Dar pernai spalį aptikau neblogą, mano galva, vieno politinio veikėjo pasisakymą, kuris puikiai iliustruoja dabartinę situaciją visuomenėje (mano kiek pakoreguotas vertimas):

Anksčiau valdantieji leisdavo sau būti liberaliais, gynė demokratines laisves ir taip kūrė sau populiarumą tarp žmonių. Dabar liberalizmo nelikę nė pėdsako. Nebėra taip vadinamosios „asmens laisvės“ – asmens teisės dabar pripažįstamos tik tiems, kurie turi pinigų, o visi kiti piliečiai laikomi bio-žaliava, tinkama tik juos išnaudoti. Buvo sutryptas žmonių ir tautų lygių teisių principas; jį pakeitė išnaudojančios mažumos visiškų teisių ir išnaudojamos daugumos piliečių teisių neturėjimo principas. Liberalių ir demokratinių laisvių vėliava buvo išmesta už borto. [1…]

Anksčiau liberalusis [verslo, politikos ir kultūros] elitas buvo laikomas tautos galva, nes jie gynė tautos teises ir nepriklausomybę, iškeldama šias „aukščiau už viską“. Dabar „nacionalinio principo“ neliko nė pėdsako. Dabar šis elitas tautos teises ir nepriklausomybę parduoda už dolerius. Nacionalinės nepriklausomybės ir nacionalinio suvereniteto vėliava buvo išmesta už borto. [2…]

Taip yra šiuo metu.

* * *

Jeigu dabar jus, kaip sakė sovietinėje komedijoje apie rūstųjį rusų carą Ivaną IV Vasiljevičių, kuris keitė profesiją dėl atsitiktinio pasinaudojimo docento Šūriko sukurta laiko mašina, ima “draskyti miglotos abejonės“, tai įdėsiu į tuos laužtinius skliaustu […] pilnoje citatoje tai, ką prieš tai išėmiau:

  1. Manau, kad jūs, komunistų ir demokratinių partijų atstovai, turėsite iškelti šią vėliavą ir nešti į priekį, jei norite suburti aplink save daugumą žmonių. Daugiau nėra kam jos pakelti!
  2. Neabejotina, kad jūs, komunistų ir demokratinių partijų atstovai, turėsite iškelti šį vėliavą ir nešti į priekį, jei norite būti savo šalies patriotais, jei norite tapti vadovaujančia tautos jėga. Daugiau nėra kam jos pakelti!

Ir jei jau prie abejonių kyla dar daugiau jums įtarimų, tai – taip, aš originale buvusią buržuaziją čia pakeičiau tuo, kuo dabar šioji įprastinai vadinama, t.y. šalies politiniu ir verslo (iš dalies – ir kultūriniu) valdančiuoju elitu.

Tas kultūrinis elitas čia yra tik su išlygomis, nes, žinia, tik ta jo dalis, kuri yra įtakinga ir valdančioji per pinigus ir valdžios institucijas, o ne bendrai visa toji, kuri gal ir yra talentingoji bei kuriančioji, bet kurios likimą sprendžia va tie visi čia išvardintieji (kitaip tariant, kėvišai su ibelhauptaitėmis yra svarbiau už noreikas su šaprais).

Ir kur visokie “kultūrininkai“ ar “visuomenininkai“ yra bendrai sorošėkų gauja, parsidavusi kompradorų “šaikai“, kaip čia paminėta, dirbančiai svetimų valstybių interesams už tuos dolerius.

* * *

Originalus tekstas yra štai šis – jei kas dar mokate… rusiškai:

Раньше буржуазия позволяла себе либеральничать, отстаивала буржуазно-демократические свободы и тем создавала себе популярность в народе. Теперь от либерализма не осталось и следа. Нет больше так называемой “свободы личности”, – права личности признаются теперь только за теми, у которых есть капитал, а все прочие граждане считаются сырым человеческим материалом, пригодным лишь для эксплуатации. Растоптан принцип равноправия людей и наций, он заменен принципом полноправия эксплуататорского меньшинства и бесправия эксплуатируемого большинства граждан. Знамя буржуазно-демократических свобод выброшено за борт. Я думаю, что это знамя придется поднять вам, представителям коммунистических и демократических партий, и понести его вперед, если хотите собрать вокруг себя большинство народа. Больше некому его поднять.

Раньше буржуазия считалась главой нации, она отстаивала права и независимость нации, ставя их “превыше всего”. Теперь не осталось и следа от “национального принципа”. Теперь буржуазия продает права и независимость нации за доллары. Знамя национальной независимости и национального суверенитета выброшено за борт. Нет сомнения, что это знамя придется поднять вам, представителям коммунистических и демократических партий, и понести его вперед, если хотите быть патриотами своей страны, если хотите стать руководящей силой нации. Его некому больше поднять.

Так обстоит дело в настоящее время.

Ir tai nėra jokia “putiniška“ propaganda, kurią dabar, vykstant naglosaksų įtrauktos kompradorinės ES ir “gynybinio“ NATO vykdomam karui Ukrainoje prieš Rusiją, suprask, čia platina per visokius “vatinukus“ Kremliaus ruporai, dėl ko isterijoje purtosi tie visi mūsų “godžios, šykščios ir pavydžios“ tautos elituku (šiukštu – ne patriotais tik, nes “patriotai yra idiotai“ ir dar neprogresyvūs nacionalistai, fui fui fui!) klaidingai save laikantys nuglušinti, nuedukuoti ir “aukštesnes pajamas“ per įteisintą viešųjų finansų išvogimo sistemą sau pričiulpiantys “sėkmingieji“.

Tai yra dar baisiau, žinokite!

Ši ištrauka ne tik kad buvo išspausdinta net 1952-aisiais metais spalio 15 dieną Maskvoje komunistiniame oficioze “Pravda“, bet dar baisiau – čia ištrauka yra iš Stalino (sic!) gal jau paskutinės viešos tokios jo kalbos KPSS (Sovietų Sąjungos kompartijos) XIX suvažiavime dieną prieš tą publikavimą.

Tas atvejis, kai tėtušis Stalinas iš savo šalto kapo mums čia šiuolaikinės politinės ir visuomeninės situacijos analizę dėsto, pataikydamas kaip pirštu į akį…

* * *

Baisiau ne Stalinas – juk tas dar 1953-aisiais mirė ir numirė, kaip pasakęs apie Anglijos karalienę Elžbietą II vienas toks rublio valiutinį simbolį sukūręs rusų dizaineris Artiomas Lebedevas (va, kovo 5 dieną galima buvo paminėti netgi Stalino išėjimo į pragarą guliašu smalos katile virti jubiliejų – penkios žąsys, įskaitant tris mišelinines žvaigždes).

Baisiau irgi ne tai, kad aš čia jums dabar jau ir Staliną (sic!) cituoju, kaip anąkart, antai, Leniną, ar kad dedu kokias nors viltis į marksistines partijas (kompartija pas mus išvis uždrausta, priminsiu!) – ne, tai glušiams galiu pasakyti, kad net ir šios aukščiau paminėtos kalbos originalą teko man išsigūglinti banaliai pakeliui pernai spalio 19-tą visiškai kitame istorinių faktų paieškos kontekste (ir iki dabar čia pasidėti juodraštyje), ir net tinklapio akademinė nuoroda edu.au yra, švelniai tariant, ne apie sovietus ar komunistus, o išvis iš kitos gaublio pusės, jei kas dar neatkreipė dėmesio.

Baisiau juk išties yra tai, kad Stalino (!) anuometinis pasisakymas jo kolegoms iš komunistinių ir “liaudiškų demokratijų“ partijų aktualus yra mums ir dar netgi dabar – ir ne todėl, kad net stovintis laikrodis ant sienos (šiaip tai jis kabo ant tos sienos, tik sakoma, kad stovi, nes jo rodyklės nevaikšto) dukart paroje netyčia parodo tikslų laiką.

