuoju sezonu negalėjo įdirbti savo dirbamos žemės – tik maždaug kas dešimtas hektarų ryžių laukų buvo auginamas daugumoje šiaurės vakarų valstijų. Maisto saugumui iškilo grėsmė, nes grynųjų pinigų trūkumas paveikė kaimo ūkininkų galimybes užsiimti ūkininkavimo veikla.

Paprasčiau tariant, atrodo, kad šios [demonetizacijos] politikos įgyvendinimas neturi žmogiško veido.

Niekas, puoselėjantis išlikimui būtinas sociopatines tendencijas, čia nesustabdys Lietuvoje, tapusioje tiesiog psichočernobyliu, tokios analogiškos demonetizacijos politikos įgyvendinimo, visiškai neatsižvelgiant į jūsų interesus ir galimas žalingas pasekmes mūsų žmonėms, ypač provincijojoe, ir mūsų šalies smulkiam verslui bei mūsų šalies vidaus ekonomikai.

Nes niekada į tai kompradorai ir neatsižvelgia, o valdančios šaikos svarbiausią “partiją“ be valdžios ir jos teikiamų nusavinimui iš mūsų aktyvų godulio dar vienija neslepiama panieka “nežmonėmis“ laikomais tautiečiams.

Jų valstybėje ir jų ekonomikoje jums vietos nėra – esate tik dehumanizuotas balastas, kuriuo bus galima greičiau atsikratyti būsimos demonetizacijos būdu.

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-03-19, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement