You are currently browsing the category archive for the ‘Ekonomika’ category.
Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?
Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.
Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Reklama
Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.
Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Pirmosios dalys buvo čia (apie JK) ir čia (apie JAV), o šiandien apie mieląją mūsų senutėlę Europą.
Nepamirškite papeipalinti euriukų – ačiū!
* * * Skaityti pilną įrašą »
Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.
Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.
Kadangi praeitas įrašas buvo apie tai, kas įdomesnio įvyko 2018-aisiais, ir kokius tris reiškinius, įvykius ar žmones laikyti svarbiausiais, tai, apsižiūrėjau, kad esu dar daręs prognozę 2017-iesiems, kuri iš esmės ir išsipildė. Tai gal jau galiu ta proga gauti Nostradamuso ordino Vangos medalį, ar čia tik pretenduočiau į nausėdijos garbės narius?
Jei ne, tai vis tiek galite paremti per PayPal čia.
Labai daug, ką rašiau anuomet, puikiai tiko net ir 2018-iesiems, nes kai kurie reiškiniai tiesiog užsitęsė ne vieneriems metams, tai dabar pažiūrėkime per tuos penketą punktų, ko galime tikėtis kinų Kiaulės arba pagonių lietuvių Ežiuko (ežiukas angl. hedgehog – tai pažodžiui gyvatvorių kuilys, tai kaip ir tas ant to™) metais pasaulyje ir Lietuvoje:
* * * Skaityti pilną įrašą »
Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?
Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:
Trys mokytojų profsąjungos pasikeisdamos sukūrė permanentinį streiką permanentinei švietimo reformai – kai vieni mokytojai pavargsta gerti kavutę mokytojų kambariuose, vaizduodami itališką streiką mokinių džiaugsmui ir tėvų burbėjimui, tai kitą savaitę, žiū, jau kiti nusprendžia atsipūsti nuo privalomosios programos dėstymo, padūsaudami dėl to, kad vis tiek teks tą programą praeiti, ir ačiūdie, kad šita ministerė pratęsė mokslo metus iki liepos, tai kaip ir tas ant to, anot buvusios finansų ministerės, dabartinės seimūnės ir būsimos kandidatės į prezidentus.
O kas, jei aš jums pasakysiu, jog po švietimo ministerio Gintaro Steponavičiaus, įvedusio studentų krepšelius aukštąjame moksle, dabartinė švietimo ministerė Jurgita Petrauskienė, inicijavusi etatinį apmokėjimą viduriniame moksle, yra geriausi (!) švietimo ministrai per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį šiai dienai?
– Kysa, kam tau pinigai? Tu gi neturi fantazijos! – sakė Didysis Kombinatorius™ Ostapas Suleimanas Berta-Marija Bender-bėjus Zadunaiskis (upė tokia, ne kalnas) Ilja Ilfo (Илья Арнольдович Файнзильберг – nukankintas NKVD 1937 metais) ir Jevgenijaus Petrovo (Евгений Петрович Катаев – kaip karo korespondentas žuvo 1942 metais sudužus lėktuvui, grįžtančiam iš Sevastopolio fronto) romane “12 kėdžių“. Įsižeidęs, kad negaus pinigų pašvaistymui, Kysa perpjovė gerklę užmigusiam Ostapui.
Ir dabar taip nesuradau youtube, nes gal net neįkelta, senos laidos Vakaras su Marijonu iš LNK, kur jo svečiu buvo Viktor Uspaskich. Pastarasis Marijonui nuoširdžiai (kaip jis visada moka) atsakė, kad jei, Marijonai, turėtum tu tą meleoną, tai vis tiek nesugebėtum jį tinkamai panaudoti, tai ir iššvaistytum – lygiai taip pat, ką tą banaliai kaskart padaro visokių loterijų laimėtojai, netikėtai praturtėję, ir kuriems net Olifėja nemokamai (!) siūlo asmeninių finansų konsultantą pasiimti ir paklausyti patarimo.
Judame Vilniuje spūstyje Basanavičiaus gatve žemyn link Trakų gatvės, ir priekyje taip pat kiurkso baltas mersas kabrioletas vardiniais numeriais: VINTED.
Nusistebiu man nežinomu, kaip vėliau paaiškėja, prekės ženklu, dar ir įprastai pasišaipęs, kad gal čia vairuotojui varžtelis atsisukęs, jei taip iš rusų kalbos (nes Vilniuje visokie ruskiai mėgsta mersus, o Kaune kawenski gi bemsus – todėl otvintylsia, suprask, kaip ir marozas).
Brangioji (dabar jau treji metai kaip eks, bet brangumas gali būti ir ne perkeltine prasme išmatuojamas, tiesa?) tuomet neapsikentusi mano bajerių paaiškina man, nesusipratėliui, kad čia tie garsieji pastarojo meto startuoliai, kurie paleido virtualų skuduryno turgų.
Po vasaros paskutiniojo mėnesio šventės apie nekaltų merginų skrydžius dangun, kažkaip netikėtai (sic!) susiejant tai su žole, laikas eina jau rudeniop, ir jau daugumai šiandien vakarop jums bus ir vėl pelnytas dviejų dienų poilsis net (!) po dviejų dienų darbo, kai aš eisiu už fantikus su karalienės portretu prižiūrėti prie Skrybėliuočių Užeigos čiabuvių, kad tie, prisivartoję ugninio vandens, nepradėtų straksėti genčių šokių, galinčių išvirsti į tradicinio gatvinio angliškojo sporto paveldo atgaivinimą, tai jums pasiskaityti gal ir tinklaraštyje reikėtų duoti apie tai, kas jau yra jūsų mintyse po darbo kaip artimiausias taškas – ir tai, aišku, prekybos taškas, o ne G taškas.
Aš vis daugiau apie politiką, ar, geriausiu atveju, apie Lietuvoje (nebe)egzistuojančią politekonomiją (čia kai SSRS uždraudė genetiką, tai iškart taip ir sumažėjo genetinių apsigimimų, aha), bei, kartais, nors dabar ir mažiau, apie glušių karalystės™ Britanijos salose Brexit sąlygotas nesąmones. Beje, rašiau, kad britų pakraštys Europoje čia varžosi su mano mielos tėvynės kvailybėmis, tai kitąkart išties įdomu vesti palyginimus esant čia apie ten ir atvirkščiai.
Vis tik šįkart mano klausimas yra bendrai apie Lietuvą globaliu mastu – o kokia mūsų, kaip lietuvių ir šalies, vieta pasaulinėje ekonomikoje? Kas mes tokie toje pasaulinėje rinkoje?
O žinote, kodėl indėnai pralaimėjo baltam žmogui?
Ne visai dėl technologijų. O ir ką reiškia technologijos tokiu atveju? Trys muškietos prieš 300 plunksnomis apsikaišusių plikašiknių su smailintais kuolais (no pun intended)? Tai ir Europoje tuomet po vieno pykštelėjimo ilgi kotai su metaliniais smailais antgaliais eidavo į pasibadymą, ir daugiau nusmeigdavę, nei nušaudavę.
Tai gal ne ta prasme technologijos?
Skaityti pilną įrašą »
Uber neteko licencijos veikti Londone.
Meras ir jo pimpačkiukai dievagojasi Alahu ir jo pranašu Isa, kad čia jie niekuo dėti ir nagų neprikišo prie TfL (Transport for London) priimto sprendimo nepratęsti licencijos, kuri nuo gegužės mėnesio ir taip buvo išduota laikinai iki dabar, o ne penkeriems metams. Black Cab šutvė džiūgauja – konkurencija jų senam, brangiam ir nerangiam servisui panaikinta, nors, aišku, vis dar lieka minicab licencijuoti vairuotojai, tačiau tie iš esmės konkurencijos nesudaro.
Šiąnakt paskutiniai “laisvi“ svarai mano Paysera sąskaitoje tapo doleriais.
Nes – Make America Great Again™, o kad pirktumėt baksus, tai jau seniai agitavau (jau kitąmet iškart po 2008 metų krizės!), kas vienu metu buvę tapę socialiniuose tinkluose kone mano prekinio ženklo šūkiu, kaip “šunys taip nemoka“, “nors lapės yra šunys, bet principe – irgi katukai“, “katukai – tobulos žudymo mašinos, tik masės jiems trūksta“, “viskis bus gerai“, ar “pardon my Friench, bet tu ir glušius, Maumai“.
Kartais Facebook pamėtėja temą, kai atsakymas komentare gali būti per ilgas – tai štai turite įrašą Punkonomics. Štai dr Liutautas Degėsys savo paskyroje 2017-03-19 rašo:
“kai docentėlio atlyginimas yra 700 į rankas, kai už dvejus metus rašytą romaną gausi honoraro (jei parduos) – 800, ir kai už 1 val. paskaitą (Keynote speech) užusienio konferencijoje gauni 600 – supranti, kad tai yra kapitalizmo grimasos…“
Aišku, su filosofu ginčytis, kaip su pliku pešiotis (no pun intended!), bet kas pasakė, kad aš ieškau lengvų kelių?
Kaip man iškart nedašuto?
Iš vienos pusės gerai – tai reiškia, kad vis mažiau Lietuvos peripetijos terūpi, o iš kitos gal negerai, jei dar rūpi ir susiprantu ne iškart. Pamenate tą Agnės Zuokienės šmeižtą dėl dr Aušros Maldeikienės, kuriame šioji skandalistiškai dėstė, kaip pastaroji nuslėpė susitikimo su alkoholio pramonės lobistu faktą, apie kurį ji pati sužinojo… iš viešai (!) paskelbtos informacijos pačios (sic!) dr A. Maldeikienės asmenraštyje?
Išties iki 2008 metų Krizės dar planai realūs buvo užsidirbti ir sugrįžti, tai, kaip jis ir rašo, apie 2010 metus jau liko tik pavieniai anksčiau užsidirbusiųjų atvejai, grįžtančių į vakarykščią dieną, bet dar tikinčių, kad A. Kubilius išvairuos ir vat jau sekančią kandenciją, tai…
Aš suprantu, kad Lietuva – depresijos žemė, todėl rašydamas prognozes 2017 metams ir ironiškai muzikinį klipą įdėjau, ir netgi optimizmui specialiai sukelti po juo kelias pastraipas, kad, kaip rodo istorija, ir didžiausių krizių metais žmonės kūrė bei gimdė ir augino vaikus, o pasaulis fiziškai nesustojo suktis.
Galop, šitiek per praeitą šimtmetį virsmų išgyvenusiai Lietuvai, kai gal seneliai ir tėvai kai kurių prisimena istorinius tiesog valstybinio masto kataklizminius pokyčius (aš paskaičiavau, kad mano tėvas 1942 metų gimimo patyrė 8 pinigų reformas!), tai neklizmuos ir sakys, kad – paduok tą krizę, kalsim jai į… kaip Doncė siūlo!
Tai ne. Apokalipsė, barstomės makaules pelenais, susisupam į baltas marškas ir kėblinam smėlio kalnelio link.
Ir jei kas sugebėjo netgi viską perskaityti (dėl ko buvau skeptiškas iš pat pradžių), tai vis tiek neišgirdau nieko panašaus, kad, suprask, klysti, nes va – a, b, c todėl. Geriausias čia buvo tik norėjimas, kad aš geriau jau klysčiau, bet vėlgi, matau – koks negatyvas, kad čia aš prašaunu! Nes šiaip jau viskas – tik išties fatališkas susitaikymas su tuo doom and gloom.
Tad sutarkime taip: be panikos, ir jei aš esu teisus (negirdžiu prieštaravimų – kur jūsų rankos?!), tai aptariam, ką ir kaip daryti, kad ateinančiai krizei būtų galima pasirengti, gerai?