Baisiausia, kad viskas tame Stalino pasisakyme yra tikslu – tiek apie individų pilietines teises ir laisves esamoje “liberaliai demokratinėje“ (sic!) visuomenėje, tiek ir apie tautų (ypač tokių mažų kaip mūsų!) teises į laisvę ir nepriklausomybę esamame geopolitiniame pasaulyje.

Kuris iš JAV diktuojamo ir Vakarų dominuojamojo (o čia mes gyvename…) virsta į “multipoliarinį“ (liet. daugiaašį) ir neprognozuojamą bei nebūtinai taikų ir draugišką (mums opozicinis BRICS+ juk nėra apie jokį socializmą – ten toks pats augantis kapitalistinis organizmas, kuriam būdingas imperialistinis išteklių pasisavinimo noras!), ir kokiu iliuziškai dėl užsitęsusius taikos mums čia atrodęs ligšiolinis globalusis ir neoliberalusis.

Arba kaip ciniškai apie tas hegemonais norinčias būti ir limitrofais paverstas valstybes yra pasakęs dar gyvą Staliną matęs JAV režisierius Stanley Kubrick (1928–1999): “Didžiosios tautos visada veikė kaip gangsteriai, o mažosios – kaip prostitutės“ (originale: The great nations have always acted like gangsters, and the small nations like prostitutes).

Ir galite tuomet mane laikyti nacionalistu, bet man kažkaip šita prievolė pačiulpti naglosaksams (skirtingai nuo dabar tuo pasipiktinusių glušių, aš vis tik turiu ne vieno dešimtmečio tiesioginę patirtį jiems dirbus, todėl žinau, apie ką kalbu!), kad tie mus čia ir vėl, kaip LLKS laikais 1944-1953 metais, “apgintų“ nuo kokių orkų, žinote, didelio entuziazmo, skirtingai nuo mūsų valdančiųjų parsidavėlių užsienio įtakos agentų, nesukelia, o veikiau tik atmetimo refleksą, paprastai šitame bordelyje vadinamą žiaukčiojimu.

Nes kaip JAV valstybės sekretorius Anthony Blinken dabar suorganizavęs visą tą “ukrainiečių“ apgynimo per jų išnaikinimą iki paskutiniojo (o kaip kitaip šie atpirks savo kaltę už visus tuos pogromus bei Holokaustą jo senelių ir giminių tėvynėje?) strategiją, tai nors kiek čia mąstančiam irgi seniai aišku, kad tai tik paties artimiausio laiko klausimas dėl visiškai pelnyto ir analogiško mūsų tautiečių kraujo užmokesčio už čia įvykdytą 1941-1944 metais litvakų žydšaudystę (ir trečiąkart mokamomis piniginėmis kompensacijomis už tą patį neatsipirksite).

O kitos naudos iš jūsų pačių ir mūsų šalies čia, mielieji, nei jokiems “sąjungininkams“ (sic!) naglosaksams, nei kokiems “agresoriams“ ruskiams nėra – kam ten rūpi mūsų liaudiškos raudos, net jei į UNESCO paveldą įtrauktos, su visomis tomis ten pat įtrauktomis nuplikusiomis Kernavės kalvomis ar netgi didžiausiu senamiesčiu sostinėje, kurio svarba, nepaisant Daukanto a. ar Totorių g., karo atveju yra lygi nuliui, palyginus su galimybe šaikai išnešti kudašių per kokį Suvalkų koridorių?

Jus gi čia paliks ginti jų prisigrobtų turtų, kuriuos per visokius “laisvės balsus“ iš londonų ir vašingtonų vadins jums melagingai “tėvyne“.

