You are currently browsing the category archive for the ‘Finansai’ category.

”Kodėl aš turiu sėdėti 11 metų už tai?“ – pasipiktino Tom Hayes, UBS banko treideris, nuteistas už LIBOR machinacijas, kada išlenda naujos 2008 metų skandalo detalės, kuomet LIBOR per finansinę krizę bankų buvo dirbtinai stumiamas žemyn.

Skaityti pilną įrašą »

Šiąnakt paskutiniai “laisvi“ svarai mano Paysera sąskaitoje tapo doleriais.

Nes – Make America Great Again™, o kad pirktumėt baksus, tai jau seniai agitavau (jau kitąmet iškart po 2008 metų krizės!), kas vienu metu buvę tapę socialiniuose tinkluose kone mano prekinio ženklo šūkiu, kaip “šunys taip nemoka“, “nors lapės yra šunys, bet principe – irgi katukai“, “katukai – tobulos žudymo mašinos, tik masės jiems trūksta“, “viskis bus gerai“, ar “pardon my Friench, bet tu ir glušius, Maumai“.

Skaityti pilną įrašą »

Viena protinga mergina Sandra, kurios ir katinas Storas skaito namie Keinsą (John Maynard Keynes), sako, kad seniai jau ką į Punkonomics parašiau. Suprantama, jei tai pasakoma šv. Valentino dieną viešai Facebook, kad visi 1836 mano sekėjai matytų (iš kurių gal tik trims ot ne pė iks), tai supranti, kad moters norai – dievo norai, ir dera kažką išties parašyti.

Skaityti pilną įrašą »

Priežastis, kodėl atskyriau atgal Punkonomics nuo savo tinklaraščio SkipperLTU, ne tik tame, kad aš čia (arba ten), o jūs ten (arba čia), todėl man mažiau rūpi Lietuvos reikalai. Priežastis dar ir tame, kad aš nebenoriu nieko rašyti apie paliktą Lietuvą. Nes labai gero nieko iš esmės nebematau iš šalies (gal galite parodyti, kaip klystu, prašau?), o rašyti tik politinę kritiką, nuo kurios niekas Tėvynėje nesikeičia (manęs nei spaudoje, nei portaluose nerasite), tik dar daugiau žmonių praregi ir paskui manęs klausia, kaip jiems mažiau skausmingai emigruoti, irgi man nesinori.

Tačiau šį įrašą, skirtą Lietuvai ir konkrečiai jos pensijų ateičiai, nes viešumoje vėl prasidėjo eiliniai bergždi debatai dėl Sodros reformos (pencinykai – našie vsio, kaip rašė lietuviškos socialdemokratijos klasikas iš Kaišiadorių), kuriuos aš išties pavadinsiu melu ir propaganda bei manipuliavimu žmonių neišprusimu ir jausmais tokioje jautrioje temoje, aš dar šįkart įdedu, nes diskusijose Facebook keliskart buvau paprašytas sudėlioti nuosekliau, ir tą pažadėjau padaryti. Geriau būčiau nežadėjęs, nes dabar tenka vykdyti, o tiesa žemiau nepatiks, perspėju.

Skaityti pilną įrašą »

Aš suprantu, kad Lietuva – depresijos žemė, todėl rašydamas prognozes 2017 metams ir ironiškai muzikinį klipą įdėjau, ir netgi optimizmui specialiai sukelti po juo kelias pastraipas, kad, kaip rodo istorija, ir didžiausių krizių metais žmonės kūrė bei gimdė ir augino vaikus, o pasaulis fiziškai nesustojo suktis.

Galop, šitiek per praeitą šimtmetį virsmų išgyvenusiai Lietuvai, kai gal seneliai ir tėvai kai kurių prisimena istorinius tiesog valstybinio masto kataklizminius pokyčius (aš paskaičiavau, kad mano tėvas 1942 metų gimimo patyrė 8 pinigų reformas!), tai neklizmuos ir sakys, kad – paduok tą krizę, kalsim jai į… kaip Doncė siūlo!

Tai ne. Apokalipsė, barstomės makaules pelenais, susisupam į baltas marškas ir kėblinam smėlio kalnelio link.

Ir jei kas sugebėjo netgi viską perskaityti (dėl ko buvau skeptiškas iš pat pradžių), tai vis tiek neišgirdau nieko panašaus, kad, suprask, klysti, nes va – a, b, c todėl. Geriausias čia buvo tik norėjimas, kad aš geriau jau klysčiau, bet vėlgi, matau – koks negatyvas, kad čia aš prašaunu! Nes šiaip jau viskas – tik išties fatališkas susitaikymas su tuo doom and gloom.

Tad sutarkime taip: be panikos, ir jei aš esu teisus (negirdžiu prieštaravimų – kur jūsų rankos?!), tai aptariam, ką ir kaip daryti, kad ateinančiai krizei būtų galima pasirengti, gerai?

Skaityti pilną įrašą »

Kad jau praeitame įraše įvertinau 2016 metų įvykius, tai jūs čia norite ir horoskopo, kokie trys esminiai dalykai iš esmės laukia pasaulio 2017 metais, mano pliušine galva, kimšta pjuvenomis, ir remiantis mano pernykščiu (kone vakarykščiu) trejetuku.

Tai teks jį papildyti, nes ne viskas telpa tik į tris – tegul būna penketas kaip pirštų ant rankos (jei nesate stalius), ir pradedame juos lankstyti, pradedant nuo to, kas man arčiau kūno (ar kur mano kūnas yra arčiausiai):

  • 1

Brexit yra neatšaukiamas, ir prasidės šios procedūros JK atsiskyrimo nuo ES jau kovo 31 dieną.

Skaityti pilną įrašą »

Kaip ir prognozavau, dar viena prognozė išsipildė dideliam nenutylančiam kelintą dieną hilariukų verksmui – Donald Trump bus išrinktas (nes teoriškai GOP rinkikai gi dar gali apsigalvoti ir balsuoti už DEM kandidatę) 45-uoju JAV prezidentu.

Aš į tą faktą iš esmės žiūriu pozityviai. Dar rezervuotai, bet tikrai optimistiškai, ko nepasakyčiau apie Brexit – todėl šių dviejų įvykių taip tiesmukai vertinti kaip tapačių nedera. Dar nesuformulavau sau, kodėl taip, bet tas jausmas toks yra, kad tai – visiškai netapatūs įvykiai. Kol kas tai tik mano emocija, ne logika. Suformuluosiu ir tada pasidalinsiu, manau.

skaityti toliau

(Pradžia – čia)

skaityti toliau

Kam praėjo pagaliau rinkimai savivaldose (iš tiesų, tai savivaldos yra tik keturios, visa kita – potiomkino kaimai), kas pasiilgo Huilo prapuolenio, niūniuodamas naujas dainuškas vietoje Lalala, kas žvelgia giliau ir su nerimu seka hibridinį karą Ukrainoje, kur iš esmės kaunamasi ir už mūsų laisvę, ir retas kuris atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų, kaip europiečių, likimas iš tiesų dabar sprendžiasi Graikijoje.

Ir čia vėl jų finansų ministras Yanis Varoufakis, tikras vizionierius, bando kantriai europiečiams paaiškinti, ką derėtų daryti toliau.

skaityti toliau

Įdomia įžvalga dalinasi Robert J. Samuelson savo skiltyje Washington Post.

Anot tyrimą dariusių autorių, dabartinės Didžiosios Recesijos priežastys glūdi visiškai ne NT burbule ir spekuliacinėse su jų paskolomis susietose obligacijose.

skaityti toliau

Pasiūlymas pirkti dolerius paprastai suprantamas tik kaip trumpalaikis sprendimas ir šiandieninė spekuliacija valiutų kursu, bet iš tiesų tame yra gilesnė prasmė, ir štai kodėl.

* * *

Aurelijus Šalčius anądien G+ užrodė gana juokingą straipsnį rusiškai apie valiutas ruskių vatnykams ir krymnašistams nuraminti, kada rublis paknopstom ir kūliais rieda žemiau rūsio, tai ir optimizmo įpūtimas tokiems iškritusiems iš rūsio yra atitinkamas, kad, žmogau, galėtum patikėti tik tuo atveju, jei gerokai pats promilių įpūstum – neva, bus į apyvartą paleistas auksnis (o jergutėliau!) rublis, ir JAV, suprask, jau prisižaidė su savo popierėliais.

Šiaip pasijuoktum ir praeitum, bet iš tiesų komentare manęs perklausė, ką manau, ar bus kaip SSRS, o dar prieš tai ir FB buvo komentaras, kuris rėmėsi mintimi, kad doleris gi niekuo nepadengtas, o vat auksas… o čia juk auksinis (sic!), rublis bus!

Suprask, gi tikras piginas™, ne koks ten popierinis baksas, va.

skaityti toliau

Geras toks šūkis, ar ne?

Net neabejoju, kad jį pasičiups mielai tiek kairiosios, tiek ir dešiniosios partijos, įskaitant marginalus, populistus ir visokius kitokius politinius nevykėlius.

Tai vat jūs man ir pasakykite, kaip supratote šitą puikų šūkį?

skaityti toliau

Jau praeitame įraše mano minėtasis Daren Acemoglu su kolega svarsto savo tinklaraštyje, kuo skiriasi aukšti mokesčiai (peržengiantys 50 proc. ribą) nuo nusavinimo.

Pirma, tai trumpa pastaba, kodėl čia paimta pusė kaip ta riba, nors krikščionys su semitais, tarkime, kalbėtų, kad sąžininga yra atiduoti tik dešimtinę (o pastarieji netgi primintų, kad nedera viso derliaus iš savo lauko išsivežti, paliekant vargšams sklypelį patiems pasiimti – iš čia ir kilęs peisų turėjimo paprotys).

skaityti toliau

Ir tai dažniausiai girdėtas ir toks pats paikas argumentas, kaip visa VLKK glušpetrių rekomendacija vardan, suprask, “stilistinių sumetimų“.

O tempora, o more(s) mio, nesikeikiant.

Kad simbolio rašymas prieš skaičių ir be tarpo nėra jokia stilistika, ir kad simbolis nėra tik dar vienas kryngelis, pakeičiantis vardan mandrumo valiutos santrupą, aš jau rašiau.

skaityti toliau

Nespėjo dar euras įsitvirtinti Lietuvoje, o jau, žiū, VLKK glušpetriai atskuba su savo tradiciniais “tautiniais“ blėnimis reguliuoti mums kalbos ir rašybos, tarsi būtume dviejų vingių čeburaškosAndrius Užkalnis).

Ir glušpetriai (kuriuos net bažnyčioje muša, nepaisant to, kad Petras yra Dangaus zakristijonas) – vienintelė, berods, nekatroji giminė lietuvių kalboje, kuri nesibaigia -a, nes Petrė – toks ir moteriškas vardas, itin pritinkantis tai perdžiūvusiai nutrijai machieriniu nutysusiu megztuku, apsigobusiai grindų skuduro spalvos vilnoniu šaliu ir beslepiančiai savo pavandenijusias akutes už praeito tūkstantmečio akinių, tarsi iš Eldaro Riazanovo “kultinių“ kinofilmų apie senmerges-aktyvistes iš partinio aktyvo, visada stropiai suprotokoluojančias susirinkimuose pasisakymus ir pasvarstymus (bet aš nuklystu, kas labai netoli bus jau iki rašliavų kokios Žemaitės, palaidotos Suvalkijoje – true story, Kapsuky akurat priešais pedagoškę, kur buvo ruskių patrankos ant postamentų, jei ką, tai tiek tos Pride of Žmudzia for 1 Litas).

skaityti toliau

Tai, ko gero, geriausia Naujųjų metų žinia, kurią jums skelbiu Trijų Karalių (tikėtina, kad tie karaliai yra Mindaugas, Gediminas ir Vytautas) dieną – mūsų litas pasitraukia, o į jo vietą ateina mūsų (!) euras.

Tas tikrasis, kuriuo litas laikinai buvęs nuo antrų antro tūkstantmečio metų antro mėnesio antros dienos santykiu 3.45280 – šis santykis dar ilgai ne vienam sapnuosis, o aš noriu, kad naktimis žagsėtų tas, kas jį tokiu anuomet padaręs, kai litas buvęs doleriu keturi už vieną (ir nesakykite, kad tuomet toks kursas buvęs, nes 20020202 buvę svarbiau).

