You are currently browsing the category archive for the ‘Finansai’ category.
Įrašas su lydinčia tinklalaide podcast S02E27 buvo publikuoti 2021-05-03 Patreon:
Praeitos krizės metu dabartinė premjerė, anuomet buvusi po riaušėmis nuversto finansų ministro šalies iždo tvarkytoja, pradėjo kone su vagnorišku žiaurų akcijų prieš verslą užsidegimu kovą su šešėliu jos tuomet turguose primestais kasos aparatais.
Tai jau šešėlis išnyko?
Ne?
Oi, tai kaip čia taip… ir ne comme il faut apie tai dabar kalbėti?
Įrašas su podcast S02E24 publikuoti nuo 2021-04-17 pilnai tik Patreon:
Mūsų girtuoklytė finansų pavairuotoja atkuto!
Panaikinusios tą valstietišką (“ūkišką“?) Ekonomikos DNR planą, pagal kurį “neteisingai“ turėjo jūsų pinigus pavogti vieni, tai dabar nušvito jau “teisingai“ pavogti, atsiprašau, persiskirstyti jau tiems, kuriems labiau reikia, va tuos mums, neturint omeny manęs su jumis čia, Europos Komisijos paskolinamus €2.225 milijardus.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E09 Patreone:
Į klausimą, kame tas blogis dėl neigiamų palūkanų, galima nesunkiai atsakyti per palyginamąjį ir priešingą tam pavyzdį.
Tiesa, tas faktas, kad ir vėl gaunasi daug teksto, parodo, kad aš nemoku trumpai rašyti tai pasitarnauja dar ir platesniam konteksto bei pasekmių suvokimui.
O tarp mano įrašų sekėjų dar yra, kas pamena Linksmuosius 90-uosius, kuomet Lietuvoje siautėjo infliacija (t.y. 10-12% per mėnesį buvo jau įprastinis pinigų nuvertėjimo dydis, kai pernai metinis, primenu, yra užfiksuotas vos 0.2%), ir atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas rinkoje, būdavę nuolat indeksuojami Vyriausybės, kurios premjeru buvo ir įsimintiniausias konservatorius Gediminas Vagnorius, nes vietinius laikinuosius priešlitinius porublinius pinigus su įvairių žvėrelių atvaizdais pavadino talonais, o žmonės šituos fantikus tiesiog praminė jo vardu vagnorkomis.
Prie tokios infliacijos, vaizdžiai tariant, atrodė, kad tuomet pinigai tarsi degė rankose!
Nuoroda į PODCAST S01E41 yra teksto apačioje:
Sveiki ir gyvi, išgyvenusieji šias kamerines pandemines Kalėdas!
Jeigu vis dar turėtume litus, o ne eurus, tai sakyčiau, kad šitų dvigubų maironių (nors išties kunigą-poetą derėjo dėti ant deskaus, o bendro Lituanica namų ūkio vienalytę porelę ant dvidešimtinės, bet tai koks dabar skirtumas, kai tautinė valdžia žarsto sau mūsų vardu netautinius fantikus?) tie du po dvim metai jau pagaliau eina į galą, ir tuo pačiu tradiciškai čia jau metas suvesti balansą šios paskutinės metų savaitės paskutinįjį reguliarųjį publikavimo pirmadienį.
Bėda, kad kalendoriškai šie metai jau baigiasi, tačiau, deja, taip “ačiū“ Kinijos kompartijai ir Uhanio gurmanams, dar vis ne toks tas šiųmetis visas marazmas, kurį turėjome, ir kurį, bent jau pirmąjį ateinantį kitų metų ketvirtį, vis dar irgi turėsime tarsi košmarišką šių metų deja vu, nes ir būna tas deja vu, kai nenorima mokytis iš istorijos arba patirties, bet vis norima grįžti ir grįžti atgal į tą praeities menamo komforto iliuziją.
Nuoroda į PODCAST S01E40 yra teksto apačioje:
Butai branKZ © pre-2008.
* * *
Antrąkart tvojus dar po pirmo nok-dauno (no pun intended) neatsipaipaliojusiai lietuviškai ekonomikai per pagiringą makaulę kubiliniu kūju verygine rankena, ne vienam kažkaip, pastebiu, kilo toks nustebimas: o kodėl taip sparčiai kyla ne bendrai nekilnojamojo turto, bet būtent gyvenamojo būsto kainos?
Ir ne, tai ne vien tie delfiai, kviečiantys dabar šitą kainų burbulą pučiančiuosius “ekspertais“ savo portaluose iš jų astralų taip papezėti, tą pakilimą pafeikniūsino, nes šitą fiksuoja ir oficialūs registrai.
PODCAST S01E05 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.
Šią temą norėjau aptarti gerokai anksčiau, tačiau po to pystelėjo karantinas ir prasidėjo visuotinė tautos ir valdžios vienybės sąlygota panika dėl koronaviruso, todėl neatrodė tam tinkamas laikas.
Vėl apie ją pagalvojau berašydamas jau karantino metu apie ekonominius agentus ir pašalpinį verslą, ir kodėl išties posakis “paremti verslą“ yra beprasmis, kai nekonkretizuoja tikslaus gavėjo, ir kai neaišku, kas už šitą “solidarumą“ sumokės iš savo kišenės. Tad ir vėl atrodė, kad ne pats geriausias momentas jūsų smegenų kutenimui ir emocijų trolinimui, nors ši tema pati prašėsi būtinai išdėstoma.
Tačiau nesu aš tiek beširdis, kad rėškutėmis barstyčiau druską ant atsivėrusių karantininių stigmų. Žmonės netenka darbo ir pajamų, o aš čia dar pasakosiu, kaip iš jų pinigus valdžia atiminėja vergvaldiškojo verslo godžiomis rankutėmis. Skaityti pilną įrašą »
PODCAST S01E04 foloveriai skrolina apatyn ir faindina paklikinimui įeneiblintą linką su skrynšotu.
Kartais į bevykstančių ir, atrodytų, nesusietų tarpusavyje veiksmų politikoje visumą norisi pažvelgti iš šalies ir, skirtingai nuo kokio banko kotletinių ekonomistų™, pabandyti sugaudyti jų logiką ir kontekstą.
Ir todėl man pasirodė įdomus pagalbos verslui įstatymų paketas, apie kurį pranešė finansų ministerija gegužės 6 dieną – jūs gi žinote, kad “pagalba verslui“ iš esmės nieko nereiškia, kuomet nenurodomas konkretus gavėjas: ar tai būtų darbuotojas, ar tai būtų darbdavys, ar tai būtų vartotojai, kurie už gautus pinigus, talonus ar vaučerius patys balsuotų, kuriam verslui už ką ir kiek atiduoti – verslas, kaip privati organizacinė sukurtų produktų ir lėšų mainų bei perskirstymo sistema, juk išties visada yra tik apie žmones.
Todėl kaskart išgirdę tą valdžios pažadą ką nors duoti verslui, paklauskite šių kostiumuotų šarikovų™: kam konkrečiai duosim ir iš ko atėmę?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Metai jau baigiasi, ir gera tradicija, kaip ir pernai, yra įvertinti, kas tokio svarbaus nutiko pasaulyje bei Lietuvoje, ir kas šio tinklaraščio požiūriu buvo verta dėmesio, kad čia buvo šiemet aprašyta ar pakomentuota: pirmoji pusė teksto – apie tai, o antroji – nuorodos į metų įrašus tinklaraštyje (todėl realiai teksto nėra tiek daug – neišsibėgiokite, skaitymo aristokratai!).