* * *

Blogiau juk ne tai – nes su visu tuo, matyt, sau jau susitaikęs kiekvienas adekvačiai dar mąstantis tautietis, iš kurio patriotizmo jau trečias dešimtmetis yra tyčiojamasi viešai kaip iš idioto ar yra netgi aktyviai pritaikoma “visuomenininkų“ ar net valstybės pareigūnų lygiu toji socialinė arba net teisinė dirbtinė atranka kaip “nacionalistui“, tarsi nesibaigęs tas gūdus sovietmetis, o tautiškumas yra ne tik nemodernu ar neprogresyvu, bet ir kažkas tamsaus, atsilikusio, konservatyv…

…ach, tiesa – dabar ir mūsų “konservatoriai“ yra gi ne apie tradicines šeimos ir tautos vertybes, bet prieš jas (JT vertinama demografinė Lietuvos raida yra agresyviai negatyvi – taip nuo Nepriklausomybės paskelbimo esama “laisva ir nepriklausoma“ melagingai vadinama valstybė taip ne tik PIŠ pravardžiuojamą mūsų “populiaciją“ sumažino vėl iki postalininio gyventojų skaičiaus, ir tai tikrai dar ne pabaiga!), kaip ir nėra spėresnio “lygesnio gyvulio“ už dabartinį “liberalą“, kuris pirmas be palauk taip va neužstuksens bei nenukencelins kokio nesusipratusio oponento, nepalaikančio jo atvirai priešiškos net sveikam protui politinės dienotvarkės.

Atsiprašau, jau pamiršau ir kažkaip čia užsimiršau.

Bet ar jūs irgi neatkreipėte dėmesio, kaip žiniasklaida iš visuomenės informavimo priemonės paversta (nes ne savaime virtusi – vykdytas sąmoningas to pavertimo procesas) jau į nuomonės formavimo, įskaitant ir visus tuos samdomus pašlemėkus įkakotukus (neapsigaukite, kad įtakoja, nes išties į smegenis taip tik įkakoja)?

Kaip ne tik iš jų skleidžiamų tekstų, bet ir iš mūsų kalbos dingę tokios sąvokos, kaip:

  • pilietinė visuomenė – tai ne tas pats, kas “atlikti demokratinę pareigą“ balsuojat už sąrašą jums, kaip sovietmečiu kompartijos, parinktų kandidatų (net akiplėšiškai jums dukart taip įbrukant kokią “komisarę“, sąmoningai priklaususią prieš Nepriklausomybę kovojusiai antivalstybinei “burokinei“ partijai ir kolaboravusiai su okupacinėmis struktūromis ideologinėje “partškoloje“);
  • tautinė valstybė – kai jūsų tėvynė už jūsų pinigus ir prieš jūsų norą paverčiama būti gera gyventi ne etniniams čiabuviams, o atėjūnams, ir net etniniai čia kelinta karta gimę kitataučiai ne integruojami į bendrą šalies kultūrą, tačiau kiršinami ir supriešinami (įskaitant demonstratyviai pakeičiamą pagal svetimą rašiba™ piliečio pasą);
  • tautos tarnai – taip kažkada naiviai vadinti valdininkai, kurie tapo tiesiog naująja nomenklatūra, save tapatinančia su šalies aristokratija;
  • tradicinės vertybės – stumiant lietuvį nuo tautos išlikimui būtinos socialinės ir demografinės jo, kaip individo, gyvenimo įprasminimo ir realizavimo programos “namas+medis+vaikas“ prie manipuliatyviai prikergiamos “laisvės“ dabar madingai pasikeisti lytį, užmušti smegenis kvaišalais ar užsikrušti įvairiais “netradiciniais“ būdais, šiuos pasityčiojamai netgi įteisinant iki “šeimos“ statuso;
  • tėvynė – jau nekalbant apie emigracijos tragediją, kuri pateikiama kaip kažkoks gėris (kam?!) arba “prestižinę“ teisę į keletą skirtingų valstybių piliečių pasų be įsipareigojimų, bet netgi tokio pavadinimo save šaika vadinanti “partija“ kaip “sąjunga“ yra ne apie tėvynę, o neslepiamą neapykantą tautiečiams ir nuolatinį kiršinimą.

Ir pan. – netgi manau, kad jūs patys dar bent keletą tokių jau išnykusių sąvokų man pasakysite, kurias aš jau pats būsiu pamiršęs.

Apmirę žodžiai. Atmirusi tauta. Mirusi respublika.

