You are currently browsing the category archive for the ‘Ekonomika’ category.
Šis įrašas iki Evergrande aptarimo čia buvo visumoje parašytas dar 2021-09-26, o šia apimtimi iš anksto publikuotas Patreon 2021-11-13:
Tai, kas ne pirmi metai bręsta Ramiojo vandenyno pietryčių Azijos dalyje, mažai kam čia rūpi.
Nekalbant net apie mūsų durnačioku paskiepytą glušiuką URMe, kuris ir į valstybės tarnybą pateko anaiptol ne dėl savo kokių nors analinių ar administracinių gabumų, o privačiam verslui išvis nebetinka (sakoma, kad jau ant vaikų gamta ilsisi, tai šiuo atveju – ne tik į pensiją išėjo, bet dar ir keršija), ir apie ką pašaipiai atsiliepė net jo uošvis, dukrelės godžiomis rankutėmis nusavinęs šiai “jaunai ir remtinai šeimai“ (citata) sklypą sostinėje už euriuką, kurį toji įkeitė “estams“ už 8 milijonus, gaudama paskolą už 12 milijonų.
Nes – o kodėl ir ne?
Jei viskas logiška, arba kaip sakoma, vsio zakonno, nors mano patirtis su VMI buhalterijos praktiniame taikyme versle sako priešingai – kas taip pat reiškia, kad trūksta man “gabumų“ prasisukti per tai, kas klaidingai čia iš inercijos vis dar vadinama valstybe (uošvis, berods, dar vadovavo ir tai skandalingai, neva, žemės ūkio “valstybinei“ agentūrai, kur atlyginimai viršijo prezidentinę algelę tris ar keturis kartus?).
Daugiau nuopelnų iš titulinio anūko nėra, išskyrus pradėtą dar vieną šaltąjį karą, tik šįkart su kažkokia, pamanykite, ki-ki-ki, anot jo senelio juokučio, Kinija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E32 buvo publikuotas 2021-06-07 Patreon paskyroje:
Kartais įrašas taip tarsi savaime susidėlioja netgi kokioje asmeninių pranešimų programėlėje.
Tai juk man valgyti neduok – tik duok pakalbėti, ypač apie karate ar buriavimą, bet geriau apie juos nekalbėti, o tą eskapizmo formą praktikuoti. O ir kalbėjome ne apie buriuojančius karatistus, kur mūsų Varėnos jūra siunčia linkėjimus Kauno marioms bendrai bei mane ten škvaliukų gaudymo meno pamokiusiam konkrečiai Andriui, kuris puikiai suderina abu nukrypimus į vieną, nors labiausiai mėgsta kiloti geležį, ypač kai tos “daug ir sunkiai“, o Kauno netikras jachtklubas jau reikiamo jam svorio seniai neužtikrina.
Tai apie ką aš čia?
Juk ne apie karate ar buriavimą, kurio tinklaraštis išeina vasaros atostogų, nes tie vėjų ir bangų valkatėlės ir taip nieko neskaito, išskyrus ugninio vandens etiketes, kiurksodami po burėmis ant vandens.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E30 publikuotas 2021-05-24 iš anksto Patreon paskyroje
Yra tokia kategorija “verslininkų“, kurie verkia nuolat dėl darbuotojų trūkumo prie bedarbių, suprask, pertekliaus.
Ir nepriklauso nuo to, ar ta ekonomika kyla, ar krenta – verkia ir verkia, kokie aplink juos vien tik netikę pašalpiniai ir tinginiai, kad neina pas juos, geradarius, dirbti.
O, atsiprašau, algą mokėti bandėte?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Įrašas su lydinčia tinklalaide podcast S02E27 buvo publikuoti 2021-05-03 Patreon:
Praeitos krizės metu dabartinė premjerė, anuomet buvusi po riaušėmis nuversto finansų ministro šalies iždo tvarkytoja, pradėjo kone su vagnorišku žiaurų akcijų prieš verslą užsidegimu kovą su šešėliu jos tuomet turguose primestais kasos aparatais.