Tad pradėsiu šįkart nuo brangiosios tėvynės.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Anądien bendravome su apžvalgininku Romu “Grumpy Dzūku“ Sadausku, ir kad jis prieš metus iš manęs, grįžusio iš emigracijos, ėmė tuomet interviu, tai jam pajuokavau, kad aš kur tik atsidurčiau su savo verslo planais – taip tik pyst, ir krizė pareina: ar baigus mokyklą subyrėjo LSSR; ar po sovietų armijos grįžus, kaip ir žadėjau joje zampolitui, subyrėjo galutinai SSRS; ar man atėjus į taupkasę (LTB) ją nupirko skandinavo-estai ir padarė Hansabank (iš akcijų, įsigytų kaip darbuotojas, aš visai neprastai užsidirbau, beje – ar jau galiu vadintis finansiniu vanagiūkščiu, žaidžiančiu krizių metais?); ar vos tik nuskridau į JAV – taip ten ir 9/11 teroristinis aktas (ša, turiu alibi… nors buvau visai šalia, prisipažinsiu: Kartuvių kelias Virdžinijoje JAV sostinės priemiestyje pakeliui link Pentagono); ar vos tik išėjau iš Gosdepo į verslą – taip atėjo Didžioji Recesija; ar kai emigravau į JK, taip va ten jums ir Brexit.
Tai man grįžus į tėvynę, tai ko dar gero galima laukti?
* * *
Tik eilinės krizės, aišku! Skaityti pilną įrašą »
Ne visai tas Youtube formatas, kurį norėčiau padaryti, bet tiems, kurie nepratę jau skaityti, o nori vaizdą matyti, galite pažiūrėti mano pasisakymą konferencijoje Seime apie švietimo mitus ir jų dekonstravimą.
Kadangi nesu pedagogas per se, tai pagalvojau, negi aš mokysiu gerokai labiau mokytus mokytojus apie mokymą?
Gyvenant šiame psichočernobilyje™, visai nenuostabu, kad žudosi ir tie, kurie turėtų gyvybes gelbėti, kad vis daugiau suserga vėžiu, kad valstybinės institucijos mėgsta savaitgaliui ateinant arba prieš šventes pasiuntinėti psicho-teroristinius laiškus su grasinimais mokesčių mokėtojams, idant anie nepamirštų būsimos savo prievolės, ar mentai (nes policininkai, skirtingai nuo vėl sugrįžusių prie šio instagraminio komisaro, dar priesaiką prisimena) tampa paštininkais, apsivelka uniformas ir šventadienį vežioja grasinančius laiškus mokytojams, pamindami Konstituciją, ar net va gali sulaukti, kad ir mokyklos kolega bando užmušti pakeliui namo, nes nori pasimatuoti savo linksmakočiu, o kito būdo kelyje nemato (tad ir mokytojų tarpe visokių pasitaiko, jei taip apie “prestižinę profesiją“ kalbėsime).
Aš anąkart rašiau čia, kokius mokesčius jau Karabaskino nurašytas prezimentas™ Buratinas ketina mums įvesti, ir kad pagrindinė priežastis, panašu, yra banalus kerštas savo šeimininkui, kuris ne tik nurašė “perspektyvų politiką“ ateinantiems Seimo rinkimams, bet kad, sako, dar ir per prezidentinius rinkimus prieš pirmą turą savo investicijas atsiėmė, nebetikėdamas šio galimybe išsirauti į antrą turą.
Tai, kad rinkimuose sumuštas praimas dabar grasinasi įvesti NT ir automobilių mokesčius nuo kitų metų, rodo, jog jį kultūrgenosė jau yra visiškai nurašęs – ateinantiems Seimo rinkimams kitais metais jis tai lizingo partijai nebereikalingas.
Ko gero, dar ir taip patyliukais Sauliukas Ramūniukui kiaulina. Kas jam, žinant tą jo karjeros darymo kelią, būtų labai tipiška, ir dėl ko man negaila, nes va tokia jau ta “partija“ – ten jų paniatkės ir jų papročiai.