* * *

Aš nebežinau, kaip šias sąvokas atgaivinti mūsų viešame tautos dispute (jei toks dar išvis yra, o ne vienos pusės agresyviai primetama vienašališka isterija) – kaip aukščiau citatoje Stalino pasakyta, kad kažkokia nauja čia “demokratinė“ partija pakeltų tą tautiškumo ir žmogaus laisvių vėliavą, užsiimtų masiniu švietimu ir paskesniu šitos Lietuvos valstybės sugrąžinimu tautai?

Ne, neturite jūs jokių šansų kažką čia keisti, nes niekas jums to neleis.

Juolab, kad sorošėkai su kompradorais yra kaip vėžys persmelkę visą Lietuvos visuomenę, o jokių priežasčių kilti kažkokiai revoliucijai šalyje tikrai nėra – miegokite ramiai.

Bent jau galite sau žaisti tokį mentalinį žaidimą (su spragėsiais ar viskio taure rankoje – čia kaip kam pagal kokį pagedimo laipsnį), stebėdami, kaip užsienio įtakos agentais esantys vietos politikai priiminėja šitoje klaidingai vadinamoje valstybėje sprendimus, kurie neturi absoliučiai jokios naudos tautai ir šaliai – jokios gerovės ir ateities jiems nekuria.

Mes turime puikų nacional-liberalo (apie tokius ir kalbėjęs aukščiau mano pacituotas Stalinas) dr Vinco Kudirkos sudėliotą himną, kur, be kitų puikų tezių, yra “tegul dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei“ – tokiu vienu iš mūsų “valstybininkų“ veiklos vertinimo kriterijumi.

Absoliučiai nesvarbu, ką politikai peza – jie visada meluoja, kai tik prasižioja, ir šis jų būdo ir “moralės“ ypatumas yra neutralizuojamas tik ką nors į tą jų pražiotą burną įkišus (aš tai apie iš jūsų pasisavintus pinigus, aišku, o apie ką jūs, išdykėliai, čia taip pagalvojote?!).

Svarbu tik tai, kokie yra veiksmai, atjungus tą triukšmą. Ir tada supranti, kad…

…nėra čia kitų, kuriems duotum tą šansą, pakeisdamas šituos apsimelavusius ir apsivogusius.

Nes net geriausių ketinimų turintys, papuolę į esamą politiką, arba joje tampa lygiai tokiais pačiais pašlemėkais, arba iš jos labai greitai yra išstumiami.

Mūsų miela godi, šykšti ir pavydi tauta kaip tik tokio esamo valdančiųjų elito ir nusipelnė – toks tokį pažino, aha. Todėl aš myliu tautiečius, tačiau ta meilė nėra akla, ir neturiu aš čia jokių iliuzijų.

Matyt, ir vėl teks sulaukti, kaip mūsų tautos istorijoje buvę įprasta, tik išorinės force majeure, kuri čia ir vėl nebepaliks iš šitos klaidingai vadinamos “valstybės“ jokio akmens ant akmens, ir kad pasekoje ilgainiui jau nebeliktų jokių dvikojų šakalų ir kostiumuotų babuinų, kurie patys ar bent jau kurių palikuonys čia vėl pasidarys sau “restituciją“ kitų lemingų sąskaita, išvogdami sau nacionalinius aktyvus, žemę, miškus ir panašiai, ką dabartiniai čia pasisavina per “prichvatizacijas“ ar “liberalizacijas“.

Norisi optimistiškai (sic!) įtikėti, kad dar bus tuomet vis tik suspėta, ir kad dar yra neperžengtas tas nebegrįžimo taškas šiai tautai ir šiai šaliai.

Tik to būsimo Lietuvos atgimimo, deja, aš jau tikrai nebesulauksiu, kaip pasakęs toks kunigavęs dar anuometinės tautos dainius nuo panaikinto 20 litų “fantiko“:

Išnyksiu, kaip dūmas neblaškomas vėjo,
Ir niekas manęs neminės!
Tiek tūkstančių amžiais gyveno, kentėjo,
O kas jų bent vardą atspės?

Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas per Tomo Už gimtadienį (ilgiausių metų, ilgiausiųųų!..) 2023-04-15, o taip pat dar dėkoju atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Advertisement