Man perėjimas prie euro yra paprastas ir neskausmingas niekaip.

skaityti toliau

Tai, panašu, kad savo 2008 metų galo prognozėmis apie vaikų perteklių, kurio niekas čia jau Lietuvoje, kur viskas tik blogyn ir ryt jau jau, o gal tikrai poryt paskutinis išvykstantis išjungs šviesą, nebelaukė ir nesitikėjo, nepaisant to, kad kai kurios lytinio dauginimosi skatinimu (ir lytinio švietimo neskatininimu) užimtos partijos ir siekė įstatymais gimstamumo protrūkio, o paskui patys sau paprieštaravo, įstatymus perrašinėdami ir “inkubatorius“ apkaltindami vagiliavimu, įvyko.

Štai Klaipėdoje (trečiasis didmiestis Lietuvoje, kuris iš esmės pagal savo indėlį į BVP nusileidžia tik sostinei) jau ėmė stigti darželių. Juk kaip tik finansinės viagros skatinta karta, pradėjusi jau vaikščioti, iki darželių ir nuėjo.

skaityti toliau

Straipsnis apie Niall Ferguson knygą “Pinigų triumfas“ buvo publikuotas “Verslo Klasėje“ 2012 metų vasario mėnesį – redaktorius Aurelijus Katkevičius dalinasi, tai ir aš pasidalinsiu:

VK 2012-02

Nenorintys skaityti pdf sumaketuotos (nu bet gražu, nu!), ypač per RSS skaitykles išmaniukuose, teksto kopiją skaito toliau atbulinės datos nuorodoje čia.

Anądien kažkaip visai ne į temą diskutuojant toptelėjo mintis apie devalvaciją, kurios išvengė Kubiliaus ir Šimonytės tandemas (kadangi premjeras dviratininkas, tai gal geriau taip, nes jei pasakysi pora, tai po to dėl Ingridos nebus teisingai suprasta, o Andriui po to tik prieš žmoną teisinkis).

Iš tiesų, tai sunkmetį ištempė ne mistinis verslas, o tie patys Lietuvos žmonės (mokesčių mokėtojai privačiame ir viešame sektoriuose bei transferinių išmokų gavėjai), ir tikrai ne jiedu (nepaisant mano simpatijų) – jų sprendimai iki šiol (?!) ginčytini, tiek emocine, tiek skaičių kalba (NObamos stimulas kainavo maždaug 5 proc. BVP, o Kubiliaus taupymas – apie 6,5 proc., tai net ne skirtume skaičiuose esmė, o kad dalinimas ir nedavimas iš esmės veiksmų visumoje ir taikyme turėjo panašų efektą; apie Prietaiso kliedesius dėl nedapraskolintos Lietuvos geriau pati Ingrida pasakiusi).

Bet kad geriau neturėjome, o ir geresnių alternatyvų, kaip dabar retrospektyviai visi protingieji kurmiai išlenda postringauti, irgi nelabai tuomet ir tebuvo. Ar vis tik buvo, bet tos kainos pasekmės būtų tragiškesnės?

skaityti toliau

Sako, kad kelias į pragarą gerais norais grįstas. Arba dar tie pragaro kelininkai po to mėgsta teisintis: norėjom kaip geriau, o gavosi kaip visad.

Aš iškart deklaruoju, kad ne tik per praeitus rinkimus balsavau už TS-LKD, bet ir reitinguose aukščiau iškėliau Kęstutį Masiulį bei, dabar bandau prisiminti, kad gal ir Jurgį Razmą (ar vis tik Dainių Kreivį?). Ir juokitės juokitės… bet per ateinančius, panašu, balsuosiu įprastai – už tą pačią TS-LKD, nors ačiada LS atžvilgiu mano simpatijų nei pridėjo, nei labai taip jau ir atėmė.

Bet ne apie tuos didvyrius kalba, o apie du mano rinktus politikus, genamus patriotinio (kaip konservatoriams, nors ir persivadinusiems krikdemais, priguli) polėkio: va imti ir įpareigoti PIFus dalį savo lėšų privaloma tvarka investuoti į Lietuvos įmonių (reikia suprasti, tų įmonių, kurios listinguotos yra OMX-NASDAQ Vilniaus biržoje) akcijas.

skaityti toliau

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 432 pasekėjų

Kategorijos

2017 m. liepos mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Bir    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031