Derėtų pakoreguoti mūsų Seimo rinkimų tvarką pagal anglišką principą, kad Seimas perrenkamas pagal poreikį, bet ne rečiau, nei kas 4 metus – tada ir naujam prezidentui nereikėtų teikti formaliai atsistatydinusio premjero kandidatūros darkart tvirtinti, kai net ekselencijai, akivaizdu, nemalonu tokį darbą dirbti: pasiūlė Seimui ir išvyko, tarsi rankas nuo brudo nusiplaudamas.
Dėkojame Vyriausybei, kad krizę dėl pajamų mokesčių perdėliojimo stumtelėjo iš šių metų galo bent pusmečiui į kitus (mano prognozė buvo šių metų galas arba kitų pirma pusė, bet rinkimams praimas gerai pinigų į ekonomiką įliejo).
Ir laukiame kitų metų rinkimų – nieko ypatingo neturėtų įvykti, nors… su vidaus politikos lyderiu psichopatu bei manipuliatoriumi, tai balažin, ir nebūčiau dėl to tiek tikras.
Nepasitaręs, matyt, ir vėl su žmona save irgi apmokestins – pono buvusio kelių policininko iš algos pirktas 30 arų sklypas su priklausiniais ant Neries kranto šalia Vilniaus (foto iš laisvaslaikrastis.lt, nes oficiozinė spauda tokiais dalykais gi nesidomi)
Aišku, tie nauji mokesčiai dar kažkiek ir turėtų papildyti iždą, kuris dabar nedagauna už GPM sumažinimą, o ir papudruotas lavonėlis™ Sodra, nukuodinusi PIFus, tuoj prašysis einamųjų dotacijų. Tai mūsų vyriausiasis vykdomosios valdžios komisaras kaip ir alibi turi – ne, ne kerštas tai, atsisveikinant su jo atveju aukščiausiu karjeros tašku, o fiskalinė valstybės politika ir pan.
Tai, kalbant apie mokesčius, įmokas ir fiskalinius dalykus, ačiū už jūsų paramą čia: paypal.com/punkonomics
“Jus ir vėl pažadino prostata?“ – kažkada klausė reklamoje farmacininkų sąmokslą atstovaujantis balsas pamyžt atsikėlusio pusamžio vyro, siūlydamas šiam vaistus nuo neegzistuojančios problemos, kad tas literaliai nebeieškotų sau šiknoj smegenų.
Nes juk mes visi ir taip žinome, kur slypi tiesa: in vino veritas! – kaip paantrintų alkoholio pramonės lobistai.
Jums pasisekė, kad aš pasiėmiau (kaip neimsi, kai iš kroksų griūni, nors kroksų ir neavi?) nedarbingumą šios savaitės galui – pradrybsojęs paslikas trečiadienį, o ketvirtadienį kiek atkutęs jau ir padirbėjęs prie lenkų ir lietuvių projekto Dviejų kultūrų veidrodyje, kuriam verčiau lenkų (sic!) pjesę Eglė, Žalčių karalienė arba Šiurpilio legenda, kur neabejotinai įdomiausias personažas yra Vyras-Dievas (taip, jo vardas Žaltys, o šaukinys Zilvin) tame kontekste, kad moterys Lietuvoje jau šiemet mini 100 metų jubiliejų, kai turi teisę balsuoti (palyginimui: Lenkijoje ir glušių karalystėje metais anksčiau, o Laisvų ir Drąsių Žemėje – metais vėliau už mus), tai gavau progą parašyti jums savaitgaliui dar vieną skaitinį dalinai praeita liberalizmo ir švietimo tema.
Tiesiog mano FB skaitytoja Skirma Serbentė pašiepė manyje tūnančio anarchisto, apsimetančio liberalu, pareiškimus – cituoju originalą: Skaityti pilną įrašą »
Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?
Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.
Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Naujausi komentarai