Tai jau šešėlis išnyko?
Ne?
Oi, tai kaip čia taip… ir ne comme il faut apie tai dabar kalbėti?
Įrašas Patreon publikuotas savaite anksčiau, o kaip podcast S02E25 yra šio teksto apačioje!
Garbanotą tiktokinį barškutį ekonomikos ministerijos rūsyje paliekant, taip anądien man kilo toks gana rimtas klausimas, dėl kurio atsakymo problemos, panašu, nei vienas lietuvių politikas nemato.
Bet tame ir yra problema, kad dėl šito turime ir problemų ekonominėje politikoje – ypač, kai ja rūpintis pradeda visokie diplomuoti pliurpalogijos magistrai, nepadirbę ir dienos privačiame versle, bet labai turintys daug nesveiko entuziazmo tą verslą su visa šalies ekonomika pareguliuoti ir patvarkyti, kas paprastai ir baigiasi kita žodžio “patvarkyti“ sodomine prasme.
Antai JAV Prezidentui Harry Truman, nors anekdote priskiria ir Ronald Reagan, reikėjo bent jau vienarankio ekonomisto į ekonomikos politinius patarėjus, kuris nesakytų, o va iš kitos pusės (on the other hand…).
Įrašas su podcast S02E24 publikuoti nuo 2021-04-17 pilnai tik Patreon:
Mūsų girtuoklytė finansų pavairuotoja atkuto!
Panaikinusios tą valstietišką (“ūkišką“?) Ekonomikos DNR planą, pagal kurį “neteisingai“ turėjo jūsų pinigus pavogti vieni, tai dabar nušvito jau “teisingai“ pavogti, atsiprašau, persiskirstyti jau tiems, kuriems labiau reikia, va tuos mums, neturint omeny manęs su jumis čia, Europos Komisijos paskolinamus €2.225 milijardus.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E18 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-19:
Įžangoje jums paminėjau, kad esate tiesiog šitų TS-LKD manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių liberaliai progresyvių dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.
Ir apie ką išsamiai su lietuviškais istoriniais faktiniais pavyzdžiais jau išdėsčiau antroje dalyje.
Tačiau politika – tai iš esmės tik organinėse trąšose išvoliota ekonomika. Ir nebūtinai tai reiškia, kad šios apibrėžimą taip supranta tie, kurie, būdami establišmente, ją siekia pajungti savo turtėjimo ir didinamos galios labui.
Labai dažnai tokie mažuliukai, kaip mes čia, Lietuvoje, nepastebime didesnių reiškinių, vykstančių plačiame pasaulyje – na, nebent “rusai puola“, bet karui mes nesiruošime, nes ir taip gi “NATO mus apgins“, aha.
Ir nenuostabu, kodėl iš politikos elito mūsų kariuomenėje tarnavęs tik pusantro vaikiuko: Ušackiukas bei Veselkutis, nebent kažkaip Valinskiuką iš šou įtempsite į politiką, nors, manding, ir pats tėtušis, net būdamas Vienas Iš Trijų™, darė iš tos savo politikos daugiau šou, tad išimtis ir čia tik patvirtina taisyklę – mirusioje respublikoje™ kariuomenė yra ne ponų šlėktų, bet runkelių mužikų prievolė.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E17 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-18:
Vertindamas, neva, tik tuščiai prapliurptų 100 dienų šios patauškų vyriausybės, įžangoje jums paminėjau, kad vis tik esate profesionalių TS-LKD politinių manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių “liberaliai progresyvių“ dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.
Kaip dar anąkart juokavau, kalbėdamas apie žemės prievolę ir šlėktas: kai 1992-aisiais iki netikėtai prapiltų atkutusiems komunistams Seimo rinkimų jie rašė(si) Konstituciją, tai 2 straipsnyje žodyje Tauta įrašė perteklinę U raidę.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E16 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-17:
Kovo 21-ąją sukanka 100 dienų šitai Vėlinių raganų ir vieno rankinuko nešiotojo IVA+ koalicijos patauškų ir tuštučių vyriausybei, ir aš suprantu, kad padorumas reikalauja rašyti kaip apie mirusius – arba gerai, arba nieko.
Faktiškai, kaip dabar ir rašo apie vyriausybę ir jos nelabai įžiūrimus darbus visa dvaro šunauja bei prisitrynę neetatiniai propagandistai.
O mirusius – nes kai demokratijos prasme turime tik mirusią respubliką™ prie tryliktojo (sic!) Seimo, tai kokia kitokia gali būti ir vyriausybė?
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:
Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.
Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).
Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Šią savaitę Verslo Žinios išmetė antį, kurią pasigavo didžiausias ančių ūkis Delfi, ir taip keletas dienų iš eilės lietuviai svarsto tai, ko nei patvirtina, nei paneigia patys vokiečiai, valdantys Aldi tinklus, kad ateis jau kitąmet į Lietuvą.
Sakau “tinklus“, nes išties po vienu bendru pavadinimu AL_brecht DI_skont su kiek besiskiriančiais išvaizdoje prekiniais ženklais yra dvi kontroliuojančios Albrechtų šeimos įmonės, kurias valdo dabar jau velionių brolių steigėjų Karl ir Theo vaikai bei vaikaičiai.
Vis tik čia jau gandai sklinda, kad yra dairomasi ne tik centrinio sandėlio, bet ir plotų tuzinui ir daugiau parduotuvių. Išties taip visa istorija primena jau mano aprašytą Krasnojarsko Svetofor rusų hard-discounter tinklo, Europai pavadinto MERE, atėjimą (apie kurį jau rašiau čia).
Skaityti pilną įrašą »Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:
Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.
Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©
Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:
Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.
Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.
Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.
Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.
Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:
Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.
Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).
Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?
O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E09 Patreone:
Į klausimą, kame tas blogis dėl neigiamų palūkanų, galima nesunkiai atsakyti per palyginamąjį ir priešingą tam pavyzdį.
Tiesa, tas faktas, kad ir vėl gaunasi daug teksto, parodo, kad aš nemoku trumpai rašyti tai pasitarnauja dar ir platesniam konteksto bei pasekmių suvokimui.
O tarp mano įrašų sekėjų dar yra, kas pamena Linksmuosius 90-uosius, kuomet Lietuvoje siautėjo infliacija (t.y. 10-12% per mėnesį buvo jau įprastinis pinigų nuvertėjimo dydis, kai pernai metinis, primenu, yra užfiksuotas vos 0.2%), ir atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas rinkoje, būdavę nuolat indeksuojami Vyriausybės, kurios premjeru buvo ir įsimintiniausias konservatorius Gediminas Vagnorius, nes vietinius laikinuosius priešlitinius porublinius pinigus su įvairių žvėrelių atvaizdais pavadino talonais, o žmonės šituos fantikus tiesiog praminė jo vardu vagnorkomis.
Prie tokios infliacijos, vaizdžiai tariant, atrodė, kad tuomet pinigai tarsi degė rankose!
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E08 Patreone:
Sakykite, gal norite pamatyti ekonomikos [ministerijos] rūsį?
Matote, čia tokia viena šaižiai viauksinti (atsiprašau, tačiau mano ausys kraujuoja kaskart išgirdus ne tik jos pseudo-dipukines intonacijas, bet ir balselio tembrą) garbanota blondinė pudeliukė tiktokerša siūlėsi mums parodyti.
Tas atvejis, kai jau manai, kad taip kūjeliu pribaiginėjama Lietuvos ekonomika paslika tyso ant grindų, tai būtinai ja pasirūpinti paskirta ministerė dar pasiūlo nusileisti ir gerokai žemiau grindjuostės.
Perfrazuojant, tai, pasiekus dugną, dar mums ir patiktokerino iš rūsio.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai